VU Fizikos fakultetas – didžiausia fizikos studijų institucija Lietuvoje, organizuojanti visų pakopų fizikos studijas. Jo misija - kūrybingų asmenybių ugdymas, aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas ir mokslo plėtojimas. Pagrindinė fakulteto funkcija – kokybiškų fizikos studijų organizavimas.

SUB2018 PHY01 3001

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 1358427296

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Pradžia
  2. Studentams
  3. Stojantiesiems
  4. Projektai
  5. Tvarkaraščiai

ES struktūrinių ­fondų lėšomis finansuojami mokslo projektai

2018

ESFIVP I 1

01.2.2-LMT-K-718-01-0014 Ateities fotonikos technologijos: ekstremalios šviesos šaltiniai ir jų taikymai
Vadovas prof. M. Vengris

 

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Mikas Vengris

Projekto pavadinimas – „Ateities fotonikos technologijos: ekstremalios šviesos šaltiniai ir jų taikymai

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Ekstremalios šviesos šaltiniai (EŠŠ) yra naujos kartos lazeriai, generuojantys šviesą, pasižyminčią unikaliomis savybėmis, leidžiančiomis pritaikyti ją mokslinių tyrimų bei medicinos srityse. Tokie lazeriai šiuo metu tik pradeda transformuotis iš mokslinių tyrimų objekto į komercinius tyrimų instrumentus, skirtus platesniam mokslininkų ratui.

Projekto tikslas yra sukurti ir komercializavimui parengtas ir naujais netiesinės optikos metodais pagrįstas ekstremalios šviesos technologijas aukštos energijos, kelių optinių ciklų, plačiajuosčių impulsų generacijai VIS-midIR ruože, grindžiant jas taikomaisiais tyrimais užtikrinančiais šių technologijų patikimumą. Projekto veiklos yra 1) sąveikų tarp optinių medžiagų ir komponentų tyrimai, derinant pažangias metodikas, tokias kaip femtosekundinė spektroskopija, dinaminė skaitmeninė holografija ir šviesos sukelto pažeidimo bei senėjimo tyrimai, ir 2) EŠŠ kūrimas, taikant a) daugiaplokštelines optines schemas didelės energijos kontinuumo generacijai matomoje ir artimoje infraraudonojoje spektro srityje bei b) optinį parametrinį faziškai moduliuotų impulsų stiprinimą vidurinėje infraraudonojoje srityje.

Planuojami projekto rezultatai yra žinios ir technologiniai sprendimai, skirti EŠŠ kūrimui bei taikymui. Jie bus realizuoti kaip patentas Lietuvos valstybiniame patentų biure ir patentine paraiška Europos patentų biure, moksliniai straipsniai recenzuojamuose žurnaluose, pranešimai tarptautinės konferencijose, bei penkios naujai sukurtos ekstremalių šviesos šaltinių bei jų taikymų technologijos.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu
Vadovas prof. G. Tamulaitis

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.

Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje.  Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas
Vadovas habil. dr. R. Tomašiūnas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.

Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją
Vadovas prof. S. A. Juršėnas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos   priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.

Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.

Projekto uždaviniai:

  1. Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
  2. Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
  3. Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.

Rezultatas:

EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui
Vadovas habil. dr. E. Gaubas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai.  Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.

Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą  plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.

Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams
Vadovas prof. G. Tamulaitis

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712  veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose
Vadovas dr. K. Kazlauskas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto pavadinimas – Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.

Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.

Projekto uždaviniai:

  1. Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
  2. Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.

Rezultatas:

12 mokslinių tyrimų publikacijų.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, , Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)
Vadovas dr. T. Malinauskas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas

Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.

Projekto uždaviniai:

  1. Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.

Rezultatas:

8 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:

Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargėlas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.1.1-CPVA-V-701-06-0001 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolinių ir elementariųjų dalelių fizikos centras
Vadovas dr. A. Juodagalvis

Projekto pavadinimas: „Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras“

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas

Projekto vadovas: dr. Andrius Juodagalvis

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo investicinių veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į Europines infrastruktūras“.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2017 m. birželio 27 d., pabaiga - 2021 m. gruodžio 31 d.

Santrauka:

2017 m. birželio 27 d. Lietuva pasirašė sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (toliau – CERN) ir tapo asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio CERN tikslo – vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. CERN – tai daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvuojanti organizacija, kurioje atliekami fundamentiniai visatos sandaros tyrimai. Pažangiausiems tyrimams reikalingos naujausios technologijos ir geriausi protai. Asocijuotos narystės sutarties pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas tarptautinėje mokslininkų bendruomenėje. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje. Lietuvos narystė CERN atveria plačias galimybes šalies mokslui. Europos regioninės plėtros fondo remiamu projektu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti asocijuotosios narystės CERN organizacijoje galimybes. Projekto lėšomis bus mokamas asocijuotos narystės CERN organizacijoje mokestis projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Apie Lietuvos asocijuotą narystę CERN organizacijoje: (1) Ruošiantis narystei, (2) LR Prezidentūros pranešimas spaudai, (3) Pirmosios naujienos

Daugiau informacijos suteiks: Andrius Juodagalvis, tel. 2234658

09.3.3-LMT-K-712-02-0114 Naujų medžiagų, pasižyminčių išliekančiąja liuminescencija, sintezė, optinių savybių ir struktūros apibūdinimas spektroskopiniais metodais
Stažuotojas dr. M. Misevičius, Vadovas prof. V. Balevičius

Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių podoktorantūros studijų skatinimas“.

Projekto trukmė – 2017-12-04 – 2019-12-03

Mokslinio tyrimo vadovas – VU FF Cheminės fizikos instituto prof. Vytautas Balevičius.

Podoktorantūros stažuotojas – dr. Martynas Misevičius.

Projekto tikslas – sukurti naujus junginius, pasižyminčius intensyvesne išliekančiosios liuminescencijos emisija ir/ar kitu bangos ilgiu (spalva).

Santrauka:

Šio projekto metu bus sukurtos naujos liuminescencinės medžiagos, pasižyminčios ilgesniu pošvyčio laiku, intensyvesne emisija ir/ar kitu emisijos bangos ilgiu (spalva). Šiam tikslui bus pasiekti, bus manipuliuojama kristalinėmis stroncio aliuminatų Sr4Al14O25 ir SrAl4O7 struktūromis, legiruojant juos Ce3+ jonais bei keičiant dalį stroncio kalciu arba bariu. Bus tiriama sintezės kelio įtaka galutinėms savybėms. Taip pat projekto metu bus ieškoma naujų struktūrų ir/ar aktyvatorių, tinkamų tikslui pasiekti. Gautos medžiagos bus charakterizuojamos pažangiausiais spektroskopiniais metodais (BMR, EPR, FTIR, Raman...).

Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0029 Bepiločio orlaivio, skirto aptikti ir nukenksminti bepiločius orlaivius kūrimas
Vadovas dr. S. Rudys

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto partneriai – VšĮ Kosmoso mokslo ir technologijų institutas, UAB "Žvelk aukščiau"

Projekto vadovas – Dr. Saulius Rudys

Projekto pavadinimas – „Bepiločio orlaivio, skirto aptikti ir nukenksminti bepiločius orlaivius kūrimas“. Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0029.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Projekto tikslas:  sukurti efektyvesnį, nei dabar egzistuojantys, sprendimą aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius.

Santrauka:

