Istorija

PICT0283

Fizika, kaip Aristotelio filosofijos dalis, buvo dėstoma jau nuo pirmųjų Vilniaus universiteto įkūrimo metų (1579m.). Ji buvo dėstoma filosofijos fakultete. Matematikos profesoriaus Osvaldo Kriugerio (1590-1665) darbą ”Compendium Mathematicarum Disciplinarum” tikriausiai galima laikyti seniausiu fizikos vadovėliu, parašytu Vilnaus universiteto profesoriaus. Į jį buvo įtraukti skyriai apie mechaniką ir optiką. Apie 1635 m. O. Kriugeris subūrė pirmąją tiksliųjų mokslų mokyklą VU, jo rūpesčiu Vilniuje atsirado teleskopas.

XVIII a. viduryje veikė matematikos-fizikos fakultetas. Jame buvo direktorius ir observatorijos prefektas, 2 adjunktai (asistentai) ir 2 profesoriai – matematikos ir mechanikos. To paties amžiaus antrojoje pusėje fizika tapo moderniškiausia filosofijos disciplina. Kaip ir anksčiau, ji tebebuvo vadinama gamtos filosofija.

1753 m. matematikos profesorius Tomas Žebrauskas įsteigė astronomijos observatoriją. Iš pradžių ji veikiau buvo tik astronomijos prietaisų kabinetas su praktine biblioteka. T.Žebrauskas aukštuomenei rengdavo viešuosius fizikos reiškinių demonstravimus – taip surasdavo mecenatus mokslui.

1756 – 1757 mokslo metais pirmą kartą paminėtas matematikos ir eksperimentinės fizikos kabinetas.
Tuo metu fiziką sudarė visi to meto gamtos mokslai. 1760 m. išleistame veikale “Dabartinių filosofų pažiūros” B. Dobševičius skyrė šias fizikos disciplinas: kosmologiją, tiriančią pasaulį apskritai; uranologiją, nagrinėjančią dangaus kūnų judėjimą; geologiją, tiriančią Žemės formą, jos sandarą; hidrologiją – mokslą apie jūrų vandenis, upių, šaltų ir karštų šaltinių ir kitų vandens telkinių sisidarymą; fitologiją – mokslą apie augalus; zoologiją – mokslą apie gyvūniją; antropologiją – mokslą apie žmogų ir kt.

1789-1799 m., universiteto rektoriumi tapus Martynui Počobutui, sustiprėja Fizikos fakultetas – fizikos, matematikos ir ypač astronomijos dėstymas, nes pastarosios dvi disciplinos buvo dėstomos paties rektoriaus.

1797 m. fizikos fakultetas apėmė šešias katedras: teorinės ir eksperimentinės fizikos, grynosios matematikos, taikomosios matematikos, astronomijos, tapybos ir piešimo.

1803 m. buvo įkurta pirmoji fizikos katedra. Kaip ir anksčiau fakultetą sudarė katedros, kurių skaičius sutapo su profesorių, kurie turėjo skaityti pagrindinius kursus, skaičiumi. Iš viso fizikos-matematikos fakultete buvo dešimt katedrų: fizikos, chemijos, gamtos mokslų, botanikos, žemės ūkio, aukštosios grynosios matematikos, astronomijos, praktinės astronomijos ir civilinės architektūros.
Tuo metu ordinarinio profesoriaus Stepono Stubelevičiaus dėka gerokai pakilo fizikos lygis universitete: buvo įrengtas ir praturtintas fizikos kabinetas bei išleistas pirmas fizikos vadovėlis Vilniuje.

1919 m. atkūrus Vilniaus universitetą, fizikos fakultetui trūko patalpų, o ir centrinių universiteto rūmų patalpos netiko eksperimentinių mokslų katedroms ir tuo labiau laboratorijoms. Netrukus universitetas gavo dabartinio Chemijos fakulteto patalpas, į kurias persikėlė fizikos, astronomijos ir chemijos katedros.

Stepono Batoro universitete buvo dvi ekperimentinės fizikos katedros. Optika buvo pagrindinė šių katedrų mokslinio darbo kyptis.

Kaune suorganizuotame Lietuvos universitete, tęsusiame Vilniaus universiteto tradicijas, 1922 m. buvo įkurta ekperimentinės fizikos katedra, kuri 1930 m. statutu pavadinta tiesiog fizikos katedra. Ją suorganizavo prof. V.Čepinskis, kuris iš pradžių ir buvo jos vedėjas. Katedra buvo nedidelė ir plataus mokslinio darbo nedirbo. Prof. V. Čepinskio iniciatyva taip pat buvo įkurtos mokomosios ir mokslinės fizikos laboratorijos.

1940 m. fizikos katedra, kaip Matematikos-gamtos fakulteto dalis, iš Kauno persikėlė į Vilniaus universitetą. Dabar jau veikė dvi fizikos katedros: eksperimentinės fizikos ir teorinės fizikos. Intensyvų organizacinį darbą nutraukė karas.
1965 m. buvo sudarytas atskiras fizikos fakultetas. Iš pradžių susiorganizavo trys fizikos katedros: teorinės fizikos, benrosios fizikos (nuo 1962m. benrosios fizikos ir spektroskopijos) ir ekperimentinės fizikos (1960 m. pertvarkyta į radiofizikos ir puslaidininkių fizikos).

1970 m. įkurta elektronikos katedra.

1974 m. įkurta kietojo kūno elektronikos katedra.

Visą laiką veikia astronomijos, nuo 1973m astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra.

Literatūra

1. Jancevičius A. Vilniaus Universitetui – 400. – V.:”Mokslas”, 1979.
2. Šenavičienė I. Fizikos raida Lietuvoje. 1920-1940. - V.:”Mokslas”, 1982.
3. Vilniaus universiteto istorija. 1940-1979. – V.:”Mokslas”, 1979.
4. Vilniaus universiteto istorija.1803-1940. – V.:”Mokslas”, 1977.
5. Viniaus universiteto istorija. 1579 – 1803. – V.:”Mokslas”, 1976.