FNI (LT)

EPR ir Optinės mikroskopijos laboratorija B206

 Įranga:

EPR dozimetrijos skeneris BRUKER-E-SCAN:

• Dozimetrija alanine dozimetrais 1Gy -200 kGy

Prototipinis įrenginys apšvitos dozių plačiame intervale kontrolei VUTEG-8:

• Įrenginys skirtas mažų ir itin didelių įtėkių matavimui bei aukštųjų energijų spinduliuotės spektro nustatymui pasitelkiant optinių ir elektrinių signalų tripleksiniame sensoriuje sinchroninį matavimą ir analizę.

3D spausdintuvas Creality Ender-5 Plus:

• FDM spausdinimo technologija;
• spausdinimo formatas 350 x 350 x 400mm. 

3D spausdintuvas Creality LD-006: 

• LCD dervos spausdinimo technologija;
• spausdinimo formatas - 192 x 120 x 250 mm. 

Defektų puslaidininkiuose mikrobangės spektroskopijos laboratorija B207

Radiacinių defektų evoliucijos in situ tyrimų įrenginys VUTEG-3:

• apšvitų hadronais įtėkio matavimams 1010-1016 cm-2 intervale;

• radiacinių defektų evoliucijos tyrimams;

• gali būti komplektuojams su vakuumine apšvitų kamera;

• spalatoriaus neutronų dozimetrijai.

Skeneris VUTEG-04-CERN:

• krūvininkų gyvavimo trukmės Si planarinis pasiskirstymas 120x120 mm2 plote;

• krūvininkų gyvavimo trukmės Si plokštelių storyje pasiskirstymas 2 µm tikslumu;

• 4°– 25° C stabilizuotos temperatūros intervale;

• krūvininkų prilipimo sando analizė keičiant cw IR pašvietimo intensyvumą;

• radiacinių defektų pasiskirtymo vaizdinimas.

Dozimetras VUTEG-5-AIDA, įdiegtas ir instaliuotas CERN

• apšvitų hadronais įtėkio matavimams 10¹⁰-10¹⁶ cm^-2 intervale;

• radiacinių defektų evoliucijos tyrimams;

• krūvininkų prilipimo sando analizė keičiant cw IR pašvietimo intensyvumą;

• dozės pasiskirstymo Si zonduose tyrimams.

Impulsinis šiluminės ir foto-jonizacinės spektroskopijos įrenginys VUTEG-6:

• nesąlytinei prilipimo centrų spektroskopijai;

• radiacinių defektų evoliucijos tyrimams;

• krūvininkų prilipimo sando analizė keičiant cw IR pašvietimo intensyvumą bei temperatūrą 80-300°C intervale.

Įrenginys didelių energijų elektromagnetinės ir dalelių spinduliuočių dozes ir srauto matavimui VUTEG-7:

• Įrenginys skirtas didelių energijų elektromagnetinės ir dalelių spinduliuočių dozės ir srauto matavimui pasitelkiant optinių ir elektrinių signalų sensoriuje sinchroninį matavimą ir analizę.

Infraraudonosios spektroskopijos laboratorija B208

Injektuoto krūvio dreifo kinetikų profiliavimo stendas

• injektuoto krūvio relaksacijos sandų analizei;

• dreifo srovių ir trukmių matavimams;

• paviršiaus skenavimo režime;

• briaunos skenavimo režime;

• diskretiškai keičiami sužadinimo bangos ilgiai 1062 –354 nm diapazone;

• spinduliuočių sensorių laikinės skyros matavimai;

• spinduliuočių sensorių krūvio surinkimo efektyvumo matavimai.

Laike išskirtosios liuminescencijos ir mikrobangomis zonduojamo fotolaidumo kinetikų sinchroninio skenavimo stendas

Fotojonizacijos spektroskopijos tyrimų stendas:

• monochromatorius MDR4 su fotometrine lempa (0.5 – 2.35 eV);
• SMU Keithley 2635B;
• skysto azoto kriostatas.

Įranga prietaisų ir detektorių darinių elektrinių charakteristikų matavimui (Summit 11000 zondų stotis, Keithley, Keysight SMU ir LRC matuokliai):

• Summit 11000 zondų stotis (jungtys, kabeliai signalų perdavimui bei tiriamo bandinio laikiklis yra triaksialinio tipo, U_br≥ 500 V, I_L≤ 1 fA, C_res ≤ 0.4 pF).
• Keysight B2912B SMU (10 fA, 210 V, 3 A DC/10.5 A impulsiniame režime).
• Keysight E4980A LRC matuoklis (f= 20 Hz - 2 MHz,U_ac = 0 - 2.0 V_rms, U_DC = 0-40 V).
• N1260A aukštos įtampos tiltelis (U_DC ≤ 3 kV, f = 10 kHz – 1 MHz).

Optinis stendas spektroskopijai bei sparčių (šimtų femtosekundžių eilės) procesų tyrimams: 

• Šviesos Konversija Pharos lazeris (10W@10kHz, 200 fs, 1030 nm);
• optinis parametrinis stiprintuvas (OPA) ir skirtuminių dažnių generatorius (DFG) Orpheus (210 nm – 16 mm) ;
• impulsinės fotojonizacijos spektroskopijos stendas;
• optinio žadinimo-zondavimo tyrimų stendas;
• Avantes AvaSpec-ULS2048XL-EVO StarLine spektrometras;
• skysto azoto kriostatas (78–800 K);

Giliųjų lygmenų spektroskopijos laboratorija B210

Impulsinis talpos kinetikų (BELIV) profiliavimo stendas:

• sandūrų barjero parametrų temperatūrinių ir spektrinių kitimų Si,Ge, GaAs, GaN, Cu-CdS ir foto-elektros puslaidininkiniuose prietaisuose;

• BELIV kinetikų žvalga darinių briaunoje;

• diskretiškai keičiami sužadinimo bangos ilgiai 1062 –354 nm diapazone;

• 90-350 K temperatūrų intervalas.

Giliųjų lygmenų spektrometras HERA- DLTS System FT 1030:

• C-I-O-DLTS spektrų registravimas;

• 10-400 K temperatūrų intervalas

• 1062 ir 351 nm impulsiniai lazeriai;

• įvairūs spektrų registravimo/analizės režimai.

Silicio sensorių su vidiniu stiprinimu elektrinių charakteristikų tyrimas po apšvitų skvarbiaisiais protonais

LMT finansuojamas „Studentų tyrimai semestrų metu“ projektas

Numeris: S-ST-23-81

Vadovas: L. Deveikis

Studentė: M. Biveinytė

Trukmė: 2023-11-05 – 2024-04-30

Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo mokslininkų grupių, vykdančių veiklą susijusią su CERN

-          Puslaidininkinių detektorių radiacinio atsparumo tyrimų grupė - 30 tūkst. EUR/2024 m., vadovas T. Čeponis.

-          Pikselinių detektorių charakterizavimo grupė - 30 tūkst. EUR/2024 m., vadovas V. Rumbauskas.

Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras

Numeris: 01.2.2-CPVA-K-703-02-0002

Vadovas: E. Gaubas

Trukmė: 2018 - 2021 

Finansavimas:  982 900 €

Agentūra: CPVA

Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui

Numeris: LMT 01.2.2-LMT-K-718-01-13

Vadovas: E. Gaubas

Trukmė: 2017 - 2021

Finansavimas: 573 633 €

Agentūra: LMT

Jonizuojančių spinduliuočių erdvinės ir spektrinės skyros MOCVD GaN sensorių formavimo technologijos kūrimas

Numeris: LAT 01/2016

Vadovas: E. Gaubas

Trukmė: 2016 - 2018

Finansavimas: 299 722 €

Agentūra: LMT

Advanced European Infrastructures for Detectors at Accelerators

Numeris: H2020 WP15 654168

Vadovas: J. Vaitkus

Trukmė: 2015 - 2018

Finansavimas: 40 000 €

Agentūra: EUC

Medžiagotyros, nano- ir šviesos technologijų bei aukštojo mokslo studijų šiose proveržio kryptyse infrastruktūros kūrimas (LAMETECH INFRASTRUKTŪRA)

Numeris: VP2-1.1-ŠMM-04-V-02-002

Vadovas: potemės atsakingasis vykdytojas E. Gaubas

Trukmė: 2014 - 2015

Finansavimas: 250 000 €

Agentūra: LMT

Radiaciniai nanoklasteriai Si ir GaN

Numeris: VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-010

Vadovas: J. Vaitkus

Trukmė: 2013 - 2015

Finansavimas: 979 000 Lt

Agentūra: LMT

Radiacinių defektų deimanto ir GaN medžiagose in situ ir ex situ evoliucija

Numeris: MIP060/2013

Vadovas: E. Gaubas

Trukmė: 2013 - 2015

Finansavimas: 313 700 Lt

Agentūra: LMT

Advanced European Infrastructures for Detectors at Accelerators

Numeris: FP7-AIDA 262025 WP8.3

Vadovas: atsakingasis vykdytojas E. Gaubas

Trukmė: 2011 - 2014

Finansavimas:  42 000 €

Agentūra: EUC

Defektų evoliucijos ir modifikavimo spinduliuotėmis in situ kontrolės technologijos vystymas

Numeris: MIP054/2011

Vadovas: E. Gaubas

Trukmė: 2011 - 2013

Finansavimas:  177 000 Lt

Agentūra: LMT 

2023

T. Čeponis, J. Pavlov, A. Kadys, A. Vaitkevičius, and E. Gaubas, “Luminescence Characteristics of the MOCVD GaN Structures with Chemically Etched Surfaces”, Materials, Vol. 16, p. 3424, 2023

T. Čeponis, M. Burkanas, A. Cicinas, L. Deveikis, J. Pavlov, V. Rumbauskas, J. Venius, E. Gaubas, “Combined techniques for recovery of radiation damaged detectors”, Materials Science in Semiconductor Processing, Vol. 168, p. 107863, 2023

2022

J. Pavlov, T. Čeponis, K. Pūkas, L. Makarenko, and E. Gaubas, “5.5 MeV electron irradiation-induced transformation of minority carrier traps in p-type Si and Si1-xGex alloys, Materials, Vol. 15, p1861 (1-14), 2022

J. Kettle, M. Aghaei, Sh. Ahmad, A. Fairbrother, S. Irvine, J.J. Jacobsson, S. Kazim, V. Kažukauskas, D. Lamb, K. Lobato, G.A. Mousdis, G. Oreski, A. Reinders, J. Schmitz, P. Yilmaz, M.J. Theelen, “Review of technology specific degradation in crystalline silicon, cadmium telluride, copper indium gallium selenide, dye sensitised, organic and perovskite solar cells in photovoltaic modules: Understanding how reliability improvements in mature technologies can enhance emerging technologies”, Progress in Photovoltaics: Research and Applications, p. 1 (1-28), 2022

J.V Vaitkus, M. Moll, V. Kažukauskas, and V. Vertelis, “Increase of the photoconductivity quantum yield in silicon irradiated by neutrons to extremely high fluences”, Journal of Physics D: Applied Physics, Vol. 55, p. 395104 (1-8), 2022

2021

V. Kažukauskas, V. Janonis , V. Vertelis, „Energy band-gap inhomogeneities and defect states affecting carrier transport at low temperatures in Thallium Bromide“, Optical Materials Vol. 118, p. 111259 (1-8), 2021

L. Deveikis, J.V. Vaitkus, T. Čeponis, M. Gaspariūnas, V. Kovalevskij, V. Rumbauskas, E. Gaubas, „Profiling of proton beams by fluence scanners“, Lithuanian Journal of Physics Vol. 61, No. 2, p. 75-83, 2021

E. Gaubas, T. Čeponis, L. Deveikis, J. Pavlov, V. Rumbauskas, Patent: „HYBRID MULTI-LAYER SENSOR AND METHOD FOR LARGE FLUENCE DOSIMETRY AND FLUXIMETRY“, application No.: 21 165 145.0, submission data: 2021 03 26.

2020

E. Gaubas, T. Čeponis, L. Deveikis, V. Kalesinskas, G. Kreiza, T. Malinauskas, J. Pavlov, V. Rumbauskas, A. Mychko, V. Ivanov, “Study of the electrical characteristics of CdZnTe Schottky diodes”, Materials Science in Semiconductor Processing Vol. 105, p. 104705 (1-11), 2020.

J. Pavlov, T. Čeponis, L. Deveikis, V. Rumbauskas, G. Tamulaitis, E. Gaubas, “Modification of characteristics of AlGaN photodiodes by 1.6 MeV proton irradiation”, Journal of Instrumentation, Vol. 15, p. C01026 (1-9), 2020.

T. Heikkinen, J. Pavlov, T. Čeponis, E. Gaubas, M. Zając, F. Tuomisto, “Effect of Mn and Mg dopants on vacancy defect formation in ammonothermal GaN”, Journal of Crystal Growth, Vol.  547, p. 125803 (1-5), 2020.

2019

E. Gaubas, P. Baronas, T. Čeponis, L. Deveikis, D. Dobrovolskas, E. Kuokstis, J. Mickevičius, V. Rumbauskas, M. Bockowski, M. Iwinska, T. Sochacki, Study of spectral and recombination characteristics of HVPE GaN grown on ammono substrates, Mat. Sc. Semicond. Process. 91 (2019) 341–355.

E. Gaubas, T. Čeponis, D. Meškauskaite, J. Mickevičius, J. Pavlov, V. Rumbauskas, R. Grigonis, M. Zajac, R. Kucharski, Pulsed photo-ionization spectroscopy of traps in as-grown and neutron irradiated ammonothermally synthesized GaN, Scientific Reports 9 (2019) 1473.

E. Gaubas, T. Čeponis, L. Deveikis, D. Dobrovolskas, V. Rumbauskas, M. Viliūnas, Room-temperature infrared photoluminescence in GaN doped with various impurities, Optical Materials 94 (2019) 266–271.

T. Ceponis, K. Badokas, L. Deveikis, J. Pavlov, V. Rumbauskas, V. Kovalevskij, S. Stanionyte, G. Tamulaitis, E. Gaubas, Evolution of scintillation and electrical characteristics of AlGaN double-response sensors during proton irradiation, Sensors 19 (2019) 3388. doi:10.3390/s19153388

E. Gaubas, T. Ceponis, L. Deveikis, D. Dobrovolskas, V. Kalesinskas, J. Pavlov, V. Rumbauskas, and A. Mychko, Spectroscopy of defects in CdZnTe structures, Semicond. Sci. Technol. 34 (2019) 115012

L.F. Makarenko, S.B. Lastovski, H.S. Yakushevich, E. Gaubas, J. Pavlov, V.V. Kozlovski, M. Moll, I. Pintilie, Formation of a bistable interstitial complex in irradiated p-type silicon, Phys. Status Solidi A-Appl. Mat. 216 (2019) 1900354.

D. Dobrovolskas, G. Tamulaitis, E. Gaubas, M. Korjik, GAGG:Ce scintillation fibers for high energy physics applications, J. Instrum. 14 (2019) P06031.

E. Gaubas, T. Ceponis, L. Deveikis, V. Kalesinskas, G. Kreiza, T. Malinauskas, J. Pavlov, V. Rumbauskas, A. Mychko, V. Ivanov, Study of the electrical characteristics of CdZnTe Schottky diodes, Mat. Sc. Semicond. Process. 105 (2020) 104705.

J. Pavlov, T. Ceponis, T. Heikkinen, V. Rumbauskas, L. Deveikis, J. Raisanen, G. Tamulaitis, F. Tuomisto, E. Gaubas, Spectroscopy of defects in neutron irradiated ammono-thermal GaN by combining photo-ionization, photoluminescence and positron annihilation techniques, Lith. Journ. Phys., 59, (2019). 179–191.

J. Pavlov, T. Ceponis, L. Deveikis, V. Rumbauskas, G. Tamulaitis, and E. Gaubas, Modification of characteristics of AlGaN photodiodes by 1.6 MeV proton irradiation, JINST, 074P (2019) 1019.

V. Kazukauskas, G.L.Myronchuk,.; O.V.Parasyuk, et al. Photoconductivity of Tl1-xIn1-xSnxSe2 single crystals at low temperatures, Proceedings of the romanian academy series a-mathematics physics technical sciences information science, 20  (2019) 243 -249.

2018

E.Gaubas, T.Ceponis, L.Deveikis, D.Meskauskaite, J.Pavlov, V.Rumbauskas, J.Vaitkus, M.Moll, F.Ravotti, “Anneal induced transformations of defects in hadron irradiated Si wafers and Schottky diodes”, Materials Science in Semiconductor Processing 75, 157–165 (2018).

E. Gaubas, T. Ceponis, J. Mickevicius, J. Pavlov, V. Rumbauskas, M. Velicka, E. Simoen, and M. Zhao, “Pulsed photo-ionization spectroscopy in carbon doped MOCVD GaN epi-layers on Si”, Semicond. Sci. Technol. 33, 075015 (2018).

E. Gaubas, T. Čeponis, D. Dobrovolskas, J. Mickevičius J. Pavlov, V. Rumbauskas, J.V. Vaitkus, N. Alimov, and S. Otajonov, “Study of polycrystalline CdTe films by contact and contactless pulsed photo-ionization spectroscopy”, Thin Solid Films 660, 231–235 (2018).

2017

E. Gaubas, T. Ceponis, L. Deveikis, D. Meskauskaite, S. Miasojedovas, J. Mickevicius, J. Pavlov, K. Pukas, J. Vaitkus, M. Velicka, M. Zajac, and R. Kucharski, “Study of neutron irradiated structures of ammonothermal GaN”, J. Phys. D: Appl. Phys. 50, 135102 (2017).

E. Gaubas, T. Ceponis, D. Meskauskas, J. Pavlov, A. Zukauskas, V. Kovalevskij,V. Remeikis, “In situ characterization of radiation sensors based on GaN LED structure by pulsed capacitance technique and luminescence spectroscopy”, Sens. & Act. A 267, 194–199 (2017).

E. Gaubas, T. Ceponis, D. Dobrovolskas, T. Malinauskas,D. Meskauskaite, S. Miasojedovas, J. Mickevicius, J. Pavlov,V. Rumbauskas, E. Simoen, and M. Zhao, “Study of recombination characteristics in MOCVD grown GaN epi-layers on Si”, Semicond. Sci. Technol. 32, 125014 (2017).

2016

E. Gaubas, T. Ceponis, D. Meskauskaite, R. Grigonis, and V. Sirutkaitis, “Spectroscopy of defects in HPHT and CVD diamond by ESR and pulsed photo-ionization measurements”, J. Instrum. 11, C01017 (2016).

E. Gaubas, T. Ceponis, J.V. Vaitkus, V. Fadeyev, S. Ely, Z. Galloway, H.F.-W. Sadrozinski, M. Christophersen, B.F. Phlips, I. Gorelov, M. Hoeferkamp, J. Metcalfe, and S. Seidel, “Study of surface recombination on cleaved and passivated edges of Si detectors”, Semicond. Sci. Technol. 31, 035003 (2016).

E. Gaubas, T. Ceponis, D. Meskauskaite, and E. Simoen, “Comparative study of current transients in HPHT and CVD diamond capacitor-sensors”, ECS J. Solid State Sci. Technol. 5 (2016).

E. Gaubas, E. Simoen, and J. Vanhellemont, “Review-Carrier lifetime spectroscopy for defect characterisation in semiconductor materials and devices”, ECS J. Solid State Sci. Technol. 5, P3108-P3137 (2016).

E. Gaubas, T. Ceponis, E. Kuokstis, D. Meskauskaite, J. Pavlov, and I. Reklaitis, “Study of charge carrier transport in GaN sensors”, Materials 9, 293 (2016).

V. Rumbauskas, D. Meskauskaite, T. Ceponis, E. Gaubas, “Anneal induced transforms of radiation defects in heavily electron irradiated Si diodes”, J. Instrum. 11, P09004 (2016).

2015

E.Gaubas, T. Ceponis, and J. Pavlov, “Pulsed current signals in capacitor type particle detectors”, JINST 10, C01006 (2015).

E. Gaubas, T.Ceponis, V.Kalesinskas, J.Pavlov, J.Vysniauskas, “Simulations of operation dynamics of different type GaN particle sensors”, Sensors 15(3), 5429- 5473 (2015).

E. Gaubas, T.Ceponis, D.Meskauskaite, N.Kazuchits, “Profiling of current transients in capacitor type diamond sensors”, Sensors 15(6), 13424-13458 (2015).

Bakterijų bioplėvelių kontrolės kosminiuose aparatuose technologija natūralių foto aktyvių medžiagų pagrindu

Numeris: 4000129495/19/NL/SC

Vadovas: dr. Pranciškus Vitta

Trukmė: 2020-2021

Finansavimas: 98 000 €

Finansavimo šaltinis: Europos Kosmoso Agentūra (ESA)

Mesopic solid-state sources of light. MesoLED

Numeris: MESOLED ATE-01/2012

Vadovas: Prof. Habil. Dr. Artūras Žukauskas

Trukmė: 2012-2014

Finansavimas: 243 000 Lt

Finansavimo šaltinis: LMT

2023

G. Merkininkaite, A. Zabiliute-Karaliune, Th. Jüstelc, V. Klimkevicius, S. Sakirzanovas, and A. Katelnikovas, “Ce3+ → Cr3+ Energy Transfer in Y3Al3MgSiO12 Garnet Host and Application in Horticultural Lighting”, Ceramics International, accepted 2023

I. Buchovec, E. Vyčaitė, K. Badokas, E. Sužiedelienė, and S. Bagdonas, “Therapy for Inactivation of Acinetobacter baumannii Biofilms”, International Journal of Molecular Sciences, Vol. 24, p. 722 (1-13), 2023

D. Lunkevičiūtė,V. Vorobjovas, P. Vitta, and D. Čygas, “Research of the Luminance of Asphalt Pavements in Trafficked Areas”, Sustainability, Vol. 15, p. 2825 (1-19), 2023

2022

I. Buchovec, L. Klimkaitė, E. Sužiedelienė, and S. Bagdonas, „Inactivation of Opportunistic Pathogens Acinetobacter baumannii and Stenotrophomonas maltophilia by Antimicrobial Photodynamic Therapy Therapy”, Microorganisms, Vol. 10, p. 506 (1-13), 2022

E. Polmickaitė-Smirnova, I. Buchovec, S. Bagdonas, E. Sužiedėlienė, A. Ramanavičius, Ž. Anusevičius, “Photoinactivation of Salmonella enterica exposed to 5-aminolevulinic acid: Impact of sensitization conditions and irradiation time”, Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology, Vol. 231, p.112446, 2022

A. Gricajeva, I. Buchovec, L Kalėdienė, K. Badokas, and P. Vitta, “Riboflavin-and Chlorophyllin-based Antimicrobial Photoinactivation of Brevundimonas sp. ESA1 Biofilms”, Frontiers in Cellular and Infection Microbiology, Vol. 12, p. 1006723 (1-19) , 2022

2021

B. Žudytė, Ž. Lukšienė, “Visible light-activated ZnO nanoparticles for microbial control of wheat crop”, Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology, Vol. 219, p. 112206 (1-8), 2021

A. Zabiliūtė-Karaliūnė, J. Aglinskaitė, P. Vitta, „The reduction of the thermal quenching effect in laser-excited phosphor converters using highly thermally conductive hBN particles“, Scientific Reports Vol. 11, p. 6755 (11), 2021

Ž. Lukšienė, „Chapter 2.24. Photosensitization: Principles and Applications in Food Processing“, in Innovative Food Processing Technologies, Publisher: Elsevier, Pages 368-384, 2021. 

2020

G. Inkrataite, A. Zabiliute-Karaliune, J. Aglinskaite, P. Vitta, K. Kristinaityte, A. Marsalka, R. Skaudzius, “Study of YAG:Ce and Polymer Composite Properties for Application in LED Devices”, ChemPlusChem 85, 1504–1510,2020.

J. Grigorjevaite, E. Ezerskyte, J. Páterek, S. Saitzek, A. Zabiliūtė-Karaliūnė, P. Vitta, D. Enseling, T. Jüstel, A. Katelnikovas, “Luminescence and luminescence quenching of K2Bi(PO4)(MoO4):Sm3+ phosphors for horticultural and general lighting applications”. Mater. Adv. 1, 1427–1438, 2020.

A. Virsile, A. Brazaityte, V. Vastakaite-Kairiene, J. Miliauskiene, J. Jankauskiene, A. Novickovas, K. Lauzike, G. Samuoliene "The distinct impact of multi-color LED light on nitrate, amino acid, soluble sugar and organic acid contents in red and green leaf lettuce cultivated in controlled environment," Food Chem. 300, Art. No. 125799, 2020.

Z. Luksiene, N. Rasiukeviciute, B. Zudyte, N. Uselis "Innovative approach to sunlight activated biofungicides for strawberry crop protection: ZnO nanoparticles," J. Photochem. photobiol. B Biol. 203 Art. No. 11656, 2020.

V. Lukseviciute, Z. Luksiene "Inactivation of molds on the surface of wheat sprouts by chlorophyllin-chitosan coating in the presence of visible LED-based light," J. Photochem. photobiol. B Biol. 202 Art. No. 111721, 2020.

B. Žudytė, M. Velička, V. Šablinskas, and Ž. Lukšienė, „Understanding Escherichia coli damages after chlorophyllin-based photosensitization“, Journal of Biophotonics, Vol. 13, p. E202000144 (1-11), 2020.

E. Polmickaitė-Smirnova, J. Šarlauskas, K. Krikštopaitis, Ž. Lukšienė, Z. Staniulytė, and Ž. Anusevičius, “Preliminary Investigation of the Antibacterial Activity of Antitumor Drug 3-Amino-1,2,4-Benzotriazine-1,4-Dioxide (Tirapazamine) and its Derivatives”, Applied Sciences, Vol. 10, p.4062 (1-15), 2020.

M.I. Rodríguez-López, V.M. Gómez-López, V. Lukševičiūtė, and Ž. Lukšienė, “Modelling the Inactivation and Possible Regrowth of Salmonella enterica Treated with Chlorophyllin-Chitosan Complex and Visible Light”, Food Technology and Biotechnology, Vol. 58, p. 64-70, 2020.

I. Buchovec, A. Gricajeva, L. Kalėdienė, P. Vitta, „Antimicrobial photoinactivation approach based on natural agents for control of bacteria biofilms in spacecraft“, International Journal of Molecular Sciences, Vol. 21, p. 6932 (1-27) 2020.

2019

A. Virsile, A. Brazaityte, V. Vastakaite-Kairiene, J. Miliauskiene, J. Jankauskiene, G. Samuoliene, A. Novickovas, and P. Duchovskis "Nitrate, nitrite, protein, amino acid contents, and photosynthetic and growth characteristics of tatsoi cultivated under various photon flux densities and spectral light compositions," Scient. Hortic. 258, Art No. 108781, 2019.

I. Reklaitis, L. Krencius, T. Malinauskas, S. Yu. Karpov, H. J. Lugauer, I. Pietzonka, M. Strassburg, P. Vitta, R. Tomassiunas „Time of carrier escape and recombination coefficients in InGaN quantum-well active regions of blue, cyan, and green light-emitting diodes,“ Semicond. Sci. Technol. 34(1), art. No. 015007, 2019.

A. Brazaityte, A. Virsile, G. Samuoliene, V. Vastakaite-Kairiene, J. Jankauskiene, J. Miliauskiene, A. Novickovas, and P. Duchovskis "Response of Mustard Microgreens to Different Wavelengths and Durations of UV-A LEDs," Front. Plant Sci. 10 Art. No. 1153, 2019.

A. Virsile, A. Brazaityte, V. Vastakaite-Kairiene, J. Miliauskiene, J. Jankauskiene, A. Novickovas, G. Samuoliene "Lighting intensity and photoperiod serves tailoring nitrate assimilation indices in red and green baby leaf lettuce," J Sci. Food Agric. 99 (14) pp. 6608-6619, 2019.

B. Zudyte, Z. Luksiene "Toward better microbial safety of wheat sprouts: chlorophyllin-based photosensitization of seeds," Photochem. Photobiol. Sci. 18 (10) pp. 2521-2530, 2019.

Z. Luksiene, I. Buchovec "Impact of chlorophyllin-chitosan coating and visible light on the microbial contamination, shelf life, nutritional and visual quality of strawberries," Inov. Food Sci. Emerg. Techn. 52, pp. 463-472, 2019.

E. Paskeviciute, B. Zudyte, Z. Luksiene "Innovative Nonthermal Technologies: Chlorophyllin and Visible Light Significantly Reduce Microbial Load on Basil," Food Techn. Biotechn. 57 (1) pp.126-132, 2019.

2018

A. Petrulis, L. Petkevičius, P. Vitta, R. Vaicekauskas and A. Žukauskas “Exploring Preferred Correlated Color Temperature in Outdoor Environments Using a Smart Solid-State Light Engine, ” Leukos, 14 pp 95-106, 2018.

A. Virsile, A. Brazaityte, J. Jankauskiene, J. Miliauskiene, V. Vastakaite-Kairiene, I. Odminyte, A. Novickovas, G. Samuoliene "Pre-harvest LED lighting strategies for reduced nitrate contents in leafy vegetables," Zemdirbyste-Agriculture 105 (3), pp 249-256, 2018.

E. Paskeviciute, B. Zudyte, Z. Luksiene "Towards better microbial safety of fresh produce: Chlorophyllin-based photosensitization for microbial control of foodborne pathogens on cherry tomatoes," J. Photochem. photobiol. B Biol. 182 pp. 130-136, 2018.

2017

G. Samuoliene, A. Virsile, A. Brazaityte, J. Jankauskiene, S. Sakalauskiene, V. Vastakaite, A. Novickovas, A. Viskeliene, A. Sasnauskas and P. Duchovskis "Blue light dosage affects carotenoids and tocopherols in microgreens," Food Chem. 228, pp. 50-56, 2017.

A. Zabiliūtė-Karaliūnė, H. Dapkus, P. Vitta, A. Petrulis, A. Žukauskas, “Phosphor-Converted Light-Emitting Diodes of Preferential Color Properties”, Proceedings of 13th AIC Congress 2017 (Jeju, South Korea, 16th–20th, October, 2017) OS21

I. Reklaitis, F. Nippert, R. Kudžma, T. Malinauskas, S. Karpov, I. Pietzonka, H. J. Lugauer, M. Strassburg, P. Vitta, R. Tomašiūnas, and A. Hoffmann “Differential carrier lifetime in InGaN-based light-emitting diodes obtained by small-signal frequency-domain measurements,” J. Appl. Phys. 121, Art. No. 035701 (2017).

K. Aponiene, T. Serevicius, Z. Luksiene, S. Jursenas "Inactivation of bacterial biofilms using visible-light-activated unmodified ZnO nanorods," Nanotechn. 28 (36) Art. No. 365701, 2017.

I. Buchovec, V. Lukseviciute, R. Kokstaite, D. Labeikyte, L. Kaziukonyte, Z. Luksiene "Inactivation of Gram (-) bacteria Salmonella enterica by chlorophyllin-based photosensitization: Mechanism of action and new strategies to enhance the inactivation efficiency," J. Photochem. photobiol. B Biol. 172 pp. 1-10, 2017.

2016

A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, P. Vitta, A. Tuzikas, A. Zabiliūtė, A. Petrulis, Solid-state sources of light for preferential colour rendition, USA Patent US9370072 B2, Patent No. Appl. EP2962530 A1 (2016).

A. Zabiliūtė, A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, P. Vitta, Photobiologically Friendly Phosphor Converted Light-Emitting Diode, PCT Patent App. No EP3060624 A1 (2016).

I. Reklaitis, R. Kudzma, S. Miasojedovas, P. Vitta, A. Zukauskas, R. Tomasiunas, I. Pietzonka, M. Strassburg “Photoluminescence Decay Dynamics in Blue and Green InGaN LED Structures Revealed by the Frequency-Domain Technique,” J. Electron. Mat. 45 (7) pp. 3290-3299 (2016).

A. Baguckis, A. Novickovas, A. Mekys, V. Tamosiunas, "Compact hybrid solar simulator with the spectral match beyond class A," J Photon Energ. 6 (3) Art. No. 035501, 2016.

N. Rasiukeviciute, A. Valiuskaite, N. Uselis, J. Viskelis, Z. Luksiene "Attempts to use photosensitization for preservation of strawberry cultivar 'Darselect': effects on shelf-life, nutritional and organoleptic properties'' excluding Photosensitization for preservation of strawberry," J. Plant Diseases Protect. 123 (3) pp. 125-131, 2016.

D. Dementavicius, V. Lukseviciute, V.M. Gomez-Lopez, Z. Luksiene, "Application of mathematical models for bacterial inactivation curves using Hypericin-based photosensitization," J. Appl. Microbiol. 120 (6) p.1492-1500, 2016.

I. Buchovec, V. Lukseviciute, A. Marsalka, I. Reklaitis, Z. Luksiene "Effective photosensitization-based inactivation of Gram (-) food pathogens and molds using the chlorophyllin-chitosan complex: towards photoactive edible coatings to preserve strawberries," Photochem. Photobiol. Sci. 15 (4) pp. 506-516, 2016.

2015

S. Butkutė, A. Zabiliūtė, R. Skaudžius, P. Vitta, A. Beganskienė, A. Žukauskas, A. Kareiva, Sol–gel synthesis, characterization and study of substitution effects in different gallium-containing garnets, J. Sol-Gel Sci. Technol. 76(1), 210–219 (2015).

A. Zabiliūtė-Karaliūnė, H. Dapkus, R. P. Petrauskas, S. Butkutė, A. Žukauskas, A. Kareiva, Cr3+ Doped Itrium and Gallium Garnet Phosphor for Phosphor-Conversion Light Emitting Diodes, Lith. J. Phys. 55(3), 200–207 (2015).

A. Zabiliūtė, A. Žukauskas, R. Vaicekauskas, P. Vitta “Fotobiologiškai draugiškas konversijos fosfore šviestukas”, patent of Republic of Lithuania, No. 6215 (2015).

A. Novickovas, A. Baguckis, A. Mekys, and V. Tamosiunas "Compact Light-Emitting Diode-Based AAA Class Solar Simulator: Design and Application Peculiarities," IEEE J Photovoltaics 5 (4) pp. 137-1142, 2015.

A. Brazaityte, S. Sakalauskiene, G. Samuoliene, J. Jankauskiene, A. Virsile, A. Novickovas, R. Sirtautas, J. Miliauskiene, V. Vastakaite, L. Dabasinskas, P. Duchovskis "The effects of LED illumination spectra and intensity on carotenoid content in Brassicaceae microgreens," Food Chem. 173 pp.600-606, 2015.

A. Brazaityte, A. Virsile, J. Jankauskiene, S. Sakalauskiene, G. Samuoliene, R. Sirtautas, A. Novickovas, L. Dabasinskas, J. Miliauskiene, V. Vastakaite, A. Bagdonaviciene, P. Duchovskis "Effect of supplemental UV-A irradiation in solid-state lighting on the growth and phytochemical content of microgreens," Intern. Agrophys. 29 (1) pp.13-22, 2015.

Ultrasparčiosos spektroskopijos laboratorija

Ultrasparčių procesų nustatymo metodai:

• Skirtuminės sugerties nustatymas žadinimo ir zondavimo metodu. (selektyvus žadinimas derinamos energijos fotonais, zondavimas baltos šviesos kontinuumu);
• Fotoliuminescencijos spektroskopija su laikine skyra (kinetinė fluorimetrija).

Įranga:

Lazerinė sistema:

• Femtosekundinis KGW:Yb lazeris PHAROS (6W@30KHz, 200 fs, 1030 nm, Šviesos Konversija);
• Du optiniai parametriniai stiprintuvai Orpheus (630–2500 nm, Šviesos Konversija);
• Antros harmonikos generatorius LYRA (Šviesos Konversija);
• Sužadinimo bangos ilgiai: 310–2500 nm.

Optinio sužadinimo–zondavimo tyrimų stendas:

• Žadinimo zondavimo spektrometras HARPIA (Šviesos Konversija);
• Zonduojama plataus spektro baltos šviesos kontinuumu (380–2600 nm); zondo vėlinimas iki 1.5 ns;
• Plataus spektro zondo detektavimas UV-regimoje-IR (250-1200 nm) ir infraraudonoje (1100-2600 nm) srityse;
• Laikinė skyra: ~300 fs.

Fotoliuminescencijos laikinių ir spektrinių tyrimų stendas:

• Fotoelektronų (streak) kamera Hamamatsu C10627;
• Detektuojami fotoliuminescencijos bangos ilgiai: 250-900 nm;
• Laikinė skyra: ~10 ps. Laike koreliuotų pavienių fotonų skaičiavimo modulis (TCSPC) Pico Harp-300. Skysto azoto kriostatas matavimams žemoje temperatūroje (77–300 K).

Laboratorijos vadovas: dr. Paulius Baronas

Fotofizikinių vyksmų laboratorija

[foto]

Naudojami matavimo metodai:

• nuostoviosios ir laikinės fluorescencijos, 
• uždelstosios fluorescencijos ir fosforescencijos spektroskopija plačiame temperatūrų ir laikų intervale,
• fluorescencijos kvantinio našumo.

Įranga:

• sustiprinto surištojo krūvio kamera (iCCD) Andor New iStar DH340T (spektrinis ruožas 180-850 nm, laikinė skyra: 2.č ns);
• Nd:YAG pikosekundinis lazeris Ekspla PL2140 (bangos ilgiai: 1054, 532, 355, 266, 213 nm; impulso trukmė ~25 ps, dažnis 10 Hz);
• Nd:YAG derinamo bangos ilgio nanosekundinis lazeris EKSPLA NT242 (bangos ilgiai 210 – 2600 nm; impulso trukmė 6 ns, dažnis 1 kHz);
• uždaro ciklo helio kriostatas Cryo Industries 204 N (8-350K);
• daugiakanalis fotoninis analizatorius Hamamatsu PMA-12 (spektrinis ruožas 200-950 nm) su integruojančiąja sfera (Sphere Optics).

Laboratorijos vadovas: dr. Tomas Serevičius

Cheminės technologijos laboratorija

Taikomi metodai:

• Optinės spektroskopijos tyrimams reikalingų organinių junginių sluoksnių ir tirpalų ruošimas, kristalų auginimas. Tirpalai ruošiami tirpinant junginius įvairiuose organiniuose ir neorganiniuose tirpikliuose parenkant reikiamą jų koncentraciją. Esant poreikiui medžiagos papildomai gryninamos sublimacijos vakuume būdu.
• Organinių sluoksnių formavimas atliekamas tokiais metodais: liejimo ant padėklo (solution-casting), liejimo ant besisukančio padėklo (spin-coating), nubraukiant peiliu (doctor blade) ar terminio lydimo (melt-processing) būdais. Šie formavimo metodai leidžia pagaminti nuo dešimčių nanometrų iki kelių centimetrų storio bandinius.
• Organiniai monokristalai auginami iš garų fazės vakuume arba azoto atmosferoje.
• Pirminis naujų organinių junginių charakterizavimas atliekamas matuojant junginių šviesos sugerties spektrus, nustatomi HOMO ir LUMO lygmenys ciklines voltametrijos metodu, įvertinamos junginių terminės savybės (stiklėjimas, lydimasis, kristalizacija) - skirtuminės skenuojančios kalorimetrijos metodu.

Įranga:

• UV-ozoną naudojantis padėklų valymo įrenginys NOVASCAN PSDP-UV4T;
• svarstyklės SARTORIUS AG CPA26P(svėrimo intervalas 0.0002-21 g, padalos verte 0.002 mg, atsikartojamumas 0.004mg);
• programuojamo apsisukimų dažnio sluoksnių liejimo iš tirpalų įrenginys Laurell WS-650;
• organinių medžiagų grynintuvas CreaPhys DSU-20;
• ciklines voltametrijos prietaisas eDAQ Potentiostat 466;
• diferencinės skenuojančios kalorimetrijos prietaisas Mettler Toledo DSC 1;
• UV-VIS-NIR spektrometras Perkin Elmer Lambda 950 su integruojančios sferos priedu(spektrinis ruožas 175 – 3300 nm). Sugerties, pralaidumo ir atspindžio matavimo režimai.

Laboratorijos vadovas: dr. Steponas Raišys

Organinės optoelektronikos technologijų laboratorija

Įdiegtos technologijos: Funkcinių organinių sluoksnių formavimas šiluminio garinimo vakuume bei liejimo iš tirpalo bedeguonėje atmosferoje metodais, metalinių kontaktų formavimas terminio garinimo vakuume būdu. OLED prietaiso inkapsuliacija, voltamperinių bei fotometrinių savybių nustatymas.

Laboratorijoje įdiegta įranga:

• Inertinės aplinkos GLOVE-BOX sistema (mBraun) su integruota įranga:
  • 8-nių šaltinių organinių medžiagų vakuuminio garinimo kamera;
  • 4-rių šaltinių metalų vakuuminio garinimo kamera;
  • Vakuuminė padėklų pernešimo kamera su automatizuotu manipuliatoriumi;
  • Automatinis prietaisų inkapsuliavimo įrenginys;
  • UV-A lempa (mBraun);
  • Padėklų valymo UV-Ozono įrenginys (mBraun);
  • Sluoksnių formavimo ant besisukančio padėklo įrenginys (mBraun);
  • Vakuuminio atkaitinimo krosnelė (Renggli);
  • Svarstyklės (Mettler Toledo).
• padėklų valymo deguonies plazma įrenginys Zepto (Diener electronic);
• nuostoviosios ir laikinės spektroskopijos įrenginys FLS980 (Edinburgh Instruments);
• traukos spintos (Flores Valles);
• vandens distiliatorius (Millipore);
• OLED prietaisų voltamperinių bei fotometrinių charakteristikų analizatorius (Orb Optronix).

Laboratorijos vadovas: dr. Karolis Kazlauskas

AFM SEM laboratorija

Metodai: Aukštos skyros (iki 0,7 nm) skenuojanti elektroninė mikroskopija ir elementinė analizė pagal charakteringąsias rentgeno spinduliuotės linijas. Esant poreikiui gali būti naudojamas bandinių skerspjūvio paruošimas apdorojant argono jonų pluošteliu ir bandinių paviršiaus metalizavimas auksu ar chromu naudojant magnetroninį uždulkinimą. Skenuojančio zondo mikroskopija bandinių paviršiaus topografinei analizei. Optinė-fluorescencinė-poliarizacinė mikroskopija fluorescuojančių bandinių tyrimams. Koloidinių nanodalelių dydžio ir jo pasiskirstymo nustatymas dinaminės šviesos sklaidos metodu. Mažamolekulinių organinių kristalų struktūros nustatymas naudojantis rentgeno spindulių difrakcijos tyrimu.

Įranga:

• Skenuojantis elektroninis mikroskopas (SEM) HITACHI SU8230 su rentgeno spindulių energijos dispersijos (EDX) Bruker XFlash 6|60 matavimo priedu elementinei analizei;
• Skenuojančio zondo mikroskopas (AFM) Bruker Dimension Icon;
• Rentgeno spindulių difraktometras Rigaku XtaLAB Synergy-S, skirtas organinių monokristalų stuktūrinei analizei;
• Koloidinių nanodalelių dydžio nustatymo dinaminės šviesos sklaidos metodu prietaisas Malvern Zetasizer NANO-S;
• Optinis-fluorescencinis mikroskopas Olympus BX51;
• Bandinių metalizavimo SEM analizei įranga Q150T;
• Bandinių apdorojimo/pjovimo argono jonų pluošteliu sistema HITACHI IM 4000.

Laboratoroijos vadovas: dr. Gediminas Kreiza

Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją

Numeris: 09.3.3-LMT-K-718-01-0026

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2018-2021

Finansavimas: 940 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose

Numeris: 09.3.3-LMT-K-712-01-0084

Vadovas: dr. K. Kazlauskas

Trukmė: 2018-2021

Finansavimas: 600 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Perovskite laser (PERLAS)

Numeris: MIP-17-71

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2017-2020

Finansavimas: 100 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Šviesos konversijos našumo organiniuose sluoksniuose didinimas taikymams optoelektronikoje

Numeris: S-MIP-17-77

Vadovas: dr. K. Kazlauskas

Trukmė: 2017-2020

Finansavimas: 100 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Using the smart matrix approach to enhance TADF-OLED efficiency and lifetime

Numeris: H2020-MSCA-ITN-2018

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2018-2022

Finansavimo šaltinis: EU H2020

Organinio lazerinio tranzistoriaus sukūrimo linkme

Numeris: LJB-15-009

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2015-2017

Finansavimas: 80 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Multifunkcinių molekulinių sistemų fotofizikinių savybių valdymas

Numeris: VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-012

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2012-2015

Finansavimas: 400 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

Nauji lanksčios struktūros bifluoreno junginiai optoelektronikos pramonei

Numeris: VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-023

Vadovas: dr. K. Kazlauskas

Trukmė: 2013-2015

Finansavimas: 420 000 EUR

Finansavimo šaltinis: ESFA

Organinės optoelektronikos medžiagos didelio kiekio sintezės technologijoms

Numeris: 31V-142

Vadovas: prof. S. Juršėnas

Trukmė: 2011-2013

Finansavimas: 

Finansavimo šaltinis: MITA

Fluorescuojančių organinių nanodarinių formavimo technologija ir taikymas jutikliuose (FON-sense)

Numeris: MIP-073/2011

Vadovas: dr. K. Kazlauskas

Trukmė: 2011-2012

Finansavimas: 100 000 EUR

Finansavimo šaltinis: LMT

2023

J. Jovaišaitė, S. Kirschner, S. Raišys, G. Kreiza, P. Baronas, S. Juršėnas, and M. Wagner, “Diboraanthracene-Doped Polymer Systems for Colour-Tuneable Room-Temperature Organic Afterglow”, Angewandte Chemie, Vol. 62, p. e202215071 (1-9), 2023

J. Jovaišaitė, P. Baronas, G. Jonusauskas, D. Gudeika, A. Gruodis, J.V. Gražulevičius, and S. Juršėnas, “TICT compounds by design: comparison of two naphthalimide-p-dimethylaniline conjugates of different lengths and ground state geometries”, Physical Chemistry Chemical Physics, Vol. 25, p. 2411-2419, 2023

L. Naimovičius, E. Radiunas, B. Chatinovska, A. Jozeliūnaitė, E. Orentas, and K. Kazlauskas, “Functionalized diketopyrrolopyrrole compounds for NIR-to-visible photon upconversion”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 11, p. 698-704, 2023

A. Jozeliūnaitė, A. Neniškis, A. Bertran, A.M. Bowen, M. Di Valentin, S. Raišys, P. Baronas, K. Kazlauskas, L. Vilčiauskas, and E. Orentas, “Fullerene Complexation in a Hydrogen-Bonded Porphyrin Receptor via Induced-Fit: Cooperative Action of Tautomerization and C−H···π Interactions”, Journal of the American Chemical Society, Vol. 145, p. 455-464, 2023

D. Banevičius, G. Puidokas, G. Kreiza, S. Juršėnas, E. Orentas, K. Kazlauskas, “Prolonging blue TADF-OLED lifetime through ytterbium doping of electron transport layer”, Journal of Industrial and Engineering Chemistry, accepted, 2023

G. Kreiza, D. Banevičius, S. Juršėnas, F. Rodella, P. Strohriegl, K. Kazlauskas, “Ambipolar hosts for blue TADF OLEDs: Assessment of the device performance and lifetime”, Organic Electronics, Vol. 120, p. 106849, 2023

T. Serevičius, R. Skaisgiris, S. Tumkevičius, J. Dodonova-Vaitkunienė, and S. Juršėnas, “Understanding the temporal dynamics of thermally activated delayed fluorescence in solid hosts”, Journal of Materials Chemistry C, accepted, 2023

L. Naimovičius, P. Bharmoria, and K. Moth-Poulsen, “Triplet–triplet annihilation mediated photon upconversion solar energy systems”, Materials Chemistry Frontiers, Vol. 7, p. 2297-2315, 2023

T. Serevičius, R. Skaisgiris, D. Banevičius, S. Tumkevičius, J. Dodonova-Vaitkūnienė, S. Juršėnas, “Modulation of nonradiative emission decay rate by spacer unit in donor-acceptor TADF compounds”, Dyes and Pigments, accepted, 2023

L. Naimovičius, E. Radiunas, M. Dapkevičius, P. Bharmoria, K. Moth-Poulsen, K. Kazlauskas, “The Statistical Probability Factor in Triplet Mediated Photon Upconversion: A Case Study with Perylene”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 11, p. 14826–14832, 2023

2022

R. Skaisgiris, T. Serevičius, J. Dodonova, D. Banevičius, K. Kazlauskas, S.Tumkevičius, and S. Juršėnas, „Tuning of HOMO-LUMO localization for achieving thermally activated delayed fluorescence“, Journal of Luminescence Vol. 241, p. 118473 (1-7), 2022

T. Serevičius, R. Skaisgiris, D. Gudeika, K. Kazlauskas, and S Juršėnas, „Conformational disorder enabled emission phenomena in heavily doped TADF films“, Physical Chemistry Chemical Physics, Vol. 24, p. 313-320, 2022. (accepted 2021 11 23, first published 2021 11 23), 2021

D. Banevičius, G. Kreiza, R. Klioštoraitis, S. Juršėnas, T. Javorskis, V. Vaitkevičius, E. Orentas, K. Kazlauskas, “Enhanced blue TADF in a D–A–D type naphthyridine derivative with an asymmetric carbazole-donor motif”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 10, p. 4813-4820, 2022

T. Serevičius, R. Skaisgiris, J. Dodonova, I. Fiodorova, K. Genevičius, S. Tumkevičius, K. Kazlauskas, and S. Juršėnas, “Temporal Dynamics of Solid-State Thermally Activated Delayed Fluorescence: Disorder or Ultraslow Solvation?”, Journal of Physical Chemistry Letters, Vol. 13, p. 1839–1844, 2022

S. Raišys, S. Juršenas, and K. Kazlauskas, “Boost in Solid-State Photon Upconversion Efficiency through Combined Approach of Melt-Processing and Purification”, Solar RRL, Vol. 6, p. 2100873 (1-9), 2022

P. Baronas, G. Kreiza, L. Naimovičius, E. Radiunas, K. Kazlauskas, E. Orentas, and S. Juršėnas, “Sweet Spot of Intermolecular Coupling in Crystalline Rubrene: Intermolecular Separation to Minimize Singlet Fission and Retain Triplet−Triplet Annihilation”, The Journal of Physical Chemistry C, Vol. 126, p. 15327-15335, 2022

E. Radiunas, L. Naimovičius, S. Raišys, A. Jozeliūnaitė, E. Orentas, and K. Kazlauskas, “Efficient NIR-to-vis photon upconversion in binary rubrene films deposited by simplified thermal evaporation”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 10, p. 6314-6322, 2022

J. Sarlauskas, K. Tulaitė, J. Tamulienė, “Investigation of oxygen influence to the optical properties of tirapazamine”, Journal of Molecular Modeling, Vol. 28, p. 96 (1-8), 2022

I. Fiodorova, T. Serevičius, R. Skaisgiris, S. Juršėnas, and S. Tumkevičius, “Substituent effect on TADF properties of 2-modified 4,6-bis(3,6-di-tert-butyl-9-carbazolyl)-5-methylpyrimidines”, Beilstein Journal of Organic Chemistry, Vol 18, p. 497-507, 2022

E. Radiunas, M. Dapkevičius, S. Raišys, and K. Kazlauskas, “Triplet and singlet exciton diffusion in disordered rubrene films: implications for photon upconversion”, Physical Chemistry Chemical Physics, Vol. 24, p. 24345-24352, 2022

2021

G. Kreiza, D. Berenis, D. Banevičius, S. Juršėnas, T. Javorskis, E. Orentas, K. Kazlauskas, „High efficiency and extremely low roll-off solution- and vacuum-processed OLEDs based on isophthalonitrile blue TADF emitter“, Chemical Engineering Journal, Vol. 412, p. 128574 (1-7), 2021

T. Serevičius, R. Skaisgiris, I. Fiodorova, G. Kreiza, D. Banevičius, K. Kazlauskas, S. Tumkevičius, and S. Juršėnas, „Single-exponential solid-state delayed fluorescence decay in TADF compounds with minimized conformational disorder“, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 9, p. 836-841, 2021

R. Munoz-Marmol, P. G. Boj, J.M. Villalvilla, J.A. Quintana, N. Zink-Lorre, A. Sastre-Santos, J. Arago, E. Orti, P. Baronas, D. Litvinas, S. Juršėnas, F. Fenandez-Lazaro, and M.A. Diaz-Garcia, “Effect of Substituents at Imide Positions on the Laser Performance of 1,7-Bay-Substituted Perylenediimide Dyes”, Journal of Physical Chemistry C, Vol. 125, p. 12277-12288, 2021

P. Baronas, R. Komskis, E. Tankelevičiūtė, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, and S. Juršėnas, “Helical Molecular Orbitals to Induce Spin–Orbit Coupling in Oligoyne-Bridged Bifluorenes”, Journal of Physical Chemistry Letters, Vol. 12, p. 6827-6833, 2021

E. Radiunas, M. Dapkevičius, L. Naimovičius, P. Baronas, S. Raišys, S. Juršėnas, A. Jozeliūnaitė, T. Javorskis, U. Šinkevičiūtė, E. Orentas, and K. Kazlauskas, “NIR-to-vis photon upconversion in rubrenes with increasing structural complexity”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 9, p. 4359-4366, 2021

S. Raišys, O. Adomėnienė, P. Adomėnas, S. Juršėnas, K. Kazlauskas, “Application of singlet sink approach for matrix-free amorphous photon upconversion films”, Dyes and Pigments, Vol. 194, p. 109565 (1-8), 2021

S. Raišys, O. Adomėnienė, P. Adomėnas, A. Rudnick, A. Köhler, K. Kazlauskas, “Triplet exciton diffusion and quenching in matrix-free solid photon upconversion films”, Journal of Physical Chemistry C, Vol. 125, No. 7, p. 3764-3775, 2021

T. Serevičius, R. Skaisgiris, G. Kreiza, J. Dodonova, K. Kazlauskas, E. Orentas, S. Tumkevičius, and S. Juršėnas, „TADF Parameters in the Solid State: An Easy Way to Draw Wrong Conclusions“, Journal of Physical Chemistry A Vol. 125, p. 1637-1641, 2021

D. Litvinas, R. Aleksiejūnas, P. Ščajev, P. Baronas, V. Soriūtė, Ch. Qin, T. Fujihara, T. Matsushima, Ch. Adachi, and S. Juršėnas, „Energy transfer in (PEA)2FAn−1PbnBr3n+1 quasi-2D perovskites“,  Journal of Materials Chemistry C Vol. 9, p. 4782-4791, 2021

2020

T. Serevičius, R. Skaisgiris, J. Dodonova, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, and S. Tumkevičius, “Minimization of solid-state conformational disorder in donor–acceptor TADF compounds”, Physical Chemistry Chemical Physics Vol. 22, p. 265-272, 2020.

N.S. Mahon, O.V. Korolik, M.V. Khenkin, G.E. Arnaoutakis, Y. Galagan, V. Soriūtė, Dž. Litvinas, P. Ščajev, E.A. Katz, A.V. Mazanik, “Photoluminescence kinetics for monitoring photoinduced processes in perovskite solar cells”, Solar Energy Vol. 195, p. 114-120, 2020.

M. Kolenda, D, Kežys, I. Reklaitis, E. Radiunas, R. Ritasalo, A. Kadys, T. Grinys, T. Malinauskas, S. Stanionytė, M. Skapas, R. Petruškevičius, R. Tomašiūnas, „Development of polarity inversion in a GaN waveguide structure for modal phase matching“, Journal of Materials Science, Vol. 55, p. 12008-12021, 2020.

T. Serevičius, J. Dodonova, R. Skaisgiris, D. Banevičius, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, and S. Tumkevičius, “Optimization of the carbazole–pyrimidine linking pattern for achieving efficient TADF”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 8, p. 11192-11200, 2020.

S. Miasojedovas, P. Ščajev, K. Jarašiūnas, B. Gil, and H. Miyake, “Photoluminescence efficiency of Al-rich AlGaN heterostructures in a wide range of photoexcitation densities over temperatures up to 550 K”, Physical Review B, Vol. 102, p. 035201 (1-14), 2020.

T. Serevičius, R. Skaisgiris, J. Dodonova, L. Jagintavičius, D. Banevičius, K. Kazlauskas, S. Tumkevičius, and S. Juršėnas, “Achieving Submicrosecond Thermally Activated Delayed Fluorescence Lifetime and Highly Efficient Electroluminescence by Fine-Tuning of the Phenoxazine−Pyrimidine Structure”, ACS Applied Materials & Interfaces, Vol. 12, p10727-10736, 2020.

T. Serevičius, R. Skaisgiris, I. Fiodorova, V. Steckis, J. Dodonova, D. Banevičius, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, S. Tumkevičius, “Achieving efficient deep-blue TADF in carbazole-pyrimidine compounds”, Organic Electronics, Vol. 82, p 105723 (1-5), 2020. 

E. Radiunas, S. Raišys, S. Juršėnas, A. Jozeliūnaitė, T. Jarovskis, U. Šinkevičiūtė, E. Orentas, K. Kazlauskas, „Understanding the Limitations of NIR-to-Visible Photon Upconversion in Phthalocyanine-Sensitized Rubrene Systems“, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 8, p. 5525-5534, 2020.

E. Radiunas, M. Dapkevičius, S. Raišys, S. Juršėnas, A. Jozeliūnaitė, T. Javorskis, U. Šinkevičiūtė, E. Orentas and K. Kazlauskas, “Impact of t-butyl substitution in a rubrene emitter for solid state NIR-to-visible photon upconversion”, Physical Chemistry Chemical Physics, Vol. 22, p. 7392-7403, 2020.

G. Kreiza, D. Banevičius, J. Jovaišaitė, S. Juršėnas, T. Javorskis, V. Vaitkevičius, E. Orentas, and K. Kazlauskas, “Realization of deep-blue TADF in sterically controlled naphthyridines for vacuum- and solution-processed OLEDs, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 8, p. 8560-8566, 2020.

D. Berenis, G. Kreiza, S. Juršėnas, E. Kamarauskas, V. Ruibys, O. Bobrovas, P. Adomėnas, K. Kazlauskas, “Different RISC rates in benzoylpyridine-based TADF compounds and their implications for solution-processed OLEDs”, Dyes and Pigments, Vol. 182, p-108579 (1-9), 2020.

I. Reklaitis, E. Radiunas, T. Malinauskas, S. Stanionytė, G. Juška, R. Ritasalo, T. Pilvi, S. Taeger, M. Strassburg, R. Tomašiūnas, „A Comparative Study on Atomic Layer Deposited Oxide Film Morphology and Their Electrical Breakdown“, Surface and Coatings Technology, Vol. 399, p. 126123 (1-15), 2020.

P. Ščajev, S. Miasojedovas, S. Juršėnas, “A carrier density dependent diffusion coefficient, recombination rate and diffusion length in MAPbI(3)and MAPbBr(3)crystals measured under one- and two-photon excitations”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 8, p. 10290-10301, 2020.

V. Bonal, J.M. Villalvilla, J.A. Quintana, P.G. Boj, N. Lin, S. Watanabe, K. Kazlauskas, O. Adomėnienė, S. Juršėnas, H. Tsuji, E. Nakamura, and M.A. Díaz-García, „Blue and Deep-Blue-Emitting Organic Lasers with Top-Layer Distributed Feedback Resonators“, Advanced Optical Materials, Vol. 8, p. 2001153 (1-10), 2020.

P. Baronas, G. Kreiza, M. Mamada, S. Maedera, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Kazlauskas, C. Adachi, S, Juršėnas, „Enhanced Energy Transfer in Doped Bifluorene Single Crystals: Prospects for Organic Lasers“, Advanced Optical Materials, Vol. 8, p1901670, 2020.

J. Jovaišaitė, D. Cīrule, A. Jeminejs, I. Novosjolova, M. Turks, P. Baronas, R. Komskis, S. Tumkevičius, G. Jonušauskas, S. Juršėnas, „Proof of principle of a purine D-A-D' ligand based ratiometric chemical sensor harnessing complexation induced intermolecular PET“, Physical Chemistry Chemical Physics, Vol. 22, p. 26502, 2020.

2019

T. Serevičius, R. Skaisgiris, J. Dodonova, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, S. Tumkevičius, Minimization of solid-state conformational disorder in donor–acceptor TADF compounds, Phys. Chem. Chem. Phys. 22 (2019) 265–272. https://doi.org/10.1039/C9CP05907E.

P. Ščajev, R. Aleksieju̅nas, S. Terakawa, C. Qin, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Anisotropy of Thermal Diffusivity in Lead Halide Perovskite Layers Revealed by Thermal Grating Technique, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 14914–14920. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.9b02288.

P. Ščajev, R. Aleksieju̅nas, P. Baronas, D. Litvinas, M. Kolenda, C. Qin, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Carrier Recombination and Diffusion in Wet-Cast Tin Iodide Perovskite Layers Under High Intensity Photoexcitation, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 19275–19281. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.9b03226.

P. Ščajev, D. Litvinas, V. Soriu̅tė, G. Kreiza, S. Stanionytė, S. Juršėnas, Crystal Structure Ideality Impact on Bimolecular, Auger, and Diffusion Coefficients in Mixed-Cation CsxMA1–xPbBr3 and CsxFA1–xPbBr3 Perovskites, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 23838–23844. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.9b05824.

D. Gudeika, A. Miasojedovas, O. Bezvikonnyi, D. Volyniuk, A. Gruodis, S. Jursenas, J.V. Grazulevicius, Differently substituted benzothiadiazoles as charge-transporting emitters for fluorescent organic light-emitting diodes, Dyes and Pigments. 166 (2019) 217–225. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2019.03.017.

T. Serevičius, R. Skaisgiris, J. Dodonova, L. Jagintavičius, J. Bucevičius, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, S. Tumkevičius, Emission wavelength dependence on the rISC rate in TADF compounds with large conformational disorder, Chem. Commun. 55 (2019) 1975–1978. https://doi.org/10.1039/C8CC08906J.

P. Ščajev, D. Litvinas, G. Kreiza, S. Stanionytė, T. Malinauskas, R. Tomašiūnas, S. Juršėnas, Highly efficient nanocrystalline CsxMA1-xPbBrx perovskite layers for white light generation, Nanotechnology. 30 (2019) 345702. https://doi.org/10.1088/1361-6528/ab1a69.

M. Steponaitis, R. Komskis, E. Kamarauskas, T. Malinauskas, S. Jursenas, V. Getautis, Investigation of photophysical properties of triphenylamine phenylethenyl derivatives containing tertiary amine groups, Dyes and Pigments. 166 (2019) 122–129. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2019.03.026.

R. Skaisgiris, T. Serevičius, K. Kazlauskas, Y. Geng, C. Adachi, S. Juršėnas, Origin of dual emission in σ-bridged donor–acceptor TADF compounds, Journal of Materials Chemistry C. 7 (2019) 12601–12609. https://doi.org/10.1039/C9TC03548F.

G. Kreiza, D. Banevičius, J. Jovaišaitė, K. Maleckaitė, D. Gudeika, D. Volyniuk, J.V. Gražulevičius, S. Juršėnas, K. Kazlauskas, Suppression of benzophenone-induced triplet quenching for enhanced TADF performance, J. Mater. Chem. C. 7 (2019) 11522–11531. https://doi.org/10.1039/C9TC02408E.

R. Komskis, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, P. Baronas, T. Serevičius, S. Juršėnas, Suppression of Charge Transfer States in Aryl-Substituted 9,9′-Bianthryl Derivatives, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 27344–27354. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.9b07625.

2018

P. Ščajev, C. Qin, R. Aleksieju̅nas, P. Baronas, S. Miasojedovas, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Diffusion Enhancement in Highly Excited MAPbI3 Perovskite Layers with Additives, J. Phys. Chem. Lett. 9 (2018) 3167–3172. https://doi.org/10.1021/acs.jpclett.8b01155.

M. Montinaro, V. Resta, A. Camposeo, M. Moffa, G. Morello, L. Persano, K. Kazlauskas, S. Jursenas, A. Tomkeviciene, J.V. Grazulevicius, D. Pisignano, Diverse regimes of mode intensity correlation in nanofiber random lasers through nanoparticle doping, ACS Photonics. 5 (2018) 1026–1033. https://doi.org/10.1021/acsphotonics.7b01329.

S. Raišys, S. Juršėnas, Y.C. Simon, C. Weder, K. Kazlauskas, Enhancement of triplet-sensitized upconversion in rigid polymers via singlet exciton sink approach, Chem. Sci. 9 (2018) 6796–6802. https://doi.org/10.1039/C8SC02151A.

P. Baronas, P. Ščajev, V. Čerkasovas, G. Kreiza, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Kazlauskas, C. Adachi, S. Juršėnas, Exciton diffusion in bifluorene single crystals studied by light induced transient grating technique, Appl. Phys. Lett. 112 (2018) 033302. https://doi.org/10.1063/1.5008376.

P. Baronas, G. Kreiza, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Kazlauskas, J.-C. Ribierre, C. Adachi, S. Juršėnas, Low-Threshold Light Amplification in Bifluorene Single Crystals: Role of the Trap States, ACS Appl. Mater. Interfaces. 10 (2018) 2768–2775. https://doi.org/10.1021/acsami.7b14702.

T. Serevičius, T. Bučiūnas, J. Bucevičius, J. Dodonova, S. Tumkevičius, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, Room temperature phosphorescence vs. thermally activated delayed fluorescence in carbazole–pyrimidine cored compounds, J. Mater. Chem. C. 6 (2018) 11128–11136. https://doi.org/10.1039/C8TC02554A.

2017

G. Kreiza, P. Baronas, E. Radiunas, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Kazlauskas, J.-C. Ribierre, C. Adachi, S. Juršėnas, Bifluorene Single Crystals with Extremely Low-Threshold Amplified Spontaneous Emission, Adv. Opt. Mater. 5 (2017) 1600823. https://doi.org/10.1002/adom.201600823.

T. Matulaitis, P. Imbrasas, N.A. Kukhta, P. Baronas, T. Bučiu̅nas, D. Banevičius, K. Kazlauskas, J.V. Gražulevičius, S. Juršėnas, Impact of Donor Substitution Pattern on the TADF Properties in the Carbazolyl-Substituted Triazine Derivatives, J. Phys. Chem. C. 121 (2017) 23618–23625. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.7b08034.

V. Resta, A. Camposeo, M. Montinaro, M. Moffa, K. Kazlauskas, S. Jursenas, A. Tomkeviciene, J.V. Grazulevicius, D. Pisignano, Nanoparticle-doped electrospun fiber random lasers with spatially extended light modes, Opt. Express. 25 (2017) 24604–24614. https://doi.org/10.1364/OE.25.024604.

A. Ivanauskaite, R. Lygaitis, S. Raisys, K. Kazlauskas, G. Kreiza, D. Volyniuk, D. Gudeika, S. Jursenas, J.V. Grazulevicius, Structure–property relationship of blue solid state emissive phenanthroimidazole derivatives, Phys. Chem. Chem. Phys. 19 (2017) 16737–16748. https://doi.org/10.1039/C7CP02248D.

T. Serevičius, R. Komskis, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, G. Kreiza, V. Jankauskas, K. Kazlauskas, A. Miasojedovas, V. Jankus, A. Monkman, S. Juršėnas, Triplet–Triplet Annihilation in 9,10-Diphenylanthracene Derivatives: The Role of Intersystem Crossing and Exciton Diffusion, J. Phys. Chem. C. 121 (2017) 8515–8524. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.7b01336.

P. Ščajev, R. Aleksieju̅nas, S. Miasojedovas, S. Nargelas, M. Inoue, C. Qin, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Two Regimes of Carrier Diffusion in Vapor-Deposited Lead-Halide Perovskites, J. Phys. Chem. C. 121 (2017) 21600–21609. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.7b04179.

T. Braukyla, N. Sakai, M. Daskeviciene, V. Jankauskas, E. Kamarauskas, R. Komskis, T. Malinauskas, S. Jursenas, H.J. Snaith, V. Getautis, V-Shaped Hole-Transporting TPD Dimers Containing Tröger’s Base Core, J. Phys. Chem. C. 121 (2017) 10267–10274. https://doi.org/10.1021/acs.jpcc.6b11880.

2016

M. Inoue, T. SereviĿius, H. Nakanotani, K. Yoshida, T. Matsushima, S. JuršĿnas, C. Adachi, Effect of reverse intersystem crossing rate to suppress efficiency roll-off in organic light-emitting diodes with thermally activated delayed fluorescence emitters, Chem. Phys. Lett. 644 (2016) 62–67. https://doi.org/10.1016/j.cplett.2015.11.042.

G. Kreiza, K. Kazlauskas, A. Bieliauskas, V. Getautis, A. Šačkus, S. Juršėnas, Fluorescence sensing based on phenylenediacetonitrile doped into polymer host, J. Lumin. 170 (2016) 293–298. https://doi.org/10.1016/j.jlumin.2015.10.040.

R. Rimkus, S. Tumkevičius, T. Serevičius, R. Komskis, P. Adomėnas, A. Gruodis, V. Jankauskas, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, Heterocyclic heptacene analogs – 8H-16,17-epoxydinaphto[2,3-c:2′,3′-g]carbazoles as charge transport materials, Dyes Pigm. 124 (2016) 133–144. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2015.08.029.

P. Baronas, K. Kazlauskas, A. Gruodis, V. Jankauskas, A. Tomkeviciene, J. Simokaitiene, J. Vidas Grazulevicius, S. Jursenas, High-triplet-energy carbazole and fluorene tetrads, J. Lumin. 169 (2016) 256–265. https://doi.org/10.1016/j.jlumin.2015.08.019.

S. Raišys, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, Y.C. Simon, The Role of Triplet Exciton Diffusion in Light-Upconverting Polymer Glasses, ACS Appl. Mater. Interfaces. 8 (2016) 15732–15740. https://doi.org/10.1021/acsami.6b03888.

2015

J. Bucevicius, L. Skardziute, J. Dodonova, K. Kazlauskas, G. Bagdziunas, S. Jursenas, S. Tumkevicius, 2,4-Bis(4-aryl-1,2,3-triazol-1-yl)pyrrolo[2,3-d]pyrimidines: synthesis and tuning of optical properties by polar substituents, RSC Adv. 5 (2015) 38610–38622. https://doi.org/10.1039/C5RA05482F.

K. Kazlauskas, G. Kreiza, E. Radiunas, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Karpavičius, J. Bucevičius, V. Jankauskas, S. Juršėnas, Concentration effects on spontaneous and amplified emission in benzo[c]fluorenes, Phys. Chem. Chem. Phys. 17 (2015) 12935–12948. https://doi.org/10.1039/C5CP01325A.

P. Baronas, K. Kazlauskas, G. Kreiza, V. Jankauskas, A. Tomkeviciene, J. Simokaitiene, S. Grigalevicius, J.V. Grazulevicius, S. Jursenas, Differently linked fluorene-carbazole triads for light amplification, Dyes Pigm. 123 (2015) 370–379. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2015.08.019.

P. Data, R. Motyka, M. Lapkowski, J. Suwinski, S. Jursenas, G. Kreiza, A. Miasojedovas, A.P. Monkman, Efficient p-phenylene based OLEDs with mixed interfacial exciplex emission, Electrochim. Acta. 182 (2015) 524–528. https://doi.org/10.1016/j.electacta.2015.09.110.

K. Kazlauskas, G. Kreiza, O. Bobrovas, O. Adomėnienė, P. Adomėnas, V. Jankauskas, S. Juršėnas, Fluorene- and benzofluorene-cored oligomers as low threshold and high gain amplifying media, Appl. Phys. Lett. 107 (2015) 043301. https://doi.org/10.1063/1.4927555.

T. Serevičius, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Karpavičius, J. Bucevičius, R. Komskis, G. Kreiza, V. Jankauskas, K. Kazlauskas, S. Juršėnas, Impact of non-symmetric 2,9,10-aryl substitution on charge transport and optical properties of anthracene derivatives, Dyes Pigm. 122 (2015) 147–159. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2015.06.010.

D. Gudeika, J.V. Grazulevicius, D. Volyniuk, R. Butkute, G. Juska, A. Miasojedovas, A. Gruodis, S. Jursenas, Structure-properties relationship of the derivatives of carbazole and 1,8-naphthalimide: Effects of the substitution and the linking topology, Dyes Pigm. 114 (2015) 239–252. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2014.11.013.

L. Skardziute, J. Dodonova, A. Voitechovicius, J. Jovaisaite, R. Komskis, A. Voitechoviciute, J. Bucevicius, K. Kazlauskas, S. Jursenas, S. Tumkevicius, Synthesis and optical properties of the isomeric pyrimidine and carbazole derivatives: Effects of polar substituents and linking topology, Dyes Pigm. 118 (2015) 118–128. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2015.03.008.

R.R. Reghu, J. Simokaitiene, J.V. Grazulevicius, S. Raisys, K. Kazlauskas, S. Jursenas, V. Jankauskas, A. Reina, Synthesis and properties of hole-transporting triphenylamine-derived dendritic compounds, Dyes Pigm. 115 (2015) 135–142. https://doi.org/10.1016/j.dyepig.2014.12.013.

Femtosekundinės optinės spektroskopijos laboratorija

Naudojami matavimo metodai (su femtosekundine laikine skyra):

• netiesine optine sugertimi pagrįsti žadinimo ir zondavimo metodai (selektyvus žadinimas derinamos energijos fotonais, zondavimas monochromatine šviesa arba baltos šviesos kontinuumu);

• šviesa indukuotų dinaminių gardelių metodas (leidžia tuo pat metu nustatyti krūvininkų gyvavimo trukmes ir difuzijos koeficientus).

Įranga:

• Femtosekundinis KGW:Yb lazeris PHAROS (6W@30KHz, 200 fs, 1030 nm, Šviesos Konversija);
• Du optiniai parametriniai stiprintuvai Orpheus (630–2500 nm, Šviesos Konversija);
• Optinio sužadinimo–zondavimo tyrimų stendas:
  • Sužadinimo bangos ilgiai: 210–2500 nm;
  • Zondo bangos ilgiai 630–2500 nm (monochromatinis zondas), 380–1700 nm (zonduojama baltos šviesos kontinuumu); zondo vėlinimas iki 8 ns;
  • Laikinė skyra: ~300 fs.
• Šviesa indukuotų dinaminių gardelių tyrimų stendas:
  • Sužadinimo bangos ilgiai: 210–1000 nm;
  • Zondo bangos ilgiai 630–2500 nm, zondo vėlinimas iki 8 ns;
  • Laikinė skyra: ~300 fs.
• Liuminescencijos up-konvertavimo tyrimų stendas:
  • Sužadinimo bangos ilgiai 210–1000 nm;
  • Vartų impulso vėlinimas iki 8 ns;
  • Laikinė skyra: ~400 fs.
• Becker&Hickl TCSPC sistema (spektrinis intervalas 350–1700 nm, laikinė skyra 200 ps) su Andor Kymera 193i spektrometru;
• 6 colių diametro integruojanti sfera su BaSO₄ danga optinės sugerties ir atspindžio charakteristikų matavimui;
• Avantes Avaspec-2048 StarLine spektrometras (Padidinto UV jautrumo Si detektorius);
• Uždaro ciklo helio kriostatas (10–300 K);
• Skysto azoto kriostatas (78–800 K);
• Ultragarsinė vonelė, suspausto azoto dujos ir kita bandinių paruošimo įranga.

Laboratoroijos vadovas: Dr. Saulius Nargelas

Pikosekundinės optinės spektroskopijos laboratorija

Naudojami matavimo metodai (su pikosekundine laikine skyra):

• netiesine optine sugertimi pagrįsti žadinimo ir zondavimo metodai (selektyvus žadinimas derinamos energijos fotonais, zondavimas monochromatine šviesa arba baltos šviesos kontinuumu);

• šviesa indukuotų dinaminių gardelių metodas (leidžia tuo pat metu nustatyti krūvininkų gyvavimo trukmes ir difuzijos koeficientus);

• fotolaidumo matavimas žadinimo ir zondavimo būdu;

• fotoliuminescencijos spektrų, jų relaksacijos ir efektyvumo matavimas;

• volt-amperinių charakteristikų matavimas.

Įranga:

• Didelės galios Nd:YAG (PL2143, EKSPLA), Nd:YLF (PL2243, EKSPLA) lazeriai su harmonikų generatoriais (spinduliuotės bangos ilgiai: 1053, 527, 351, 266, 213 nm); impulso trukmės, atitinkamai, 25 ps ir 8 ps.
• Optinis parametrinis generatorius PG401 (EKSPLA), bangos ilgio derinimo diapazonas: 400-2000 nm.
• NL202 (EKSPLA) lazeris (1064, 532, 355 nm) su 2 ns impulso trukme bei telekomunikacinis CW lazeris su 1555 nm bangos ilgiu lėtų procesų zondavimui (> 1 ns).
• Didelės galios Nd:YAG 5 ns lazeris (1064, 532, 800, 1300 nm).
• Derinamos temperatūros kriostatai CTI-CRYOGENICS (temperatūrų intervalai: 10-300 K ir 80 - 800 K).
• Mikrobangų generatorius, bangolaidžiai, skaitmeniniai oscilografai (0,35, 6 Ghz), fotodetektoriai (Thorlabs DET08 5 GHz bandwidth, Alphalas 2 GHz), energijos matuoklis.
• Optinės vėlinimo linijos (nuo 10 ps iki 12 ns, Standa, Aerotech ACT115DL).
• Highland technology P400 skaitmeninis vėlinimo ir impulsų generatorius, drebesys (jitter): <10 ps; laikinė skyra: 1 ps, vėlinimo generatorius PG-874.
• Integruojanti sfera (AvaSphere-150), 6 colių, kvantinio našumo matavimui, termoelektriškai šaldomas spektrometras ASEQ Instruments LR1-T (200-1100 nm).
• Vaizdinimo monochromatorius-spektrometras 500 cm židinio (185-3000 nm) SOLAR TII MS520i su termoelektriškai šaldoma Si kamera (DHYANA400BSI V2 200-1100 nm) ir InGaAs kamera (NIT, 900-1600 nm).
• Ksenoninis šviesos šaltinis (Hamamatsu 75 W super quiet xenon lamp with supply C12122-020-57-C3) 200-2000 nm intervale, su monochromatoriumi (MDP-4, SOL SL100).
• Matuoklis (Keithley 2401), maitinimo šaltinis HYELEC.
• Bandinių poliravimo staklės (UNIPOL-300); mikroskopas.

Laboratorijos vadovas: Dr. Patrik Ščajev

Nanofotonikos laboratorija

Naudojami matavimo metodai:

• fotoliuminescencinė spektroskopija su ~100 nm erdvine skyra, pasiekiama panaudojant skenuojančiąją artimojo lauko optinę mikroskopiją (SNOM), ir leidžianti sinchroniškai matuoti paviršiaus morfologiją bei fotoliuminescencijos parametrų erdvinį pasiskirstymą;
• fotoliuminescencinė spektroskopija su submikrometrine erdvine skyra panaudojant konfokalinę mikroskopiją;
• atominių jėgų mikroskopija (AFM).

Įranga:

Įrangos pagrindą sudaro daugiafunkcinė mikroskopinė sistema WITec Alpha 300, galinti veikti trimis režimais:

• skenuojančiojo artimojo lauko optinio mikroskopo (SNOM);
• konfokalinio mikroskopo;
• atominių jėgų mokroskopo (AFM).

Žadinimo šaltiniai:

• nuolatinės veikos He-Cd lazeris (442 nm);
• nuolatinės veikos lazeriniai diodai emituojantys 405 nm ir 660 nm bangos ilgio spinduliuotę.

Liuminescencijos registravimo sistema:

• spectrometras UTS-300 su surištųjų krūvių kamera (CCD) (spektrinis ruožas: 300-900 nm);
• spectrometras SR-303 su InGaAs surištųjų krūvių kamera (CCD) (spektrinis ruožas: 800-2200 nm);
• fotodaugintuvas (spektrinis ruožas: 185-850 nm);
• InGaAs detektorinis modulis (spektrinis ruožas: 1000-2050 nm).

Laboratorijos vadovas: Dr. Darius Dobrovolskas

Liuminescencinės spektroskopijos laboratorija

Naudojami matavimo metodai:

• fotoliuminescencinė spektroskopija stacionaraus ir kvazistacionaraus žadinimo sąlygomis su galimybe matuoti liuminescencijos spektrus žadinant rezonansiškai;
• fotoliuminescencinė spektroskopija su laikine skyra nanosekundžių skalėje;
• Ramano spektroskopija.

Įranga:

Žadinimo šaltiniai:

• CW He-Cd lazeris (325 nm);
• Moduliuotos kokybės YAG:Nd lazeris su harmonikų generatoriais (bangos ilgiai: 1064, 532, 355, 266, ir 213 nm; impulso trykmė: 4 ns; maksimali impulso energija: 250 mJ@1064 nm, 120 mJ@532 nm, 80 mJ@355 nm, 30 mJ@266 nm, 8 mJ@213 nm);
• derinamo bangos ilgio lazeris (derinimo intervalas: 210-2300 nm; impulso trukmė: 4 ns; maksimali impulso energija: 5 mJ@210-420 nm, 30 mJ@420-2300 nm).

Luminescencijos registravimo sistemos:

• didelio kontrasto (12 eilių) dvigubas monochromatorius Jobin Yvon HRD-1 su fotodaugintoju (spektro ruožas: 160-930 nm);
• spektrometras SR-500 su sustiprinto surištojo krūvio kamera (ICCD) (spektrinis ruožas: 180-850 nm, laikinė skyra: 2 ns);
• spektrometras SR-303 su InGaAs surištojo krūvio kamera (CCD) (spektrinis ruožas: 800-2200 nm).

Pagalbinė įranga:

• uždaro ciklo helinis kriostatas su galimybe fiksuoti temperatūrą intervale nuo 8 iki 300 K;
• lazerio galios matuokliai;
• šviesolaidinės sąsajos su spektrometrais.

Laboratorijos vadovas: Dr. Jūras Mickevičius

Fotoelektrinių reiškinių laboratorija

Naudojami matavimo metodai:

• šviestukų masyvų ir Saulės imitatorių funkcinių savybių tyrimai;
• fotovoltinių elementų charakterizavimas lazeriu indukuotos fotostrovės (LBIC) metodu.

Įranga:

Autentiškai suprojektuotas matavimų kompleksas matuoti šviestukų ir Saulės spinduliuotės simuliatorių funkcines savybes:

• programiškai valdomi aukšto tikslumo dviejų krypčių pozicionavimo stalai (Standa 8MT195 and 8MT295) energinės apšvietos ir spektrinio energinės apšvietos tankio pasiskirstymų matavimui 300 × 300 mm² plote;
• jutikliai: Avantes AvaSpec 2048 spektrometras su kosinusiniu korektoriumi ir šviesolaidinėmis sąsajomis; fotodiodai; kompaktiški c-Si bei a-Si fotovoltiniais elementai;
• programuojami maitinimo šaltiniai: iki 6 kanalų, 56 V, 4 A (TTi QL564TP).

Autentiškai suprojektuotas matavimų kompleksas fotovoltinių elementų charakterizavimui lazeriu indukuotos fotostrovės (LBIC) metodu:

• tiriamas plotas: iki 300 × 300 mm² 12.5 mm ar didesniu žingsniu;
• standartiniai šaltiniai - puslaidininkiniai lazeriniai diodai.

Laboratorijos vadovas: Prof. Vincas Tamošiūnas

Skaitmeninio modeliavimo laboratorija

Modeliavimo metodai:

• nepusiausvirųjų krūvininkų dinamikos modeliavimas panaudojant spartos lygtis;
• surištos laisvų ir lokalizuotų nepusiausvirųjų krūvininkų dinamikos modeliavimas panaudojant Monte Karlo metodą.

Modeliavimo galimybės:

• liuminescencijos parametrų (intensyvumo, juostų spektrinės padėties, pločio) priklausomybę nuo temperatūros;
• liuminescencijos ir nepusiausvirųjų krūvininkų tankio relaksacijos kinetikos;
• vidinio kvantinio našumo priklausomybės nuo temperatūros ir krūvininkų tankio;
• krūvininkų gyvavimo trukmės ir jų fotoliuminescencijos priklausomybės nuo krūvininkų energijos.

Laboratorijos vadovas: Oleg Kravcov

Katodoliuminescencijos laboratorija

Naudojami matavimo metodai

• Skenuojanti elektronų mikroskopija (SEM) su nanometrine erdvine skyra
• Katodoliuminescencijos spektroskopija (CL) su nanometrine erdvine ir pikosekundine laikine skyromis; CL ir SEM signalai yra detektuojami sinchroniškai, kas leidžia dideliu tikslumu gretinti paviršiaus morfologiją ir stacionarių bei laikinių liuminescencijos ypatybių erdvinį pasiskirstymą

Įranga

Įrangos pagrindą sudaro Attolight Chronos hibridinis optinis ir skenuojantis elektronų mikroskopas su elektronų patranka, veikiančia stacionariame ir impulsiniame režimuose.

Elektronų šaltinio, jų greitinimo ir pluošto formavimo sistemos parametrai:

• Elektronų šaltinio emisijos mechanizmas — Schottky terminė emisija (stacionariame režime) ir fotoelektrinė emisija (impulsiniame režime)
• Elektronų greitinimo įtampa — nuo 1 kV iki 10 kV (stacionariame režime); nuo 3 kV iki 10 kV (impulsiniame režime)
• Elektronų pluoštelio dėmės dydis — 3 nm (stacionariame režime); 10 nm (impulsiniame režime)
• Elektronų zondo srovės stipris — iki 300nA (stacionariame režime); 50 pA (impulsiniame režime)
• Elektronų impulsų trukmė ir pasikartojimo dažnis — 10 ps, 80 MHz

Kriogeninės bandinių kameros ir jų pozicionavimo sistemos parametrai:

• Pozicionavimo ašys ir jų eiga — X, Y (25 mm); Z (3 mm); Q_x, Q_y (3°); Q_z (35°)
• Mažiausias poslinkio žingsnis — 1 nm
• Šaldymo temperatūrų ruožas — nuo 10 K iki 320 K

CL signalo surinkimo sistema:

• Aplanatinis/achromatinis lęšis su 300 mm matymo lauku
• Spektrometras su trimis difrakcinėmis gardelėmis, pritaikytomis skirtingiems spektriniams ruožams
• UV-VIS CCD kamera (spektrinis ruožas – 200-900 nm) su >900 spektrų/s nuskaitymo sparta
• UV-VIS Streak kamera (spektrinis ruožas – 200-900 nm)

Laboratorijos vadovas: Dr. Žydrūnas Podlipskas 

Kompensuoto lauko InGaN dariniai efektyviems žydriems šviestukams

Numeris: S-MIP-22-82

Vadovas: prof. R. Aleksiejūnas.

Trukmė: 2022-2025

Finansavimas: 149 969EUR

Agentūra: LMT

Pažanga ir inovacijos greitintuvų detektorių srityje

Numeris: AIDAinnova (101004761)

Vadovas: prof. G. Tamulaitis (Atstovas projekto valdyboje)

Trukmė: 2021-2025

Finansavimas: 50 000 EUR

Agentūra: EU H2020

Programos Horizontas 2020 ATTRACT projektas: Radiacijai atsparių ir ekonomiškų neorganinių scintiliatorių, skirtų kalorimetriniams detektoriams, kūrimas, pagrįstas dvinariais stiklais, legiruotais ceriu. SCINTIGLAS

Vadovas: prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2019-2020

Finansavimas: 10 000 EUR

Agentūra: EU H2020

Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams

Numeris: 09.3.3-LMT-K-712-01-0013

Vadovas: prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2018-2022

Finansavimas: 591 144 EUR

Agentūra: LMT

Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu

Numeris: 01.2.2-LMT-K-718-01-0041

Vadovas: prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2018-2022

Finansavimas: 529 447 EUR

Agentūra: LMT

Nespindulinės rekombinacijos keliai nepoliniuose ir pusiau poliniuose InGaN dariniuose

Numeris: MIP-17-75

Vadovas: dr. S. Nargelas

Trukmė: 2017-2020

Finansavimas: 100 000 EUR

Agentūra: LMT

Intensyvių elektroninių sužadinimų supratimo ir modeliavimo link (COST TUMIEE)

Numeris: COST veikla CA-17126

Veiklos vykdančiojo komiteto narys: prof. G. Tamulaitis

Trukmė: 2014-2022

Finansavimas: kelionių išlaidoms

Agentūra:  EU H2020

Lietuvos-Latvijos-Taivano kooperacijos projektas Fotosensorius GeSn pagrindu – nuo fundamentinių tyrimų iki taikymų

Numeris: Nr. P-LLT-18-6 

Trukmė: 2018-2020

Vadovas: P. Ščajev 

Finansavimas: 75 000 USD

Spektrinės ir laikinės skyros sugerties ir fotoliuminescencijos elektro‐optinis registratorius

Numeris: Nr. S-MIP-19-34 

Trukmė: 2019-2022

Vadovas: P. Ščajev 

Finansavimas: 149 982 EUR

Agentūra: Lietuvos mokslo taryba

Local support from the Lithuanian Academy of Sciences for participation in activities of CERN Crystal Clear Collaboration (RD18)

Vadovas: prof. G. Tamulaitis

Trukmė: 2019

Finansavimas: 23 103 EUR

Agentūra: Lietuvos mokslų akademija

AIDA 2020: Infrastructure for advanced calorimeters

Numeris: H2020-INFRAIA-2014-2015 project 654168, VU group activity WP 14

Vadovas: prof. G. Tamulaitis

Trukmė: 2015-2019

Finansavimas: 40 000 EUR

Agentūra: EU H2020

Nitridiniai puslaidininkiai radiacijai atspariems infraraudonosios spinduliuotės detektoriams

Numeris: LAT-16022

Vadovas:  prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2016-2018

Finansavimas: 299995 EUR

Agentūra: LMT

Defektų ir krūvininkų lokalizacijos įtakų spinduliuotei identifikavimas InGaN dariniuose žaliems šviestukams

Numeris : MIP-079/2015

Vadovas : dr. J. Mickevičius

Trukmė : 2015-2018

Finansavimas : 99131 EUR

Agentūra: LMT

COST: Spartus novatoriškas scintiliatorių nuskaitymas

Numeris : COST TD1401

Vadovas : prof. G. Tamulaitis.

Trukmė : 2014-2018

COST: Nanospektroskopija

Numeris : MP1302

Vadovas : prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2013-2017

Mokymo tinklo švietimo energijos efektyvumo didinimo srityje kūrimas

Numeris : 530379-TEMPUS-1-2012-1-LV-TEMPUS-JPCR

Vadovas: prof. G. Tamulaitis.

Trukmė : 2012-2015

Finansavimas : 31100 EUR

Šviesos emisijos nitridiniuose puslaidininkiuose stiprinimas gerinant gardelių suderinamumą

Numeris: VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-014 

Vadovas: prof. G. Tamulaitis.

Trukmė: 2012-2015

Finansavimas: 376 744 EUR

Agentūra: LMT

Plačiatarpių nitridinių puslaidininkių liuminescencijos našumo didinimas

Numeris: MIP-054/2012, 2012-2014

Vadovas: dr. J. Mickevičius

Trukmė: 2012-2014

Finansavimas: 256500 EUR

Agentūra: LMT

Kietakūnius šviesos šaltinius naudojančio A klasės spektro Saulės imitatoriaus kūrimas ir tyrimas

Numeris: MIP-099/2012

Vadovas: prof. V. Tamošiūnas

Trukmė: 2012-2014

Finansavimas: 100300 EUR

Agentūra: LMT

2023

J. Mickevičius, E. Valkiūnaitė, Ž. Podlipskas, K. Nomeika, S. Nargelas, G. Tamulaitis, Y.C. Chow, S. Nakamura, J.S. Speck, C. Weisbuch, R. Aleksiejūnas, “Dynamics of double-peak photoluminescence in m-plane InGaN/GaN MQWs”, Journal of Luminescence Vol. 257, p. 119732 (1-6), 2023

G. Tamulaitis, S. Nargelas, Y. Talochka, A. Vaitkevičius, M. Korjik, V. Mechinsky, R. Paramatti, I. Dafinei, M.T. Lucchini, E. Auffray, N. Kratochwil, “Transient optical absorption technique to test timing properties of LYSO:Ce scintillators for the CMS Barrel Timing Layer”, Radiation Physics and Chemistry, Vol. 206, p. 110792 (1-8), 2023

S. Nargelas, A. Solovjovas, Y. Talochka, Ž. Podlipskas, M. Kucera, Z. Lucenicova, and G. Tamulaitis, “Influence of heavy magnesium codoping on emission decay in Ce-doped multicomponent garnet scintillators”, Journal of Materials Chemistry C, 11, 12007-12015, 2023

P. Ščajev, S. Miasojedovas, A. Mekys, P. Onufrijevs, H.-H. Cheng, “Time-Resolved Photoluminescence in GeSn Film by New Infrared Streak Camera Attachment Based on a Broadband Light Upconversion”, Coatings, Vol. 13, p. 111, 2023

Ž. Vosylius, A. Novičkovas and V. Tamošiūnas, “Optimization of LED-Based Solar Simulators for Cadmium Telluride and Microcrystalline Silicon Solar Cells”, Energies, Vol. 16, p. 5741, 2023

P. Ščajev, and A. Mekys, “Cost-efficient single photon-sensitive nanosecond gated spectrometer based on commercial grade image intensifier”, Journal of Instrumentation, Vol. 18, p. P05026, 2023

Ž. Vosylius, D. Antonovič, A. Novičkovas, E. Gaubas, V. Tamošiūnas, “Rational selection of light sources for LED-based solar simulators”, Solar Energy, Vol. 265, p. 112064, 2023

Y. Talochka, R. Aleksiejūnas, Ž. Podlipskas, J. Mickevičius, G. Tamulaitis, „Evaluation of ambipolar diffusion coefficient in AlxGa1-xN semiconductor“, Journal of Alloys and Compounds, Vol. 969, p. 172475, 2023

2022

K. Nomeika, Ž. Podlipskas, V. Tamošiūnas, J. Jurkevičius, M.N. Alsamsam, S. Nargelas, R. Aleksiejūnas, M. Korjik, and G. Tamulaitis, “A new method for remote detection of ionizing radiation using transient optical absorption”, Nuclear Instruments and Methods in Physics Research Section A: Accelerators, Spectrometers, Detectors and Associated Equipment, Vol. 1029, p. 166408 (1-5), 2022

Ž. Vosylius, A. Novičkovas, K. Laurinavičius, and V. Tamošiūnas, “Rational Design of Scalable Solar Simulators With Arrays of Light-Emitting Diodes and Double Reflectors”, IEEE Journal of Photovoltaics, Vol. 12, p. 512-520, 2022

J. Jorudas, P. Prystawko, A. Šimukovič, R. Aleksiejūnas, J. Mickevičius, M. Krysko, P.P. Michalowski, and I. Kašalynas, “Development of Quaternary InAlGaN Barrier Layer for High Electron Mobility Transistor Structures”, Materials, Vol. 15, p. 1118 (1-10), 2022

K. Nomeika, Ž. Podlipskas, M. Nikitina, S. Nargelas, G. Tamulaitis, and R. Aleksiejūnas, “Impact of carrier diffusion on the internal quantum efficiency of InGaN quantum well structures”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 10, p. 1735-1745, 2022

P. Ščajev, A. Mekys, L. Subačius, S. Stanionytė, D. Kuciauskas, K.G. Lynn, and S.K. Swain, “Impact of dopant‑induced band tails on optical spectra, charge carrier transport, and dynamics in single‑crystal CdTe”, Scientifc Reports, Vol. 12, p. 12851 (1-10), 2022

M. Korzhik, K.T. Brinkmann, V. Dormenev, M. Follin, J. Houzvicka, D. Kazlou, J. Kopal, V. Mechinsky, S. Nargelas, P. Orsich, Ž. Podlipskas, V. Sharyy, S. Sykorova, Y. Talochka, G. Tamulaitis, D. Yvon, H.G. Zaunick, “Ultrafast PWO scintillator for future high energy physics instrumentation”, Nuclear Instruments and Methods in Physics Research Section A: Accelerators, Spectrometers, Detectors and Associated Equipment, Vol. 1034, p. 166781 (1-7), 2022

S. Nargelas, Y. Talochka, A. Vaitkevičius, G. Dosovitskiy, O. Buzanov, A. Vasil'ev, T. Malinauskas, M. Korzhik, G. Tamulaitis, „Influence of matrix composition and its fluctuations on excitation relaxation and emission spectrum of Ce ions in (Gdx Y1-x)3Al2Ga3O12:Ce scintillators“, Journal of Luminescence, Vol. 242, p. 118590 (1-11), 2022

P. Ščajev, S. Miasojedovas, M. Mazuronytė, L. Chang, M. M.-C. Chou, “Magnesium zinc oxide detectors for fast ultraviolet detection,” Journal of Applied Physics, Vol. 132, p. 144501 (1-13), 2022

L. Abdelrazik, V. Jašinskas, Ž. Podlipskas, R. Aleksiejūnas, G. Tamulaitis, V. Gulbinas, and A. Vyšniauskas, “Exciton Transfer Dynamics and Annihilation in Rubidium–Cesium-Alloyed, Quasi-Two-Dimensional Perovskite”, Photonics, Vol. 9, p. 578, 2022

V. Tamošiūnas, L. Minkevičius, I. Bučius, D. Jokubauskis, K. Redeckas, G. Valušis, “Design and Performance of Extraordinary Low-Cost Compact Terahertz Imaging System Based on Electronic Components and Paraffin Wax Optics”, Sensors Vol. 22, p. 8485, 2022

Y. Talochka, A. Vasil'ev, M. Korzhik, and G. Tamulaitis, “Impact of compositional disorder on electron migration in lutetium-yttrium oxyorthosilicate scintillator”, Journal of Applied Physics, Vol. 132, p. 053101 (1-11), 2022

L. Martinazzoli, S. Nargelas, P. Bohacek, R. Cala, M. Dusek, J. Rohlicek, G. Tamulaitis, E. Auffray, M. Nikl, “Compositional engineering of multicomponent garnet scintillators: towards an ultra-accelerated scintillation response”, Materials Advances Vol. 3, p. 6842-6852, 2022

G. Tamulaitis, S. Nargelas, M. Korjik, V. Mechinsky, Y. Talochka, A. Vaitkevičius, A. Vasil'ev, “Transient optical absorption as a powerful tool for engineering of lead tungstate scintillators towards faster response”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 10, p. 9521-9529, 2022

2021

J. Mickevičius, K. Nomeika, M. Dmukauskas, A. Kadys, S. Nargelas, R. Aleksiejūnas, „Comparison of growth interruption and temperature variation impact on emission efficiency in blue InGaN/GaN MQWs“, Vacuum, Vol. 183, p. 109871 (1-5), 2021

S. Nargelas, J. Mickevičius, A. Kadys, K. Jarašiūnas, T. Malinauskas, „Stimulated emission threshold in thick GaN epilayers: interplay between charge carrier and photon dynamics“, Optics and Laser Technology, Vol. 134, p. 106624 (1-6), 2021

D. Dobrovolskas, A. Kadys, A. Usikov, T. Malinauskas, K. Badokas, I. Ignatjev, S. Lebedev, A. Lebedev, Y. Makarov, G. Tamulaitis, „Luminescence of structured InN deposited on graphene interlayer“, Journal of Luminescence, Vol. 232, p. 117878 (1-7), 2021

 S. Nargelas, G. Dosovitskiy, M. Korzhik, G. Tamulaitis, „Role of inter- and intraconfigurational transitions of Pr3+ ion in nonequilibrium carrier relaxation in garnet-type scintillators“, Optical Materials, Vol. 111, p. 110676 (1-6), 2021

P. Ščajev, V. Soriūtė, G. Kreiza, S. Nargelas, D. Dobrovolskas, T. Malinauskas, L. Subačius, P. Onufrijevs, S. Varnagiris, H-H. Chenge, “Temperature and spatial dependence of carrier lifetime and luminescence intensity in Ge0.95Sn0.05 layer”, Materials Science and Engineering: B, Vol. 270, p. 115204 (1-12), 2021

V. Dormenev, A. Amelina, E. Auffray, K.-T. Brinkmann, G. Dosovitskiy, F. Cova, A. Fedorov, S. Gundacker, D. Kazlou, M. Korjik, N. Kratochwil, V. Ladygin, V. Mechinsky, M. Moritz, S. Nargelas, R.W. Novotny, P. Orsich, M. Salomoni, Y. Talochka, G. Tamulaitis, A. Vaitkevičiu, A. Vedda, H.-G. Zaunick, “Multipurpose Ce-doped Ba-Gd silica glass scintillator for radiation measurement”, Nuclear Inst. and Methods in Physics Research A, Vol. 1015, p. 165762 (1-10) 2021

O. Kravcov, J. Mickevičius, and G. Tamulaitis, „Origin of thermal quenching of exciton photoluminescence in AlGaN epilayers“, Lithuanian Journal of Physics Vol. 61, No. 2, p. 84-90, 2021

S. Nargelas, G. Tamulaitis, and CMS MTD Collaboration, „Test beam characterization of sensor prototypes for the CMS Barrel MIP Timing Detector“, Journal of Instrumentation Vol. 16, p. P07023, 2021

S. Nargelas, Y. Talochka, A. Vaitkevičius, G. Dosovitskiy, O. Buzanov, A. Vasil'ev, T. Malinauskas, M. Korzhik, G. Tamulaitis, „Influence of matrix composition and its fluctuations on excitation relaxation and emission spectrum of Ce ions in (Gdx Y1-x)3Al2Ga3O12:Ce scintillators“, Journal of Luminescence, p. 118590, 2021.

P. Ščajev, P. Onufrijevs, A. Mekys, T. Malinauskas, D. Augulis, L. Subačius, K-Ch. Lee, J. Kaupuzs, S.Varnagiris, A. Medvids, H-Hs. Cheng, „Extension of spectral sensitivity of GeSn IR photodiode after laser annealing“, Applied Surface Science Vol. 555, p. 149711 (1-8), 2021

P. Ščajev, R. Durena, P. Onufrijevs, S. Miasojedovas, T. Malinauskas, S. Stanionytė, A. Zarkov, A. Zukuls, I. Bite, K. Smits, „Morphological and optical property study of Li doped ZnO produced by microwave-assisted solvothermal synthesis“, Materials Science in Semiconductor Processing Vol. 135, p. 106069 (1-8), 2021

G. Dosovitskiy, V. Dubov, P. Karpyuk, P. Volkov, G. Tamulaitis, A. Borisevich, A. Vaitkevičius, K. Prikhodko, L. Kutuzov, R. Svetogorov, A. Veligzhanin, M. Korzhik, „Activator segregation and micro-luminescence properties in GAGG: Ce ceramics“, Journal of Luminescence Vol. 236, p. 118140 (1-8), 2021

G. Dosovitskiy, A. Golutivin, I. Guz, R. Jacobsson, M. Korzhik, V. Mechinsky, Y. Talochka, G. Tamulaitis, A. Schopper, E. Shmanin, „Time and energy resolution with SPACAL type modules made of high-light-yield Ce-doped inorganic scintillation materials: Spillover and background noise effects“, Nuclear Instruments and Methods in Physics Research Section A: Accelerators, Spectrometers, Detectors and Associated Equipment Vol. 999, p. 165169 (1-10), 2021

P. Ščajev, “Time-resolved photoluminescence and xenon differential transmission measurement device based on electro-optic deflector”, Optical Components and Materials XVIII (2021) – SPIE Vol. 11682, p. 1168205 (1-6), 2021

2020

M. Korzhik, G. Tamulaitis, A. Vasil'ev, Physics of Fast Processes in Scintillators, Springer, 262 pages, 2020, ISBN-13: 978-3-030-21965-9, ISBN-10: 3030219658.

O. Kravcov, J. Mickevičius and G. Tamulaitis, “Kinetic Monte Carlo simulations of the dynamics of a coupled system of free and localized carriers in AlGaN”, Journal of Physics: Condensed Matter, Vol. 32, p. 145901 (8p), 2020.

P. Ščajev, V. Soriūtė, G. Kreiza, T. Malinauskas, S. Stanionytė, P. Onufrijevs, A. Medvids, and H-H. Cheng, “Temperature dependent carrier lifetime, diffusion coefficient, and diffusion length in Ge0.95Sn0.05 epilayer”, Journal of Applied Physics, Vol. 128, p. 115103, 2020.

P. Grivickas, P. Ščajev, N. Kazuchits, S. Lastovskii, L. F. Voss, A. M. Conway, A. Mazanik, O. Korolik, V. Bikbajevas, and V. Grivickas, "Carrier recombination and diffusion in high purity diamond after electron irradiation and annealing", Appl. Phys. Lett. 117, 242103, 2020

G. Tamulaitis, E. Auffray, A. Gola, M. Korzhik, A. Mazzi, V. Mechinski, S. Nargelas, Y. Talochka, A. Vaitkevičius, A. Vasil'ev, “Improvement of the timing properties of Ce-doped oxyorthosilicate LYSO scintillating crystals”, Journal of Physics and Chemistry of Solids, Vol. 139, p. 109256 (1-11), 2020.

D. Kuciauskas, J. Moseley, P. Ščajev, and D. Albin, “Radiative Efficiency and Charge-Carrier Lifetimes and Diffusion Length in Polycrystalline CdSeTe Heterostructures”, physica status solidi – Rapid Research Letters, Vol. 14, p. 1900606, 2020.

J. Pavlov, T. Čeponis, L. Deveikis, V. Rumbauskas, G. Tamulaitis, E. Gaubas, “Modification of characteristics of AlGaN photodiodes by 1.6 MeV proton irradiation”, Journal of Instrumentation, Vol. 15, p. C01026 (1-9), 2020.

P. Onufrijevs, P. Ščajev, A. Medvids, M. Andrulevičius, S. Nargelas, T. Malinauskas, S. Stanionytė, M. Skapas, L. Grase, A. Pludons, M. Oehme, K. Lyutovich, E. Kasper, J. Schulze, H. H. Chengg, “Direct-indirect GeSn band structure formation by laser Radiation: The enhancement of Sn solubility in Ge”, Optics and Laser Technology, Vol. 128, p. 106200 (1-7), 2020.

K.Ch. Lee, M.X. Lin, H. Li, H.H. Cheng, G. Sun, R. Soref, J. R. Hendrickson, K.M. Hung, P. Ščajev, and A. Medvids, “Planar GeSn photodiode for high-detectivity photodetection at 1550 nm”, Applied Physics Letters, Vol. 117, p. 012102 (1-5), 2020.

P. Grivickas, P. Ščajev, N. Kazuchits, A. Mazanik, O. Korolik, L. F. Voss, A. M. Conway, D. Hall, M. Bora, L. Subačius, V. Bikbajevas, and V. Grivickas, “Carrier recombination parameters in diamond after surface boron implantation and annealing”, Journal of Applied Physics, Vol. 127, 245707 (1-6), 2020.

P. Ščajev, K. Jarašiūnas, and J. Leach, “Carrier recombination processes in Fe-doped GaN studied by optical pump–probe techniques”, Journal of Applied Physics, Vol. 127, p. 245705 (1-9), 2020.

S. Miasojedovas, P. Ščajev, K. Jarašiūnas, B. Gil, and H. Miyake, “Photoluminescence efficiency of Al-rich AlGaN heterostructures in a wide range of photoexcitation densities over temperatures up to 550 K”, Physical Review B, Vol. 102, p. 035201 (1-14), 2020.

M. Schreck, P. Ščajev, M. Träger, M. Mayr, T. Grünwald, M. Fischer, and S. Gsell, “Charge carrier trapping by dislocations in single crystal diamond”, Journal of Applied Physics Vol. 127, p. 125102 (1-16), 2020.

D.L. Hall, L.F. Voss, P. Grivickas, M. Bora, A.M. Conway, P. Ščajev, and V. Grivickas, “Photoconductive Switch With High Sub-Bandgap Responsivity in Nitrogen-Doped Diamond”, IEEE Electron Device Letters, Vol. 41, p. 1070-1073, 2020.

S. Rasool, P. Ščajev, K. Saritha, I. Svito, K. T. Ramakrishna Reddy, M.S. Tivanov, V. Grivickas, „Determination of carrier lifetime in thermally evaporated In2S3 thin films by light induced transient grating technique“, Applied Physics A, Vol. 126, p. 312 (1-6), 2020.

P. Ščajev, S. Miasojedovas, S. Juršėnas, “A carrier density dependent diffusion coefficient, recombination rate and diffusion length in MAPbI(3)and MAPbBr(3)crystals measured under one- and two-photon excitations”, Journal of Materials Chemistry C, Vol. 8, p. 10290-10301, 2020.

R. Aleksiejūnas, K. Nomeika, O. Kravcov, S. Nargelas, L. Kuritzky, Ch. Lynsky, Sh. Nakamura, C. Weisbuch, and J.S. Speck, „Impact of alloy disorder induced localization on hole diffusion in highly excited c-plane and m-plane InGaN quantum wells“, Physical Review Applied, Vol. 14, p. 054043 (1-11), 2020.

2019

Ž. Podlipskas, J. Jurkevičius, A. Kadys, M. Kolenda, V. Kovalevskij, D. Dobrovolskas, R. Aleksiejūnas, G. Tamulaitis, Extreme radiation resistance in InN, J. Alloys Compd. 789 (2019) 48–55. doi:10.1016/J.JALLCOM.2019.03.108.

D. Dobrovolskas, S. Arakawa, S. Mouri, T. Araki, Y. Nanishi, J. Mickevičius, G. Tamulaitis, Enhancement of InN Luminescence by Introduction of Graphene Interlayer, Nanomaterials. 9 (2019) 417. doi:10.3390/nano9030417.

M. Korzhik, A. Gola, J. Houžvička, A. Mazzi, S. Nargelas, S. Sýkorová, G. Tamulaitis, A. Vaitkevičius, Timing properties of Ce-doped YAP and LuYAP scintillation crystals, Nucl. Instruments Methods Phys. Res. Sect. A Accel. Spectrometers, Detect. Assoc. Equip. 927 (2019) 169–173. doi:10.1016/j.nima.2019.02.036.

Y. Tratsiak, Y. Bokshits, M. Korjik, G. Tamulaitis, E. Trusova, A. Vaitkevičius, Garnet-based complex substituted glass ceramic materials, Radiat. Meas. 122 (2019) 97–100. doi:10.1016/j.radmeas.2019.02.005.

Y. Tratsiak, E. Trusova, Y. Bokshits, M. Korjik, A. Vaitkevičius, G. Tamulaitis, Garnet-type crystallites, their isomorphism and luminescence properties in glass ceramics, CrystEngComm. 21 (2019) 687–693. doi:10.1039/C8CE01547C.

R. Norkus, R. Aleksiejūnas, A. Kadys, M. Kolenda, G. Tamulaitis, A. Krotkus, Spectral dependence of THz emission from InN and InGaN layers, Sci. Rep. 9 (2019) 7077. doi:10.1038/s41598-019-43642-4.

P. Ščajev, R. Aleksiejūnas, S. Terakawa, C. Qin, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršenas, Anisotropy of thermal diffusivity in lead halide perovskite layers revealed by thermal grating technique, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 14914–14920. doi:10.1021/acs.jpcc.9b02288.

P. Ščajev, R. Aleksiejūnas, P. Baronas, D. Litvinas, M. Kolenda, C. Qin, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Carrier Recombination and Diffusion in Wet-Cast Tin Iodide Perovskite Layers Under High Intensity Photoexcitation, J. Phys. Chem. C. 123 (2019) 19275–19281. doi:10.1021/acs.jpcc.9b03226.

E. Gaubas, P. Baronas, T. Čeponis, L. Deveikis, D. Dobrovolskas, E. Kuokstis, J. Mickevičius, V. Rumbauskas, M. Bockowski, M. Iwinska, T. Sochacki, Study of spectral and recombination characteristics of HVPE GaN grown on ammono substrates, Mater. Sci. Semicond. Process. 91 (2019) 341–355. doi:10.1016/J.MSSP.2018.12.010.

D. Dobrovolskas, G. Tamulaitis, E. Gaubas, M. Korjik, GAGG:Ce scintillation fibers for high energy physics applications, J. Instrum. 14 (2019) P06031–P06031. doi:10.1088/1748-0221/14/06/P06031.

J. Mickevičius, D. Dobrovolskas, T. Malinauskas, M. Kolenda, A. Kadys, G. Tamulaitis, Improvement of luminescence properties of InN by optimization of multi-step deposition on sapphire, Thin Solid Films. 680 (2019) 89–93. doi:10.1016/J.TSF.2019.04.032.

P. Scajev, D. Litvinas, V. Soriūtė, G. Kreiza, S. Stanionytė, S. Jursenas, Crystal Structure Ideality Impact to Bimolecular, Auger and Diffusion Coefficients in Mixed Cation Cs x MA 1-x PbBr 3 and Cs x FA 1-x PbBr 3 Perovskites, J. Phys. Chem. C. (2019) acs.jpcc.9b05824. doi:10.1021/acs.jpcc.9b05824.

P. Ščajev, L. Subačius, K. Jarašiūnas, M. Kato, Recombination and diffusion processes in electronic grade 4H silicon carbide, Lith. J. Phys. 59 (2019). doi:10.3952/physics.v59i1.3938.

V. Grivickas, P. Ščajev, V. Bikbajevas, O. V. Korolik, A. V. Mazanik, Carrier dynamics in highly excited TlInS 2 : evidence of 2D electron–hole charge separation at parallel layers, Phys. Chem. Chem. Phys. 21 (2019) 2102–2114. doi:10.1039/C8CP06209A.

P. Ščajev, S. Miasojedovas, L. Subačius, K. Jarašiūnas, A. V. Mazanik, O. V. Korolik, M. Kato, Impact of intrinsic defects on excitation dependent carrier lifetime in thick 4H-SiC studied by complementing microwave photoconductivity, free-carrier absorption and time-resolved photoluminescence techniques, J. Lumin. 212 (2019) 92–98. doi:10.1016/J.JLUMIN.2019.04.018.

P. Ščajev, D. Litvinas, G. Kreiza, S. Stanionytė, T. Malinauskas, R. Tomašiūnas, S. Juršėnas, Highly efficient nanocrystalline Cs x MA 1−x PbBr x perovskite layers for white light generation, Nanotechnology. 30 (2019) 345702. doi:10.1088/1361-6528/ab1a69.

E. Auffray, G. Dosovitskiy, A. Fedorov, I. Guz, M. Korjik, N. Kratochwill, M. Lucchini, S. Nargelas, D. Kozlov, V. Mechinsky, P. Orsich, O. Sidletskiy, G. Tamulaitis, A. Vaitkevičius, Irradiation effects on Gd3Al2Ga3O12 scintillators prospective for application in harsh irradiation environments, Radiation Physics and Chemistry, 164, 108365 (2019).

G. Tamulaitis, A. Vasil’ev, M. Korzhik, A. Mazzi, A. Gola , S. Nargelas, A. Vaitkevičius , A. Fedorov, and D. Kozlov, Improvement of the Time Resolution of Radiation Detectors Based on Gd3Al2Ga3O12 Scintillators with SiPM Readout, IEEE Trans. Nucl. Sci. 66, 1879 (2019).

T. Ceponis, K. Badokas, L. Deveikis, J. Pavlov, V. Rumbauskas, V. Kovalevskij, S. Stanionyte, G. Tamulaitis, E. Gaubas, Evolution of Scintillation and Electrical Characteristics of AlGaN Double‐Response Sensors During Proton Irradiation, Sensors, 19, 3388 (2019); doi:10.3390/s19153388.

J.Mickevičius, M.Andrulevicius, O.Ligor, A.Kadys, R.Tomašiūnas, G.Tamulaitis, and E.-M.Pavelescu, Type-II band alignment of low-boron-content BGaN/GaN heterostructures, Journal of Physics D: Applied Physics 52, 325105 (2019).

A. Mekys, J. Jurkevičius, A. Kadys, M. Kolenda, V. Kovalevskij, G. Tamulaitis, Influence of proton irradiation on carrier mobility in InN epitaxial layers, Thin Solid Films, 692, 137619 (2019).

D. Dobrovolskas, G. Tamulaitis, E. Gaubas, M. Korjik, GAGG:Ce scintillation fibers for high energy physics applications, J. Instrumentation, 14, P06031 (2019).

J. Pavlov, T. Ceponis, L. Deveikis, T.  Heikkinen, J. Raisanen, V. Rumbauskas, G. Tamulaitis, F. Tuomisto, E. Gaubas, Spectroscopy of defects in neutron irradiated ammono-thermal GaN by combining photoionization, photoluminescence and positron annihilation techniques, Lith. J. Phys. 59, 211-223 (2019).

2018

M.E. Kazyrevich, E.A. Streltsov, М.V. Malashchonak, A.V. Mazanik, A.I. Kulak, P. Ščajev, V. Grivickas, Crystal stacking: A route to control photoelectrochemical behavior of BiOBr films, Electrochim. Acta. 290 (2018) 63–71. doi:10.1016/J.ELECTACTA.2018.09.019.

E.A. Bondarenko, E.A. Streltsov, A. V. Mazanik, A.I. Kulak, V. Grivickas, P. Ščajev, E. V. Skorb, Bismuth oxysulfide film electrodes with giant incident photon-to-current conversion efficiency: the dynamics of properties with deposition time, Phys. Chem. Chem. Phys. 20 (2018) 20340–20346. doi:10.1039/C8CP03225D.

P. Baronas, P. Ščajev, V. Čerkasovas, G. Kreiza, P. Adomėnas, O. Adomėnienė, K. Kazlauskas, C. Adachi, S. Juršėnas, Exciton diffusion in bifluorene single crystals studied by light induced transient grating technique, Appl. Phys. Lett. 112 (2018) 033302. doi:10.1063/1.5008376.

P. Ščajev, S. Miasojedovas, A. Mekys, D. Kuciauskas, K.G. Lynn, S.K. Swain, K. Jarašiūnas, Excitation-dependent carrier lifetime and diffusion length in bulk CdTe determined by time-resolved optical pump-probe techniques, J. Appl. Phys. 123 (2018) 025704. doi:10.1063/1.5010780.

J. Mickevičius, D. Dobrovolskas, J. Aleknavičius, T. Grinys, A. Kadys, G. Tamulaitis, Spatial redistribution of photoexcited carriers in InGaN/GaN structures emitting in a wide spectral range, J. Lumin. 199 (2018) 379–383. doi:10.1016/J.JLUMIN.2018.03.078.

E. Gaubas, T. Ceponis, J. Mickevicius, J. Pavlov, V. Rumbauskas, M. Velicka, E. Simoen, M. Zhao, Pulsed photo-ionization spectroscopy in carbon doped MOCVD GaN epi-layers on Si, Semicond. Sci. Technol. 33 (2018) 075015. doi:10.1088/1361-6641/aaca78.

E. Gaubas, T. Čeponis, D. Dobrovolskas, J. Mickevičius, J. Pavlov, V. Rumbauskas, J.V. Vaitkus, N. Alimov, S. Otajonov, Study of polycrystalline CdTe films by contact and contactless pulsed photo-ionization spectroscopy, Thin Solid Films. 660 (2018) 231–235. doi:10.1016/J.TSF.2018.06.016.

G. Tamulatis, G. Dosovitskiy, A. Gola, M. Korjik, A. Mazzi, S. Nargelas, P. Sokolov, A. Vaitkevičius, Improvement of response time in GAGG:Ce scintillation crystals by magnesium codoping, J. Appl. Phys. 124 (2018) 215907. doi:10.1063/1.5064434.

E. Trusova, A. Vaitkevičius, Y. Tratsiak, M. Korjik, P. Mengucci, D. Rinaldi, L. Montalto, V. Marciulionyte, G. Tamulaitis, Barium and lithium silicate glass ceramics doped with rare earth ions for white LEDs, Opt. Mater. (Amst). 84 (2018) 459–465. doi:10.1016/j.optmat.2018.07.030.

P. Ščajev, C. Qin, R. Aleksieju̅nas, P. Baronas, S. Miasojedovas, T. Fujihara, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Diffusion Enhancement in Highly Excited MAPbI ₃ Perovskite Layers with Additives, J. Phys. Chem. Lett. 9 (2018) 3167–3172. doi:10.1021/acs.jpclett.8b01155.

V. Svrcek, M. Kolenda, A. Kadys, I. Reklaitis, D. Dobrovolskas, T. Malinauskas, M. Lozach, D. Mariotti, M. Strassburg, R. Tomašiūnas, Significant Carrier Extraction Enhancement at the Interface of an InN/p-GaN Heterojunction under Reverse Bias Voltage, Nanomaterials. 8 (2018) 1039. doi:10.3390/nano8121039.

J. Mickevičius, T. Grinys, A. Kadys, G. Tamulaitis, Optimization of growing green-emitting InGaN/GaN multiple quantum wells on stress-relieving superlattices, Opt. Mater. (Amst). 82 (2018) 71–74. doi:10.1016/J.OPTMAT.2018.05.047.

J. Aleknavičius, E. Pozingytė, R. Butkutė, A. Krotkus, G. Tamulaitis, Influence of laser irradiation on optical properties of GaAsBi/GaAs quantum wells, Lith. J. Phys. 58 (2018). doi:10.3952/physics.v58i1.3656.

R. Aleksiejūnas, Ž. Podlipskas, S. Nargelas, A. Kadys, M. Kolenda, K. Nomeika, J. Mickevičius, G. Tamulaitis, Direct Auger recombination and density-dependent hole diffusion in InN, Sci. Rep. 8 (2018) 4621. doi:10.1038/s41598-018-22832-6.

J. Mickevičius, D. Dobrovolskas, T. Steponavičius, T. Malinauskas, M. Kolenda, A. Kadys, G. Tamulaitis, Engineering of InN epilayers by repeated deposition of ultrathin layers in pulsed MOCVD growth, Appl. Surf. Sci. 427 (2018) 1027–1032. doi:10.1016/J.APSUSC.2017.09.074.

E. Auffray, R. Augulis, A. Fedorov, G. Dosovitskiy, L. Grigorjeva, V. Gulbinas, M. Koschan, M. Lucchini, C. Melcher, S. Nargelas, G. Tamulaitis, A. Vaitkevičius, A. Zolotarjovs, M. Korzhik, Excitation Transfer Engineering in Ce-Doped Oxide Crystalline Scintillators by Codoping with Alkali-Earth Ions, Phys. Status Solidi. 215 (2018) 1700798. doi:10.1002/pssa.201700798.

M.T. Lucchini, O. Buganov, E. Auffray, P. Bohacek, M. Korjik, D. Kozlov, S. Nargelas, M. Nikl, S. Tikhomirov, G. Tamulaitis, A. Vaitkevicius, K. Kamada, A. Yoshikawa, Measurement of non-equilibrium carriers dynamics in Ce-doped YAG, LuAG and GAGG crystals with and without Mg-codoping, J. Lumin. 194 (2018) 1–7. doi:10.1016/J.JLUMIN.2017.10.005.

2017

G. Tamulaitis, Influence of carrier localization on efficiency droop and stimulated emission in AlGaN quantum wells, in Handbook of Solid-State Lighting and LEDs (Series in Optics and Optoelectronics), 722 pages, Zhen Chuan Feng, edt., 1st edition, CRS Press, 2017, p. 243-284. ISBN-10: 149874141X, ISBN-13: 978-1498741415.

G. Tamulaitis, Fast Optical Phenomena in Self-Activated and Ce-Doped Materials Prospective for Fast Timing; in Radiation Detectors, in Engineering of Scintillation Materials and Radiation Technologies, M. Korjik, A. Gektin (Eds.), 339 p., Springer, 2017, p. 35-54; eBook ISBN: 978-3-319-68465-9; Hardcover ISBN: 978-3-319-68464-2; http://www.springer.com/gp/book/9783319684642

M. Korjik, V. Alenkov, A. Borisevich, O. Buzanov, V. Dormenev, G. Dosovitskiy, A. Dosovitskiy, A. Fedorov, D. Kozlov, V. Mechinsky, R.W. Novotny, G. Tamulaitis, V. Vasiliev, H.-G. Zaunick, A.A. Vaitkevičius, Significant improvement of GAGG:Ce based scintillation detector performance with temperature decrease, Nucl. Instruments Methods Phys. Res. Sect. A Accel. Spectrometers, Detect. Assoc. Equip. 871 (2017) 42–46. doi:10.1016/J.NIMA.2017.07.045.

G. Tamulaitis, A. Vaitkevičius, S. Nargelas, R. Augulis, V. Gulbinas, P. Bohacek, M. Nikl, A. Borisevich, A. Fedorov, M. Korjik, E. Auffray, Subpicosecond luminescence rise time in magnesium codoped GAGG:Ce scintillator, Nucl. Instruments Methods Phys. Res. Sect. A Accel. Spectrometers, Detect. Assoc. Equip. 870 (2017) 25–29. doi:10.1016/J.NIMA.2017.07.015.

Y. Tratsiak, Y. Bokshits, A. Borisevich, M. Korjik, A. Vaitkevičius, G. Tamulaitis, Y2CaAlGe(AlO4)3:Ce and Y2MgAlGe(AlO4)3:Ce garnet phosphors for white LEDs, Opt. Mater. (Amst). 67 (2017) 108–112. doi:10.1016/J.OPTMAT.2017.03.047.

P. Ščajev, Excitation and temperature dependent exciton-carrier transport in CVD diamond: Diffusion coefficient, recombination lifetime and diffusion length, Phys. B Condens. Matter. 510 (2017) 92–98. doi:10.1016/j.physb.2017.01.021.

L. Trinkler, A. Trukhin, B. Berzina, V. Korsaks, P. Ščajev, R. Nedzinskas, S. Tumėnas, M.M.C. Chou, L. Chang, C.-A. Li, Luminescence properties of LiGaO2 crystal, Opt. Mater. (Amst). 69 (2017) 449–459. doi:10.1016/J.OPTMAT.2016.11.012.

E. Gaubas, T. Ceponis, D. Dobrovolskas, T. Malinauskas, D. Meskauskaite, S. Miasojedovas, J. Mickevicius, J. Pavlov, V. Rumbauskas, E. Simoen, M. Zhao, Study of recombination characteristics in MOCVD grown GaN epi-layers on Si, Semicond. Sci. Technol. 32 (2017) 125014. doi:10.1088/1361-6641/aa96e8.

E. Gaubas, T. Ceponis, L. Deveikis, D. Meskauskaite, S. Miasojedovas, J. Mickevicius, J. Pavlov, K. Pukas, J. Vaitkus, M. Velicka, M. Zajac, R. Kucharski, Study of neutron irradiated structures of ammonothermal GaN, J. Phys. D. Appl. Phys. 50 (2017) 135102. doi:10.1088/1361-6463/AA5C6C.

P. Ščajev, R. Aleksieju̅nas, S. Miasojedovas, S. Nargelas, M. Inoue, C. Qin, T. Matsushima, C. Adachi, S. Juršėnas, Two Regimes of Carrier Diffusion in Vapor-Deposited Lead-Halide Perovskites, J. Phys. Chem. C. 121 (2017) 21600–21609. doi:10.1021/acs.jpcc.7b04179.

K. Nomeika, R. Aleksiejūnas, S. Miasojedovas, R. Tomašiūnas, K. Jarašiūnas, I. Pietzonka, M. Strassburg, H.-J. Lugauer, Impact of carrier localization and diffusion on photoluminescence in highly excited cyan and green InGaN LED structures, J. Lumin. 188 (2017) 301–306. doi:10.1016/J.JLUMIN.2017.04.055.

D. Dobrovolskas, J. Mickevičius, S. Nargelas, A. Vaitkevičius, Y. Nanishi, T. Araki, G. Tamulaitis, Influence of defects and indium distribution on emission properties of thick In-rich InGaN layers grown by the DERI technique, Semicond. Sci. Technol. 32 (2017) 025012. doi:10.1088/1361-6641/32/2/025012.

J. Mickevičius, D. Dobrovolskas, R. Aleksiejūnas, K. Nomeika, T. Grinys, A. Kadys, G. Tamulaitis, Influence of growth temperature on carrier localization in InGaN/GaN MQWs with strongly redshifted emission band, J. Cryst. Growth. 459 (2017) 173–177. doi:10.1016/J.JCRYSGRO.2016.12.008.

2016

E. Auffray, M. Korjik, M.T. Lucchini, S. Nargelas, O. Sidletskiy, G. Tamulaitis, Y. Tratsiak, A. Vaitkevičius, Free carrier absorption in self-activated PbWO4 and Ce-doped Y3(Al0.25Ga0.75)3O12 and Gd3Al2Ga3O12 garnet scintillators, Opt. Mater. (Amst). 58 (2016) 461–465. doi:10.1016/J.OPTMAT.2016.06.040.

K. Nomeika, M. Dmukauskas, R. Aleksiejūnas, P. Ščajev, S. Miasojedovas, A. Kadys, S. Nargelas, K. Jarašiūnas, Enhancement of quantum efficiency in InGaN quantum wells by using superlattice interlayers and pulsed growth, Lith. J. Phys. 55 (2016). doi:10.3952/physics.v55i4.3221.

M. V. Korjik, E. Auffray, O. Buganov, A.A. Fedorov, I. Emelianchik, E. Griesmayer, V. Mechinsky, S. Nargelas, O. Sidletskiy, G. Tamulaitis, S.N. Tikhomirov, A. Vaitkevicius, Non-Linear Optical Phenomena in Detecting Materials as a Possibility for Fast Timing in Detectors of Ionizing Radiation, IEEE Trans. Nucl. Sci. 63 (2016) 2979–2984. doi:10.1109/TNS.2016.2617461.

P. Onufrijevs, P. Ščajev, K. Jarašiūnas, A. Medvid, V. Korsaks, N. Mironova-Ulmane, M. Zubkins, H. Mimura, Photo-electrical and transport properties of hydrothermal ZnO, J. Appl. Phys. 119 (2016) 135705. doi:10.1063/1.4945016.

P. Ščajev, T. Malinauskas, G. Seniutinas, M.D. Arnold, A. Gentle, I. Aharonovich, G. Gervinskas, P. Michaux, J.S. Hartley, E.L.H. Mayes, P.R. Stoddart, S. Juodkazis, Light-induced reflectivity transients in black-Si nanoneedles, Sol. Energy Mater. Sol. Cells. 144 (2016) 221–227. doi:10.1016/J.SOLMAT.2015.08.030.

E. Auffray, R. Augulis, A. Borisevich, V. Gulbinas, A. Fedorov, M. Korjik, M.T. Lucchini, V. Mechinsky, S. Nargelas, E. Songaila, G. Tamulaitis, A. Vaitkevičius, S. Zazubovich, Luminescence rise time in self-activated PbWO4 and Ce-doped Gd3Al2Ga3O12 scintillation crystals, J. Lumin. 178 (2016) 54–60. doi:10.1016/J.JLUMIN.2016.05.015.

A. Baguckis, A. Novickovas, A. Mekys, V. Tamošiunas, Compact hybrid solar simulator with the spectral match beyond class A, J. Photonics Energy. 6 (2016) 035501. doi:10.1117/1.JPE.6.035501.

J. Mickevičius, J. Jurkevičius, A. Kadys, G. Tamulaitis, M. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Temperature-dependent efficiency droop in AlGaN epitaxial layers and quantum wells, AIP Adv. 6 (2016) 045212. doi:10.1063/1.4947574.

J. Jurkevičius, J. Mickevičius, A. Kadys, M. Kolenda, G. Tamulaitis, Photoluminescence efficiency of BGaN epitaxial layers with high boron content, Phys. B Condens. Matter. 492 (2016) 23–26. doi:10.1016/J.PHYSB.2016.03.033.

Ž. Podlipskas, R. Aleksiejūnas, S. Nargelas, J. Jurkevičius, J. Mickevičius, A. Kadys, G. Tamulaitis, M.S. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Photomodification of carrier lifetime and diffusivity in AlGaN epitaxial layers, Curr. Appl. Phys. 16 (2016) 633–637. doi:10.1016/J.CAP.2016.03.010.

Ž. Podlipskas, R. Aleksiejūnas, A. Kadys, J. Mickevičius, J. Jurkevičius, G. Tamulaitis, M. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Dependence of radiative and nonradiative recombination on carrier density and Al content in thick AlGaN epilayers, J. Phys. D. Appl. Phys. 49 (2016) 145110. doi:10.1088/0022-3727/49/14/145110.

2015

L. Subačius, K. Jarašiūnas, P. Ščajev, M. Kato, Development of a microwave photoconductance measurement technique for the study of carrier dynamics in highly-excited 4H-SiC, Meas. Sci. Technol. 26 (2015) 125014. doi:10.1088/0957-0233/26/12/125014.

P. Ščajev, J. Jurkevičius, J. Mickevičius, K. Jarašiūnas, H. Kato, Features of free carrier and exciton recombination, diffusion, and photoluminescence in undoped and phosphorus-doped diamond layers, Diam. Relat. Mater. 57 (2015) 9–16. doi:10.1016/J.DIAMOND.2015.02.003.

P. Ščajev, S. Miasojedovas, K. Jarašiunas, K. Hiramatsu, H. Miyake, B. Gil, Excitation-dependent carrier dynamics in Al-rich AlGaN layers and multiple quantum wells, Phys. Status Solidi. 252 (2015) 1043–1049. doi:10.1002/pssb.201451479.

A. Kadys, T. Malinauskas, T. Grinys, M. Dmukauskas, J. Mickevičius, J. Aleknavičius, R. Tomašiūnas, A. Selskis, R. Kondrotas, S. Stanionytė, H. Lugauer, M. Strassburg, Growth of InN and In-Rich InGaN Layers on GaN Templates by Pulsed Metalorganic Chemical Vapor Deposition, J. Electron. Mater. 44 (2015) 188–193. doi:10.1007/s11664-014-3494-6.

R. Aleksiejūnas, K. Nomeika, S. Miasojedovas, S. Nargelas, T. Malinauskas, K. Jarašiūnas, Ö. Tuna, M. Heuken, Carrier dynamics in blue and green emitting InGaN MQWs, Phys. Status Solidi. 252 (2015) 977–982. doi:10.1002/pssb.201451583.

A. Novickovas, A. Baguckis, A. Mekys, V. Tamosiunas, Compact Light-Emitting Diode-Based AAA Class Solar Simulator: Design and Application Peculiarities, IEEE J. Photovoltaics. 5 (2015) 1137–1142. doi:10.1109/JPHOTOV.2015.2430013.

E. Auffray, O. Buganov, M. Korjik, A. Fedorov, S. Nargelas, G. Tamulaitis, S. Tikhomirov, A. Vaitkevičius, Application of two-photon absorption in PWO scintillator for fast timing of interaction with ionizing radiation, Nucl. Instruments Methods Phys. Res. Sect. A Accel. Spectrometers, Detect. Assoc. Equip. 804 (2015) 194–200. doi:10.1016/J.NIMA.2015.09.017.

J. Mickevičius, Ž. Podlipskas, R. Aleksiejūnas, A. Kadys, J. Jurkevičius, G. Tamulaitis, M.S. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Nonradiative Recombination, Carrier Localization, and Emission Efficiency of AlGaN Epilayers with Different Al Content, J. Electron. Mater. 44 (2015) 4706–4709. doi:10.1007/s11664-015-4132-7.

T. Saxena, S. Nargelas, J. Mickevičius, O. Kravcov, G. Tamulaitis, M. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Spectral dependence of carrier lifetime in high aluminum content AlGaN epitaxial layers, J. Appl. Phys. 118 (2015) 085705. doi:10.1063/1.4929499.

M.V. Korjik, A. Vaitkevicius, D. Dobrovolskas, E.V. Tret’yak, E. Trusova, G. Tamulaitis, Distribution of luminescent centers in Ce3+-ion doped amorphous stoichiometric glass BaO–2SiO2 and dedicated glass ceramics, Opt. Mater. (Amst). 47 (2015) 129–134. doi:10.1016/J.OPTMAT.2015.07.014.

T. Saxena, M. Shur, S. Nargelas, Ž. Podlipskas, R. Aleksiejūnas, G. Tamulaitis, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Dynamics of nonequilibrium carrier decay in AlGaN epitaxial layers with high aluminum content, Opt. Express. 23 (2015) 19646. doi:10.1364/OE.23.019646.

J. Mickevičius, J. Jurkevičius, A. Kadys, G. Tamulaitis, M. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Low-temperature redistribution of non-thermalized carriers and its effect on efficiency droop in AlGaN epilayers, J. Phys. D. Appl. Phys. 48 (2015) 275105. doi:10.1088/0022-3727/48/27/275105.

J. Mickevičius, G. Tamulaitis, J. Jurkevičius, M.S. Shur, M. Shatalov, J. Yang, R. Gaska, Efficiency droop and carrier transport in AlGaN epilayers and heterostructures, Phys. Status Solidi. 252 (2015) 961–964. doi:10.1002/pssb.201451542.

V. Kononets, O. Benamara, G. Patton, C. Dujardin, S. Gridin, A. Belsky, D. Dobrovolskas, A. Vaitkevičius, G. Tamulaitis, V. Baumer, K. Belikov, O. Sidletskiy, K. Lebbou, Growth of Ce-doped LGSO fiber-shaped crystals by the micro pulling down technique, J. Cryst. Growth. 412 (2015) 95–102. doi:10.1016/J.JCRYSGRO.2014.11.036.

Kompensuoto lauko InGaN dariniai efektyviems žydriems šviestukams

Numeris: S-MIP-22-82

Vadovas: prof. R. Aleksiejūnas.

Trukmė: 2022-2025

Finansavimas: 149 969EUR

Agentūra: LMT

Pažanga ir inovacijos greitintuvų detektorių srityje

Numeris: AIDAinnova (101004761)

Vadovas: prof. G. Tamulaitis (Atstovas projekto valdyboje)

Trukmė: 2021-2025

Finansavimas: 50 000 EUR

Agentūra: EU H2020

Tarptautinio finansavimo mokslo projektai

1. Europos komisija FP7 „Training NETwork on Functional Interfaces for SiC (NetFISiC)“, 2011 – 2015 m. Projekto vadovas prof. Kęstutis Jarašiūnas. Lėšų rūšis 300908243.

2. Europos komisija FP7 „Nanostruktūrizuoti efektyvūs balti šviestukai sudaryti iš trumpo periodo supergardelių ir kvantinių taškų (NEWLED)“, 2012 – 2016 m., Projekto vadovas dr. Roland Tomašiūnas. Lėšų rūšis 300908257.

3. Europos komisija FP7 „Modernios infrastruktūros detektoriams greitintuvuose”, 2013 – 2015 m., Projekto vadovas prof. Eugenijus Gaubas. Lėšų rūšis 300908247.

4. ES Struktūrinių fondų projektas „Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje“ (LAMETECH MOKSLAS), Projekto vadovas prof. Valdas Šablinskas. Lėšų rūšis 300949228.

5. ES Struktūrinių fondų projektas „Nauji lanksčios struktūros bifluoreno junginiai optoelektronikos pramonei (BiFluorenas)“, 2013 – 2015 m., VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-023 ESFA priemonė „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“, 2013–2015 m. projekto vadovas dr. Karolis Kazlauskas. Lėšų rūšis 300949304.

6. ES Struktūrinių fondų projektas „Naujos kartos pramoninių lazerinių medžiagų apdirbimo procesų, panaudojant ultratrumpųjų impulsų lazerinius šaltinius, sukūrimas ir panaudojimas pramoniniams taikymams“, 2013 – 2015 m., VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-023 ESFA priemonė „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“, 2013–2015 m. projekto vadovas dr. V. Sirutkaitis, TMI dalies vadovas dr. Roland Tamošiūnas. Lėšų rūšis 300949252.

Lietuvos institucijų finansuojami mokslo projektai

1. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Šviesos emisijos nitritiniuose puslaidininkiuose stiprinimas gerinant gardelių suderinamumą“, 2012-2015 m., projekto vadovas prof. Gintautas Tamulaitis. Lėšų rūšis 300949234.

2. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Multifunkcinių molekulinių sistemų fotofizikinių savybių valdymas“, 2012-2015 m., projekto vadovas prof. Saulius Juršėnas. Lėšų rūšis 300949236.

3. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Radiaciniai nanoklasteriai Si ir GaN“, 2013-2015 m., projekto vadovas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Lėšų rūšis 300949292.

4. LMT Visuotinės dotacijos (Global grant) projektas „Optoelektronikos poreikiams skirtų nitridinių junginių heterosandarų netiesinė optinė ex-situ diagnostika ir optimizavimas“, 2012 – 2015 m., projekto vadovas prof. Kęstutis Jarašiūnas. Lėšų rūšis 300949234.

5. LMT mokslininkų grupių projektas „Plačiatarpių nitridinių puslaidininkių liuminescencijos našumo didinimas“, 2012 – 2015 m., projekto vadovas dr. Jūras Mickevičius. Lėšų rūšis 302401613.

6. LMT mokslininkų grupių projektas ,,Radiacinių defektų deimanto ir GaN medžiagose in situ ir ex situ evoliucija“,  2013 – 2015 m., projekto vadovas prof. Eugenijus Gaubas. Lėšų rūšis 302401668.

7. LMT mokslininkų grupių projektas „Tausojanti ir išmanioji meno kūrinių apšvietimo technologija“, 2013 – 2015 m., projekto vadovas prof. Rimantas Vaicekauskas. Lėšų rūšis 302401647.

8. LMT mokslininkų grupių projektas „Mezopiniai kietakūniai šviesos šaltiniai (MEZOLED)“, 2013 – 2015 m., Projekto vadovas prof. Artūras Žukauskas. Lėšų rūšis 302407145.

9. LMT mokslininkų grupių projektas „Plazminiai AlGaN/GaN terahercinės spinduliuotės emiteriai“, 2013 – 2015 m., projekto vadovas dr. Ramūnas Aleksiejūnas. Lėšų rūšis 302401614.

10. LMT „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektas „Inovatyvios technologijos aviečių ir braškių uogų mikrobiologinei saugai ir kokybei“, 2012 – 2015 m., projekto vadovė dr. Živilė Lukšienė. 

Tarptautinio bendradarbiavimo projektai

1. COST veikla MP1403 “Nanomatinė kvantinė optika”, 2014 – 2018 m., atstovas vykdančiajame komitete – dr. Roland Tomašiūnas.

2. COST veikla MP1302 „Nanospektroskopija“, 2013 – 2015 m., atstovas vykdančiajame komitete – prof. Gintautas Tamulaitis.

3. TEMPUS projektas „Mokymo tinklo lavinimui efektyvios energetikos srityje gerinti sukūrimas”, 530379-TEMPUS-1-2012-1-LV-TEMPUS-JPCR; 2012 -2015, VU atstovas projekto vykdančiajame komitete – prof. Gintautas Tamulaitis.

4. COST FA 1004 veikla “Tausojanti aukštos kokybės vyšnių/ trešnių produkcija Europos rinkai“, 2013 - 2016 m., VU atstovas projekto vykdančiajame komitete – dr. Živilė Lukšienė.

Stažuotė Aukšto slėgio fizikos institute (Institute of High Pressure Physics) UNIPRESS, Varšuvoje, Lenkijoje

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tomas Grinys

Projekto pavadinimas – „Stažuotė Aukšto slėgio fizikos institute (Institute of High Pressure Physics) UNIPRESS, Varšuvoje, Lenkijoje“

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0047) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. spalio 9 d., pabaiga – 2021 m. kovo 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininko Tomo Grinio profesinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą užsienio mokslo institucijoje.

Stažuotės metu bus siekiama ištirti Vilniaus Universiteto laboratorijoje užaugintus kietakūnius šviestukus bei palyginti juos su Varšuvoje esančio instituto suformuotais analogiškais prietaisais. Planuojama dalyvauti šviestukų formavimo epitaksijos procesuose, juos aptarti, susipažinti su naudojamais technologiniais sprendimais bei ieškoti optimalių sluoksnių nusodinimo parametrų. Lygiagrečiai nurodytoms veikloms numatyta atlikti skaičiavimus, kuriais bus siekiama gauti juostinius šviestuko struktūros modelius.

01.1.1-CPVA-V-701-08-0002 Puslaidininkių technologijų centras (PTC)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis; Atsakingas už sutarties įgyvendinimą – Projekto koodinatorius Justinas Baužys

Projekto pavadinimas – „Puslaidininkių technologijų centras (PTC)“

Projekto vertė - 4996909,00 eurų.

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.1.1-CPVA-V-701 „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2016 m. spalio 27 d.; pabaiga – 2021 m. birželio 30 d.

Santrauka:

Projekto investicijomis siekiama papildyti Puslaidininkių technologijos centro (toliau - PTC) mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau - MTEPI) bazę suformuojant išbaigtą mokslinių tyrimų paslaugų paketą. PTC - tai vienoje vietoje – Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre – lokalizuota technologinė infrastruktūra, kuri apima organinių ir neorganinių puslaidininkinių medžiagų ir darinių auginimo technologijas, jų struktūrinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimo bazę bei įrangą elektronikos ir optoelektronikos prietaisų prototipams gaminti. Projekto lėšomis įsigyta įranga leis pagerinti jau naudojamos įrangos parametrus bei papildyti esamus įrangos komplektus trūkstamais elementais, siekiant pakelti atliekamų tyrimų technologinį lygį ir imtis daugiau atsakomybės, aktyviau dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų iniciatyvų projektuose ir ateityje pilnavertiškai įsijungti į tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų programas ir dalyvauti MTEPI europiniuose projektuose. Projekto rezultatais naudosis PTC ir kitų mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus tyrėjai, atlikdami produktų tobulinimui reikalingus mokslinius tyrimus, naudodamiesi atvira prieiga, įgis praktinių gebėjimų dirbti su aukštųjų technologijų įranga.

Projekto tikslas: Sudaryti sąlygas kurti mokslines žinias ir teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas gaminant puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei kuriant optoelektroninių produktų prototipus nanotechnologijų, fotonikos ir energiją tausojančių prietaisų kūrimo srityse.

Projekto uždavinys:

Modernizuoti atviros prieigos Puslaidininkių technologijos centro (PTC) MTEPI bazę, siekiant aktyvesnio jos panaudojimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose bei inovatyvių produktų kūrime.

Rezultatas:

Veiklos metu įsigyjami VU MTEP įrangos komplektai:

-- MOCVD įrangos modernizavimo komplektas;

- Reaktyvaus joninio ėsdinimo įrangos modernizavimo ir funkcionalumo praplėtimo;

- Skenuojančio elektroninio mikroskopo (SEM) modernizavimo komplektas;

- Spektrometrinis katodoliuminescencijos su laikine skyra matavimų komplektas;

- Hibridinių(organinių-neorganinių) šviestukų, lazerių ir saulės elementų gamybos technologinės įrangos komplektas;

- Organinių monokristalų kristalinės struktūros nustatymo įrenginys;

- Ultrasparčiosios spektroskopinės sistemos išplėtimas poliaroninių reiškinių matavimui;

- Organinės optoelektronikos technologinio klasterio išplėtimas 12-os šaltinių vakuuminio garinimo įrenginiu.

FTMC

- Fotolitografijos komplektas;

- Epitaksijos komplektas;

- Specialių dangų formavimo-apdorojimo komplektas;

- Prototipų charakterizavimo-testavimo komplektas;

Kiti rezultatai:

1. Pagerės mokslininkų darbo sąlygos. Su PTC infrastruktūra dirba ~75 VU ir FTMC tyrėjai, skaičiuojant etatais arba ~110 asmenų (2017 m. duomenys). Konkrečiai su atnaujinta įranga skaičiuojant etatais dirbs 30 darbuotojų;
2. Privataus sektoriaus darbuotojai pasinaudoję atnaujinta infrastruktūra – 7 vnt.;
3. Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose – 5 vnt.

Projekto vykdytojai:

Prof. Gintautas Tamulaitis ir Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkų grupės. Projekto partneris Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-CPVA-K-703-02-0002 Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Jonizuojančiosios spinduliuotės nesąlytinio ir nuotolinio detektavimo technologijų centras“

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. birželio 1 d.; pabaiga – 2021 gegužės 31 d.

Santrauka:

Sparčiai vystantis elementariųjų dalelių greitintuvų ir kitų generatorių parkui, auga nesąlytinių ir nuotolinių spinduliuočių detektavimo technologijų ir įrangos aktualumas, paklausa ir jų realizavimo rinka. Radiacinių technologijų taikymai, reikalauja apšvitų monitoringo radiacinio poveikio procesų valdymui,  dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti,  aplinkosaugai. Projekto tikslas sukurti nesąlytines ir nuotolines jonizuojančiųjų spinduliuočių detektavimo technologijas, kombinuojant įvairių spektro ruožų fotoninius-lazerinius signalų registravimo, perdavimo ir matavimų būdus,  turinčius didelį komercinimo potencialą. Projekte būtų vykdomos trys pagrindinės veiklos: 1)Padidinto tikslumo ir patikimumo lazerinių-mikrobangių jonizuojančių spinduliuočių detektavimo technologijų kūrimas; 2)Sparčiųjų optinių didelės laikinės skyros detektavimo technologijų, registruojant laisvakrūvės sugerties procesų evoliuciją, kūrimas;3) Kombinuotų detektavimo ir registravimo būdų bandomosios įrangos kūrimas detektavimo technologijų realizavimui bei testavimui. Unikalūs detektavimo metodai ir instrumentai, sukurti ir kalibruoti projekto vykdymo laikotarpiu, bus apsaugoti trimis EPO patentų paraiškomis. VU TMI JSNDT centro  mokslininkai identifikuos perspektyviausias technologijas ir, baigus projektą, tęs jų plėtrą iki aukštesnių technologinės parengties lygmenų, kurie būtų patrauklūs LR AT verslo įmonėms, ir ugdys jaunų tyrėjų kompetencijas. Šios veiklos paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą tarp LR mokslo ir verslo, kuriant unikalią įrangą. Siūlomi metodai neturi analogų pasauliniame nuotolinio ir spartaus detektavimo technologijų  arsenale. Tokia įranga būtų sukomponuota LR AT įmonių gaminių pagrindu, padidinat šių įmonių gaminių asortimentą didelės pridėtinės vertės produktais. Detektavimo technologijų kūrimas ir taikymai būtų vertinga investicija įtraukiant Lietuvos mokslo bei AT įmonių potencialą į modernių mokslo-technologinių problemų sprendimą.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d. 

Santrauka:

Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.

Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje.  Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.

Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos   priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.

Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.

Projekto uždaviniai:

1. Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
2. Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
3. Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.

Rezultatas:

EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui“

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai.  Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.

Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą  plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.

Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)“

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712  veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto pavadinimas – „Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.

Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.

Projekto uždaviniai:

1. Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
2. Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.

Rezultatas:

12 mokslinių tyrimų publikacijų.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas

Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.

Projekto uždaviniai:

1. Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.

Rezultatas:

8 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:

Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargelas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-CPVA-K-703-01-0007 Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Mokslo ir inovacijų direkcija, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Vida Lapinskaitė

Projekto pavadinimas – „Vilniaus universiteto inovacijų ir technologijų perdavimo paslaugų spektro išplėtimas“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonės „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 22 d.; pabaiga – 2021 m. sausio 22 d.

Santrauka:

Projektu siekiama padidinti MTEP rezultatų komercinimo įstaigoje apimtys, išsprendus inovacijų specialistų ir jų kompetencijų trūkumo problemą. Šiuo metu įstaigoje didesnė dalis komercinimo funkcijų ir atsakomybių tenka tyrėjams, o ne komercinimo specialistams, todėl būtina išplėsti inovacijų ir technologijų teikiamų paslaugų spektrą. Projekto metu bus apmokyti 11 darbuotojų (5 esami), taip pat bus atrinktos 40 technologijų, kurioms bus paruošti ir įgyvendinti rinkodaros planai. Patobulinus darbuotojų kompetencijas, mokslo padaliniams bus pasiūlytos naujos paslaugos, tokios kaip ekonominis vertinimas, rinkos apžvalgų ir rinkodaros planų rengimo paslaugos. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą darbuotojai, gebės atpažinti MSI rezultatų potencialą MTEP komercinimui, o atrinktų technologijų rinkodaros planų įgyvendinimas leis pasiekti 61 proc. finansinės vertės augimą sėkmingai bendradarbiaujant su įmonėmis.

Projekto tikslas: Išplėsti teikiamų inovacijų ir technologijų perdavimo proceso paslaugų spektrą Vilniaus universiteto mokslininkams siekiant dažnesnio MTEP rezultatų komercinimo ir užsakomųjų darbų sutarčių finansinės vertės augimo. 7 proc. kasmet.

Projekto uždaviniai: Padidinti MTEP užsakomų darbų su įmonėmis sutarčių finansinę vertę. 7 proc. kasmet.

Veiklos:

• Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, leisiantis teikti papildomas paslaugas intelektinės nuosavybės kūrėjams;
• Komercinį potencialą turinčių technologijų atranka, vertinimas, aprašymas, rinkos analizė ir rinkodaros plano parengimas;
• Paruoštų rinkodaros priemonių plano įgyvendinimas;

Rezultatas:

1. Atrinkta ir su reitinguota 160 VU sukurtų technologijų, kurios turi ekonominį potencialą ir kurių potencialas reikalauja gilesnės analizės (Fizika, Chemija, Biotechnologijos, Medicina, Informatika ir t. t.);
2. Iš atrinktų pasirinkti 80 technologijų, įvertinti jų technologinis parengties lygį, patentabilumą, ar kitos intelektinės apsaugos priemonės ir pagal klausimyną bus nustatyta jų ekonominė vertė;
3. Iš jų dar atrinkti 40 technologijų ar kompetencijų ir joms paruošti specifiniai rinkodaros planus.

Daugiau informacijos suteiks: Inovacijų vadybininkas – Ekspertas Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Atsparių antibiotikams oportunistinių bakterinių patogenų bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija

Projekto Nr. 09.3.3-LMTK-712-19- 0105

Projekto pavadinimas: 

„Atsparių antibiotikams oportunistinių bakterinių patogenų bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija“

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31

Stažuotoja: dr. Irina Buchovec

Stažuotės vadovas: prof. Saulius Bagdonas

Projekto tikslas: Gauti naujų žinių apie antimikrobinės fotodinaminės terapijos (aFDT) taikymo galimybes inaktyvuoti antibiotikams atsparių hospitalinių infekcijų sukėlėjų – Acinetobacter baumannii ir Stenotrophomonas maltophilia – bioplėveles.

Projekto santrauka: Bakterijoms yra būdingas gyvenimas bendrijose, vadinamose bioplėvelėmis. Bioplėvelės yra daug atsparesnės fiziniam ir cheminiam poveikiui, tame tarpe ir antibiotikams. Šią problemą bandoma spręsti pritaikant naujas alternatyvias technologijas. Vienas iš tokių perspektyvių metodų yra antimikrobinė fotodinaminė terapija (aFDT), kurios baktericidinį poveikį reguliuoja fotosensibilizatoriaus (FS), šviesos ir deguonies sąveika. FS yra medžiagos, kurios sužadinimo šviesa energiją geba perduodi kitoms terpės molekulėms, ypač deguoniui, taip sukeliant lokalias fotooksidacines reakcijas, kurios inicijuoja įvairias ląstelių pažaidas. aFDT efektyvumas labai priklauso nuo pasirinkto FS fizikinių ir cheminių savybių. Pagrindinis šio projekto tikslas yra, ištirti atsparių antibiotikams Gram-neigiamų hospitalinių patogenų bioplėvelių inaktyvacijos galimybes aFDT metodu, keliant jaunojo mokslininko kvalifikaciją tarpdisciplininiuose ir konkurencinguose tarptautinio lygio tyrimuose, apimančiuose biofizikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos sritis. Projektu siekiama nustatyti sąlygas, kuriomis FS natrio chlorofilinas (Chl), riboflavinas (RF), δ-aminolevulininė rūgštis (ALA) ir mėlynoji spinduliuotė efektyviausiai veikia A. baumannii ir S. maltophilia augimą ir gyvybingumą, bei pritaikyti optimizuotas aFDT schemas šių patogenų formuojamų bioplėvelių destrukcijai, įvertinant aFDT poveikį struktūriniu ir molekuliniu lygiu. 

Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos.

Projektas „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“

Projekto pavadinimas - „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0003 „Mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“ sutartį. Paslaugos teikiamos įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-527 priemonę „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“.

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas –  dr. Arūnas Samuilis

Projekto finansavimo sutarties pasirašymo data – 2018 m. sausio 23 d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2021 m. sausio 31 d.

Finansavimas: projekto suma – 3.844.928,96 Eur (trys milijonai aštuoni šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt aštuoni eurai ir 96 ct.).

Projekte numatyta įgyvendinti:

1) Modernizuoti elektroninėje erdvėje (https://www.versti.eu/) jau veikiančias dvi mašininio vertimo (MV) el. paslaugas:

• Lietuvių – anglų – lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių – prancūzų – lietuvių MV el. paslaugą;

2) Sukurti 3 naujas MV el. paslaugas:

• Lietuvių - lenkų - lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių - vokiečių - lietuvių MV el. paslaugą;
• Lietuvių - rusų - lietuvių MV el. paslaugą; 

3) Sukurti 1 naują lokalizavimo el. paslaugą:

• Ekspertinę lietuvinimo kokybės vertinimo el. paslaugą;

4) Realizuoti 1 lokalizavimo sprendimą:

• Lokalizuotos programinės įrangos paketas.

MV el. paslaugos bus kuriamos panaudojant pasirinktą neuroninių tinklų pagrindu veikiančią technologiją, kurios leis mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis versti tekstus, užtikrins didesnį, nei dabar esančių sistemų vertimo tikslumą, užsienio kalba parengti tekstai bus labiau prieinami plačiajai visuomenei.

Liejimo būdu suformuoto perovskito lazeris su viršutinio sluoksnio paskirstyto grįžtamojo ryšio rezonatoriumi

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0226

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Studentas –  Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Liejimo būdu suformuoto perovskito lazeris su viršutinio sluoksnio paskirstyto grįžtamojo ryšio rezonatoriumi“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Projekto tikslas. Studentui įgyti kompetencijų dirbant ties aktualia moksline problema: studentui sukurti iš principo veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm srityje, lazerio aktyvųjį sluoksnį bei rezonatorių gaminant liejimo iš tirpalo būdu.

Projekto uždavinys: Sukurti veikiantį perovskito DFB lazerį.

Didelio ploto puslaidininkinių prietaisų pramonei patrauklūs išskirtinai liejimo iš tirpalo būdu pigiai pagaminti paskirstyto grįžtamojo ryšio (ang. distributed feedback – DFB) hibridinių perovskitų lazeriai.

Projekto tikslas: studentui sukurti iš principo veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm optinėje srityje, kurio aktyvusis sluoksnis (optimalus lazeriuojantis perovskitas) bei rezonatorius pagaminti išskirtinai liejimo iš tirpalo būdu.

Projekto veikla:

Sukurti veikiantį perovskito DFB lazerį spinduliuojantį 400 – 550 nm optinėje srityje, kurio aktyvusis sluoksnis (optimalus lazeriuojantis perovskitas) bei rezonatorius pagaminti išskirtinai pigios liejimo iš tirpalo technologijos būdu.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Nanokristalinių perovskitinių šviesos emiterių elektroninės ir šiluminės savybės

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0217

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Patrik Ščajev

Studentas –  Vaiva Soriūtė

Projekto pavadinimas – „Nanokristalinių perovskitinių šviesos emiterių elektroninės ir šiluminės savybės“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Šio projekto tikslas yra kelti studentės mokslinę kvalifikaciją per eksperimentinius darbus gaminant, charakterizuojant ir optimizuojant APbBX3 perovskitinius sluoksnius perspektyviems jų taikymams šviestukuose bei lazeriuose.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: Paruošti varijuojamos sudėties perovskitinius sluoksnius matavimams, ištirti juos dinaminių gardelių ir fotoliuminescencijos metodikomis ir atrasti optimalius jų gaminimo būdus keliant studentės mokslinę kvalifikaciją medžiagų gaminimo, charakterizavimo srityje bei mokslinių rezultatų analizėje ir pristatyme.

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinių tyrimų projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos 2 kurso studentės Vaivos Soriūtės mokslinėms kompetencijoms puslaidininkių gamybos ir charakterizavimo srityje. Projekto tikslas yra nustatyti optimalią APbX3 perovskitų sudėtį ir gaminimo būdus tiriant perovskito opto-elektronines savybes. Šio projekto metu Vaiva atliks skirtingos sudėties perovskitinių sluoksnių gamybą inertinėje atmosferoje, varijuojant katijonų  (A = FA, MA, Cs) bei anijono (X = I, Br, Cl) dalį mišriuose perovskituose APbX3 siekiant gauti geresnės kokybės sluoksnius su didesniu vidiniu kvantiniu našumu, silpnais nespindulianiais ir stipriais spinduliniais procesais. Atliekant dinaminių gardelių bei fotoliuminescencijos kinetikų ir spektrų matavimus plačiame sužadinimų intervale bus nustatyti rekombinacijos koeficientai (tiesiniai, bimolekuliniai, Ože) bei krūvininkų ir šilumos difuzijos koeficientai, difuzijos ilgis, išorinis kvantinis našumas, priverstinės emisijos slenkstis. Gauti rezultatai bus analizuojami nustatant pagrindinius rekombinacijos mechamizmus ir jų įtaką perovskitinių emiterių opto-elektroninei kokybei bei išskiriamos perspektyviausios sudėties medžiagos taikymams šviestukuose ir lazeriuose.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Patrik Ščajev, Vaiva Soriūtė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Eksitonų difuzijos tyrimas rubreno sluoksniuose

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-22-0220

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentas –  Manvydas Dapkevičius

Projekto pavadinimas – „Eksitonų difuzijos tyrimas rubreno sluoksniuose“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 4 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 30 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - ugdyti jaunojo tyrėjo gebėjimus bei kelti jo mokslinę kompetenciją atliekant eksitonų difuzijos matavimus rubreno kietuosiuose sluoksniuose optinės spektroskopijos metodais. Vykdant studentų mokslinių tyrimų projektą ir atliekant eksitonų difuzijos tyrimus planuojama kompleksiškai apjungti sluoksnių formavimo technologiją, eksperimentų planavimą ir jų vykdymą bei rezultatų analizę. Dalyvavimas tokioje veikloje būtų itin reikšmingas keliant studento mokslinę kompetenciją ir ateityje leistų jam sklandžiai įsilieti į lyderiaujančių mokslinių grupių tyrimus bei tokiu būdu prisidėtų prie jų mokslinio potencialo didinimo ir tyrimų tęstinumo užtikrinimo.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: Suformuoti rubreno sluoksnius, atlikti emisijos laikinių priklausomybių matavimus optinės spektroskopijos metodais bei difuzijos parametrų skaičiavimus ir tokiu būdu ugdyti jaunojo tyrėjo mokslinių eksperimentų atlikimo gebėjimus.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Manvydas Dapkevičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Termografinių fosforų tyrimas ir taikymas optinėje termometrijoje

Projekto numeris 09.3.3.-LMT-K-712-24-0143

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas –  Anastasija Supranovič

Projekto pavadinimas – „Termografinių fosforų tyrimas ir taikymas optinėje termometrijoje“

Projektas vykdomas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 liepa, pabaiga – 2021 m. rugpjūtis 30 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto bakalauro programos Šviesos technologijos studentės Anastasijos Supranovič mokslinėms kompetencijoms. Temperatūra yra itin svarbus parametras sekant įvairius procesus. Įprastai, tiriamų objektų temperatūrai sekti pasirenkami kontaktiniai termometrai ar bekontakčiai infraraudonieji termometrai. Tačiau šie metodai nėra pakankamai tikslūs ir pasižymi žema raiška.

Šios praktikos tikslas – ištirti neorganinių granato ir molibdato fosforų fotoliuminescencines ir šilumines savybes bei pritaikyti šiuos fosforus kuriant nuotolinio optinio termometro prototipą. Praktikos metu
studentė atliks minėtų fosforų spektroskopinius bei temperatūrinius tyrimus, bei pasitelkusi mikrovaldikliu valdomus fotodiodus sukonstruos optinį termometrą.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų (CN-Rub) taikymas NIR spinduliuotės fotonų konversijai į regimąją sritį

Pavadinimas: Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų (CN-Rub) taikymas NIR spinduliuotės fotonų konversijai į regimąją sritį

Numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-24-0150

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Projekto vadovas: Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto dalyvis: Lukas Naimovičius

Aprašymas: Šiame projekte bus tiriami NIR-UC savybėmis pasižymintys bandiniai taikant naujus ciano grupėmis modifikuotus rubreno junginius kaip spinduolius. Bus siekiama nustatyti NIR-UC našumus, tripletų gyvavimo trukmes bei patrauklumą tolimesniems tyrimams. Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties NIR-UC tirpalų ir sluoksnių gamybos, charakterizavimo ir analizės srityse. Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti ir ištirti NIR-UC savybėmis pasižyminčius PdPc sensibilizuotus CN-Rub tirpalus ir sluoksnius bei juos charakterizuoti.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Eksitonų skilimo ir anihiliacijos procesų tyrimas modifikuotuose rubreno dariniuose

Projekto pavadinimas: Eksitonų skilimo ir anihiliacijos procesų tyrimas modifikuotuose rubreno dariniuose

Projekto numeris: 09.3.3.-LMT-K-712-24-0152

Projekto dalyvis: Eglė Tankelevičiūtė

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Acinetobacter baumannii bioplėvelių inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Optinių keitiklių šiluminio laidumo tyrimų metodo vystymas ir optimizavimas

Projekto pavadinimas: Optinių keitiklių šiluminio laidumo tyrimų metodo vystymas ir optimizavimas

Projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-24-0146

Projekto dalyvis: Lukas Matulis

Trukmė: 2021 liepa - rugpjūtis

Vadovas: Pranciškus Vitta

Santrauka: 

Pastaruoju metu didelės galios šaltiniai (pvz. lazeriai, ar itin galingi šviestukai) yra naudojami ne tik moksliniams ar pramoniniams taikymams, tačiau ir kasdieniniuose apšvietimo prietaisuose. Jau prieš penkerius metus Nobelio premijos laureatas S. Nakamura prognozavo, kad apšvietimo ateitis priklauso lazeriniams diodams (LD). Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, vargu ar LD greitu metu pakeis plačiai taikomus šviesos diodus (šviestukus) bendrajame apšvietime, tačiau LD paremti šviestuvai konkuruoja srityse, kuriose reikalingas kolimuotas šviesos srautas (pvz. pastatų, renginių apšvietimui ar automobilių žibintuose). Žinomi automobilių gamintojai tokie kaip Audi ir BMW savo naujausiuose automobilių modeliuose jau diegia LD paremtus priekinius žibintus. Tokiu principu veikiantys šviestuvai taip pat puikiai tinka informacijos perdavimui šviesa (Li-Fi). Tokiuose šviesos šaltiniuose balta šviesa gaunama lazerį kombinuojant su šviesos keitikliu, sugeriančiu dalį mėlynos šviesos ir spinduliuojančiu raudoną, geltoną, žalsvą spalvas. Šviesos keitikliai dažniausiai gaminami iš fotoliuminescencinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir laikančiosios terpės (pvz. silikono, epoksidinės dervos ar akrilo). Tačiau, kitaip negu šviestukų, lazerio spinduliuotė yra ypač intensyvi ir pasižymi dideliu galios tankiu, kas sąlygoja reikšmingą keitiklio kaitimą dėl Stokso poslinkio bei ribotos fosforo kvantinės išeigos. Keitiklio temperatūrai viršijus tam tikrą vertę laikančioji terpė ima karbonizuotis ir praranda skaidrumą, o tai mažina sistemos našumą arba galutinai ją sugadina.
Studento praktikos mokslinis tikslas yra išvystyti ir optimizuoti optinių keitiklių šiluminio laidumo matavimo metodiką pastovaus šilumos srauto sąlygomis, temperatūros gradientą matuojant infraraudonųjų spindulių (IR) temovizoriumi macro režimu, o rezultatus apdorojant skaitmeninių vaizdų analizės algoritmais.

NIR fotonus į regimuosius konvertuojančių sluoksnių auginimo technologijos optimizavimas

Projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-25-0208

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas –  Lukas Naimovičius

Projekto pavadinimas – „NIR fotonus į regimuosius konvertuojančių sluoksnių auginimo technologijos optimizavimas“

Projektas finansuojamas iš Europos Socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklės „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d., pabaiga – 2021 m. kovo 31 d.

Santrauka:

Šiame projekte bus optimizuojama NIR-UC sluoksnių garinimo ant šalto padėklo, padengto polimero ir sensibilizatoriaus sluoksniu, technologija. Bus siekiama nustatyti pagamintų NIR-UC sluoksnių našumus, tripletų gyvavimo trukmes bei sluoksnių ruošimo technologijos patrauklumą tolimesniems tyrimams.

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti patirties NIR-UC sluoksnių auginimo technologijos srityje.

Projekto uždavinys – optimizuoti NIR-UC sluoksnių garinimo ant šalto padėklo technologiją bei ištirti NIR-UC savybėmis pasižyminčių sluoksnių fotofizikines ir UC savybes.

Projekto veiklos: UC savybėmis pasižyminčių sluoksnių garinimo ant šalto padėklo technologijos optimizavimas. Pagamintų bandinių įkapsuliavimas, kvantinio našumo, fluorescencijos gesimo ir tripletinių lygmenų gyvavimo trukmių nustatymas, NIR-UC sluoksnių morfologijos tyrimas optiniu ir atominių jėgų mikroskopu. Realizavęs uždavinius studentas įgaus mokslinio darbo patirties bei kels savo dalykines ir bendrąsias kompetencijas.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita ir pranešimas konferencijoje. Apmokytas studentas ir įgytos naujos žinios bei praktiniai įgūdžiai.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Lukas Naimovičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0072 Singuletinių eksitonų difuzija trifenilamino dariniuose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentė – Karolina Maleckaitė

Projekto pavadinimas – „Singuletinių eksitonų difuzija trifenilamino dariniuose“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti jaunosios tyrėjos kompetenciją ir gerinti įgūdžius atliekant singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose.

Vykdant projektą planuojama kompleksiškai apjungti ekperimentų planavimą, organizavimą bei vykdymą atliekant singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose ir nustant eksitonų difuzijos nuotolio priklausomybę nuo šoninių grupių skaičiaus ir jų tipo. Dalyvavimas tokioje veikloje būtų itin reikšmingas keliant studentų mokslinę kompetenciją ir ateityje leistų jiems sklandžiai bei efektyviai įsilieti į lyderiaujančių mokslinių grupių atliekamus tyrimus bei tokiu būdu prisidėtų prie jų

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti singuletinių eksitonų difuzijos tyrimus trifenilamino dariniuose ir nustatyti eksitonų difuzijos nuotolio priklausomybę nuo šoninių grupių skaičiaus ir jų tipo.

Numatoma projekto veikla: singuletinių eksitonų difuzijos tyrimai trijų perspektyvių TPA darinių sluoksniuose. Jos metu bus pagaminti eksitonų difuzijos tyrimams reikalingi grynieji junginių sluoksniai su skirtinga fluorescencijos gesiklių koncentracija nuo 0 iki 2%, taip pat atlikti fluorescencijos spektrų bei fuorescecijos laikinių priklausomybių matavimai bei gautų rezultatų analizė ir remiantis Monte Karlo modeliavimu bei Šterno Folmerio gesinimo teorija nustatyti singuleninių eksitonų difuzijos parametrai.

Darbų atlikimo planas.

Planuojama atlikti 3 naujų trifenilamino junginių eksitonų difuzijos nuotolio tyrimus.

Projekto eiga:

1. Tyrimams reikalingų sluoksnių formavimas, paremtas liejimo iš tirpalų ant besisukančio padėklo metodu. Pirmiausiai atliekamas technologinių parametrų tokių kaip sukimosi greitis bei tirpalų koncentracija optimizavimas norimiems sluoksnių parametrams, t.y. sluoksnio storiui, jo paviršiau tolygumui, pasiekti. Sluoksnių formavimas atliekamas inertinėje azoto aplinkoje sumažinant papildomą fluorescencijos gesinimą atmosferiniu deguonimi, o tolimesniems spektroskopiniams tyrimams sluoksnius planuojama apsaugoti juos inkapsuliuojant. Vieno junginio eksitonų difuzijos parametrams nustatyti paruošiama ~10 sluoksnių. Iš viso planuojama pagaminti ~30 bandinių.
2. Fluorescencijos spektus planuojama nustatyti juos žadinant siauru žadinančios šviesos pluošteliu ir registruojant junginių spektrus spektrometru. Fluorescecijos laikinių priklausomybių matavimas paremtas laike koreliuotų pavienių fotonų skaičiavimo metodika.
3. Atliekama eksperimentų rezultatų analizė, fluorecencijos trukmės skaičiavimai bei apskaičiuojamas santykinis fluorescencijos gesinimo parametras.
4. Difuzijos parametrų nustatymas bus paremtas dviem skirtingais metodai: atliekant Monte Karlo modeliavimą [O. V.Mikhnenko, H. Azimi, M. Scharber, et al., Energy Environ. Sci., 5, 6960 (2012)] bei pritaikant Šterno Folmerio fluorescencijos gesinimo formalizmą [H .Y. Hsu, J. H. Vella, J. D. Myers, et al., J. Phys. Chem. C, 118, 24282 (2014)]

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Karolina Maleckaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0006 Šoklio-Ramo srovės sandų tyrimas puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Eugenijus Gaubas

Studentas– Kornelijus Pūkas

Projekto pavadinimas – „Šoklio-Ramo srovės sandų tyrimas puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas: teoriškai sumodeliuoti ir eksperimentiškai ištirti srovės kinetikų evoliuciją puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose, esant įvairiems barjerams ir kontaktams.

Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas siekiant gilesnio ir visapusiško jaunųjų tyrėjų pasirengimo profesionaliam fundamentinių problemų sprendimui, nagrinėjant universalius puslaidininkinių ir organinių medžiagų prietaisų signalų parametrus elektrodinamikos artinyje. ES struktūrinių fondų parama šio projekto, skirto studento gebėjimų ugdymui vykdant eksperimentinius ir teorinius tyrimus, įgyvendinimui būtų verta investicija ruošiant MS studentą doktorantūros studijoms ir aukštos kvalifikacijos LR tyrėjų rengimą. Daugelio prietaisų, tokių kaip spinduliuočiai detektoriai, impulsiniai galios diodai, klistronai ir kt., signalų dinamikos ir kinetikos nagrinėjimas yra grindžiamas Šoklio-Ramo teorema, nusakančia sąryšį tarp srovės stiprio, krūvio dreifo greičio, krūvio poliarumo ir darinio talpos (svertinio lauko) dydžių ir jų kitimų laike. Gilesniame Šoklio-Ramo srovės nagrinėjime ir matavimuose galima išskirti sandus, susietus su krūvio dreifu, difuzija, pagavimu bei termine emisija ir šių procesų nulemtais elektromagnetinio lauko persiskirstymais. Srovės sandų išskyrimas leistų numatyti prietaisų, tokių kaip dalelių detektoriai, saulės celės etc., parametrų (krūvio surinkimo efektyvumo ir kt.), optimizavimo gaires. Darbe būtų teoriškai ir eksperimentiškai nagrinėjami dinaminiai Šokli-Ramo srovės kinetikų evoliucijos uždaviniai puslaidininkiniuose ir organiniuose dariniuose, esant įvairiems (blokuojantiems, krūvį atskiriantiems, nuskurdinimo) barjerams ir kontaktams bei aprašomi slinkties ir konvekcinės srovės sandai, esant tūrinei ir lokalizuotai bipolei krūvininkų injekcijai spinduliuotėmis.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof.. Eugenijus Gaubas, Kornelijus Pūkas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0045 Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumo įvertinimas ir optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Andrius Petrulis

Studentas – Vladislavas Čižas

Projekto pavadinimas – „Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumo įvertinimas ir optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Fotometrinių ir goniofotometrinių matavimų tikslumas priklauso kelių parametrų, kaip techninė įranga, aplinkos temperatūra, matavimo patalpa ir tiriamojo šviesos šaltinio padėties. Šio studentų mokslinių tyrimo metu Vladislovas Čižas pritaikys savo turimas fotometrijos srityje paklaidų įvertinimui ir sumažinimui, siekiant tiksliai nustatyti šviesos šaltinio fotometrinius ir erdvinio skirstinio parametrus. Šis uždavinys keliamas dėl griežtėjančių fotometrinių reikalavimų kietakūniams šviesos šaltiniams ir jų parametrams, norint juos įdiegti į viešojo naudojimo erdves ir patalpas. Vien šviesos šaltinio kuriamas šviesinis srautas priklauso eksploatavimo padėties dėl aušinimo pokyčio, kas ir bus įvertinta tyrimų metu.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Andrius Petrulis, Vladislavas Čižas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0051 Lankstaus organinio šviestuko gamyba, savybių charakterizavimas ir optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – „Lankstaus organinio šviestuko gamyba, savybių charakterizavimas ir optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – supažindinti studentą su moksline veikla, kelti studento kompetenciją organinės optoelektronikos technologijų srityje.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti lankstų organinį šviesos diodą ir jį charakterizuoti.

Numatoma projekto veikla: organinių medžiagų sluoksnių formavimas ir analizė, lankstaus organinio šviestuko gamyba, jo savybių charakterizavimas ir optimizavimas. Projekte dalyvaujantis studentas planuos ir atliks eksperimentus, analizuos ir pristatys gautus duomenis.

Per tyrimams skirtą laiką bus atliekami šie darbai:

Organiniui šviesos diodui reikalingų medžiagų sluoksnių formavimas vakuuminio garinimo būdu, užgarinto organinės medžiagos sluoksinio storio matavimas ir paviršiaus analizė atominių jėgų mikroskopu, vakuuminio garinimo sistemos kalibracija, kad būtų pasiektos pakankamai tikslios medžiagos garavimo greičio bei užgarinto sluoksnio storio vertės sistemoje.

Lankstaus organinio šviestuko gamyba TMI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje esančiose ISO7 klasės švariose patalpose: lanksčių padėklų valymas, vakuuminis elektrodų ir organinių sluoksnių garinimas, pagamintų prietaisų įkapsuliavimas.

Pagaminto organinio šviesos diodo charakterizavimas: emisinio spektro, voltamperinių charakteristikų matavimas, išorinio kvantinio našumo nustatymas, pagamintą prietaisą prijungiant prie pastovios įtampos šaltinio bei patalpinant į integruojančią sferą.

Numatyti tikslai per tyrimams skirtą laiką:

Įgyti darbo su TMI Organinės optoelektronikos technologijų laboratorijoje įdiegta technologine įranga (vakuuminio garinimo, padėklų valymo, įkapsuliavimo) patirties.

Pagaminti ir charakterizuoti lankstų organinį šviesos diodą.

Gerinti studento įgūdžius organinių šviesos diodų technologijų ir analizės srityje.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Andrius Petrulis, Vladislavas Čižas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0060 Eksperimento įrangos vystymas pagal CERN standartus, tiriant naujus sudėtingus keturnarius puslaidininkius jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Vaidotas Kažukauskas

Studentas – Rokas Garbačiauskas

Projekto pavadinimas – „Eksperimento įrangos vystymas pagal CERN standartus, tiriant naujus sudėtingus keturnarius puslaidininkius jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Įgyvendindami ES finansuojamos studentų mokslinės kompetencijos ugdymo per praktinę mokslinę veiklą programos tikslus, siekiame užtikrinti perspektyvių studentų - būsimųjų mokslininkų - ugdymą ir tobulinimą, be kurių neįmanomas tarptautinio mąsto tyrimų tęstinumas. Projektas įsilieja į Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedros grupės vykdomą CERN RD-50 tarptautinio bendradarbiavimo programą "Radiation hard semiconductor devices for very high luminosity colliders" (https://rd50.web.cern.ch/rd50/). Tai reikalauja nuolat plėsti eksperimento galimybes bei užtikrinti partnerių personalo kvalifikaciją.Kadangi pagrindinis tikslinės grupės projekto dalyvis studentas trečiakursis, kurio pažangumas yra 9,6 balo, tik prieš pusmetį įsiliejo į mūsų grupę, ir dar pradeda kaupti mokslinę patirtį, atitinkamai suformuluoti ir projekto tikslai bei uždaviniai, įgalinsiantys studentą įvaldyti sudėtingą eksperimento įrangą, ją tobulinant ir pritaikant CERN bendradarbiavimo standartams bei atlikti įvadinius naujų sudėtingų keturnarių puslaidininkinių junginių jonizuojančiosios spinduliuotės detekcijai tyrimus. Pirmasis tikslas – eksperimento galimybių esminis išplėtimas, įsisavinant skystojo helio uždarojo ciklo kriostatą, įjungiant jį į fotogalvanomagnetinių eksperimentų kompleksą su išskirtinio jautrio elektrometru, skaitmeniniu monochromatoriumi, didelio tikslumo kompleksinio impedanso analizatoriumi bei krūvininkų judrio matavimo netvarkiose medžiagose įranga, naujai sukuriant eksperimentinės sistemos valdymo ir duomenų registravimo programinę įrangą. Tam skirsim nuo 2 iki 3 projekto mėnesių nuo 2017 m. spalio.Po pertraukos egazminų sesijos metu 2018 m. vasario – balandžio mėn. bus pradėti naujų sudėtingų chalkogeninių ir halogeninių medžiagų su technologiškai valdomomis savybėmis tyrimai, siekiant išanalizuoti galimybes jų pagrindu kurti praktiškai svarbius opto- ir mikro-elektronikos darinius, bei jonizuojančiosios spinduliuotės daviklius.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof. V. Kažukauskas, R. Garbačiauskas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0069 Pereinamųjų procesų tyrimas dažninės skyros metodu

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dokt. A. Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Pereinamųjų procesų tyrimas dažninės skyros metodu“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis mokslinių tyrimų projektas skirtas pirmos pakopos Taikomosios fizikos studijų programos antro kurso studento Džiugo Litvino įgytų teorinių žinių pritaikymui praktikoje. Stiprėjant klimato atšilimui svarbu rasti alternatyvius elektros energijos šaltinius. Šiuo metu plačiai vystomi organiniai saulės elementai, kurie pasižymi paprasta gamyba ir lankstumu, tačiau dar nėra pakankamai patvarūs bei našūs. Šio projekto mokslinis tikslas yra ištirti pereinamuosius procesus organinėse medžiagose dažninės skyros metodu. Projekto metu Džiugas turės išspręsti šiuos uždavinius: Susipažinti su dažninės skyros liuminescencijos gesimo trukmės matavimo metodika ir organinių saulės elementų veikimo principu bei jų medžiagas aprašančia literatūra. Adaptuoti dažninės skyros liuminescencijos gesimo trukmės matavimo metodiką organinėms medžiagoms, bei jas charakterizuoti.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dokt. A. Zabiliūtė-Karaliūnė, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0085 Retųjų žemių jonais legiruotų dvikomponenčių stiklų tinkamumo kietakūniui apšvietimui tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas

Studentė – Vaida Marčiulionytė

Projekto pavadinimas – „Retųjų žemių jonais legiruotų dvikomponenčių stiklų tinkamumo kietakūniui apšvietimui tyrimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra studentės kvalifikacijos tobulinimas siekiant pasirengimo profesionaliam darbui vykdant medžiagų, skirtų kietakūniui apšvietimui, spektroskopinius tyrimus. ES struktūrinių fondų parama šio projekto, skirto studentės gebėjimų ugdymui vykdant eksperimentinius tyrimus, įgyvendinimui būtų verta investicija ruošiant bakalauro studentę tolimesnėms studijoms ir aukštos kvalifikacijos LR tyrėjų rengimą. Bario, kalcio ir stroncio dvikomponenčių stiklų, legiruotų cerio, terbio, europio ir disprozio jonais, tyrimas leis analizuoti, kaip nuo stiklo sudėties bei legiranto pasirinimo priklauso gaminio struktūrinės savybės. Bus atliktas stiklų spalvinių savybių įvertinimas bei pagreitinto sendinimo eksperimentai leisiantys įvertinti tiriamų stiklų tinkamumą didelės galios kietakūnių baltos šviesos šaltinių gamybai.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

Erbio oksido sluoksnių profiliavimas ant silicio taikant cheminį ėsdinimą ir optinę litografiją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tomas Grinys

Studentas – Tomas Drunga

Projekto pavadinimas – „Erbio oksido sluoksnių profiliavimas ant silicio taikant cheminį ėsdinimą ir optinę litografiją“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Epitaksiškai auginant GaN ant Si kaip pasluoksnis gali būti naudojamas Er2O3, kuris leidžia sumažinti įtempius dangoje atsirandančius dėl kristalinės gardelės bei terminių plėtimosi koeficientų nesutapimo su pagrindu. Kadangi Si ir Er2O3 lūžio rodikliai stipriai skiriasi, galima nesunkiai suformuoti optinius elementus tokius kaip Brego veidrodis. Be to, Er2O3 dielektrinė skvarba siekia net 14, kas ypatingai svarbu elektronikos taikyme, norint sumažinti srovės nuotėkius. Nors Er2O3 pasluoksniai ant Si įtempius sumažina, tačiau formuojant storesnius GaN sluoksnius įtrūkimų išvengti nepavyksta. Įtempiams lokalizuoti, pagrindo paviršiuje gali būti formuojami įvairūs dariniai, kurie leidžia vykdyti selektyvią epitaksiją. Tokiu būdu didžioji dalis įtempių relaksuoja tarpuose tarp darinių, o ne epitaksiškai užaugintoje GaN dangoje sukeldami įtrūkimus. Darbe Er2O3 struktūros bus formuojamos, taikant cheminį ėsdinimą tirpale, kurių pagrindą sudarys druskos ar sieros rūgštys. Pirmiausiai planuojama ištirti Er2O3 ėsdinimo kinetiką. Selektyvus plotas kristalinėje Er2O3 dangoje bus atidengiamas fotolitografijos metodu, kaip kaukę naudojant pramoninius rezistus. Suformuotų darinių kokybės kontrolė bus vykdoma optiniu bei skenuojančiu elektroniniu mikroskopu. Profilis matuojamas mechaniniu profilometru.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Tomas Grinys, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-03-0092 Lazeriniu diodu žadinamų neorganinių fosforų šiluminiai tyrimai ir laiknčiosios terpės optimizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Pranciškus Vitta

Studentė – Justina Aglinskaitė

Projekto pavadinimas – „Lazeriniu diodu žadinamų neorganinių fosforų šiluminiai tyrimai ir laiknčiosios terpės optimizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai) – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė 6 mėnesiai (su pertrauka egzaminų sesijų metu).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2018 m. gegužės 1 d.

Santrauka:

Studentai, studijų metu įgauna gana daug bazinių ir teorinių žinių chemijos, fizikos, technologijų srityse, tačiau jų pritaikymas praktikoje dažnai per sudėtingas uždavinys studentui išspręsti savarankiškai. Ši studijų praktikos projektas, kaip tik yra skirtas studentės Justinos Aglinskaitės įgautų teorinių žinių įprasminimui technologinėje, didelį komercinimo potencialą turinčioje praktikoje. Kadangi apšvietimo sistemos, veikiančios šviesos diodų (LED) pagrindu, pasižymi ribotu šviesos srauto tankiu, tai lazeriniai diodai (LD) kartu su tinkamais šviesos keitikliais (fosforais) yra laikomi rimtais LED konkurentais. Pavyzdžiui, precizinio apšvietimo taikymai kaip automobilių priekinės lempos, vaizdų, kino projektoriai ar siauro kampo žibintai, kuriems reikia skaisčių, kvazi taškinių pirminių šviesos šaltinių, yra palankiausi lazeriniams diodams. Projekto mokslinis tikslas yra ištirti lazeriniu diodų žadinamų fosforų dinamiką ir optimizuoti laikančiąsias terpes padidintam šiluminiam laidumui ir kvantiniam našumui.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Pranciškus Vitta, Justina Aglinskaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0116 Lazeriniais diodais grįstam apšvietimui skirtų fosforų fotoliuminescencinių ir šiluminių savybių tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė

Studentas – Justina Aglinskaitė

Projekto pavadinimas – „Lazeriniais diodais grįstam apšvietimui skirtų fosforų fotoliuminescencinių ir šiluminių savybių tyrimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Studijų metu studentai įgauna daug teorinių žinių fizikos, chemijos ir matematikos srityse, tačiau šių žinių pritaikymas praktikoje studentui išlieka sudėtingas uždavinys. Šis studentų mokslinės praktikos projektas yra skirtas kelti Fizikos fakulteto magistro programos Optoelektronikos medžiagos ir technologijos būsimos 2 kurso studentės Justinos Aglinskaitės mokslinėms kompetencijoms fosforų šiluminių ir fotoliuminescencinių tyrimų srityje. Projekto tikslas yra sukonstruoti šilumos laidumo matavimo stendą bei rasti optimalią terpę fosforams, žadinamiems intensyvia lazerinio diodo spinduliuote. Taikant šiuolaikiniuose šviesos dioduose (šviestukuose) plačiai naudojamus trumpabangę šviesą konvertuojančius fosforus lazeriniams diodams susiduriama su problema - intensyvios lazerio spinduliuotės sukeliamu fosforo perkaitimu, kas sąlygoja sparčią medžiagos degradaciją bei fotoliuminescencijos našumo kritimą. Problemą galėtų išspręsti fosforo įterpimas į šviesai skaidrią ir šilumai laidžią medžiagą. Studento praktikos metu Justina sukonstruos ir užprogramuos šiluminio laidumo matavimo prietaisą, kuriuo vėliau matuos šviestukuose naudojamų fosforų, įterptų į skirtingas terpes šiluminį laidumą. Taip pat studentė ištirs šių medžiagų fotoliuminescencijos intensyvumo priklausomybę nuo aplinkos temperatūros ir žadinančios lazerio spinduliuotės galios. Išanalizavus šiluminio laidumo bei fotoliuminescencijos matavimų rezultatus bus nustatomos optimalios terpės lazeriniais diodais žadinamiems fosforams.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, Justina Aglinskaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0208 Šviesą konvertuojančių dimezitilantraceno polimerinių sluoksnių gamyba ir charakterizavimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Greta Bučytė

Projekto pavadinimas – „Šviesą konvertuojančių dimezitilantraceno polimerinių sluoksnių gamyba ir charakterizavimas“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Pagrindinis projekto tikslas – supažindinti studentę su moksline veikla, kelti studentės kompetenciją organinių medžiagų technologijoje.

Projekto tikslui pasiekti iškeltas toks uždavinys: šviesą konvertuojančių polimerinių sluoksnių suformavimas ir jų charakterizavimas.

Numatoma projekto veikla: eksperimentų planavimas, atlikimas ir analizė. Studentė įsigilins į polimerinių sluoksnių formavimo iš lydalo technologiją, atliks sluoksnių fotofizikinius tyrimus bei atliks gautų eksperimentinių rezultatų analizę.

Projekto uždavinių įvykdymas pakels studentės kompetenciją medžiagų technologijoje, suteiks studentei patirties atliekant mokslinį darbą.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Greta Bučytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0113 Kolegiravimo poveikio gadolinio aliuminio galio granato fotoliuminescencijai tyrimas naudojant selektyvų žadinimą

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Darius Dobrovolskas

Studentas – Vaida Marčiulionytė

Projekto pavadinimas – „Kolegiravimo poveikio gadolinio aliuminio galio granato fotoliuminescencijai tyrimas naudojant selektyvų žadinimą“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra teorinių ir eksperimentinių tyrimų studento kvalifikacijos tobulinimas nagrinėjant, kaip legiravimas veikia sužadinto krūvio dinamiką gadolinio aliuminio galio granato monokristaluose. Projekto metu studentė papildys savo eksperimentines bei teorines žinias, atliks optinės sugerties, bei fotoliuminescencijos su selektyviu žadinimu matavimus. Pagal išanalizuotus rezultatus bus parengta ataskaita.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Darius Dobrovolskas, Vaida Marčiulionytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-09-0119 Inovatyvių neterminių maisto saugos technologijų antimikrobinio efektyvumo mechanizmų tyrimai

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Živilė Lukšienė

Studentas – Bernadeta Žudytė

Projekto pavadinimas – „Inovatyvių neterminių maisto saugos technologijų antimikrobinio efektyvumo mechanizmų tyrimai“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 9) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas yra įvertinti fotosensibilizacijos ir ZnO nanodalelių mikroorganizmams sukeliamas pažaidas. Bus atliekami eksperimentai su E. coli ir Botrytis spp., tiriant jų DNR pažaidas ir membraninio pralaidumo pažaidas po poveikio ZnO nanodalelėmis ir fotosensibilizacija. Atlikus šiuos tyrimus tikimasi, kad bus sukauptos naujos žinios apie Botrytis spp. ir E. coli pažeidimo mechanizmus po poveikio fotosensibilizacija ir ZnO nanodalelėmis. Remiantis jau atliktais tyrimais galima teigti, kad fotosensibilizatorius chlorofilinas nepatenka į pelėsinio grybo ar gram (-) parogeno intraląstelinę erdvę, taigi, tikėtina, kad po fotosensibilizacijos yra pažeidžiama išorinė mikroorganizmo membrana ir sutrikdomas jonų pernešimas per ją. Atlikus tyrimus su ZnO naodalelių poveikiu mikroorganizmams bus įvertinta ar nanodalelės patenka į intraląstelinę erdvę ir ar susiriša su DNR.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Živilė Lukšienė, Bernadeta Žudytė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3.-LMT-K-712-15-0252 Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai

Projekto vadovas – dr. Karolis Kazlauskas

Projekto dalyvis  – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – Izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizacija naujos kartos OLED gamybai

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0252) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir gilinti jo žinias uždelstąja fluorescencija pasižyminčių molekulių tyrimų srityje.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: atlikti izoftalonitrilo TADF spinduolių optimizaciją naujos kartos OLED gamybai. Numatoma projekto veikla: TADF pasižyminčių organinių medžiagų tirpalų ir sluoksnių formavimas bei fotofizikinių savybių tyrimas: sugerties, fotoliuiminescencijos spektrų ir kinetikų matavimas, kvantinio našumo įvertinimas. Rezultatų analizė, spinduolio su optimaliausia struktūra OLED gamybai nustatymas.

Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją ir suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą.

09.3.3.-LMT-K-712-15-0284 Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose

Projekto vadovas – prof. Saulius Antanas Juršėnas

Projekto dalyvis – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas - Sužadinimų rekombinacija bei pernaša dvimačiuose perovskituose

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų (kodas 09.3.3.-LMT-K-712-15-0284) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Pusiau organinės kubinės gardelės struktūros puslaidininkinės perovskitų medžiagos jau daugiau nei dešimtmetį intensyviai nagrinėjamos dėl puikių galimybių kurti didelio ploto puslaidininkinius prietaisus: visą optinį diapozoną užimančio draustinio tarpo, mažo gaudyklių tankio, didelio krūvininkų judrio bei difuzijos nuotolio, paprastos liejimo iš tirpalo technologijos. Visgi, didelio storio perovskitų sluoksnių panaudojimą stabdo įgimta vidinės struktūros degradacija dėl jonų migracijos. Pastarąją įmanoma įveikti formuojant dvimatės fazės perovskitų sluoksnius su organiniais tarpsluoksniais. Kita naudinga tokių "2D" struktūrų savybė - erdvinis kvantavimas: sluoksnelio storis keičia elektroninių būsenų spektrą. 2D perovskitų struktūros rodo labai perspektyvius prietaisų parametrus, tad ši tematika susilaukė išskirtinio dėmesio (pvz., ant lankstaus padėklo spausdinami saulės elementai su 8% našumu, 10 cm x 10 cm ploto moduliai su pastoviu 13 % našumu po metų ekspozijos saulę imituojančia standartine lempa). Darbo siekis - panagrinėti krūvininkų būsenas ir dinamiką, difuzijos reiškinius dvimačiuose perovskituose, ištirti erdvinės sąspraudos įtaką eksitonų būsenoms, išsiaiškinti, kokia tarpinių organinių sluoksnių įtaka pernašai ir rekombinacijai. Bus pasitelkiami stacionariosios, ultrasparčiosios spektroskopijos, šviesa indukuotų dinaminių gardelių metodai. Visa tai kels studento kompetenciją ir įgalins ateityje atlikti aušto lygio mokslinį darbą.

09.3.3.-LMT-K-712-15-0173 Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą

Projekto vadovas – prof. Vaidotas Kažukauskas

Projekto dalyvis - Edvinas Gvozdiovas

Projekto pavadinimas - Studento gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas, tiriant šiuolaikinių amorfinio silicio (a-Si:H) Saulės elementų krūvio injekciją ir pernašą

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0173) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Projekto įgyvendinimo pradžia - 2019 m. liepos 1 d.; pabaiga - 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Santrauka:

Šiame projekte tiriami plonasluoksniai nelegiruoto hidrogenizuoto amorfinio silicio (a-Si:H) bandiniai, kurie pasižymi itin maža savikaina dėl itin plonų sluoksnių, geromis fotovoltinėmis ir optinėmis savybėmis, bei nuodingų medžiagų nenaudojimu gamybos procese, kadangi vietoj toksiškomis medžiagomis legiruotų p ir n sluoksnių naudojami V2O5-x bei LiF/Al sluoksniai. 

Šio darbo tikslas yra ištirti nelegiruoto a-Si:H plonasluoksnio SE su V2O5-x skaidriu sluoksniu (FTO/V2O5-x/i-a-Si:H/LiF/Al) fotoelektrines savybes su skirtingais deguonies kiekiais 300 – 80 K temperatūrų ruože bei ištirti krūvio pernašos charakteristikas bei mechanizmus.

09.3.3-LMT-K-712-02-0012 Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų tyrimas

Projekto vykdytojas – Vilniaus Universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Jevgenij Pavlov

Projekto stažuotės vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Aukštųjų energijų spinduliuotėmis apšvitintų AlGaN-GaN darinių elektrinių ir scintiliacinių charakteristikų  tyrimas“

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3- LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Podoktorantūros studijų projekto idėja yra grindžiama AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų modifikacija, nulemta susidarančių radiacinių defektų, tuo – praplečiant radiacijos sensorių radiacinį atsparumą ateities CERN eksperimentams. Projekto tikslas yra stažuotojo kvalifikacijos kėlimas  siekiant atskleisti radiacinių defektų  AlGaN-GaN dariniuose susidarymo ir modifikacijų įtaką, kintant įtėkiui, AlGaN-GaN scintiliatorių liuminescencijos spektrų ir elektrinių charakteristikų transformacijoms, kurios pasitelkiamos aukštųjų energijų spinduliuočių detektavimui. Šio projekto tyrimų naujumas sietinas su defektų spektroskopijos metodologijos tiek kontaktiniais, tiek nesąlytiniais būdais sukūrimu ar tobulinimu, siekiant detaliai atskleisti poliarizacinių efektų įtaką tokių struktūrų funkcinėms savybėms, įvairių AlGaN-GaN sluoksnių įtaką scintiliatorių atsako signalų formavimuisi.

Praktinis šio projekto naujumas sietinas su daugiasluoksnių darinių, kuriuose yra didelis savitųjų defektų tankis, charakterizavimo metodologijos tobulinimu, kombinuojant įvairias spektrines ir relaksacijos parametrų įvertinimo metodikas. Identifikuoti defektai, jų parametrų vertės, galėtų būti pasitelkti charakterizuojant naujai sintezuojamas medžiagas, o liuminescencinės charakteristikos būtų vertingos struktūrų kokybės kontrolei.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute ir numatytose pagal projektą užsienio institucijose.

09.3.3-LMT-K-712-02-0009 Perovskitinis baltos šviesos šviestukas (PWLED)

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Patrik Ščajev

Projekto stažuotės vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Perovskitinis baltos šviesos šviestukas“

Finansavimo šaltinis - Europos socialinis fondas

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugo gaminamų švino halogenidų perovskitinių šviestukų efektyvumas. Neseniai nanokristaliniuose raudonos ir žalios šviesos šviestukuose buvo pasiektas ~10% išorinis kvantinis našumas ir pakankamai geras stabilumas. Perovskitai jau yra išbandyti fosforo funkcijai baltuose šviestukuose, tačiau vien perovskitinių šviestukų dar pademonstruota nebuvo.
Šio projekto tikslas yra pagaminti baltos šviesos šviestuką su spalvų atgavos rodikliu R_a > 90 ir skirtinga koreliuotąja spalvine temperatūra (CCT = 2500-7000 K). Tikslas bus pasiektas pagaminus perovskitinį mėlynos šviesos šviestuką, kombinuotą su keliais mažesnio draustinio energijos tarpo perovskitiniais sluoksniais (MAPbBr_3-xI_x ir CsPbBr_3-xI_x), skirtais melsvai–raudono spektro šviesos perspinduliavimui. Šie sluoksniai veiktų kaip fosforai komerciniuose InGaN šviestukuose. Šviesos ištrūkai pagerinti bus panaudoti fotoniniai dariniai, taip pat, bus ištirtas srovės bei temperatūros poveikis šviestuko efektyvumui gerinti. Tikimasi, kad projekto vykdymo metu pagamintas šviestukas inicijuos perovskitinių šviestukų tyrimus Lietuvoje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-02-0018 Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas

rojekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto stažuotojas – Dr. Darius Dobrovolskas

Projekto stažuotės vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Skaidulinių scintiliatorių, skirtų aukštųjų energijų fizikos eksperimentams, optinių savybių tyrimas“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. gruodžio 4 d.; pabaiga – 2019 gruodžio 3 d.

Santrauka:

Skaidulinius scintiliatorius numatyta panaudoti detektoriuose net keletoje tarptautinių grupių aukštų energijų fizikos eksperimentuose.

Skaidulinių scintiliatorių tinkamumas tokiems pritaikymams jau yra pademonstruotas CERN bandymuose. Tačiau retųjų žemių priemaišos tokiuose skaidulose pasiskirsto netolygiai. Kol nėra išsiaiškinti priemaišų netolygumų matmenys ir susidarymo priežastys, tol nepavyks kryptingai tobulinti scintiliatorių efektyvumą. Todėl yra reikalingas detalus scintiliatorių tyrimas. Šio projekto metu bandiniai bus tiriami konfokalinės spektrometrijos metodika, užtikrinančia aukštą erdvinę skyrą. Bus atliekami liuminescencinės spektrometrijos, liuminescencinės kinetikos ir kvantinio našumo tyrimai. Šie matavimai leis stebėti kristaluose vykstančius rekombinacijos procesus bei įvertinti scintiliacinių detektorių kokybę ir prisidės prie kalorimetrų technologijos tobulinimo.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-10-0203 Bešviniai perovskitai lazerių taikymams

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Studentas – Džiugas Litvinas

Projekto pavadinimas – „Bešviniai perovskitai lazerių taikymams“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Metalų halogenidų perovskitų medžiagos įsiveržė į didelio ploto puslaidininkių prietaisų rinką dėl išskirtinių savybių: galimybės taikyti pigią liejimo iš tirpalo gamybos technologiją, gaminant nesudėtingai valdyti draustinį tarpą, kuris užima visą optinį diapozoną ir aukšto krūvininkų judrio. Neseniai įvykę proveržiai šviestukų bei puslaidininkinių lazerių su perovskitų aktyviąja terpe kūrime bei perovskitų fotovoltinių elementų aukštas našumas (iki 23%, palyginamas su geriausiais neorganinių puslaidininkių konkurentais) pateisina į šias medžiagas dėtus lūkesčius. Norint panaikinti ekologinę taršą aplinkai dėl toksiškų gamybos procese naudojamų švino junginių, prieš keletą metų pradėti kurti ir jau pademonstruoti sėkmingai veikiantys bešviniai, pvz., alavo katijonų perovskitai. Šio darbo tikslas yra ištirti krūvininkų dinamiką bešviniuose perovskituose, sąlygose, artimose puslaidininkinio lazerio veiklai. Bešvinių perovskitų tiriami bandiniai pagaminti bendradarbiaujant su Japonijos Kiūšiū universiteto mokslininkais. Taikydamas ultrasparčiosios spektroskopijos metodus, studentas: ištirs krūvininkų rekombinacijos, pernašos mechanizmus, nustatys sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius, pateiks rekomendacijas optimalioms optinio stiprinimo sąlygoms gauti. Darbo rezultatus planuojama publikuoti aukšto lygio moksliniuose leidiniuose.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Prof. Saulius Juršėnas, Džiugas Litvinas.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0067 Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Steponas Raišys

Studentas – Karolina Maleckaitė

Projekto pavadinimas – „Difenilantraceno junginių konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Pagrindinis projekto tikslas – ugdyti jaunosios tyrėjos gebėjimus bei kelti mokslinę kompetenciją atliekant šviesos konversijos tyrimus optinės spektroskopijos metodais. Vykdant mokslinių tyrimų projektą planuojama kompleksiškai apjungti eksperimentų organizavimą bei vykdymą atliekant šviesos konversijos tyrimus difenilantraceno dariniuose ir nustatyti difenilantraceno darinių konjugacijos ilgio įtaką šviesos konversijos našumui.

Projekto tikslui pasiekti iškeltas toks uždavinys: Atlikti difenilantraceno darinių detalų charakterizavimą optinės spektroskopijos metodais ir tokiu būdu ugdyti jaunojo tyrėjo mokslinių eksperimentų atlikimo gebėjimus.

Numatoma projekto veikla: eksperimentų planavimas, atlikimas ir analizė. Veiklos metu bus pagaminti 2-3 skirtingų difenilantraceno junginių sluoksniai šviesos našumui įvertinti, atliktas detalus optinis charakterizavimas bei nustatyta konjugacijos ilgio įtaka šviesos konversijos našumui.

Projekto uždavinių įvykdymas pakels studentės kompetenciją medžiagų technologijoje, suteiks studentei patirties atliekant mokslinį darbą.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Steponas Raišys, Karolina Maleckaitė.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-10-0088 Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Studentas – Domantas Berenis

Projekto pavadinimas – „Trečiosios kartos organinių šviesos diodų formavimas panaudojant liejimo technologiją“

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“  (kvietimas Nr. 10) veiklos  „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. spalio 1 d.; pabaiga – 2019 m. balandžio 31 d.

Santrauka:

Projekto tikslas – kelti studento kompetenciją ir suteikti jam patirties organinių šviesos diodų gamybos panaudojant liejimo technologiją ir pagamintų prietaisų charakterizavimo srityse.

Projekto tikslui pasiekti suformuotas toks uždavinys: pagaminti trečiosios kartos OLED panaudojant liejimo technologiją ir atlikti prietaiso charakterizavimą.

Numatoma projekto veikla: organinių medžiagų sluoksnių formavimas panaudojant liejimo technologiją, pagamintų sluoksnių analizė, kokybės užtikrinimas, organinio šviestuko realizavimas, pagaminto prietaiso charakterizavimas. Projekto metu studentas gilinsis į liejimo būdu formuojamų organinių šviestukų technologijų proveržius pasaulyje, planuos ir atliks eksperimentus, analizuos ir pristatys gautus duomenis.

Projekto uždavinių realizavimas pakels studento kompetenciją, suteiks studentui patirties atliekant mokslinį darbą ir leis jam nesunkiai įsijungi į FNI Organinės optoelektronikos grupės veiklą ateityje.

Rezultatas:

Mokslinių tyrimų ataskaita.

Projekto vykdytojai:

Dr. Karolis Kazlauskas, Domantas Berenis.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126