Nematomas

Branduolinių reakcijų teorijos grupė

Vadovas dr. Arnoldas Deltuva

Tel.: +370 5 223 4653; el.paštas:

Vykdomi tyrimai

Trijų ir keturių nukleonų sklaida, elektromagnetiniai procesai, trijų klasterių branduolinės reakcijos, keturių dalelių universali (Efimovo) fizika.

Tematikos 

Trijų klasterių branduolinės reakcijos.

Turimi ištekliai

Darbinės stotys, staliniai ir nešiojamieji kompiuteriai.

Teorinės ir eksperimentinės didelių energijų fizikos grupė

Grupės vadovas - dr. Andrius Juodagalvis
Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel.: +370 5 223 4658, +370 619 19146. E-paštas:

Vykdomi tyrimai

Teoriniu požiūriu nagrinėjamas išplėstinis elementariųjų dalelių standartinis modelis (vadinamasis Grimus-Neufeld modelis), kuriame prie standartinio modelio kvantinių laukų pridedamas antrasis Higso laukų dubletas ir neutrinų papildomi fermioniniai singletiniai laukai (bendradarbiaujama su T.Gajdosik grupe). Kiti teoriniai tyrimai: supersimetriškoji SO(10) grupė, neutrinų sektoriaus fenomenologija, kelių Higso laukų dubletų modelis. Eksperimentiniai elementariųjų dalelių tyrimai atliekami CERN Kompaktiško miuonų solenoido (angl. Compact muon solenoid, CMS) detektoriumi. Protonų priešpriešinių srautų susidūrimų duomenys analizuojami nustatant Drell-Yan proceso ypatybes. Dalyvaujama CMS detektoriaus miuonų sistemos atnaujinimo projekte GEM (dujiniai elektronų daugintuvai, angl. gas electron multipliers), didžiausią dėmesį skiriant detektoriaus duomenų bazių vystyme [detektoriaus konstravimo, eksperimento duomenų registravimo (“online”), bei registruotų įvykių atkūrimui naudojamų duomenų (“offline”)] ir taikymuose CMS programinės įrangos (CMSSW) aplinkoje, bendradarbiaujant su VU MIF informacinių technologijų specialistais. Taikant teorinius principus atliekama GEM sistemai tinkamo ekologiško dujų mišinio paieška. Grupės nariai dalyvauja CMS “veikimo ir naudojimo” (angl. maintenance and operations) veikloje atlikdami budėjimus CMS eksperimento valdymo centre bei atlieka CMS mokslinių straipsnių institucinę patikrą.

Tematikos

Teoriniai didelių energijų fizikos tyrimai. CMS užregistruotų protonų priešpriešinių srautų susidūrimų duomenų analizė. Bendras dalyvavimas CMS tyrimuose, veikimo ir naudojimo darbuose.

Turimi ištekliai

Stalo ir nešiojami kompiuteriai. Taip pat naudojami didelio našumo skaičiavimo centrai VU Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose. Protonų susidūrimų duomenų analizėje dar naudojami CERN skaičiavimo klasteris LXPLUS bei LHC pasaulinis skaičiavimo gridas.

Istorija

Pirmasis Vilniaus universiteto mokslininkų dalyvavimas CERN veikloje buvo pradėtas 1994 m., kai prof. Juozo Vaitkaus vadovaujama tyrėjų komanda prisijungė prie prof. Kenso Smitho (RD8 pirmininkas) komandos Glazgo universitete (Škotija) vykdomo tyrimo, nagrinėjančio spinduliuotės sukeltus defektus GaAs medžiagoje. 1995 m. Vilniaus universiteto komanda prisijungė prie CERN RD8 kolektyvo. Mokslinius tyrimus rėmė Tarptautinio kultūros centro "Pasaulio laboratorija" (projekto vadovas prof. Juras Požela) Lietuvos filialas ir ilgalaikė Karališkosios bendruomenės (Londone) programa (projekto vadovai K .Smitas ir J.Vaitkus).

2004 m. CERN ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, leidžiančią bendradarbiauti moksliniuose ir techniniuose dalelių fizikos tyrimuose. Šio susitarimo Protokolas buvo pasirašytas 2005 m., nustatant Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų dalyvavimą dalelių fizikos eksperimentuose CERN. To pasekoje Lietuva aktyviai dalyvavo Kompaktiško miuonų solenoido (CMS) eksperimente ir RD39 bei RD50 kolektyvų tyrimuose.

CMS: Lietuvos įsitraukimas į CMS eksperimentą pasirašius Bendradarbiavimo sutartį suintensyvėjo ir dėl Lietuvos fizikų reikšmingų pastangų, o keli dirbo ne Lietuvos akademinėse institucijose (ypač pasižymėjo prof. Guenakh Mitselmakher iš Floridos universiteto fizikos fakulteto. Daug Lietuvos mokslininkų ir studentų aktyviai dalyvavo CERN ir CMS tyrimų veikloje.

Per šį laikotarpį buvo užmegzti glaudūs ryšiai tarp Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) ir CMS.

2007 m. birželio 22 d. dvi Lietuvos institucijos prisijungė prie CMS eksperimentų - Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Nuo to laiko jos prisideda prie eksperimento kasmetinės priežiūros ir eksploatavimo bei statybos ir atnaujinimo išlaidų.

Šiuo metu du Vilniaus universiteto fizikai (A.Juodagalvis ir J.Vaitkus) yra CMS publikacijų bendraautoriai. CMS duomenų analizėje (įvairia tematika) dalyvauja ir keli lietuvių tyrėjai, įdarbinti ne Lietuvos institucijose.

Išskiriant atskiras tematikas galima paminėti, kad Lietuvos tyrėjai nagrinėja Standartinio modelio fizikos (Drell-Yan procesas) ir Higso bozono skilimo į du tauonus ar miuonus reiškinius.Po truputį stiprėja Lietuvos įsitraukimas į CMS “Gas Electron Multiplier” (GEM, komandos vadovas dr. Andrius Juodagalvis) ir "Beam Radiation Instrumentation and Luminosity" (BRIL) projektus. Lietuvos inžinieriai dalyvavo kalibruojant Hadronų kalorimetrą (HCAL).

Ženkliausiai Lietuva prisideda prie CMS veiklos su IT susijusiomis paslaugomis, teikdama kvalifikuotus kompiuterių inžinierius ir studentus, daugiausia iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (prof. A.Juozapavičiaus komanda).

Nuo 2007 m. vidutiniškai dešimt Vilniaus universiteto kompiuterių inžinierių nuolat bendradarbiauja su CMS Core Computing, Offline and Physics Performance bei Dataset užduotyse. Visai neseniai Lietuvos kompiuterių inžinieriai taip pat dalyvavo Duomenų registravimo (Data acquisition, DAQ) veikloje. Pripažįstama, kad šių inžinierių teikiamos palaikymo paslaugos bei sukurti įrankiai ir procedūros yra aukštos kokybės ir svarbios eksperimento veikimui, duomenų kaupimo efektyvumui ir jų sertifikavimui. "Baltic Grid" (I ir II) buvo Europos Sąjungos finansuotas projektas, kuriame nuo 2005 iki 2010 m. partneriais buvo ir CERN bei Vilniaus universitetas. Šio projekto tikslas buvo tinklo infrastruktūros, skirtos HEP bendruomenei, įskaitant ir CMS, paslaugų gerinimui. Šio projekto metu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas savo patalpose įkūrė Tier-3 skaičiavimo įrangą, padėjusią supažindinti studentus ir darbuotojus su CERN / CMS vykdomais skaičiavimais. Per pastarąjį dešimtmetį įvairiam laikotarpiui CMS priėmė daug Lietuvos studentų, iš viso beveik šimtas jų prisidėjo prie duomenų apdorojimo, veiksmingo CMS eksperimento aukštos kokybės duomenų rinkimo ir sertifikavimo.

RD39: pagrindiniu bendradarbiavimo tikslu yra sukurti radiacijai atsparių kriogeninių silicio detektorių LHC eksperimentams ir juos tobulinti. Žymi veikla apima įterpto krūvio (angl. Charge Injection Detector, CID) ir prarandamo pluošto stebėsenos (angl. Beam Loss Monitor, BLM) detektorių kūrimą. Daugiau nei 10 metų Vilniaus universiteto grupė (komandos vadovas prof. Eugenijus Gaubas) aktyviai dalyvauja RD39 tyrimuose, kuriuose siekiama kurti kriogeninius detektorius dalelių fizikos eksperimentams ir LHC greitintuvui. Mokslinių tyrimų sritys yra matavimo technologijų kūrimas, didelės energijos apšvitos poveikio ir spinduliuotės sukeltų detektoriaus defektų funkcinių charakteristikų modeliavimas. Pagrindiniai rezultatai buvo pateikti RD39 darbiniuose susirinkimuose nuo 2006 iki 2016 m. ir paskelbti daugelyje mokslinių straipsnių, RD39 leidinių ir ataskaitų. 2007 m. birželio mėn. RD39 darbinis susirinkimas buvo surengtas Lietuvoje.

RD50: RD50 kolektyvas kuria spinduliuotei tolerantiškų puslaidininkių įtaisus labai intensyviems kolaideriams, ir Vilniaus universiteto grupė (vadovas prof. J.Vaitkus) prisideda nuo pat veiklos pradžios 2002 m. Dabartinis mokslinių tyrimų programos dėmesys skiriamas silicio jutiklių kūrimui didelio šviesio LHC programai (angl. High-Luminosity LHC). Vilniaus komanda atliko nemažą darbą, susijusį su GaN jutiklių įvertinimu ir panaudojimu sekimo detektoriais didelės spinduliuotės aplinkoje. Be to, jie buvo esminiai RD50 WODEAN (angl. Workshop on Defect Analysis in irradiated silicon detectors) projekto dalyviai.

Naujausi Vilniaus komandos įnašai yra spinduliuotės sukeliamų defektų modeliavimo srityje, ypač dėl defektų klasterio žalos modeliavimo ir naujo defektų apibūdinimo metodo, pagrįsto impulsine fotojonizacijos spektroskopija, kūrimo. Vilniaus universitetas organizavo 10-tąjį RD50 darbinį susirinkimą, mokslinius rezultatus pristatė beveik visuose darbiniuose susirinkimuose (jų buvo 21), ir paskelbė daugiau nei 20 mokslinių straipsnių RD50 tematika.

Prof. J.Vaitkus vadovavo moksliniam tyrimui "Naujos medžiagos" 5 metus (2002-2007 m.), o nuo 2011 m. - bendradarbiavimo tarybos pirmininko pavaduotojas. 2016 m. Prof. Gintautas Tamulaitis prisijungė prie AIDA-2020 projekto ir CERN RD18 Kristalinio skaidrumo kolektyvo (angl. "Crystal Clear Collaboration").

Mokslininkų grupės

     Grupės vadovas - dr. Arnoldas Deltuva
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4563, el. paštas:

  • Dalelių fizikos sklaidos grupė
  • Dalelių jutikliai ir apšvitinimo dozimetrija

     Grupės vadovas - habil. dr. Eugenijus Gaubas
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4480, el. paštas:

  • Elementariųjų dalelių fizikos grupė
  • Puslaidininkių radiacinio atsparumo ir radiacinių defektų giliųjų lygmenų spektroskopijos grupė

     Grupės vadovas - prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel. +370 5 223 4503, el. paštas:

     Grupės vadovas - dr. Andrius Juodagalvis
     Saulėtekio al. 3, 10257 Vilnius, Tel.: +370 5 223 4658, +370 619 19146. E-paštas:

  • Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos CERN grupė

 

Apie centrą