Apie fakultetą

Profesorius Adolfas Bolotinas

Profesorius Adolfas Bolotinas

 

ABportretas1

A U T O B I O G R A F I J A

Aš, Bolotinas Adolfas, sūnus Boriso, gimiau 1925 m. gegužės 20 d. Ukrainos TSR, Charkovo mieste. Tėvas - Bolotinas Borisas, ekonomistas, motina - Bolotina Sofija (mergautinė pavardė - Staroselskaja), buhalterė. 1933 metais pradėjau lankyti Charkovo miesto 53 vidurinę mokyklą, kurioje 1941 metais baigiau 8 klases. Prasidėjus karui, 1941 m. rugsėjo 16 d., kartu su tėvais išvažiavau į TSRS gilumą, kur apsistojome Kirgizijos TSR sostinėje, Frunzės mieste (dabartinis Biškekas), kur iki 1943 metų tęsiau mokslus 9 ir 10 klasėse.
1943 m. sausio 21 d. mane pašaukė į Tarybinę armiją ir nukreipė į Taškento pėstininkų karinę V. Lenino vardo mokyklą, kurią baigiau 1944 m. vasario mėnesį. Po šios mokyklos baigimo aš buvau pasiųstas į 3-iąjį Ukrainos frontą, į 113 šaulių divizijos 1292 pulką, kur buvau paskirtas būrio, o vėliau kuopos vadu. Dalyvavau mūšiuose išlaisvinant nuo vokiškųjų okupantų Ukrainą ir Moldaviją, kur, išlaisvinant Kirkaješti miestą, buvau sunkiai sužeistas ir išvežtas į užnugarį, į Odesos miesto karinę ligoninę. Po dviejų mėnesių gydymo Odesoje ir mėnesio gydymo Dneprodzeržinske, kaip 2-os grupės karo invalidas, buvau demobilizuotas iš tarybinės armijos ir 1944 m. gruodžio mėnesį grįžau pas tėvus į Frunzę. 1944 m. gruodžio 15 d. pradėjau mokytis Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) Signalizacijos ir Ryšių inžinierių Elektrotechnikos instituto filiale. 1945 m. birželio mėnesį baigiau pirmą kursą. Mano tėvą nukreipus dirbti į Vilnių, visi persikėlėme gyventi į Lietuvą. Kirgizijoje aš vedžiau Neli Šengai ir į Vilnių mes važiavome kartu.
Vilniuje aš pradėjau mokytis Vilniaus universiteto Fizikos - matematikos fakulteto 2–ame kurse, o 1947 metais pradėjau dirbti Teorinės fizikos katedros vyr. laborantu. Šioje katedroje ir prasidėjo mano, kaip mokslininko ir dėstytojo, karjera.
1949 metais aš baigiau VU Fizikos – matematikos fakultetą (diplominio darbo vadovas prof. P. Brazdžiūnas) ir mane paliko dirbti šioje katedroje asistentu, o vėliau vyr. dėstytoju. 1954 metų balandžio mėnesį aš apgyniau kandidatinę disertaciją (mokslinis vadovas prof. A.Jucys) ir buvau paskirtas docentu, o 1956 metais man buvo suteiktas docento vardas. Šiose pareigose aš dirbau iki 1967 m. rugsėjo 1 d., kai po sėkmingo daktarinės disertacijos gynimo Minsko universitete, buvau paskirtas į Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros profesoriaus pareigas. 1969 m. sausio 8 d. man buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1979 m. vasario 8 d. mane paskyrė Atomų ir molekulių spektroskopijos probleminės laboratorijos vadovu.
Daug metų aš dirbau pedagoginį darbą Vilniaus valstybiniame universitete, skaičiau beveik visus teorinės fizikos kursus ir kai kuriuos specialiuosius kursus: grupių teorijos, kvantinės chemijos, molekulių spektrų teorijos. 1973 metais kartu su Maskvos M. Lomonosovo universiteto profesoriumi N. Stepanovu išleistoje knygoje „Grupių teorija ir jos taikymas molekulių kvantinėje mechanikoje“ yra nuosekliai išdėstyti svarbiausi molekulių simetrijos tyrimo rezultatai. 1999 metais Vilniuje buvo išleistas papildytas šios knygos leidimas rusų kalba. 1981 metais aš išleidau mokymo priemonę „Kvantinė chemija“.
Kartu su Maskvos M. Lomonosovo universiteto profesoriumi V. Tolmačiovu ir Lietuvos Mokslų akademijos teorinės fizikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu I. Levinsonu man pavyko išplėtoti atomų ir molekulių lauko formos perturbacijų teoriją. Šita teorija vėliau buvo pritaikyta didelės simetrijos molekulėms.
Nuo 1962 metų aš kartu su savo aspirantais atlikau daug sudėtingų organinių molekulių bei organinių kristalų elektroninės sandaros tyrimų.
Didelė mano (kartu su Č. Radvilavičiumi) darbų dalis buvo skirta molekulinių kristalų spektrams, buvo įvertintas pireno, perileno, benzperileno bei kitų junginių, sudarančių molekulinius kristalus, „Davydovo suskilimą“ kristaluose. Daug metų kartu su savo kolega ir draugu profesoriumi V. Šugurovu bei buvusiais aspirantais R. Rakausku ir N. Mykolaitiene užsiėmėme daugiacentrių integralų skaičiavimais – vienu iš svarbiausių molekulių teorijos uždavinių. Daugiacentrių integralų tyrimo rezultatai apibendrinti mano ir bendradarbių monografijoje „Daugiacentriai integralai“, išleistoje Vilniuje 1974 metais. Turiu pabrėžti teorinius darbus, skirtus naujiems, turintiems svarbią praktinę reikšmę junginiams, tame tarpe ir konteinerinio tipo. Savo vėliausiuose darbuose aš daug dėmesio skyriau labai svarbiai problemai - kaip apsaugoti kai kurias medžiagas nuo žalingo šviesos ir deguonies poveikio.
Dirbdamas pedagoginį darbą buvau parašęs ir išleidęs keletą mokymo priemonių ir vadovėlių: „Kvantinė chemija“ (1981 m.), „Specialiųjų funkcijų taikymas kvantinėje mechanikoje“ (1988 m., kartu su A. Raudeliūnu), „Kvantinė mechanika“ (1989 m.); kartu su Dnepropetrovsko universiteto darbuotoju A. Dyšlicu – „Kristalų simetrijos teorijos paskaitos“ (1993 m.) ir „Tolydinių simetrijos grupių atvaizdų taikymas molekulių spektroskopijoje“ (1993 m.). Iš viso publikuota daugiau kaip 335 straipsnių, įskaitant ir 7 knygas.
Per visą savo darbą Teorinės fizikos katedroje paruošiau virš 20 mokslų kandidatų.
Už ilgametį dėstytojo darbą 1985 metais man buvo suteiktas Lietuvos respublikos nusipelnusio dėstytojo garbės vardas, o už atliktų 1967 - 1983 metais darbų ciklą „Daugiadalelių sistemų teorijos išplėtojimas ir taikymas“ man ir Lietuvos respublikos Mokslų akademijos instituto bendradarbiui S. Ališauskui bei Vilniaus universiteto profesoriui A. Bandzaičiui buvo skirta Lietuvos valstybinė premija.
1990 metais JAV Biografijų institutas mane išrinko užsienio mokslo reikalų patarėju. 1999 metais buvo antrą kartą išleista patobulinta monografija „Grupių teorija ir jos pritaikymas molekulių kvantinėje mechanikoje“.
1995 metais buvau paskelbtas Niujorko Mokslų Akademijos Tikruoju nariu, o 2003 m. spalio 8 d. buvau išrinktas Izraelio Nepriklausomos mokslo akademijos nariu.
Man dažnai tekdavo skaityti pranešimus tarptautinėse, sąjunginėse bei respublikinėse konferencijose, daug kartų buvau įvairių konferencijų organizacinių komitetų nariu. Skaičiau paskaitas Karlo (Čekija), Vaterlo (Kanada), Berlyno, Greifsvaldo, Jenos (Voketija), Segedo, Debreceno, Budapešto (Vengrija) universiteto studentams.
1946 m. sausio 4 d. buvau apdovanotas medaliu „Už pergalę prieš Vokietiją didžiajame Tėvynės kare. 1941-1945“, 1947 m. gruodžio 1 d. – „Tėvynės karo“ 2-ojo laipsnio ordinu. Vėliau apdovanotas „Tėvynės karo“ 1-ojo laipsnio ordinu ir 29 medaliais. Savo 80-jo jubiliejaus proga buvau apdovanotas Komandoro ženklo Ordinu Nr. 019.
Nuo 2000 m. iki 2005 m. buvau išrinktas ir dirbau Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku.
Nuo 2005 metų aktyviai dalyvauju 2-ojo Pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje darbe, esu Respublikinio komiteto pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ryšius su kitų šalių veteranų organizacijomis.
2010 m. gegužės 20 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įvyko iškilmingas tarybos posėdis, skirtas pažymėti mano 85-ąjį ir 65-ąjį mūsų su žmona Neli bendro gyvenimo jubiliejų. Mes užauginome du vaikus - sūnų Viktorą ir dukrą Iną; turime tris anūkus ir du proanūkius.
Dar norėčiau pažymėti, kad per visą savo gyvenimą man teko susitikti su iškiliais žmonėmis: Etiopijos imperatoriumi Chaile Silasiu, Cho-Ši-Minu, Fideliu Kastro, Indira Gandi, Michailu Gorbačiovu, Voicechu Jeruzelskiu, Berlu Lazariu - Rusijos rabinu, Igoriu Ivanovu - Rusijos užsienio reikalų ministru, Valdu Adamkumi - Lietuvos Respublikos prezidentu. Šie susitikimai buvo svarbūs mano gyvenime ir paliko gilią žymę mano atmintyje.

Prof. Adolfas Bolotinas
2012.01.05. Vilnius