Bepiločių orlaivių (BPO) technologijų sritis yra ypatingai sparčiai besivystanti. BPO taikymo spektras nepaprastai platus- nuo paprasčiausio buitinių panaudojimo iki pačių sudėtingiausių mokslinių ar karinių taikymų. Deja, kaip ir bet kuri kita technologijų sritis, BPO naudojimas visuomenei suteikia ne tik naudos, bet kelia ir grėsmes. Ypač daug žalos gali padaryti BPO, atsidūręs oro uosto zonoje, per sieną gabenantis narkotikus BPO, ar kaip terorizmo įrankis naudojamas BPO. Reiktu pažymėti , kad BPO technologijos vystosi sparčiau, nei jų skrydžių kontrolės priemonės. Siūloma daug sprendimų aptikti ir nukenksminti BPO, tačiau visi šie sprendimai turi daug trūkumų. Esminė problema, susijusi su aptikimu yra ta, kad BPO yra maži, gali skleisti mažai elektromagnetinės ir akustinės spinduliuotės, silpnai atspindi radarų signalus. Nukenksminimo priemonės įprastai būna ant žemės ir veikia ribotu atstumu. Kaip nukenksminimo priemonę bandoma naudoti kitus BPO, taip išplečiant veikimo spindulį, tačiau susiduriama su priešiškų BPO aptikimo problema ir labai sunkiu nusitaikymu ir valdymu greitai kintant situacijai ore. Taigi, šiai dienai, neegzistuoja efektyvių BPO aptikimo ir nukenksminimo sprendimų.Projekto tikslas - sukurti efektyvesnį, nei dabar egzistuojantys, sprendimą aptikti ir neutralizuoti BPO. Tai bus pasiekta perkeliant į BPO – kitų BPO naikintuvą, radarą ir kitas aptikimo technologijas, taip pat ir nukenksminimo priemones. Bus siekiama sukurti nebrangų orlaivį , pritaikant modifikuotus masinės gamybos radarus. Pagrindinis iššūkis perkelti radarą į orlaivį su keliamąja galia iki 25-50 kg, sukurti patikimus priešiškų BPO lokalizacijos ir persekiojimo algoritmus, užtikrinti patikimą signalo perdavimą esant sudėtingai elektromagnetinei aplinkai, užtikrinti efektyvų priešiškų BPO neutralizavimo būdą.

Įgyvendinamas projektas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“  priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ .

09.3.3-LMT-K-712-03-0050 Spektroskopinės dvinarės tarp K ir M tipo žvaigždžių
Dalyvis K. Daugevičius, Vadovas dr. J. Sperauskas

 Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – dr. Julius Sperauskas

Projekto dalyvis – Karolis Daugevičius

Projekto pavadinimas – „Spektroskopinės dvinarės tarp K ir M tipo žvaigždžių“

Projekto trukmė – 2017-10-02 - 2018-05-01

Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“  priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ .

Santrauka:

Žvaigždžių dvinariškumo paplitimo ir tokių parametrų kaip dvinarės sistemos komponentų masių santykio bei orbitinių elementų tyrimo rezultatai yra labai svarbūs konstruojant žvaigždžių formavimosi modelį, mūsų Galaktikoje. Dauguma iki šiol atliktų dvinariškumo tyrimų aprėpė ankstyvesnių F0-K5 spektrinių tipų pagrindinės sekos žvaigždės, kurių masės siekia 0.7 -1.3 Saulės mases. Tyrimo rezultatai rodo, kad mažėjant žvaigždžių masei mažėja ir dvinarių žvaigždžių dažnis tarp jų. Jis sumažėja beveik 10%, nuo 50 iki 40%. Tačiau vis dar stokojama išsamesnių dvinariškumo tyrimų tarp vėlyvesnių K5-M5 spektrinio tipo žvaigždžių, apimančių intervalą nuo 0.3 iki 0.7 Saulės masės. Tai ženkliai mažesnio šviesumo žvaigždės ir jų tyrimai reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Per pastaruosius 20 metų Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijoje buvo vykdomi tokių žvaigždžių radialinių greičių matavimai. Tarp 950 žvaigždžių identifikuota apie 80 spektroskopinių dvinarių sistemų. Projekto eigoje bus atlikta detali šių žvaigždžių radialinių greičių, išmatuotų skirtingomis laiko epochomis, analizė ir nustatyti orbitų parametrai toms sistemoms, kurioms jau sukauptas pakankamas kiekis stebėjimų. Remiantis gautais rezultatais bus įvertintas dvinarių sistemų dažnis tarp K5-M5 spektrinio tipo žvaigždžių.

Projekto tikslas: Spektroskopinių dvinarių dažnio įvertinimas tarp pagrindinės sekos K-M tipo žvaigždžių.

Projekti uždaviniai:

1.      Spektoskopinių dvinarių žvaigždžių radialinių greičių ir orbitinių parametrų skaičiavimas ir analizė.

 

Įgyvendinamas projektas pagal veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Vizitas į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją mokslininkų kompetencijai kelti” Nr. 09.3.3-LMT-K-712-05 (2017-11-14). Projekto trukmė 2017-2018 m.

Mokslininko vizitas kompetencijai kelti „Optiškai skaidrių elektromagnetinių metapaviršinių darinių be metalinio pagrindo realizavimas ir charakterizavimas IR dažnių diapazone (6-12µm). Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-05-0002

Projekto dalyvis –Šizuokos universitetas (Japonija) prof. Vygantas Mizeikis.

Plakatas Vygantas Mizeikis page 001

Įgyvendinamas projektas pagal veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06 (2017-11-14). Projekto trukmė 2017-2018 m.

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas konferencijoje ICSM 2018, Pietų Korėja. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0014

Projekto dalyvis – Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantė -Justina Jovaišaitė.

Jovaišaitė ICSM

 

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas tarptautinėje Sintetinių metalų mokslo ir technologijų konferencijoje Pietų Korėjoje. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0025

Projekto dalyvis – Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas dr. Steponas Raišys.

Raišys komandiruotė

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas mokslinėje konferencijoje SPIE NanoPhotonics Australasia 2017. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0031

Projekto dalyvis –Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro doktorantas Simonas Varapnickas.

Plakatas konferencija Varapnickas page 001

 

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvauti Prancūzijoje vykstančioje mokslinėje konferencijoje ICPS 2018. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0042

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantė Dovilė Meškauskaitė.

Dovilė Meškauskaitė

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas konferencijoje SPIE Photonics West 2018 (JAV) su žodiniu pranešimu. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0063

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Lazerinių tyrimų centras dr. Domas Paipulas.

 D. Paipulas

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas ir mokslinės kompetencijos kėlimas tarptautinėje konferencijoje ICSM 2018. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0081

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantas Paulius Baronas.

Paulius Baronas 1 page 001

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvauti užsienyje vykstančioje mokslinėje konferencijoje ICSM2018. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0091

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas dr. Tomas Serevičius.

Tomas Serevičius page

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas medžiagotyros konferencijoje "2018 MRS Spring Meeting & Exhibit". Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0103

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas dr. Tomas Grinys.

PlakatasTGrinys page 001

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas Los Angeles vyksiančioje Amerikos fizikų draugijos (APS) konferencijoje ir kviestinio pranešimo joje pristatymas. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0104

Projekto dalyvis: - Fizikos fakultetas Teorinės fizikos ir astronomijos institutas habil.dr. Gediminas Juzeliūnas.

Plakatas Juzeliunas page 001

Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje: Dalyvavimas 14-oje tarptautinėje Organinės elektronikos konferencijoje Prancūzijoje. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0108

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas dr. Karolis Kazlauskas.

Plakatas KK page 001

 

Įgyvendinamas projektas pagal veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje" Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07 (2017-11-14). Projekto trukmė 2017-2018 m.

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje: Stažuotė LOMA laboratorijoje, Prancūzijoje, atliekant ultrasparčių molekulinių vyksmų bis-triazolyl-purino dariniuose tyrimus. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0004

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantė Justina Jovaišaitė.

Jovaišaitė LOMA

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje: Stažuotė Bairoito universitete: tripletinių būsenų tyrimai optinės spektroskopijos metodais. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0011

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas dr. Steponas Raišys.

Raišys stažuotė

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje: Kvalifikacijos kėlimas stažuotėje Svinburno technologijos universitete. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0016

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Lazerinių tyrimų centras doktorantas Simonas Varapnickas.

Plakatas stazuote Varapnickas page 001

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje: Krūvio pernašos tyrimai kietuose organiniuose sluoksniuose ir kristaluose, atliekant stažuotę MRG tyrimų laboratorijoje, Australijoje. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0030

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantas Paulius Baronas.

Paulius Baronas 2 page 001

Kompetencijos kėlimas mokslinėje stažuotėje: Kietakūnių šviesos šaltinių spektrinės galios skirstinių optimizavimas meno apšvietimui. Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-07-0049

Projekto dalyvis - Fizikos fakultetas Fotonikos ir nanotechnologijų institutas doktorantė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė.

