ES struktūrinių ­fondų lėšomis finansuojami mokslo projektai

2018

01.2.2-LMT-K-718-01-0014 Ateities fotonikos technologijos: ekstremalios šviesos šaltiniai ir jų taikymai
Vadovas prof. M. Vengris

 

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Mikas Vengris

Projekto pavadinimas – „Ateities fotonikos technologijos: ekstremalios šviesos šaltiniai ir jų taikymai

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Ekstremalios šviesos šaltiniai (EŠŠ) yra naujos kartos lazeriai, generuojantys šviesą, pasižyminčią unikaliomis savybėmis, leidžiančiomis pritaikyti ją mokslinių tyrimų bei medicinos srityse. Tokie lazeriai šiuo metu tik pradeda transformuotis iš mokslinių tyrimų objekto į komercinius tyrimų instrumentus, skirtus platesniam mokslininkų ratui.

Projekto tikslas yra sukurti ir komercializavimui parengtas ir naujais netiesinės optikos metodais pagrįstas ekstremalios šviesos technologijas aukštos energijos, kelių optinių ciklų, plačiajuosčių impulsų generacijai VIS-midIR ruože, grindžiant jas taikomaisiais tyrimais užtikrinančiais šių technologijų patikimumą. Projekto veiklos yra 1) sąveikų tarp optinių medžiagų ir komponentų tyrimai, derinant pažangias metodikas, tokias kaip femtosekundinė spektroskopija, dinaminė skaitmeninė holografija ir šviesos sukelto pažeidimo bei senėjimo tyrimai, ir 2) EŠŠ kūrimas, taikant a) daugiaplokštelines optines schemas didelės energijos kontinuumo generacijai matomoje ir artimoje infraraudonojoje spektro srityje bei b) optinį parametrinį faziškai moduliuotų impulsų stiprinimą vidurinėje infraraudonojoje srityje.

Planuojami projekto rezultatai yra žinios ir technologiniai sprendimai, skirti EŠŠ kūrimui bei taikymui. Jie bus realizuoti kaip patentas Lietuvos valstybiniame patentų biure ir patentine paraiška Europos patentų biure, moksliniai straipsniai recenzuojamuose žurnaluose, pranešimai tarptautinės konferencijose, bei penkios naujai sukurtos ekstremalių šviesos šaltinių bei jų taikymų technologijos.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

01.2.2-LMT-K-718-01-0041 Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu
Vadovas prof. G. Tamulaitis

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Neutronų srauto detektavimo sistema su optiniu signalo nuskaitymu

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Projektas yra skirtas didelio neutronų srauto (virš 10^10 neutronų/cm^2/s), kuris ženkliai viršija šiuo metu naudojamų sistemų ribas, detektavimo sistemos prototipo sukūrimui. Tokia sistema galės būti naudojama kontrolės sistemose branduolinėse jėgainėse ir spalatoriuose. Projektas bus vykdomas pagal Sumaniosios specializacijos prioritetą „Fotoninės ir lazerinės technologijos“.

Projekte bus sukurtas prietaiso, skirto matuoti didelius neutronų srautus, prototipas, sudarytas iš impulsinio lazerio ir inovatyvios konstrukcijos detektavimo sistemos, kai optinis signalas nuskaitomas panaudojant netiesines optines apšvitai atsparaus kristalo savybes, o signalo optinio ir elektroninio apdorojimo dalys yra atskirtos erdvėje.  Prototipas atitinka prioriteto Veiksmų plano siekį „tirti ir kurti optinius ir optomechaninius komponentus“, o Projekte vykdomos veiklos bus skirtos „tirti naujus lazeriuose ir netiesinės optikos prietaisuose naudojamus stiklus, keramiką, kristalines medžiagas ir skaidulas“.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0018 Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas
Vadovas habil. dr. R. Tomašiūnas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Dr. Roland Tomašiūnas

Projekto pavadinimas – „Pažangios geometrijos nitridinių harmonikų generatorių gamyba ir tyrimas

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - vykdant nitridinio antros harmonikos (angl. second harmonic generator SHG) generatoriaus gamybą padidinti žinių komercinimo ir perdavimo mastą. Pagrindinis uždavinys – sukurti naujos technologijos GaN darinius efektyviam (>25%) SHG bei impulsų spūdai (>150k.) ir juos išbandyti. Nitridinio SHG generatoriaus realizavimas išplėstų jo panaudojimo galimybes dėl GaN cheminio ir terminio atsparumo.

Projekte bus vykdomas optimizuotų struktūrų ruošinių auginimas, teorinis optimalios SHG struktūros modeliavimas ir formavimo trimis skirtingais būdais eksperimentai. Bus atliekamas skirtingais būdais pagamintų SHG kristalų testavimas ir charakteristikų palyginimas generuojant antrą lazerio harmoniką. Rezultatai bus pristatyti 4 tarptautinėse konferencijose, 3 publikacijose, bus parengta patentinė paraiška bei technologijos įdiegimo aktas, paskelbta atviro kodo programinė įranga. Sukauptos prietaisų formavimo ir žinių komercinimo patirtis pasitarnaus grupės veikloje.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

01.2.2-LMT-K-718-01-0026 Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją
Vadovas prof. S. A. Juršėnas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Prof. Saulius Juršėnas

Projekto pavadinimas – „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos   priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Organinė optoelektronika yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių elektronikos krypčių. Prie šios veržlios pramonės srities plėtos prisideda ir Lietuvos mokslo institucijos bei pramonės kompanijos. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) bei UAB "Tikslioji sintezė" (TS) mokslininkai bei technologai, vykdydami Sumaniosios specializacijos projektą „Pažangių optoelektronikos medžiagų kūrimas taikant išmaniąją molekulių inžineriją“ ketina kurti išskirtinių savybių organinių medžiagų didelių kiekių sintezės bei gryninimo technologijas. Tyrimai bus atliekami keliose medžiagų kryptyse, kuriose jau dabar pasiektos išskirtinės savybės: i) medžiagos organiniams kietakūniams lazeriams; ii) V-formos didelių poliacenų molekulės; iii) biofragmentus turinčios donor-akceptorinės sistemos jutikliams; iv) nesančių rinkoje heterociklinių fragmentų su padidintomis elektronoakceptorinėmis savybėmis sintezės būdų sukūrimas. Projekto idėja grindžiama nišinių produktų sumaniu molekulių dizainu paremtu tiek molekulinių savybių optimizacija tiek ir fizikinių savybių optimizacija kietajame kūne ir prietaise. Projekto vykdymo metu ketinama publikuoti 6 aukšto lygio publikacijas, vieną EPO patentinę paraišką bei į gamybą įdiegti 12-kos junginių didelio kiekio sintezės bei gryninimo technologijas. Sukurtos naujų medžiagų sintezės ir gryninimo technologijos, pademonstruotos naujų medžiagų savybės ir jų taikomumas prietaisuose leis ženkliai pakelti TS tarptautinį prestižą, užtikrins Lietuvos lyderystę nišinių organinės elektronikos ir fotonikos produktų gamyoje, bei pritrauks naujų užsakovų. Sukurtos technologijos leis pasiūlyti tarptautinei rinkai eilę inovatyvių produktų turinčių didelę pridėtinę vertę. Galiausiai tai paskatintų organinės elektronikos ir fotonikos medžiagų ir prietaisų sektoriaus plėtra Lietuvoje.

Projekto tikslas: Naujų, inovatyvių organinės optoelektronikos medžiagų, tinkamų didelių kiekių sintezei, sukūrimas bei jų pagrindu sukurtų prietaisų technologijos plėtra.

Projekto uždaviniai:

  1. Sukurti išskirtinių savybių optoelektronikos medžiagas.
  2. Naujų medžiagų pagrindu sukurtų prietaisų technologijų plėtra.
  3. Didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijų sukūrimas.

Rezultatas:

EPO patentas, Nauji gaminiai 12 vnt., 6 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė), Karolis Kazlauskas, Sigitas Tumkevičius, Alytis Gruodis, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, Regimantas Komskis, Justina Jovaišaitė, Rokas Skaisgiris.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.2.2-LMT-K-718-01-0013 Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui
Vadovas habil. dr. E. Gaubas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Habil. dr. Eugenijus Gaubas

Projekto pavadinimas – „Plataus spektro dozimetrijos prototipinės sistemos kūrimas įvairios paskirties radiaciniam monitoringui

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Vis plačiau pasaulio mokslo ir technologinių inovacijų vystyme taikomos radiacinės technologijos: elektronikos prietaisų specifinių parametrų optimizavimui, sluoksninių darinių elektrinių charakteristikų modifikavimui medicininei diagnostikai bei terapijai.  Radiacinių technologijų bei branduolinės energetikos taikymai, reikalauja griežto apšvitų monitoringo tiek apšvitos procesų valdymui, tiek branduolinio kuro bei jo atliekų saugyklų kontrolei, tiek dalelių greitintuvų įrangos patikimumui įvertinti, aplinkosaugai ir personalo saugumo užtikrinimui.

Šio projekto tikslas sukurti prototipinę dozimetrijos sistemą  plataus spinduliuočių ir įtėkių spektro sparčiai dozimetrijai, pasiekiant didelę skiriamąją gebą, tinkamą spinduliuočių pluoštelių profiliavimui, in situ nuotoliniu arba nesąlytiniu būdu kontroliuojant apšvitos spektrą, srautą ir įtėkį.

Projekto uždavinys būtų sukomponuoti kompleksinius dozimetrinius sensorius, kurių atskiri komponentai būtų jautrūs selektyviam spinduliuočių spektrui, komponentų erdvinis išdėstymas užtikrintų radiacinį atsparumą ir galimybę aprėpti platų įtėkių/dozių diapazoną, bei suprojektuoti ir pagaminti tokių jutiklių vienalaikio nuskaitymo įrenginį.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0013 Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams
Vadovas prof. G. Tamulaitis

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Prof. Gintautas Tamulaitis

Projekto pavadinimas – „Spartūs scintiliatoriai spinduliuotės detektoriams (FARAD)

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712  veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

 

Santrauka:

Projekte siekiama atskleisti procesus, ribojančius liuminescencijos atsako spartą scintiliatoriuose, kurie gali veikti spinduliuotės detektoriuose su artima 10 ps laikine skyra, kuri reikalinga norint išvengti sankaupos efekto ateities didelio šviesio greitintuvų eksperimentuose ir pasiekti geresnę erdvinę skyrą medicininiuose vaizdinimo prietaisuose. Pagrindinė projekto idėja remiasi sparčių scintiliatorių tyrimais kombinuojant ekperimentinius rezultatus, gautus panaudojant liuminescencinę spektroskopiją rezonansinio žadinimo sąlygomis su pikosekundžių eilės laikine skyra ir femtosekundinės laikinės skyros netiesinės optikos metodus, tame tarpe ir originalius, kurie scintiliatorių tyrimuose iki šiol buvo naudojamai labai fragmentiškai. Nepusiausvirųjų krūvininkų dinamika, liuminescencijos atsako formavimosi mechanizmai, sužadinimo pernaša, krūvininkų pagavimas, kryptingo kolegiravimo įtaka krūvininkų migracijai ir rekombinacijai bus tiriama įvairių tipų scintiliatoriuose, kurie bus gaunami iš kristalų augintojų, su kuriais dalyvaujame CERN tinkle Crystal Clear Collaboration (RD18) ir COST veikloje FAST. Ypatingas dėmesys bus skirtas scintiliatorių radiaciniam atsparumui jų laikinių charakteristikų požiūriu, kas dabar tampa nauju iššūkiu daugelyje aukštų energijų eksperimentų CERN ir kitose stambiose infrastruktūrose. Rezultatai bus panaudoti pasirenkant medžiagas, kurios yra perspektyviausios kaip spartūs scintiliatoriai, ir jų sudėties, legiravimo aktyvatoriais ir kolegiravimo bei auginimo ir terminio apdorojimo optimizavimui.

Moksliniai tyrimai bus vykdomi Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute.

09.3.3-LMT-K-712-01-0084 Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose
Vadovas dr. K. Kazlauskas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Karolis Kazlauskas

Projekto pavadinimas – Tripletinių būsenų inžinerija organinės optoelektronikos medžiagose

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas apima tripletinių būsenų inžineriją inovatyviose organinėse medžiagose, įmanomą dėka plačių molekulinės architektūros valdymo galimybių, siekiant išnaudoti tripletinio sužadinimo pavidalu sukauptą energiją organinės optoelektronikos prietaisų našumui padidinti. Tripletinio sužadinimo panaudojimas organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviestukai ir saulės celės, ilgą laiką buvo dideliu iššūkiu mokslininkams. Problema sąlygojo mažą organinės elektronikos prietaisų darbo našumą, kas iš esmės lėmė menką pastarųjų konkurencingumą ir paplitimą lyginant su jų neorganiniais analogais. VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai siekia šias aktualias mokslines problemas spręsti dviem būdais: 1) tobulinant tripletinių eksitonų anihiliacijos (TTA) reiškiniu pasižyminčius šviesą konvertuojančius organinius sluoksnius, kurie atvertų galimybes stipriai padidinti saulės elementų našumą dėka prastai įsisavinamos raudonos‐IR spektrinės srities fotonų konvertavimo į gerai sugeriamus trumpesnių bangų fotonus, 2) tobulinant šiluma aktyvuota uždelstąja fluorescencija (TADF) pasižyminčius spinduolius, gebančius tripletinius (nespindulinius) eksitonus konvertuoti į singuletinius (spindulinius) 100% našumu, ir juos pritaikant našių OLED prietaisų gamybai pigiomis liejimo technologijomis ant lanksčių padėklų. Inovatyvus cheminės inžinerijos bei fizikiniai-technologiniai metodai bus panaudoti kuriant tiek naujos kartos TADF-OLED prietaisus, tiek silpna molekuline agregacija, tačiau dideliu tripletinių eksitonų difuzijos nuotoliu ir aukštu šviesos konversijos našumu pasižyminčius TTA sluoksnius. Projekto uždavinių realizavimas ir rezultatų skelbimas mokslinėje spaudoje pakels tyrėjų kompetenciją bei turės tiesioginės įtakos praktiniuose organinės optoelektronikos prietaisų taikymuose, t.y. atvers kelius stipriai padidinti saulės elementų našumą bei komercializuoti pigia technologija paremtus našius ir lanksčius naujos kartos OLED prietaisus.

Projekto tikslas: Plačiomis molekulinės architektūros galimybėmis valdant tripletines būsenas realizuoti našius organinės optoelektronikos prietaisus.

Projekto uždaviniai:

  1. Efektyvia tiripletinių eksitonų anihiliacija pasižyminčių junginių paieška, kūrimas, savybių tyrimas ir jų technologiniai taikymai šviesą konvertuojančiuose sluoksniuose.
  2. Šiluma akyvuota uždelstąja fluorescencija pasižyminčių medžiagų ir jomis paremtų našių organinių šviestukų technologijos vystymas.

Rezultatas:

12 mokslinių tyrimų publikacijų.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Edvinas Orentas, Ona Adomėnienė, Steponas Raišys, Tomas Serevičius, Paulius Baronas, Gediminas Kreiza, , Justina Jovaišaitė, Augustina Jozeliūnaitė, Tomas Javorskis, Edvinas Radiunas, Dovydas Banevičius, Domantas Berenis, Virginijus Ruibys, Žilvinas Komičius.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

09.3.3-LMT-K-712-01-0076 III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)
Vadovas dr. T. Malinauskas

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

Projekto vadovas – Dr. Tadas Malinauskas

Projekto pavadinimas – „III-grupės nitridų MOCVD auginimas Van der Valso epitaksijos metodu naudojant grafeną (GRAFoGaNas)“

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų lėšų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 sausio 7 d.

Santrauka:

Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją Projektas spręs pagrindinį uždavinį - naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III-grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus. Projekto idėja ir novatoriškumas remiasi naujo metodo - van der Valso (vdW) epitaksijos panaudojant grafeną pritaikymu III-grupės nitridų auginimui. VdW epitaksijos su grafenu panaudojimas leis užaugintų epitaksinių sluoksnių nukėlimą. Tai įgalins daugkartinį brangių homoepitaksinių GaN tūrinių padėklų panaudojimą, o homoepitaksinis auginimas ant tūrinio GaN leis pasiekti aukštesnę GaN kristalinę kokybę, kas sąlygos optoelektrinių prietaisų nitridų pagrindų efektyvumo pagerėjimą. Projekte bus vykdomi MOCVD vdW auginimai panaudojant grafeną ant skirtingų padėklų - GaN, safyro, silicio karbido, silicio. Bus vykdomas visapusiškas užaugintų epitaksinių sluoksnių, nanodarinių ir optoelektrinių prietaisų struktūrų kristalinių, optinių ir elektrinių savybių tyrimas siekiant suprasti kristalų augimo fiziką ir optimizuoti auginimo technologiją. Planuojami rezultatai: tyrėjų kvalifikacijos pakėlimas, naujos technologijos išvystymas, mokslinių rezultatų viešinimas tarptautiniuose periodiniuose mokslo leidiniuose bei pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Projekto tikslas: Tobulinti mokslininkų kvalifikaciją tiriant III-grupės nitridinių optoelektroninikai skirtų darinių ir nanodarinių auginimo ant grafeno technologiją.

Projekto uždaviniai:

  1. Naudojant visapusiškus charakterizavimo metodus ištirti III grupės nitridų MOCVD augimo ant grafeno ypatumus.

Rezultatas:

8 mokslinių tyrimų publikacijos.

Projekto vykdytojai:

Justinas Baužys (Projekto koordinatorius), Danutė Mankevičienė (Projekto finansininkė, Projektą vykdančio personalo sudėtį ir pareigas:

Arūnas Kadys, Tomas Grinys, Patrik Ščajev, Saulius Nargėlas, Jūras Mickevičius, Viktorija Nargelienė, Jonas Jurkevičius, Sandra Stanionytė, Martynas Skapas, Mantas Dmukauskas, Marekas Kolenda, Kazimieras Badokas, Tomas Drunga.

Daugiau informacijos suteiks: Justinas Baužys, mob.tel. +37060034126

01.1.1-CPVA-V-701-06-0001 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolinių ir elementariųjų dalelių fizikos centras
Vadovas dr. A. Juodagalvis

Projekto pavadinimas: „Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras“

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas

Projekto vadovas: dr. Andrius Juodagalvis

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo investicinių veiksmų programos prioriteto "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" priemonės "Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į Europines infrastruktūras.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2017 m. birželio 27 d., pabaiga - 2021 m. gruodžio 31 d.

Santrauka:

2017 m. birželio 27 d. Lietuva pasirašė sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (toliau – CERN) ir tapo asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio CERN tikslo – vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. CERN – tai daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvuojanti organizacija, kurioje atliekami fundamentiniai visatos sandaros tyrimai. Pažangiausiems tyrimams reikalingos naujausios technologijos ir geriausi protai. Asocijuotos narystės sutarties pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas tarptautinėje mokslininkų bendruomenėje. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje. Lietuvos narystė CERN atveria plačias galimybes šalies mokslui. Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo remiamu projektu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti asocijuotosios narystės CERN organizacijoje galimybes. Projekto lėšomis bus mokamas asocijuotos narystės CERN organizacijoje mokestis projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Apie Lietuvos asocijuotą narystę CERN organizacijoje: (1) Ruošiantis narystei, (2) LR Prezidentūros pranešimas spaudai

Daugiau informacijos suteiks: Andrius Juodagalvis, tel. 2234658.

 

 

2015

Programa / projektas Projekto pavadinimas Trukmė Stažuotojas / vadovas
Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra 2013-2015 Dr. S. Nargelas (FF)
Prof. G. Tamulaitis
Visuotinės dotacijos projektai VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR) 2013-2015 Prof. A. Dubietis (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose 2013-2015 Dr. R. Grigalaitis (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai 2013-2015 Dr. A. Lisauskas (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija 2012-2015 Dr. J. Macutkevič (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose 2011-2015 Dr. D. Abramavičius (FF)
VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai 2011-2015 Prof. G. Juška (FF)
Kiti projektai
Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003
ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai 2013-2015  V. R. Adomaitis (FF)
MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje 2012-2015 Prof. V. Šablinskas (FF)

2013

Programa / projektas

Projekto pavadinimas

Trukmė

Stažuotojas / vadovas

Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Joninių skysčių molekulinės struktūros, dinamikos ir spektrinių parametrų teorinis modeliavimas

 2012-2014

 Dr. K. Aidas
Prof. V. Balevičius

Kietųjų elektrolitų funkciniams jonikos elementams tyrimas

2012-2014

Dr. A. Džiaugys
Prof. A. F. Orliukas

Cu+, Li+, VO** superjonikų plačiajuostė impedanso spektroskopija

2012-2014

Dr. T. Šalkus
Prof. J. Banys

Liuminescencijos našumo InGaN dariniuose didinimo būdų tyrimas

2012-2014

Dr. J. Mickevičius
Prof. G. Tamulaitis

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra

2013-2015

Dr. S. Nargelas
Prof. G. Tamulaitis

Visuotinės dotacijos projektai

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR)

2013-2015

Prof. A. Dubietis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose

2013-2015

Dr. R. Grigalaitis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai

2013-2015

Dr. A. Lisauskas

VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija

2012-2015

Dr. J. Macutkevič

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose

2011-2015

Dr. D. Abramavičius

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai

2011-2015

Prof. G. Juška

Kiti projektai

Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA 
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003

Poveiklė 1.2.1.5: ACOUSTICS Akustinių bangų pritaikymas poringo maisto kokybės ir saugos bei nemaistinių matricų analizei

2011-2013

V. R. Adomaitis

ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai

2013-2015

 V. R. Adomaitis

MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas

VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje

2012-2015

Prof. V. Šablinskas

2014

Programa / projektas

Projekto pavadinimas

Trukmė

Stažuotojas / vadovas

Lietuvos mokslo taryba

Podoktorantūrinių stažuočių projektai
(VP1-3.1-ŠMM-01-V-01-001)

Joninių skysčių molekulinės struktūros, dinamikos ir spektrinių parametrų teorinis modeliavimas

2012-2014

 Dr. K. Aidas
Prof. V. Balevičius

Kietųjų elektrolitų funkciniams jonikos elementams tyrimas

2012-2014

Dr. A. Džiaugys
Prof. A. F. Orliukas

Cu+, Li+, VO** superjonikų plačiajuostė impedanso spektroskopija

2012-2014

Dr. T. Šalkus
Prof. J. Banys

Liuminescencijos našumo InGaN dariniuose didinimo būdų tyrimas

2012-2014

Dr. J. Mickevičius
Prof. G. Tamulaitis

Rezonansinės plazmonų sąveikos su puslaidininkiais tyrimas netiesinės optikos metodais su subpikosekundine laikine skyra

2013-2015

Dr. S. Nargelas
Prof. G. Tamulaitis

Visuotinės dotacijos projektai

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-001: Pilnas ultrasparčiųjų netiesinių šviesos ir medžiagos sąveikų charakterizavimas skaidriuose dielektrikuose infraraudonojoje spektro srityje (COLMIR)

2013-2015

Prof. A. Dubietis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-011: Kompleksiniai multiferoinių savybių tyrimai kompozituose ir nanokeramikose

2013-2015

Dr. R. Grigalaitis

VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-040: Dvimačių elektronų dujų plazminių bangų taikymas terahercinės spinduliuotės detekcijai

2013-2015

Dr. A. Lisauskas

VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-041: Anglies nanostruktūrų ir feroelektrinių relaksatorių plačiajuostė spektroskopija

2012-2015

Dr. J. Macutkevič

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-020: Eksitonų kvantinės dinamikos modeliavimas ir valdymas molekulinėse nanostruktūrose

2011-2015

Dr. D. Abramavičius

VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-023: Nano-morfologijos įtaka krūvininkų dinamikai

2011-2015

Prof. G. Juška

Kiti projektai

Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA 
Nr. VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003

ITEA2 11005 EMPHATIC, Empatiniai produktai

2013-2015

 V. R. Adomaitis

MTEP veiklų vykdymas pagal NKP tematikas

VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004: Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje

2012-2015

Prof. V. Šablinskas

Projekto numeris: VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004

Projektas “Puslaidininkinėse ir nano-technologijose perspektyvių medžiagų kūrimas ir charakterizavimas nuostoviosios ir ultrasparčiosios spektrometrijos metodais plačioje spektrinėje srityje”

Projekto numeris: VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004 (Finansavimo administravimo sutarties numeris VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-004/KS-120000-1756).

Finansuoja Europos socialinio fondo agentūra pagal 3 veiksmų programą “Tyrėjų karjeros stiprinimas” priemonę „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“.

Projekto biudžetas: 4,7 mln. Lt.

Projekte dalyvauja – Taikomųjų mokslų institutas, Chemijos fakultetas, Fizikos fakultetas.

Darbo pobūdis: įdarbinti 73 mokslininkus, atlikti mokslinius tyrimus, vykti į konferencijas ir parašyti 42 mokslines publikacijas.

Pradžia: 14/08/2012
Pabaiga: 15/08/2015

Mokslinis vadovas: Valdas Šablinskas
Projekto vyr. administratorius: Robertas Maldžius
Projekto administratorius: Justinas Baužys

Tikslas: Gerinti žmogiškųjų išteklių kokybę ir kiekybę Vilniaus universitete, siekiant padidinti MTTP pajėgumą ir potencialą.

Uždaviniai: Tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją Vilniaus universitete, skatinant aukšto lygio tarp. mokslinius tyrimus ir tyrėjų mobilumą.

Projekto esmė: Per paskutinius dešimtmečius taikomuosiuose fizikiniuose bei cheminiuose moksluose buvo padaryta eilė atradimų bei išradimų, kurie įtikinamai pademonstravo puslaidininkinės optoelektronikos, lazerinių bei nano-technologijų efektyvumą ir jų didžiulį potencialą, kuriant naujas unikalių savybių medžiagas bei įrenginius. Šio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projekte ketiname apjungti atskirų universiteto mokslinių grupių medžiagotyrinę patirtį bei mokslinę technologinę bazę pažangių puslaidininkinių technologijų vystymui bei jų taikymui opto- ir nanoelektronikos proveržio kryptyse, taip prisidedant prie prioritetinių ūkio sričių vystymo. Projekte planuojama įdarbinti 73 tarptautinio lygio mokslininkus ir kitus tyrėjus, įsisavinti atviros prieigos įranga ir atlikti MTEP veiklas, kurių rezultatas bus 37 publikacijos ISI WOS žurnaluose. Projekte planuojama įdarbinti 73 tarptautinio lygio mokslininkus ir kitus tyrėjus.
Tyrimai bus vykdomi pagal 7.2. MTEP veiklas Jungtinės lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų NKP tematikoje. Proj. tikslas dėl savo kompleksiškumo negali būti pasiektas pavienių mokslinių grupių. Techn. vystymui yra reikalinga solidi molekulinių darinių su pageidaujamomis optinėmis, elektrinėmis ir mechaninėmis charakteristikomis kūrimo bazė. Kuriant medžiagas bei prietaisus būtina suprasti medžiagos organizaciją ir vyksmus molekuliniame lygmenyje. Tik tada atsiranda galimybė tuos procesus kontroliuoti ir numatyti naujas medžiagų savybes. Toks selektyvus medžiagų kūrimas nėra įmanomas be grįžtamojo ryšio tarp naujų medžiagų kūrimo bei jų charakterizavimo metodikų. Siūlomo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos projekto jungtinė grupė, sudaryta iš VU Fizikos ir Chemijos fak. bei TMI mokslininkų, atliks pasaulinio lygio tyrimus puslaidininkinės optoelektronikos, lazerinių bei nano-technologijų srityse.