Naujienos

Lapkričio 9–13 d. Barselonoje vyko Pasaulio universitetų žaidynės (angl. World InterUniversities Championships). Vilniaus universiteto (VU) studentai ir studentės varžėsi krepšinio, teniso, stalo teniso ir tinklinio rungtyse. Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) sportininkai džiugino savo pergalėmis, asmeniniais rekordais ir blizgančiais medaliais. Iš viso VU sportininkai iškovojo 4 aukso ir 3 bronzos medalius.

VU delegaciją sudarė 48 sportininkai ir jų treneriai, o žaidynėse iš viso pasaulio varžėsi daugiau nei 3 tūkstančiai dalyvių iš 64 universitetų ir 25 šalių.

Vaikinai tinklinininkai (tren. T. Donėla) užėmę pirmą vietą F grupėje, ketvirtfinalyje rezultatu 2:0 įveikė Plovdiv Medicinos universitetą (Bulgarija), pusfinalyje 1:2 įveikė Prahos ekonomikos ir verslo universitetą (Čekija), o finale 0:2 laimėjo prieš Brno technologijos universitetą (Čekija) ir iškovojo aukso medalius. Vaikinų komandą sudarė Ignas Šlaustas, Rokas Astrauskas, Vidas Petrauskas, Mantas Donėla, Tomas Gavrilovas, Arnas Žuklija, Domantas Matas Naruševičius, Girvydas Rimeika, taip pat du Fizikos fakulteto studentai: Vytautas Lukas Paukštė, Tadas Auruškevičius.

Sveikiname!

Daugiau apie studentų žaidynes

Lapkričio 22 - 27 d. vyksiantis virtualus „Edtech Conference & Hackathon: Education inside Metaverse“ renginys į vieną erdvę suburs vizionierius, technologinių įmonių lyderius, Lietuvos švietimo formuotojus, edukatorius, švietimo sektoriaus bei startuolių atstovus. Konferencijos metu bus dalijamasi įžvalgomis apie šviesesnę ir technologiškai pažangesnę švietimo ateitį Metavisatoje, o Hakatone dalyviai kurs efektyvius edukacijos ateities sprendimus.

Jei esi #EdTech entuziastas, studentas, mokytojas ar startuolis - PRISIJUNK prie EdTech hakatono ir konferencijos 2022. Susipažink, diskutuok ir prisidėk prie ‘Education inside Metaverse’ koncepcijos įgyvendinimo!

Kada? Konferencija - lapkričio 22 d. Hakatonas - lapkričio 25-27 d.

Kur? Online

Kas manęs laukia? 6000 Eur piniginis prizinis fondas, pažintys ir įžvalgos apie Metavisatą.

Registruokis: https://bit.ly/3UScYjn

Daugiau informacijos: https://www.vuhackathon.lt/ 

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla bendradarbiaudama su Western Union Lithuania ir Nacionaline švietimo agentūra.

„Red Hat“ akademija skelbia akciją, kurios metu pirmieji 1000 studentų, užpildžiusių „Red Hat“ akademijos talentų tinklo profilį, gaus nemokamą išankstinio „Red Hat System Administration I“ egzamino kuponą! Akcija prasidėjo 2022 m. spalio 24 d. ir tęsis iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Reikalavimai ir išankstinės sąlygos

- Turi būti užsiregistravęs kaip „Red Hat Academy“ programos studentas

- Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. per „Red Hat Academy“ baigti bent 25 % „Red Hat System Administration I“ (RH124) kurso

- Turi turėti užpildytą studento profilį „Red Hat Academy“ talentų tinkle po 2022 m. spalio 24 d.

- Peržiūrėti „Red Hat“ išankstinio sistemos administravimo I (PE124) egzamino tikslus

Daugiau informacijos rasite Taisyklėse ir sąlygose. Dalinkitės šiuo pasiūlymu ir skatinkite savo studentus pasinaudoti juo jau šiandien.

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau tęsiami naujų hibridinių medžiagų tyrimai.

Pastaruoju metu hibridinės organinės-neorganinės perovskito struktūros medžiagos sukėlė didžiulį susidomėjimą kaip vienos perspektyviausių medžiagų naujos kartos fotovoltinių modulių gamybai. Saulės elementų, pagamintų šių hibridinių junginių pagrindu, našumas sparčiai vejasi tradicinius neorganinius puslaidininkius ir jau viršija 25%. Aukščiausias hibridinių perovskitų našumas bei geriausias stabilumas pasiekiamas naudojant mišrios fazės junginius, kuriuose dalis kristalo sudedamųjų dalių yra pakeista giminingais komponentais. Nepaisant itin didelės gausos taikomųjų tokių medžiagų tyrimų, mikroskopiniai tokių junginių aspektai nėra gerai žinomi.

Šį kartą VU FF fizikai pirmą kartą ištyrė struktūrinius fazinius virsmus bei dinaminius reiškinius naujo tipo maišytuose metilamonio-etilamonio hibridiniuose perovskituose. Tyrimų metu buvo nustatyta šių junginių fazinė diagrama bei maišymo įtaka molekulinių katijonų dinamikai bei susitvarkymui. Tikimasi, kad šis tyrimas padės sukurti našesnius ir stabilesnius saulės elementus.

Publikuotas tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant su fizikais ir chemikais iš užsienio. Tirti kristalai buvo užauginti chemikų iš Lenkijos (Low Temperature and Structure Research of the Polish Academy of Sciences), o pagrindiniai eksperimentai buvo atlikti VU FF Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje. Prie tyrimų taip pat prisidėjo fizikai iš Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London), kurie sukūrė atomistinį tirtų procesų modelį.

Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiniame American Chemical Society grupės žurnale Chemistry of Materials, turinčiame aukštą cituojamumo rodiklį (11).

Daugiau informacijos:

Šimėnas et al., „Mixology of MA_1–xEA_xPbI₃ Hybrid Perovskites: Phase Transitions, Cation Dynamics, and Photoluminescence“, Chemistry of Materials (2022).

https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.chemmater.2c02807

Tyrimas finansuojamas LMT (projektas S-MIP-22-73).

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų grupės (prof. Gediminas Juzeliūnas, dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Giedrius Žlabys) kartu su Lenkijos mokslų akademijos Fizikos instituto mokslininkais (prof. Emilia Witkowska, Tanausu Hernández Yanes) ir Ispanijos mokslų instituto tyrėju (dr. Marcin Płodzień) atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame fizikos žurnale „Physical Review Letters“.

Lietuvos, Lenkijos ir Ispanijos fizikai jame aprašo, kaip galima apeiti Heizenbergo neapibrėžtumo ir Pauli draudimo principus itin šaltose atomų dujose ir sukurti vadinamąsias suspaustas koherentines būsenas, kurios leis dar tiksliau išmatuoti laiką optiniuose laikrodžiuose.

Piešinyje vaizduojamas suspaudimo mechanizmas itin šaltose fermioninių atomų dujose, patalpintose periodinėje optinėje supergardelėje. Dr. M. Mackoit Sinkevičienės iliustracija

Neaiški ir prieštaringa tikrovė 

Didelių, matomų objektų pasaulyje mes pripratome prie nuspėjamumo: jei žinome konkretaus kūno padėtį ir jo judesio kiekį, pagal Niutono lygtis galime apskaičiuoti jo trajektoriją ir pasakyti, kur tiksliai šis kūnas bus tam tikru metu. Tokie objektai vadinami klasikiniais. Tačiau, jei tiriame mikroskopinių matmenų daleles, pavyzdžiui, atomus arba molekules, pasireiškia jų banginė (kvantinė) prigimtis ir „klasikinis“ nuspėjamumas tampa nebetinkamas. Taip yra dėl fizikos dėsnių, o ne dėl mūsų matavimo prietaisų netikslumo. Dalelių banginės prigimtis lemia tai, kad neįmanoma 100 proc. tikslumu nustatyti dalelės padėties; galime tik nustatyti tikimybę, kad dalelė bus tam tikrame erdvės taške. Ši tikimybė yra nulemta dalelės kvantinės būsenos.

Neapibrėžtumo principas 

Kvantinės objektų prigimties padarinys yra Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Ką jis sako? Jis teigia, kad vieno matavimo metu yra neįmanoma nustatyti dalelės padėties ir greičio (arba judesio kiekio). Kuo tiksliau bandysime išmatuoti dalelės padėtį, tuo mažiau žinosime, kokiu greičiu dalelė judėjo iki matavimo. Jei bandytume nustatyti, kaip greitai skriejo dalelė, prarastume tikslumą bandydami sužinoti, kur dalelė buvo.

Kvantinė dalelė gali būti įvairių būsenų. Vadinamosios koherentinės būsenos dalelės padėties ir judesio kiekio matavimų neapibrėžtumai yra vienodi. Tačiau galimos ir vadinamosios suspaustos kvantinės būsenos, kai vieno matavimo (pvz., padėties) neapibrėžtumas sumažėja, o kito matavimo (pvz., judesio kiekio) neapibrėžtumas padidėja. Daugybė šiuolaikinių mokslinių tyrimų siūlo naudoti kvantinius efektus, kurie leidžia padidinti tam tikros vertės matavimo tikslumą, pasitelkiant kvantinį suspaudimą.

Itin tikslių laikrodžių tiksėjimas 

Atomai naudojami tiksliausiuose laikrodžiuose, kuriuose laiko vieneto (sekundės) matavimas pagrįstas atominių virpesių, nusakomų energijos skirtumo tarp dviejų atomo būsenų, matavimu. Laboratorijose atomai (pvz., cezio atomai) yra atšaldomi iki temperatūros, artimos absoliučiam nuliui (t. y. nanokelvinų eilės). Tuomet išmatuojamas atomų, esančių aukštesnės ir žemesnės būsenos, energijos skirtumas ir taip nustatomas atomų perėjimo dažnis. Tai yra šiuolaikinio laiko vieneto apibrėžimo pagrindas. Kuo tiksliau išmatuojamas atominis perėjimo dažnis, tuo tiksliau galime išmatuoti laiko tiksėjimą. Šiuo metu atominiai laikrodžiai pasiekia maždaug dešimtosios nanosekundės tikslumą per dieną, o tai reiškia, kad atominis laikrodis gali vėluoti viena sekunde per 300 milijonų metų. Mokslininkams negana ir jie vis dar bando pagerinti šį nuostabų tikslumą.

Kam reikia tokio tikslaus laiko matavimo? 

Vienas iš paprasčiausių atsakymų, kam reikalingas itin tikslus laiko matavimas, yra susijęs su GPS (padėties nustatymo sistemų), kurias naudojame kasdieniame gyvenime, tikslumu. Tinkamas laiko sinchronizavimas čia yra be galo svarbus. Jeigu laikrodžiai Žemės orbitoje ir Žemėje nebūtų sinchronizuoti, GPS sistema labai greitai prarastų geografinės vietos nustatymo tikslumą. Pavyzdžiui, jei laikrodžiai būtų sinchronizuojami šimtosios sekundės tikslumu, GPS rodomos padėties paklaida siektų apie tris kilometrus. Įsivaizduokite padarinius, jei kelionės tikslą pasieksite tokiu tikslumu. Bet tai dar ne viskas.

Profesionalūs dažnio matavimai yra labai svarbūs ir mokslo raidai, pavyzdžiui, jie leidžia patikrinti Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos prognozes ir tai, kad laiko tėkmės greitis priklauso nuo gravitacinio lauko stiprumo. O tai reiškia, kad laikas bėga skirtingai Žemėje ir palydovo orbitoje, kurioje yra minėtosios GPS sistemos. Laikrodžių sinchronizavimas Žemėje ir orbitoje turi įskaityti šį gravitacinį efektą. Itin tikslus laikrodis taip pat leistų aptikti gravitacines bangas ir tamsiąją medžiagą, kuri sukelia lėtus fizikinių konstantų svyravimus.

Norėdami sukurti tokius itin tikslius įrenginius kaip optiniai laikrodžiai, patenkame į kvantinį pasaulį. Tai reiškia, kad sukurti geresnius laikrodžius trukdo ribos, susijusios su Heizenbergo neapibrėžtumo principu. Todėl suspaustų kvantinių būsenų sukūrimo idėja yra labai svarbi. Paprasčiau tariant, kalbama apie galimybę tiksliai nustatyti tam tikrą fizikinį dydį, nusakantį atominio perėjimo dažnį, paaukojant kito mums nesvarbaus dydžio matavimo tikslumą.

Kaip priversti fermionus dirbti išvien?

Iki šiol suspaustas būsenas itin šaltuose atomuose buvo įmanoma sukurti naudojant vadinamuosius bozoninius atomus. Tokie atomai gali sąveikauti vieni su kitais dėl susidūrimų. Tačiau bozonų energijos lygmenys pasislenka priklausomai nuo atomų tankio, o tai savo ruožtu reiškia, kad atominio perėjimo dažnio matavimo tikslumas smarkiai sumažėja. Bet tai negalioja fermioniniams atomams, kurie puikiai tinka tiksliems dažnio matavimams. Štai kodėl mokslininkai norėjo tokių atomų dujose sukurti suspaustas kvantines būsenas. Tačiau iškilo didžiulis iššūkis. Pagrindinė kliūtis buvo Pauli draudimo principas, kuris blokavo fermioninių atomų tarpusavio sąveiką artimoje absoliučiam nuliui temperatūroje. O kai nėra sąveikos tarp atomų, neįmanoma sukurti kvantinių būsenų suspaudimo. Tačiau Vilniaus universiteto ir Lenkijos fizikai sugalvojo, kaip šį apribojimą apeiti.

Jie pasiūlė naują būdą: optinėje gardelėje pagauti atomai, kurių viename gardelės mazge yra vienas fermionas, apšviesti išorine atitinkamai parinkta lazerio šviesa, pradeda tarpusavyje sąveikauti, o tai leidžia sukurti itin suspaustas kvantines būsenas atomų dujose.

Mokslininkai tikisi, kad ateityje ši idėja gali būti panaudota siekiant padidinti atominių perėjimų dažnio matavimo tikslumą itin stabiliuose ir itin tiksliuose laikrodžiuose. Siūlomas metodas reikalauja tik gana nedidelio šiuo metu laboratorijose tiriamų šaltųjų fermioninių atomų sistemų modifikavimo. Tai leis itin šaltose atomų dujose sukurti specialias būsenas, vadinamąsias sukinių suspaustas būsenas, kurias galima pritaikyti kvantinių technologijų ir tikslių matavimų srityse.

Tyrimas finansuojama iš LMT S-LL-21-3, NCN DAINA ir NAWA BKKER 2020 projektų lėšų.

Kandidatai kviečiami teikti paraiškas „Light Conversion“, UAB vardinėms stipendijoms gauti.

Paraiškos turi būti pateiktos elektroniniu paštu   iki š.m. lapkričio 4 d. 12:00 valandos.

Vardinės stipendijos nuostatus ir paraiškos šabloną, kuriuo galima pasinaudoti pildant paraišką, rasite čia: https://www.ff.vu.lt/studentams/vardines-stipendijos#light-conversion-uab-vardine-stipendija

Vilniaus universitetas organizuoja Inovacijų dieną „INNODAY 2022“, kuria siekiama VU mokslininkų kuriamas inovacijas pristatyti verslui ir akademinei bendruomenei. Antrą kartą vyksiantis renginys - puiki galimybė ne tik išgirsti ir pamatyti, kokie sprendimai gimsta VU laboratorijose, bet ir proga pasiklausyti įkvepiančių mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei tyrėjų verslumo sėkmės istorijų.

„INNODAY 2022“ taps vieta susitikti tyrėjams iš skirtingų laboratorijų bei užmegzti kontaktus ir aptarti tolimesnes bendradarbiavimo galimybes su verslo įmonių atstovais.

Renginys vyks spalio 21 d., penktadienį, nuo 9:00 iki 13:30 val., VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), A103 salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius).

Registracija į renginį: https://bit.ly/3dJrb1X

Renginio programa: https://bit.ly/3MEGZ33

Daugiau apie renginį: https://bit.ly/3rMmwj8

Prasidėjo registracija į jau tradicija tapusį Vilniaus universiteto renginį „Studentas vienai dienai“, kuris vyks spalio 24–28 dienomis. Jo metu Lietuvos ir užsienio moksleiviai gali pamatyti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir stojimo tvarka.

„Studento vienai dienai“ dalyviai gali rinktis iš 15 VU fakultetų, kurių studentais norėtų tapti, ir gausybės jų siūlomų studijų programų. Penkias dienas vyksiančiame renginyje užsiregistravę moksleiviai dalyvaus seminaruose, paskaitose ir specialiuose užsiėmimuose, kurie suteiks unikalią patirtį ir leis trumpam tapti VU studentais.

Studento vietoje atsidūręs moksleivis gali ne tik susipažinti su VU ar pasirinktu fakultetu, jo dėstytojais, bet ir išbandyti savo jėgas konkrečioje studijų programoje bei rasti atsakymą į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo. Studentu vienai dienai galima tapti beveik visose VU siūlomose studijų programose.

Renginys vyks gyvai ir nuotoliniu būdu. „Studento vienai dienai“ paskaitos organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba. Norintiems dalyvauti būtina registracija.

Spalio 10–12 d. Vilniuje vyks antroji CERN Baltijos šalių konferencija (CBC 2022). Susitikti ir užmegzti ryšius su mokslininkais, tyrimų komandomis ir pramonės įmonėmis, dirbančiomis su CERN, bus galima Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC), Saulėtekio al. 3.

„Baltijos šalys vis energingiau žingsniuoja CERN tyrimų kryptimis, didina savo įsitraukimą į paslaptingojo dalelių mikrokosmoso tyrimus ir kartu buria naujas iniciatyvas, tokias kaip glaudesni tyrimai CMS (CERN) eksperimente, pasiruošimas Ateities žiediniam kolaideriui (angl. Future Circular Collider, FCC), dalelių spindulinė terapija Baltijos regione ir kitos. Konferencija sukuria sąlygas Lietuvos mokslininkams mokytis ir mokyti kaimynus, kartu pradėti naujas veiklas ar sustiprinti jau įgyvendinamas. Šiuo geopolitinių ir mokslinių iššūkių pilnu laikotarpiu yra svarbu veikti pastelkiant toliaregišką ir vieningą matymą“, – teigia Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas dr. Aurelijus Rinkevičius.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kasdien vis labiau įsitraukia į CERN buriamus tyrimus – iš pradžių prisidėjo medžiagų tyrimais, vėliau kompiuterių mokslu, branduolių tyrimais ir galiausiai nauju Lietuvai dalelių fizikos mokslu. Integracija į pasaulinio lygio tyrimus vienareikšmiškai didina tiek dalyvaujančių mokslininkų, tiek VU matomumą pasaulyje.

Šių metų konferencijos temos yra susijusios su šiomis sritimis, bet jomis neapsiriboja: greitintuvai, detektoriai ir kitos pažangiosios technologijos, didelės energijos fizika, duomenų mokslas ir kompiuterija, branduolinė medicina ir radiologija. Nuo fizikos iki inžinerijos, nuo fundamentaliųjų mokslų iki pramonės. Pranešimus konferencijoje skaitys mokslininkai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Atidaryme dalyvaus ir dalyvius tarptautinėje arenoje pristatys CERN buvęs generalinis direktorius prof. Rolfas-Dieteris Heueris.

Konferencija siekiama užmegzti ryšius ir kurti CERN bendruomenę Baltijos šalyse, skatinti bendradarbiavimą ir sukurti daugiadalykių ryšių platformą, kurioje pavieniai Baltijos šalių mokslininkai, mokslininkų grupės ir įmonės galėtų rasti sinergijos ir bendradarbiavimo galimybių. Nors konferencija startavo ir vyksta CERN Baltijos grupės (CBG) iniciatyva, CERN Baltijos šalių konferencija apima visą CERN ir su juo susijusios veiklos spektrą: mokslinius tyrimus, inžineriją, skaičiavimus, pramonę, politiką ir kt.

Daugiau apie konferenciją bei konferencijos programa: https://indico.cern.ch/event/1147717/

Spalio 3 d. įvyko fizikos Nobelio premijos laureato W. D. Phillipso paskaita Fizikos fakulteto studentams.

William Daniel Phillips – Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys. W. Phillipsas doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute, o 1978 m. prisijungė prie Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST), kuriame atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus. Prof. Phillipsas yra NIST‘o nusipelnęs tyrėjas (NIST Fellow) bei Merilendo universiteto išskirtinisprofesorius. Jis tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais.

W. Phillipsas išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrėatomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnėneianksčiau numatyta teorinė riba. Už šiuos darbus W. Phillips kartu su C. Cohen-Tannoudji bei S. Chusuteikta1997 m. Nobelio premija fizikos srityje. Minėti fizikos laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bozė. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė ir Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šioje būsenoje atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą.

W. D. Phillipsas VU FF studentams pasakojo apie naują metrinę sistemą: „Sudie, kilogramai: revoliucinė šiuolaikinės metrinės sistemos reforma“. Paskaitos įrašą galima pažiūrėti čia: https://fb.watch/f-Bcqw9DRY/

Spalio 4 d. W. D. Phillipsas taip pat skaitė viešą paskaitą VU GMC: „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“. Daugiau apie šią paskaitą – VU naujienoje: https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitete-viesejes-nobelio-premijos-laureatas-apie-laika-einsteina-ir-salciausius-dalykus-visatoje/

Nuotraukos: Nail Garevej

Šiandien perpiet paskelbta antroji Nobelio premija. Šių metų fizikos premija paskirta profesoriams Alainui Aspect, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir dedant pamatus  kvantinės informacijos mokslui“ – paskelbė Nobelio komitetas. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto kvantinės mechanikos dėstytojo doc. Jevgenijaus Chmeliovo, šis aukščiausio lygio įvertinimas dar kartą pabrėžė kvantinės mechanikos mokslo svarbą.

„Nors kvantinė mechanika, kaip mikrodalelių pasaulį aprašanti atskira fizikos mokslo šaka, gimė pačioje XX a. pradžioje, o pagrindiniai jos dėsniai buvo matematiškai suformuluoti maždaug prieš šimtmetį, kai kurie šios teorijos aspektai ilgą laiką vis tiek kėlė fundamentinius klausimus. Vienas iš jų – kvantinio supainiojimo, arba susietumo, reiškinys“, – teigia doc. J. Chmeliovas.

A. Einsteinas vadino paslaptingu

Vienas kvantinės fizikos pionierių Albertas Einsteinas susietumą pavadino „paslaptingu reiškiniu per atstumą“ (angl. spooky action at a distance), kadangi jis, atrodo, veikia akimirksniu, nors akivaizdaus ryšio tarp susijusių elementų įžvelgti negalime.

Doc. J. Chmeliovo teigimu, toks reiškinys nutinka, kai kelios sąveikaujančios kvantinės dalelės yra „paruošiamos“ specialios bendros būsenos – pavyzdžiui, du elektronai su nuliniu bendru sukiniu. Taip paruoštas daleles vėliau galima nukelti labai toli vieną nuo kitos, kad jos nustotų tiesiogiai sąveikauti. Vis dėlto, jei jų kvantinis susietumas išlaikomas, kiekvienos atskiros dalelės būsenos tarpusavyje taip pat išlieka koreliuotos.

„Pavyzdžiui, jei atlikdami matavimą nustatysime, kad vieno elektrono sukinys yra nukreiptas aukštyn, automatiškai (net neatlikdami antrojo matavimo) žinosime, kad kito elektrono sukinys yra nukreiptas žemyn“, – pateikia pavyzdį docentas.

Reiškinys ilgai kėlė diskusijas

Jis sako, kad nors minėta savybė natūraliai išplaukia iš kvantinės mechanikos dėsnių, ilgą laiką tarp fizikų vyko karštos dar paties A. Einsteino pradėtos diskusijos dėl šių kvantinės mechanikos dėsnių pilnumo bei iš jos gaunamų rezultatų interpretavimo ir eksperimentinio matavimo vaidmens kvantiniame pasaulyje.

„Viena vertus, galima teigti, kad dar prieš pirmąjį matavimą abiejų dalelių atskiros būsenos buvo griežtai apibrėžtos (tiesiog nežinojome, kurio elektrono sukinys kaip yra nukreiptas). Tuo metu jas nusakančio „paslėpto bruožo“ nemokėjome išmatuoti ir aprašyti dėl iki galo nenustatytų visų kvantinės mechanikos dėsnių. Anot kitos interpretacijos, prieš matavimą jokia dalelė neturėjo aiškios būsenos, t. y. vienu metu jos sukiniai buvo nukreipti ir aukštyn, ir žemys, ir tik eksperimentas padaro jos būseną apibrėžtą“, – dėsto doc. J. Chmeliovas.

Pirmtakas – J. S. Bellas

Būdą, leidžiantį atskirti, kuri iš šių interpretacijų yra teisinga, 1964 m. pasiūlė airių fizikas Johnas Stewartas Bellas. Jo vardu pavadinta matematinė nelygybė, kurią turi tenkinti koreliacijos tarp abiejų dalelių būsenų matavimų rezultatų, jei yra teisinga hipotezė dėl kiekvienai dalelei būdingų lokaliųjų „paslėptųjų parametrų“. Šis atradimas tapo pamatu tolimesniems eksperimentams, siekiantiems patikrinti Bello nelygybę. Jei ši nelygybė būtų patvirtinta, tai reikštų, kad šiuolaikinė kvantinė mechanika yra nepilnai užbaigta. Taigi, reikėtų ieškoti naujų, šiandien dar nežinomų jos dėsnių, kaip siūlė Einšteinas“, – aiškina pašnekovas.

Jis mini, jog vieni pirmųjų 1972 m. tokius eksperimentus su fotonais atliko amerikiečių profesoriai J. Clauseris ir Stuartas J. Freedmanas. Maždaug po dešimtmečio prie aktyvaus Bello nelygybės tyrimo prisijungė ir prancūzo prof. A. Aspect tyrėjų grupė. Aibe eksperimentų jie nustatė, kad Bello nelygybė buvo pažeidžiama, t. y. eilinį kartą buvo patvirtinti fundamentalūs kvantinės mechanikos dėsniai ir iki atliekamo matavimo realiai egzistuojantis dalelės būsenos neapibrėžtumas.

Kvantinės teleportacijos įtaka ateities technologijoms

„Kvantinio susietumo reiškinius taip pat aktyviai tyrinėjo ir austrų profesorius A. Zeilingeris. Nagrinėdamas sąveikas tarp susietųjų dalelių poros ir atskiros dalelės, jis su tyrimų grupe atrado reiškinį, šiandien žinomą kaip kvantinė teleportacija“, – pasakoja doc. J. Chmeliovas.

Mokslininkas pažymi, kad čia kalbama ne apie fantastiniuose filmuose vaizduojamą dalelės teleportavimą iš vienos vietos į kitą, bet informacijos teleportaciją. Kitaip tariant, vienos mikrodalelės būsenos „klonavimą“ kitai dalelei. Ši informacijos perdavimo net per didelius atstumus jos neprarandant galimybė buvo patvirtinta eksperimentiškai

„Tai atvėrė duris dar vienai visiškai jaunai mokslo krypčiai – kvantinei informacijos teorijai, kuria remiasi ir kvantinės kriptografijos metodai bei kvantinių kompiuterių veikimo principai. Taigi šiandien Nobelio komiteto pagerbti fizikai savo darbais ženkliai prisidėjo ne tik prie kvantinės mechanikos kaip fundamentaliojo mokslo raidos, bet ir prie naujųjų šiuolaikinių ir ateities technologijų vystymosi“, – tvirtina pašnekovas.

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą jaunųjų mokslininkų pritraukimui šiemet laimėjo VU Filologijos fakulteto kandidatė dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius.

Talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams dvejiems metams išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių jau skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Prie VU Filologijos fakulteto jungiasi perspektyvi tyrėja iš Kembridžo universiteto

Dr. Aistė Kiltinavičiūtė bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas baigė Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje, stažavosi Stanfordo universitete JAV. 2022 m. jaunoji mokslininkė Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Jutiminis suvokimas Dantės sapnuose ir vizijose“.

VU Filologijos fakulteto sukurta mokslinė pozicija kontrastyvinių tyrimų srityje glaudžiai susijusi su vertimu ir tarpkultūrine komunikacija, kur jaunosios tyrėjos potencialas itin didelis. Italų, lotynų kalbų mokėjimas, lyginamosios literatūros, vertimo studijų teorijų išmanymas leido dr. A. Kiltinavičiūtei VU Filologijos fakultete pradėti sudėtingą projektą „Dantės vertimai ir jų recepcija XX ir XXI a. Lietuvoje”. 

Jaunosios mokslininkės indėlis bus svarbus palaikant aukštą mokslo kokybę VU Filologijos fakultete, didinant humanitarinių mokslų tyrimų sklaidą pasaulyje, atvers galimybes jaunesniems tyrėjams dirbti kartu su tarptautinės patirties turinčiais mokslininkais.

Jaunasis fizikas Vokietijoje sukauptas branduolių magnetinio rezonanso žinias taikys VU Fizikos fakultete

VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius trejus metus moksline veikla užsiėmė Darmštato technikos universitete Vokietijoje. Jaunasis fizikas stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexander von Humboldt fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams .

Dr. Vytauto Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos VU Fizikos fakultete. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija (DNP), šiuo metu viena iš perspektyviausių  BMR hiperpoliarizacijos sričių.

Dr. Vytautas Klimavičius palaiko tamprius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o tuo pačiu ir VU tarptautinį konkurencingumą.

Augant VU neliečiamojo kapitalo fondui – augs ir mokslininkų finansavimas

Apie 3 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos jau kofinansavo 5 mokslininkus: 2020 metais dr. Guillermo Hausmann-Guil prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, 2021 m. dr. Thomas Peak prisijungė prie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai dalinai finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos).

VU fondo direktorius viliasi, jog nuosekliai didėjant tiek fondo neliečiamajam kapitalui, tiek iš jo uždirbamai investicijų grąžai, netolimoje ateityje bus galima finansuoti dar daugiau jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi ir tokiu būdu stiprinti universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Spalio 3 ir 4 d. vyks viešos fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaitos, kurių metu susidomėjusiųjų laukia įdomios eksperimentinės demonstracijos ir paprastas pasakojimas apie karščiausią (ir šalčiausią) šiuolaikinį fizikos mokslą.

William Daniel Phillips – Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys. W.Phillipsas doktorantūros ir podoktorantūros studijas baigė Masačusetso technologijos institute, o 1978 m. prisijungė prie Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST), kuriame atliko apdovanojimus pelniusius tyrimus. Prof. Phillipsas yra NIST‘o nusipelnęs tyrėjas (NIST Fellow) bei Merilendo universiteto išskirtinisprofesorius. Jis tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. W. Phillipsas išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrėatomų pagavimo žemose temperatūrose metodą. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnėnei anksčiau numatyta teorinė riba. Už šiuos darbus W. Phillips kartu su C. Cohen-Tannoudji bei S. Chusuteikta1997 m. Nobelio premija fizikos srityje. Minėti fizikos laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bozė. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė ir Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šioje būsenoje atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą.

Spalio 3 d. 15:00 val. William D. Phillips paskaita Fizikos fakulteto studentams apie naują metrinę sistemą (P. Brazdžiūno Didžioji fizikos auditorija, Fizikos fakultetas, Saulėtekio al. 9, III rūmai).

Spalio 4 d. 18:00 val. William D. Phillips vieša paskaita VU GMC didžiojoje salėje „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ (angl. Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe) (Saulėtekio al. 7).  XX a. pradžioje Albertas Einsteinas pakeitė mūsų požiūrį į laiką. Dabar, XXI a. pradžioje, laiko matavimas sukelia revoliuciją dėl galimybės atvėsinti atomų dujas iki milijonus kartų žemesnės temperatūros nei bet kuri natūraliai Visatoje pasitaikanti temperatūra. Atominiai laikrodžiai, geriausi kada nors pagaminti laikmačiai, yra vienas iš šiuolaikinio mokslo ir technologijų stebuklų. Tokie itin tikslūs laikrodžiai yra būtini pramonėje, prekyboje ir moksle – jie yra palydovinės navigacijos sistemų, kurios nukreipia automobilius, lėktuvus ir keliautojus į paskirties vietas, šerdis. Šiandien geriausi pirminiai atominiai laikrodžiai, naudojantys itin šaltus atomus, pasiekia kelių sekundžių tikslumą per 300 milijonų metų, o naujos kartos atominiai laikrodžiai verčia mus iš naujo apibrėžti, ką reiškia laikas. Itin šalti atomai, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei milijardinė laipsnio dalis virš absoliutaus nulio, leidžia išbandyti kai kurias keisčiausias A. Einsteino prognozes ir teorijas.

Viešos paskaitos tiesioginė transliacija vyks čia: https://www.youtube.com/watch?v=rgErE2FXCgI 

Paskaitos viešos ir nemokamos.

William Daniel Phillips

Renginio organizatorius,

VU išskirtinis profesorius prof. Gediminas Juzeliūnas

Organizatoriai:

 Rėmėjai:

Partneriai:

Vakar Vilniaus universitete lankėsi bei susitikime su VU studentais dalyvavo prof. Michio Kaku – šiuolaikinio fizikos pasaulio ikona, garsus futuristas ir mokslo populiarintojas, bestselerių autorius, vienas iš stygų teorijos bendrakūrėjų ir visko teorijos tyrinėtojas, Niujorko universiteto profesorius.

Nuotraukos Justino Auškelio.

Nori pagyventi savo svajonių šalyje? Sieki lavinti užsienio kalbos gebėjimus? Norėtum mokytis puikiuose Europos universitetuose? O gal tiesiog pasiilgai kelionių?

Jei bent į vieną iš aukščiausių klausimų atsakei teigiamai, nieko nelauk ir registruokis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2022-2023 mokslo metų pavasariui!

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

Registracija ERASMUS+ mainų atrankai/rezultatus rasite (https://www.erasmus.tprs.vu.lt/)

Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas.

• Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia iki spalio 1d.
• Registracija dvišaliams mainams čia iki spalio 1d.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.:  arba  

Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 1-oji – šventinė diena, tad kviečiame dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose: https://www.studentauk.vu.lt/programa/?f=ff

Pirmo kurso bakalaurams studijų veikla prasidės rugsėjo 5 d., o visiems kitiems Fizikos fakulteto studentams (bakalaurams ir magistrantams) – rugsėjo 2 d.

Visų pirmakursių bakalaurų lauksime rugsėjo 1 d., 11 val., Didžiojoje fizikos auditorijoje (Saulėtekio al. 9, III rūmai).

Magistrantūros studijų užsienio studentai laukiami 12.30 val. (rugsėjo 1 d.) Didžiojoje fizikos auditorijoje (nuorodos bus įėjus į pastatą), o visiems naujiems magistrantams – 13 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje.

Iki pasimatymo!

UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kurios tikslas – skatinti Fizikos fakulteto studentus vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.

Konkurse gali dalyvauti pažangūs pirmos pakopos III ir IV kurso studentai bei antros pakopos I ir II kurso studentai, kurių svertinis studijų vidurkis ne žemesnis nei 8,00. 

Stipendijos laimėtojui siūloma atlikti darbą tema: „IBS technologija suformuotų oksidų mišinių plonų sluoksnių atsparumo nanosekundiniams impulsams tyrimas/Nanosecond pulse induced damage in IBS sputtered oxide mixture layers“.

Darbas gali būti atliekamas kaip profesinės praktika, kursinis, mokslo tiriamasis ar baigiamasis darbas. Atrinktam kandidatui UAB „Optomenas“ paskirs darbo vadovą. 

Konkursą laimėjusiam kandidatui kas mėnesį bus mokama nuo 100 Eur iki 300 Eur stipendija.

Kandidatai turi pateikti laisvos formos prašymą skirti vardinę stipendiją bei motyvacinį laišką, pagrindžiantį siekį atlikti tyrimus fotonikos srityje, taip pat dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje – straipsnių, konferencijų pranešimų tezių kopijas ir kt.

Prašymus prašome siųsti el. paštu  iki rugsėjo 14 d.

NASA paskelbė pirmąją Jameso Webbo kosminio teleskopo nuotrauką. Tai vadinama giliausia kada nors padaryta Visatos nuotrauka. Apie tai LRT laidoje kalba VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė prof. Gražina Tautvaišienė

Laidą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/3IGPUz1

Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyko 2022 m. liepos 2 d.

Žeimelio centrinėje aikštėje, šalia anksčiau pastatyto paminklo Teodorui Grotusui, buvo atidengta Europos fizikų draugijos atminimo lenta.

Iškilmėse dalyvavo Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin (Stogholmas),Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys, Pakruojo rajono meras Saulius Margis, fizikų ir chemikų bendruomenės nariai iš Kauno ir Vilniaus, Žeimelio seniūnijos darbuotojai, miestelio gyventojai.

Ši Europos istorinės vietos fizikai statusą žyminti atminimo lenta yra pirmoji tokia Europos fizikų draugijos žymė Baltijos valstybėse.

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos).  

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).  

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas). 

Renginį organizavo Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė.

Europos fizikų draugijos atminimo lenta Teodorui Grotusui Žeimelyje

Paminklas Teodorui Grotusui Žeimelio centrinėje aikštėje

Šventės dalyviai prie atminimo lentos

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Jūras Banys, Europos fizikų draugijos istorinių vietų
atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin, Pakruojo rajono meras Saulius Margis,
VU Chemijos ir Geomoklsų fakulteto dekanas prof. Aivaras kareiva

Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas
prof. Karl Grandin, buvęs Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus

 Europos fizikų draugijos istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas prof. Karl Grandin ir Lietuvos fizikų draugijos
mokslinis sekretorius Andrius Juodagalvis prie išlikusio pastato buvusioje Grotuso dvaro teritorijoje Gedučiuose.