 AZK plakatas page 001

 

 

2015

Programa / projektas Projekto pavadinimas Trukmė Stažuotojas / vadovas
Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra 2013-2015 Dr. S. Nargelas (FF)
Prof. G. Tamulaitis
Visuotinės dotacijos projektai VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR) 2013-2015 Prof. A. Dubietis (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose 2013-2015 Dr. R. Grigalaitis (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai 2013-2015 Dr. A. Lisauskas (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija 2012-2015 Dr. J. Macutkevič (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose 2011-2015 Dr. D. Abramavičius (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai 2011-2015 Prof. G. Juška (FF)
Kiti projektai
Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003
ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai 2013-2015  V. R. Adomaitis (FF)
MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje 2012-2015 Prof. V. Šablinskas (FF)

2014

Programa / projektas

Projekto pavadinimas

Trukmė

Stažuotojas / vadovas

Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Joninių skysčių molekulinės struktūros, dinamikos ir spektrinių parametrų teorinis modeliavimas

2012-2014

 Dr. K. Aidas
Prof. V. Balevičius

Kietųjų elektrolitų funkciniams jonikos elementams tyrimas

2012-2014

Dr. A. Džiaugys
Prof. A. F. Orliukas

Cu+, Li+, VO** superjonikų plačiajuostė impedanso spektroskopija

2012-2014

Dr. T. Šalkus
Prof. J. Banys

Liuminescencijos našumo InGaN dariniuose didinimo būdų tyrimas

2012-2014

Dr. J. Mickevičius
Prof. G. Tamulaitis

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra

2013-2015

Dr. S. Nargelas
Prof. G. Tamulaitis

Visuotinės dotacijos projektai

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR)

2013-2015

Prof. A. Dubietis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose

2013-2015

Dr. R. Grigalaitis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai

2013-2015

Dr. A. Lisauskas

VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija

2012-2015

Dr. J. Macutkevič

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose

2011-2015

Dr. D. Abramavičius

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai

2011-2015

Prof. G. Juška

Kiti projektai

Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA 
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003

ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai

2013-2015

 V. R. Adomaitis

MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas

VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje

2012-2015

Prof. V. Šablinskas

2013

Programa / projektas

Projekto pavadinimas

Trukmė

Stažuotojas / vadovas

Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Joninių skysčių molekulinės struktūros, dinamikos ir spektrinių parametrų teorinis modeliavimas

 2012-2014

 Dr. K. Aidas
Prof. V. Balevičius

Kietųjų elektrolitų funkciniams jonikos elementams tyrimas

2012-2014

Dr. A. Džiaugys
Prof. A. F. Orliukas

Cu+, Li+, VO** superjonikų plačiajuostė impedanso spektroskopija

2012-2014

Dr. T. Šalkus
Prof. J. Banys

Liuminescencijos našumo InGaN dariniuose didinimo būdų tyrimas

2012-2014

Dr. J. Mickevičius
Prof. G. Tamulaitis

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra

2013-2015

Dr. S. Nargelas
Prof. G. Tamulaitis

Visuotinės dotacijos projektai

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR)

2013-2015

Prof. A. Dubietis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose

2013-2015

Dr. R. Grigalaitis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai

2013-2015

Dr. A. Lisauskas

VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija

2012-2015

Dr. J. Macutkevič

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose

2011-2015

Dr. D. Abramavičius

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai

2011-2015

Prof. G. Juška

Kiti projektai

Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA 
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003

Poveiklė 1.2.1.5: ACOUSTICS Akustinių bangų pritaikymas poringo maisto kokybės ir saugos bei nemaistinių matricų analizei

2011-2013

V. R. Adomaitis

ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai

2013-2015

 V. R. Adomaitis

MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas

VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje

2012-2015

Prof. V. Šablinskas

2018-06-08
Kviečiame rinktis Fizikos fakulteto magistrantūros studijas
2018-05-24
Fizikos fakultetas kviečia moksleivius į Fizikos savaitę
2018-05-21
Absolventams
2018-05-08
Tavo praktika irgi gali būti "smart"
2018-04-23
Ieškote darbo, tačiau nesate užtikrinti savo CV ir/ar motyvacinio laiško tobulumu?
MŪSŲ DRAUGAI

fidi-logo-small  SMD logo  FF   logo Olimpas Karjera LT logo 2      Alumnio draugija    vu naujienos     jaunuju energetiku klubas      

 

                                                     

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos