Birželio 16 d. Generalinės asamblėjos metu oficialiai darbą pradėjo Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC). Viena šio taip vadinamojo, „lazerių CERN‘o“ – pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo – steigėja yra ir Lietuva. Mūsų šalis jį įsteigė kartu su dviejų tarptautinių galingų lazerių centrų įkūrėjomis ir valdytojomis Čekija ir Vengrija, prie jų prisijungė ir Italija.
Lietuvai ELI ERIC atstovauja Vilniaus universitetas (VU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
Lietuva – lazerinės Europos lyderystės dalis
Naujai įsteigta tarptautinė organizacija ELI ERIC veikia kaip valdymo organas, atsakingas už tarptautinių lazerių centrų Čekijoje, Vengrijoje (vėliau ir Rumunijoje) mokslinę, techninę, finansinę ir veiklos sėkmę. Lietuva, būdama ELI ERIC steigėja, turi balsą sprendžiant svarbius organizacijos strateginius klausimus, labiausiai paveiksiančius Europos ir pasaulio žemėlapį lazerinių ir fotoninių technologijų srityje.
„Lietuvos įsitraukimas į vieną moderniausių lazerių infrastruktūrų pasaulyje steigėjos statusu – tai dar vienas mūsų šalies mokslininkų pasiekimų lazerių srityje patvirtinimas, kuriuo galime didžiuotis. Lazerių mokslininkai yra tikri Lietuvos mokslo lyderiai tiek tarptautinio matomumo, tiek mokslo ir verslo bendradarbiavimo požiūriu. Neabejoju, kad, mūsų šaliai tapus ELI ERIC steigėja, mūsų mokslininkams atsivers dar daugiau galimybių stiprinti lyderystę šioje srityje tarptautiniu mastu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko, aukščiausio lygio lazerinės ELI konsorciumo steigėjo statusas patvirtina, kad Lietuva pasaulyje yra žinoma ir pripažįstama kaip pirmaujanti lazerių fizikos šalis.
„Lietuvai tapus ELI ERIC steigėja oficialiai buvo patvirtintas faktas, kad mūsų šalis neabejotinai yra pasaulinės lazerinių technologijų lyderystės, kurią Europa demonstruoja įsteigusi ELI kompleksus, dalis. ELI laboratorijoms sukurtose lazerinėse sistemose naudojamos Nobelio premijos laureato prof. Gérard’o Mourou ir Vilniaus universiteto lazerininkų atrastos technologijos. Tai yra didelis pasiekimas Lietuvos mokslui ir įrodymas, kad galime sparčiai progresuoti ir lygiavertiškai dalyvauti plėtojant aukščiausio lygio lazerines technologijas“, – sako VU rektorius.
Dalyvavimas ELI ERIC suteikia galimybę Lietuvai įsilieti į tarptautinę mokslininkų bendruomenę, skatina naujų lazerinių technologijų kūrimą, jų perdavimą į rinką ir sustiprina novatoriškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas lazerių sektoriuje.
VU Lazerinių tyrimų centro vadovas prof. Aidas Matijošius įsitikinęs, kad ELI yra aktuali ne tik lazerininkams, bet ir visiems Lietuvos mokslininkams, nes ji skirta daugiadalykiams mokslo ir technologijų taikymams. „Eksperimentai su intensyviausiais ir trumpiausio impulso pasaulyje lazeriais, esančiais ELI laboratorijose, gali paskatinti atradimus ir naujoves branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, pramoninėje tomografijoje, gama spindulių radiografijoje, radioizotopų farmacijai gamyboje, kuriant medicininio vaizdavimo ir spindulinės bei protonų vėžio terapijos metodus“, – vardija prof. A. Matijošius.
Anot jo, jau ir dabar VU mokslininkai vykdo atskirų ELI kompleksų užsakytus tyrimus jų turimoms lazerinėms sistemoms ir komponentams charakterizuoti (pvz.: išskiriamų impulsų kontrasto, galingų impulsų trukmės, optinių dangų ir kitų komponentų lazerio sukelto pažeidimo slenksčio matavimus).
Lazerius ELI laboratorijoms kuria lietuviai
ELI tarptautiniuose lazerių centrų įrenginiuose naudojama 2018 m. Nobelio premijos laureato ir VU garbės daktaro prof. G. Mourou atrasta čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) technologija, leidžianti generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus. Šis prof. G. Mourou išradimas įkvėpė VU lazerininkus (pagal prof. Algio Petro Piskarsko iškeltą idėją) sukurti ir patobulinti šviesos impulsų stiprinimo technologiją (moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, OPCPA), kuri laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą. Šios technologijos pagrindu jau dešimtmečius kuriamos ar atnaujinamos itin trumpų ir ypač galingų šviesos impulsų lazerinės sistemos daugelyje pasaulinių mokslo centrų, ne išimtis ir ELI centrai. CPA ir OPCPA technologijos buvo pagrindas didžiausioms Lietuvos lazerių įmonėms „Light Conversion“ ir „Ekspla“ kurti ir įdiegti itin galingas lazerines sistemas abiejuose ELI Beamlines ir ELI ALPS centruose. Išskirtinių parametrų lazeriai sukurti kaip VU lazeriniame komplekse „Naglis“ veikiančios lazerinės sistemos prototipai.
Lietuvos lazerių įmonės dabar vėl kuria ir 2022 m. tarptautinėje lazerinių tyrimų laboratorijoje Vengrijoje instaliuos rekordinių parametrų lazerį SYLOS 3. Lazeris bus pritaikytas rentgeno spinduliuotei generuoti ir elektronams greitinti.
Tarp norinčiųjų tapti partneriais – Japonija ir JAV
Pagrindinė ELI ERIC misija yra suteikti prieigą mokslininkams ir verslui naudotis moderniausiais lazeriais, jų unikaliomis ypač intensyvios šviesos suteikiamomis galimybėmis. Į Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje įsikūrusias ELI laboratorijas atvykstantys mokslininkai galės atlikti daugiadalykius eksperimentus, svarbius tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems tyrimams. Pagrindinis Vengrijoje esančio ELI Attosecond Light Pulse Source (ELI-ALPS) komplekso tikslas yra sukurti unikalią infrastruktūrą, suteikiančią mokslininkams ir verslui galimybę panaudoti ultratrumpus šviesos impulsus. Eksperimentiniai projektai, reikalaujantys itin didelio intensyvumo šviesos (pvz., lazeriniam dalelių greitinimui), bus plėtojami ELI Beamlines Čekijos Respublikoje, o ultraintensyvia šviesa sužadinti branduoliniai eksperimentai bus vykdomi ELI Nuclear Phycics (ELI NP) centre netoli Bukarešto, Rumunijoje.
Eilėje gauti ELI ERIC steigėjų statusą laukia dar viena šalis – Rumunija. Interesą tapti ELI ERIC partneriais yra išreiškusios JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Pietų Korėja.
Šį šeštadienį, liepos 17 d., Vilniuje prasidės svarbiausias metų renginys viso pasaulio fizika besidomintiems moksleiviams – 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO, International Physics Olympiad). Tai didžiulis kasmetinis renginys, kurio metu keli šimtai vidurinių mokyklų moksleivių iš viso pasaulio suvažiuodavo į vieną vietą ne tik pasivaržyti tarpusavyje savo fizikos žiniomis ir kritiniu mąstymu sprendžiant nestandartines eksperimentines bei teorines užduotis, bet ir užmegzti naujų kontaktų, susipažinti su olimpiadą organizuojančia šalimi, jos kultūra, geografija ir virtuve. Šiemet, deja, dėl pandeminės situacijos pasaulyje pirmą kartą istorijoje ši olimpiada vyks nuotoliniu formatu.
