CERN

Kviečiame teikti paraiškas Centro stipendijai gauti
2018 09 08 Stip

Šiemet įsteigtos Vilniaus universiteto bendradarbiavimo su CERN Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro stipendijos skiriamos skatinti studentų mokslinį darbą, atliekamą Vilniaus universitete, Universiteto ir CERN bendradarbiavimo kryptyse.

Paraiškos priimamos visus metus, tačiau stipendijų skyrimas svarstomas du kartus per metus, artimiausias paraiškų priėmimo terminas – rugsėjo 20 d. Kviečiame studentus ir jų vadovus teikti paraiškas.

Stipendijos skyrimo nuostatai

Stipendijos paraiška 

Paraiškas galite siųsti el. paštu: 


Naujo tipo AWAKE dalelių greitintuvas išbandytas CERN‘e

2018 09 06 AWAKE    AWAKE greitinuvas. CERN (Maximilien Brice/Julien Ordan) © 2018 

Bene pagrindinis dalelių fizikos įrankis – dalelių greitintuvai. Kuo didesni – tuo labiau galintys įgreitinti daleles. Ne paslaptis, kad didžiausias šiuo metu veikiatis dalelių greitintuvas yra LHC (angl. Large Hadron Collider), arba Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, veikiantis CERN‘e. Būdamas 27 km ilgio (4.2 km skersmens) – tai tuo pačiu ir didžiausias kada nors sukonstruotas įrenginys. Tokie greitintuvai susiduria su esmine problema – jų atnaujinimas, galios padidinimas brangiai atsieina.

Tačiau šiems greitintuvams yra alternatyva. Tai plazmos bangos greitintuvai. Plazmoje galingo lazerio arba įprasto dalelių greitintuvo dėka sukuriama plazmos banga, sudaryta iš sričių, kuriose koncentruojasi teigiami arba neigiami krūviai. Iš paskos tinkamu atstumu paleidus norimas įgreitinti daleles, jos pasiekia didžiules energijas trumpuose atstumuose – tokio tipo greitintuvas gali pasiekti tokias pat energijas, kaip dešimtis kartų didesnis įprastas dalelių greitintuvai, kuriame dalelės greitinamos elektriniais laukais.

CERN‘e veikiantis AWAKE (angl. Advanced WAKEfield Experiment) greitintuvas šiemet pirmąkart sėkmingai plazmoje įgreitino elektronus. Tam panaudotas protonų šaltinis - Super protonų sinchrotronas (agl. Super Proton Synchrotron, SPS). 10 metrų ilgio greitintuvo kamera elektronus gali įgreitinti iki kelių gigaelektronvoltų (GeV) energijų.

AWAKE projektas patvirtintas 2013-aisiasi, o pirmosios bangos plazmoje stebėtos 2016 – 2017 metais. Plačiau – AWAKE tinklalapyje.


Pirmą kartą stebėtas Higso skilimas į apatinius kvarkus

2018 09 06 CERN Higgs    Higso bozono skilimas į apatinius kvarkus - ATLAS eksperimento įvykių vizualizacijoje. Šaltinis: ATLAS Collaboration/CERN

Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) veikiantys eksperimentai – ATLAS (angl. A Toroidal LHC ApparatuS) ir CMS (angl. Compact Muon Solenoid) pirmąkart stebėjo Higso bozono skilimą į apatinius kvarkus. Apie atradimą paskelbta rugpjūčio 28 d.

Standartinis modelis - teorija, kuria remiasi šiuolaikinė dalelių fizika, aprašo tris iš keturių fundamentaliųjų sąveikų – stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija. 2012-aisiais metais pirmąkart eksperimentiškai stebėtas Higso bozonas – dalelė, atsakinga Higso lauką, su kuriuo sąveikaudamos kitos dalelės įgyja masę. Ją taip pat numato Standartinis modelis. Tačiau tik prabėgus šešeriems metams pirmąkart stebėtas kitas šios teorijos numatytas reiškinys – Higso bozono skilimas į apatinius kvarkus. Standartinis modelis numato, kad apie 60% atvejų Higso bozonas turi skilti į porą apatinių kvarkų, kurie yra antri pagal masę iš šešių standartiniame modelyje numatytų kvarkų.

Šis atradimas reikšmingas Standartinio modelio teorijai – patvirtinti (arba paneigti) joje numatomus reiškinius. Atradimas padarytas išanalizavus ATLAS ie CMS eksperimentų duomenis. Publikacija su rezultatais priimta į žurnalą „Physical Review D.“ (Arxiv)

Daugiau informacijos: ATLAS ir CMS tinklalapiuose.


Rolf-Dieter Heuer'iui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius

2018 07 06 CERN Rolf Dieter

Liepos 6-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Tarp jų - ir buvęs CERN generalinis direktorius Rolf-Dieter Heuer'is, vadovavęs CERN 2009 - 2015 metais. Kartu su jo pagalba Lietuva šių metų sausio 8-ąją Lietuva tapo asocijuotąja CERN nare - pirmąją iš Baltijos šalių.

 

Rolf-Dieter Heuer'iui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 
 
Nuotrauka ir informacija: https://www.lrp.lt

Mini-ATTRACT Phase 1 projektas

2018 06 05 ATTRACT

Europos komisija pasirinko Mini-ATTRACT Phase 1 projektą 20 mln. eurų finansavimui „Horizon 2020“ programoje. Finansavimas bus skirtas projektams, kurių tikslas – naujos kartos detektorių ir atvaizdavimo technologijos, mokslininkų bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimo skatinimas. 

Paraiškų tekimas prasidės 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Daugiau informacijos apie paraiškų pildymą – priede.


Kaip sąveikauja Higso bozonas... arba Higso bozono ir viršūninių kvarkų poros atsiradimas

Higso bozono atradimas 2012-aisiais tebuvo tik šios dalelės tyrimų pradžia. Remiantis standartiniu modeliu, Higso bozonai sąveikauja su fermionais, ir šios sąveikos stiprumas priklauso nuo fermionų masės. Šias saveikas galima stebėti eksperimentiškai! Apie visą tai – šis CERN Kompaktiškojo miuonų solenoido eksperimento video (paveiksliukas - nuoroda į Youtube):

2018 07 02 CERN 5 min


Saulėtekio Puslaidininkių Fizikos Seminaras

"Sinchroninės naujų jutiklių ir lietuvių bangos CERNe"
Sauletekio Seminaras 01
Daugiau informacijos - Saulėtekio puslaidininkių fizikos seminarų puslapyje





Vilniaus universitete - "Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2018"

 

MasterClass

Praėjusį penktadienį, kovo 23-iąją Vilniaus universiteto Fizikos fakultete (VU FF) ir Informacinių technologijų taikymo centre (VU ITTC) pirmą kartą Lietuvoje įvyko „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka 2018“, skirta 15 – 19 metų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams.

Galimybe vienai dienai tapti mokslininkais pasinaudojo 80 moksleivių ir studentų iš Vilniaus, Kauno, Trakų Vokės bei Žemaičių Naumiesčio vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Atvyko ir keletas fizikos mokytojų.

Meistriškumo pamokos metu dalyviai atliko eksperimentinį elementariųjų dalelių fizikos tyrimą, naudojant realius CERN duomenis, užregistruotus Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) eksperimente, susipažino su fundamentaliais tyrimais ir jų metodais. Šią užduotį jiems padėjo atlikti Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros darbuotojai ir studentai. Renginio dalyviai buvo supažindinti su Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, aplankė kelias Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijas.

Meistriškumo pamokos moksleiviams ir studentams pradėtos rengti Didžiojoje Britanijoje 1997 metais. Renginys tapo tarptautiniu 2005 metais, pažymint „Tarptautinius fizikos metus 2005“, jį organizuoja ir koordinuoja Tarptautinė dalelių fizikos sklaidos grupė (IPPOG). Pastaraisiais metais daugiau kaip 13000 moksleivių ir studentų iš 52 pasaulio šalių vienai dienai atvyksta į jiems artimiausią universitetą iš maždaug 215 dalyvaujančių universitetų bei mokslinių tyrimų centrų, norėdami išaiškinti dalelių fizikos paslaptis

Mokslininkų paskaitos juos supažindina su elementariųjų dalelių bei fundamentaliųjų jėgų tyrimais ir taikomais metodais. Dalyviams suteikiama galimybė atlikti realių dalelių fizikos eksperimentų duomenų analizavimą. Dienos pabaigoje, kaip įprasta tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, renginio dalyviai prisijungia prie vaizdo konferencijos diskusijoms ir gautų rezultatų palyginimui bei aptarimui. Šio renginio dalyviai turėjo galimybę gyvai pabendrauti su CERN atstovais ir kitais pamokos dalyviais iš Brazilijos, Šveicarijos ir Turkijos.

Prof. J. Vaitkus dalyviams papasakojo apie Lietuvos kelią į Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją – CERN (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire). Mūsų šalies mokslininkų bendradarbiavimas su CERN prasidėjo dar 2004 metais, o šių metų sausio 8-ąją Lietuva tapo asocijuotąja CERN nare.

Prof. E. Norvaišas dalyvius supažindino su elementariųjų dalelių pasauliu ir jų tyrimais CERN. Doc. A. Kynienė pristatė kartu su dr. A.Juodagalviu paruoštą pranešimą apie elementariųjų dalelių detektorius, be kurių pagalbos būtų sunku įsivaizduoti fundamentalius mikropasaulio tyrimus. Fizikos fakulteto IV-ojo kurso studentas Marijus Ambrozas renginio dalyviams papasakojo, kaip reikės atlikti CMS eksperimento duomenų tyrimą.

„Tarptautinę elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoką 2018“ Lietuvoje iniciavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos sklaidos centras. Sklaidos grupės vadovė A.Kynienė sako, kad renginys buvo labai sėkmingas: jis patiko tiek moksleiviams, tiek dalyvavusiems fizikos mokytojams. „Pradėjau gauti mokytojų laiškus su prašymais, kad panašių praktinių renginių turėtų būti daugiau, – teigia A.Kynienė. – Prie tarptautinio renginio organizavimo prisidėjo kelios Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigos. To CERN organizacija ir siekia – vienyti pasaulio mokslininkus bendriems tyrimams.“

Renginį parėmė UAB EKSMA OPTICS, UAB „Monospektra“ bei Lietuvos fizikų draugija (LFD).

Daugiau informacijos apie Tarptautines elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo mokyklas galima rasti http://physicsmasterclasses.org/ .

Vilniaus universiteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras http://www.ff.vu.lt/cern/ .

 

 

 

 

Mokslininkų grupės, vykdančios tyrimus susietus su CERN’o veiklomis, VU padaliniuose:

     Grupės vadovas - dr. Arnoldas Deltuva
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4563

     Grupės vadovas – doc. dr. Aušra Kynienė
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel.: +370 5 223 4646, +370 60600402. E-paštas: 

     Grupės vadovas - habil. dr. Eugenijus Gaubas
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4480, el. paštas: 

     Grupės vadovas - prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4503 

     Grupės vadovas - dr. Andrius Juodagalvis
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel.: +370 5 223 4658, +370 619 19146. 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos