Naujienos

Informacijos paieška yra pirmas žingsnis rengiant mokslinį darbą – kokybiška informacija ženkliai prisideda prie mokslinio darbo sėkmės, palengvina jo rengimo procesą. VU biblioteka organizuoja nuotolinius mokymus, kurių metu išmoksite rasti informaciją studijoms, rengiamam kursiniam, bakalauro ar magistro darbui. 

Į mokymus kviečiami registruotis visi norintys!

Artimiausi mokymai (MS Teams platformoje):

Mokslinės informacijos paieška gamtos ir technologijos mokslų rašto darbui 

• Vasario 23 d. 15 val. Registracija
• Kovo 2 d. 11 val. Registracija

Mokymų metu įgysite žinių informacijos paieškos strategijos, užklausos formulavimo ir reikšminių žodžių pasirinkimo klausimais, susipažinsite su bibliotekos prenumeruojamomis patikimos, recenzuotos mokslinės informacijos duomenų bazėmis bei  kitomis jūsų mokslo sričiai aktualiomis paieškos sistemomis. Be viso to išmoksite įvertinti ir atsirinkti jūsų darbui tinkamiausius mokslinius šaltinius.

UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kurios tikslas – skatinti Fizikos fakulteto studentus vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.

Konkurse gali dalyvauti pažangūs pirmos pakopos III ir IV kurso studentai bei antros pakopos I ir II kurso studentai, kurių svertinis studijų vidurkis ne žemesnis nei 8,00. 

Stipendijos laimėtojui siūloma atlikti darbą tema: „IBS technologija suformuotų oksidų mišinių plonų sluoksnių atsparumo nanosekundiniams impulsams tyrimas/Nanosecond pulse induced damage in IBS sputtered oxide mixture layers“.

Darbas gali būti atliekamas kaip profesinės praktika, kursinis, mokslo tiriamasis ar baigiamasis darbas. Atrinktam kandidatui UAB „Optomenas“ paskirs darbo vadovą. 

Konkursą laimėjusiam kandidatui kas mėnesį bus mokama nuo 100 Eur iki 300 Eur stipendija.

Kandidatai turi pateikti laisvos formos prašymą skirti vardinę stipendiją bei motyvacinį laišką, pagrindžiantį siekį atlikti tyrimus fotonikos srityje, taip pat dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje – straipsnių, konferencijų pranešimų tezių kopijas ir kt.

Prašymus prašome siųsti el. paštu iki vasario 18 d.

Prasidėjo ERASMUS+, ARQUS ir COIMBRA GROUP bei dvišalių sutarčių registracija studijoms 2022/2023 m. m. rudens semestrui (akademiniams metams).

Studentų registracija vyks iki kovo 1 d. (24:00 val.)

Naujieną rasite TRS naujienose: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/naujienos.

ERASMUS+ studentų registracijos sistema http://www.erasmus.tprs.vu.lt/admin/

Erasmus partnerių sąrašą rasite http://www.erasmus.tprs.vu.lt/partneriai/ arba parsisiuntę iš ERASMUS+ registracijos sistemos.

ARQUS ir COIMBRA GROUP registracijos formą galite rasti TRS naujienose arba čia: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/arqus-ir-coimbra-group

Dvišalių sutarčių mainų informacija: https://www.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/mainu-galimybes/dvisales-sutartys

Informacinis seminaras Fizikos fakultete vyks vasario 22 d., 12 val gyvai (207 kab.) ir nuotoliniu būdu (prisijungimo nuoroda: https://bit.ly/3B4xX9R)

Šie metai yra ypatingi fizinių ir gamtos mokslų konferencijai „Open Readings“. Prieš 65-ius metus pirmą kartą Vilniaus universitete „Open Readings“ vyko kaip laisvieji skaitymai, tačiau dabar tai išaugo į studentų gerai žinomą, tarptautinę konferenciją. Dėl besitęsiančios pandemijos, kovo 15-18 d. konferencija „Open Readings 2022“ vyks virtualioje „ZOOM“ platformoje.

Studentai ir jaunieji mokslininkai turės galimybę ne tik pristatyti savo atliktus tyrimus, bet ir išgirsti net 8 gerai žinomus Lietuvos ir užsienio mokslo srities atstovus. Į konferenciją „Open Readings 2022“ pakviesti pasaulinio lygio pranešėjai pasidalins savo patirtimi, darbais ir idėjomis. Bus galima išgirsti pranešimus kvantinės, kietojo kūno, lazerių fizikos, mikrobiologijos ir organinės optoelektronikos bei puslaidininkių srityse.

Vienas iš kviestinių lektorių yra profesorius John Dudley, gavęs SPIE President's Award, the Optica Hopkins Leadership Award ir dar daug kitų. Konferencijos metu profesorius pasidalins įžvalgomis apie netiesinio mokslo vystymąsi, medicininės diagnostikos naujausius metodus ir naujų saulės sistemos planetų aptikimą. Konferencijos metu lektorius Mantas Šimėnas pasakos apie hibridines medžiagas ir jose vykstančius įdomius fizikinius procesus, tokius kaip elektrinių dipolių stiklo fazės susiformavimas bei kvantinių rotorių dinamika. Konferencijos dalyviai turės galimybę išgirsti ir pasaulyje labai gerai žinoma mokslininkę Luisa Torsi. Mokslininkė šiuo metu dirba prie funkcinių medžiagų bei elektroninų prietaisų naudojamų jutikliuose. Taip pat pranešimą skaitys ir Roland Hanson dirbantis kvantinių tinklų srityje, spektroskopijos ekspertė Milda Pučetaitė bei gerai žinomas profesorius Kasper Moth – Poulsen. Konferencijos dalyviai galės išgirsti ir mokslininkę Ursula Wurstbauer, kuri šiuo metu domisi bei dirba su 2D ir nano – sistemomis.

Antrus metus iš eilės į „Open Readings 2022“ mokslinę konferenciją bus įtraukti ir moksleiviai. Pirmąją konferencijos dieną organizuojamas renginys – moksleivių sesija suteiks galimybę jaunimui pažvelgti į gamtos mokslus iš arti. Moksleiviai galės pristatyti savo atliktus tyrimus biologijos, chemijos ar fizikos srityse bei išgirs keturių kviestinių lektorių pranešimus. Pranešimus skaitys neuromokslininkė Urtė Neniškytė, mokslininkė Renata Minkevičiūtė, neuropsichologė Ramūne Dirvanskienė bei mokslininkas Andrius Laurikėnas.

Šiais metais konferencijoje turėsime labai ypatingą svečią – Cheeky Scientist generalinį direktorių bei įkurėją dr. Isaiah Hankel. Cheeky Scientist yra viena didžiausių platformų pasaulyje, kuri padeda daktaro laipsnį įgijusiems žmonėms rasti darbus industrijoje. Dr. Isaiah Hankel straipsniai, tinklalaidės bei mokymosi kursai yra pasiekę net 152 šalis. Taip pat lektoriaus išleistos knygos yra vienos geriausiai parduodamų knygų pasaulyje. Doktorantūrą pabaigusiems ir pasinaudojusiems Hankel metodais pavyko įsidarbinti į tokias įmones kaip Amazon, Apple, Tesla ir dar daug kitų. Konferencijos „Open Readings 2022“ dalyviai turės išskirtinę progą išgirsti pranešimą apie sėkmingą perėjimą iš akademinės srities į industriją.

„Open Readings 2022“ konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Fizinių ir Technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, Optica Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius.

Daugiau informacijos apie konferenciją: http://www.openreadings.eu/

Vasario 3 d. Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2021 m. Lietuvos mokslo premijos laureatus.

Fizinių mokslų srityje premiją už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus pelnė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų grupė.

Lietuvos mokslo premija skirta Tomui Čeponiui, Eugenijui Gaubui, Juozui Vidmančiui Vaitkui už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui (2006–2020)“.

Sveikiname garbingo mokslo apdovanojimo laureatus!

Daugiau informacijos: http://www.lma.lt/news/1453/38/Skirtos-2021-m-Lietuvos-mokslo-premijos

Tomas Čeponis	Eugenijus Gaubas	Juozas Vidmantis Vaitkus

Prof. Mangirdo Malinausko su Lazerinių tyrimų centro (Fizikos fakultetas, VU) bendradarbiais dr. Dariumi Gailevičiumi ir Edvinu Aleksandravičiumi bei Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU) kolegomis dokt. Greta Merkininkaite ir prof. Simu Šakirzanovu tyrimai paskelbti optikos srities prestižiniame moksliniame žurnale Opto-Electronic Advances [cit. rod. – 9,682].

Tarpdisciplininiu eksperimentiniu darbu pademonstruota, jog naudojant lazerinę daugiafotonę litografiją kartu su aukšatemperatūrine kalcinacija galima materializuoti trimačius nanodarinius iš įvairių kristalinių fazių, kurios priklauso nuo apdirbamos hibridinio organinio-neorganinio polimero pradinės cheminės sudėties ir kaitinimo parametrų.

Mokslininkų pasiekti rezultatai atveria koncepciškai naujas galimybes optiškai 3D mikro- ir nanospausdinti darinius pasitelkiant plačiai naudojamą fotopolimerizacijos procesą, tačiau galutiniam dariniui suteikiant neorganininų medžiagų savybes (atsparumas temperatūrai, mechaninis kietumas, skaidrumas, chemininis inertiškumas ir kitos). Tai esminis proveržis gaminant atsparius mikrooptinius, nanofotoninius, biomedicininius, mikromechaninius ar mikroskysčių elementus. Iš tokiu komponentų padaryti prietaisai pasižymi ilga tarnavimo trukme, galimybes veikti vakuume ar smarkiai kintančiose temperatūrose ir slėgiuose – pvz.: atvirame kosmose.

Šia tema prof. M. Malinauskas vasario 9d. (17 val. Lietuvos laiku) skaitys nuotolinį pranešimą ir tuo atidarys Laserlab-Europe Talk webinarų seriją. Dalyvavimas renginyje nemokamas, registracija: https://www.laserlab-europe.eu/events-1/laserlab-events/2022/talk-multi-photon-3d-lithography 

Edvinas Aleksandravičius, dr. Darius Gailevičius, prof. Mangirdas Malinauskas.

Originali mokslinė publikacija „Merkininkaitė G, Aleksandravičius E, Malinauskas M, Gailevičius D, Šakirzanovas S. Laser additive manufacturing of Si/ZrO₂ tunable crystalline phase 3D nanostructures. Opto-Electron Adv 5, 210077 (2022). doi: 10.29026/oea.2022.210077.“ yra atviros prieigos ir pasiekiama: https://www.oejournal.org/article/doi/10.29026/oea.2022.210077.

Tyrimas atliktas vykdant projektus „Sugerties didinimo lėtinant šviesą fotoniniuose nanodariniuose ir to taikymo efektyviuose jutikliuose“, (W911NF-16-2-0069, AMRDEC), ir LaserLab Europe, (871124, H2020).

Doc. dr. Mantas Šimėnas ir doc. dr. Vytautas Klimavičius šalia EPR ir BMR spektrometrų esančių VU Fizikos fakultete.

Vilniaus universiteto fizikai doc. dr. Mantas Šimėnas ir doc. dr. Vytautas Klimavičius kviečia studentus susipažinti su Magnetinio rezonanso spektroskopija. Organizuojamas keturių seminarų ciklas, kurių metu studentai susipažins su BMR (Branduolių Magnetinis Rezonansas) ir EPR (Elektronų Paramagnetinis Rezonansas) fizikiniais principais ir taikymais. Šie eksperimentiniai metodai yra plačiai taikomi medžiagų, bio ir kvantinės fizikos moksluose. Seminarų metu studentai susipažins su Fizikos fakultete vykdomais naujausiais tyrimais BMR ir EPR tematika.

Seminaro organizatoriai įgijo daktaro laipsnius Vilniaus universitete 2017/2018 metais. Po doktorantūros studijų doc. dr. Vytautas Klimavičius praleido trejus metus Darmštato technikos universitete (TU-Da), Vokietijoje, kur dirbo kietojo-kūno BMR ir DNP (Dinaminė Branduolių Poliarizacija) srityse. Šiuos metodus taikė tiriant katalizatorius ir kitas hibridines medžiagas. Doc. dr. Mantas Šimėnas po doktorantūros studijų stažavosi Londono universiteto koledže (UCL), Didžiojoje Britanijoje, kur gilinosi į EPR metodikos tobulinimą bei taikymus kvantinių technologijų tyrimuose. 

Susidomėjusius studentus prašome registruotis: 

Iki susitikimo!

Sausio 28 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje Fizikos fakulteto bakalauro studijų Šviesos technologijų programos absolventams įteikti bakalauro diplomai.

Šiais metais baigė antroji Šviesos technologijų programos laida. Iš viso diplomus gavo 24 bakalaurai. Dviems absolventams už puikius mokymosi rezultatus ir brandžią mokslinę veiklą įteikti Magna Cum Laude diplomai, vienas absolventas gavo Cum Laude diplomą.

Šviesos technologijų absolventus pasveikino Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius Artūras Vasiliauskas, pasidžiaugdamas, jog net ir tokiu sunkiu laikotarpiu esame kartu, galime švęsti studentų sėkmę, kuri ne tik kloja pamatus gyvenimui, bet ir patvirtina brandumą bei įrodo, kad visos užduotys yra įveikiamos. Prorektorius taip pat palinkėjo absolventams išlikti savo Universiteto bendruomenės dalimi ir išsaugoti nuolatinį žinių troškimą.

Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Šulskus absolventams priminė, kad nors gyvenimas Universitete ne visada buvo lengvas, vis dėlto į kylančias problemas reikia žiūrėti kaip į galimybes. Dekanas linkėjo gero vėjo, nes visas gyvenimas bus tik į kalną ir prieš vėją.

Absolventus taip pat pasveikino Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas akademikas dr. Gediminas Račiukaitis, linkėdamas atrasti sau tinkamą kelią, kad ir koks jis bebūtų, ir tapti sparčiai tobulėjančios bendruomenės dalimi.

Studentų vardu Fizikos fakulteto bendruomenei padėkojo Vytautas Gradauskas taip pat primindamas kolegoms smagias studijų laikotarpio akimirkas. Vytautas kurso draugams palinkėjo siekti „to, ko neturime tik kol kas“ ir naudotis visomis gyvenimo duodamomis galimybėmis.

Nuotrauka J. Auškelio

Pagal Arqus Research & Innovation projektą 2022 m. bus surengti du seminarai dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos tema. Pirmasis vyks Lione. Antrasis didelės apimties seminaras vyks Vilniaus universitete 2022 m. gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Lietuvoje.

Pirmajame etape: IŠSAUGOTI DATĄ, IŠSAKYTI SUSIDOMĖJIMĄ IR IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA, tad maloniai kviečiame Arqus universitetų tyrėjus ir akademikus, atstovaujančius visiems karjeros etapams ir visoms disciplinoms ar tarpdalykinei mokslinių tyrimų sričiai, įrašyti datą ir išreikšti savo susidomėjimą dalyvauti. Kiekvienas ryšys, idėjos atitinkamose srityse su skirtingais požiūriais į temą ir motyvacija pasidalinti savo įžvalgomis su kolegomis iš skirtingų mokslo sričių yra laukiami. Internetinėje išankstinės registracijos formoje nurodykite vieną ar kelias seminaro temas iš toliau pateikto sąrašo, su kuriomis dirbate:

• Europos FinTech politika: rizika, reguliavimo strategijos ir vartotojų apsauga;
• Skaičiavimo finansai: kriptovaliutų turtas, blokų grandinės technologija, algo ir aukšto dažnio prekyba, apsidraudimo ir investavimo strategijos;
• Dirbtinis intelektas daug duomenų reikalaujančiose finansų, vyriausybės, verslo srityse; didelių duomenų analizė;
• Saugumo ir privatumo sprendimai;
• RegTech: priežiūros ir atitikties technologijos;
• Skaitmeninė transformacija (bankininkystė, investicijos, draudimas, aplinka, sveikata, energija ir kt.)

Kitame etape pateiksime išsamią informaciją apie programą ir renginį bei tiesiogiai susisieksime su užsiregistravusiais dalyviais 2022 m. kovo mėn.

Dalyvavimas nemokamas. Dalyvių iš Arqus universitetų kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms finansuoti galima pagal Arqus Europos universitetų aljansą. Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite su savo universiteto Arqus atstovu.

Kaip pateikti paraišką: Norėdami išreikšti savo susidomėjimą dalyvauti Tarpdisciplininiame mokslinių tyrimų seminare „FinTech: Finance, Technology & Regulation“ (2022 m. gegužės 18-20 d., Vilnius), pateikite išankstinės registracijos formą iki 2022 m. vasario 28 d. čia : https://forms.gle/LzzZXsaQHBjxgFUz7

PAPILDOMA VERTĖ. Seminaro dalyviai turės galimybę įvairiais darbo būdais apmąstyti tarpdisciplinines idėjas, sukurtas kartu su kolegomis iš Arqus universitetų, taip sukurdami ne tik tinklų kūrimo galimybes, bet ir ugdydami savo, kaip Arqus tyrimų bendruomenės, tapatybę, kuri, tikimasi, pasibaigs bendromis mokslinių tyrimų pastangomis. Scopus/WoS leidiniams, bendriems mokslinių tyrimų projektams. Taip pat dalyvavimas šiame renginyje atvers galimybes gauti prioritetinę pagalbą, mokslinių tyrimų priemones ir finansavimą pagal kitas pradines ir kitas finansavimo programas.

Mes labai laukiame, kada galėsime keistis moksliniais tyrimais ir užmegzti, puoselėti ir plėtoti tvarius ryšius su mūsų Arqus bendruomene nustatytoje tyrimų srityje, taip pat kartu kurti naujas tarpdisciplinines mokslinių tyrimų grupių sinergijas.

Kontaktai: dr. Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, el.paštas:   , Vilniaus universitetas. Nuoroda: https://www.arqus-alliance.eu/index.php/news/arqus-ri-workshop-artificial-intelligence-2

Daugiau informacijos

2022 m. diplomų įteikimo iškilmės Šviesos technologijų programos absolventams

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks gyvai 2022 m. sausio 28 d. Centrinių universiteto rūmų (Universiteto g. 3) Mažojoje auloje (Aula Parva).

Iškilmės prasidės 14 val.

Patekti į Mažąją aulą galima per centrinį įėjimą, esantį VU Bibliotekos kieme. Salė yra antrame centrinių universiteto rūmų aukšte (sekite rodykles).

Iškilmių metu visi dalyviai ir vyresni nei 6 metų žiūrovai privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus universiteto vidaus sprendimais, kontaktiniame procese gali dalyvauti asmenys, turintys galiojantį galimybių pasą (ar jam prilygstantį dokumentą) ir neturintys virusui būdingų simptomų.

2023 m. diplomų įteikimo ceremonija Šviesos technologijų programos absolventams.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2023 m. sausio 27 d. Centrinių universiteto rūmų (Universiteto g. 3) Mažojoje auloje (Aula Parva).

Ceremonija prasidės 14 val.

Patekti į Mažąją aulą galima per centrinį įėjimą, esantį VU Bibliotekos kieme. Salė yra antrame centrinių universiteto rūmų aukšte (sekite rodykles).

2022 m. sausio 15 d., eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus, mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, buvęs Fizikos fakulteto dekanas, ilgametis Teorinės fizikos katedros vedėjas ANTANAS RIMVIDAS BANDZAITIS.

Antanas Rimvidas Bandzaitis gimė 1937 m. birželio 28 d. Kaune. 1960 m. baigęs VU Fizikos ir matematikos fakultetą, akademiko Adolfo Jucio iniciatyva A. Bandzaitis pradėjo domėtis kvantine atomų teorija ir 1963 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Kai kurie sudėtingų atomų spektrų skaičiavimo metodų patobulinimai“. 1960–1964 m. dirbo Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1964 m. pradėjo dėstyti Teorinės fizikos katedroje, nuo 1967 m. katedros docentas. Gabus ir darbštus mokslininkas jau 1968 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją „Kvantmechaninės judesio kiekio momento teorijos tolesnis plėtojimas ir panaudojimas atominiams spektrams skaičiuoti“ ir 31-erių metų tapo jauniausiu daktaru (dabar atitiktų habilituoto mokslų daktaro laipsnį) Lietuvoje. Nuo 1971 m. Teorinės fizikos katedros profesorius, 1971–2002 m. šios katedros vedėjas. 1982–1992 m. Fizikos fakulteto dekanas. Ilgus metus profesorius buvo specializuotos tarybos, teikusios fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnius, pirmininkas. Mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinti 1965 m. kartu su A. Juciu išleistoje monografijoje „Judesio kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“. 1977 m. pasirodė antrasis, iš esmės pataisytas monografijos leidimas. Ši knyga ir dabar dažnai cituojama įvairių šalių fizikų teoretikų moksliniuose darbuose. 1984 m. profesorius A. Bandzaitis kartu su S. Ališausku ir A.Bolotinu už 1967–1983 m. darbų ciklą „Daugiadalelių sistemų teorijos išplėtojimas ir taikymas“ tapo Lietuvos valstybinės premijos laureatu. Pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai – matematinės fizikos ir atomų kvantinės teorijos srityje: tobulino fizikinių dydžių operatorių matricinių elementų apskaičiavimo metodus, išplėtojo Klebšo ir Gordano koeficientų sandaugų sumų apskaičiavimo metodus. Profesorius buvo puikus dėstytojas, mylimas ir gerbiamas studentų. Su D. Grabausku parašė puikų, ilgą laiką vieną geriausių lietuvių kalba, vadovėlį „Kvantinė mechanika“ (1975 m.). Teorinės fizikos katedroje dirbo iki 2008 m. ir dėstė kvantinę mechaniką, judesio kiekio momento teoriją, specialiuosius teorinės fizikos skyrius. A. Bandzaitis ypač aktyviai įsitraukė į darbą, susijusį su fizikos mokymo Lietuvos mokyklose tobulinimu, daug metų dirbo fizikos mokytojų kvalifikacijos komisijoje, atestavusioje Lietuvos mokytojus. Profesorius – papildomojo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ vienas steigėjų, ilgametis šios mokyklos direktorius. Čia jis su meile perteikdavo savo žinias ir patyrimą mėgstantiems fiziką ir tiksliuosius mokslus moksleiviams, kurie sėkmingai garsino ir garsina Lietuvos vardą tarptautinėse fizikos olimpiadose. Su bendraautoriais parengė ir išleido „Olimpiadinį fizikos uždavinyną“ (1994 m.), vadovėlius – „Fizika. Užduotys ir laboratoriniai darbai“ (2002 m.), „Fizika“ (2003 m.), „Tarptautinių fizikos olimpiadų teorinės užduotys ir jų sprendimai“ (2 dalis. 1999–2000). Profesorius niekada nešykštėjo dėmesio ir patarimų fizikos vadovėlių autoriams. Daugelį metų dirbo Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadų užduočių rengimo ir vertinimo komisijos pirmininku, fizinių mokslų mokslinių laipsnių nostrifikavimo komisijos pirmininku, Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos moksliniu konsultantu, buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos redaktorių tarybos narys. Dar jaunystėje, pamėgęs dainą, nesiskyrė su ja iki gilios senatvės, dainavo VU vyrų chore, laisvalaikiu mėgo meistrauti, padirbėti sode. Darbe profesorius buvo mėgiamas studentų ir kolegų už žinias, taktiškumą, puikų humoro jausmą, už meilę fizikai ir matematikai, už atsakingumą ir rūpinimąsi Fizikos fakultetu dekanavimo laikotarpiu, už tai, kad oriai ir nekeldamas konfliktų gynė fakulteto interesus ir FiDi eisenas… Už mokslinį indėlį į fizikos ir matematikos mokslo aruodą. Buvo geranoriškas, paprastas, visiems padedantis, puikus žmogus. Toks profesorius ir išliks kolegų ir jį pažinojusių širdyse.

Su profesoriumi bus galima atsisveikinti:

• Sausio 19 d. nuo 16 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje;
• Sausio 19 d. 18.00 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje;
• Sausio 20 d. 13.00 val. išlydimas į Vilniaus Kairėnų kapines.

Beveik metus Vilniaus universitete studijavę mokytojai iš visos Lietuvos sėkmingai baigė dalyko pedagogikos bakalauro studijų programos fizikos mokomojo dalyko modulį. Šias studijas baigę VU Fizikos fakulteto atstovai įgijo dalyko žinių, gebėjimų ir, remiantis Pedagogų rengimo reglamentu, teisę dirbti ugdymo įstaigose fizikos mokytojais. Šia proga 9 naujiems mokytojams šiandien įteikti specialūs pažymėjimai.

Šias papildomąsias studijas vykdė VU Filosofijos ir Fizikos fakultetai. VU džiaugiasi sąmoningu pedagogų pasirinkimu praplėsti savo kvalifikaciją ir tapti fizikos mokytojais.

Mokytojus sveikino ir pažymėjimus įteikė VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir VU Fizikos fakulteto profesorius Jūras Banys.

„Mokytojai yra esminis dalykas, kuris paruošia būsimus studentus. Be gero mokinių paruošimo tiek universitetai, tiek mokslo akademija išnyks kaip reiškinys, nes viskas prasideda mokykloje“, – kalbėjo prof. J. Banys.

Prie mokytojų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo ir VU Fizikos fakulteto docentė Vidita Urbonienė, kuri organizavo fizikos mokomojo dalyko modulio studijas, subūrė dėstytojus ir visus metus globojo papildomųjų studijų dalyvius.

Pažymėjimus gavo 9 mokytojai – panašus skaičius fizikos dalyko mokytojų kasmet baigia VU gretutines ir profesines pedagogikos studijas.

Artėjant naujiems metams, kviečiame pasidžiaugti dar dvejais apdovanojimais, kurie vyko gruodžio mėnesį.

VU fizikai apdovanoti Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurse

Vilniaus universiteto mokslininkai apdovanoti Europos palydovinės navigacijos idėjų konkurse „Galileo Masters“ už technologiją, leidžiančią į mažą bepilotį orlaivį įdiegti pakankamai didelį radarą ir taip smarkiai sumažinti operacijų sąnaudas.

VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Saulius Rudys, Andrius Laučys ir dr. Domantas Bručas, kurie dirbo kartu su Šarūnu Budrevičiumi ir Martynu Butkumi, apdovanoti Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros įsteigtu 10 tūkst. eurų prizu.

Komanda taip pat apdovanota „Galileo Incubation Programme“ prizų paketu, kurio vertė siekia 62 tūkst. eurų.

Dr. S. Rudys teigia, kad jo komanda rado būdą, kaip didžiausią radaro elementą – anteną – įdiegti į orlaivio sparną.

„Paprastai radarai sukasi ratu, bet mūsų radaras nesisuka. Jei suktųsi, jam reikėtų papildomo kiauto, kuris sumažintų oro pasipriešinimą, taip pat sukimo mechanizmo, papildomo elektrinio motoro ir kitų mechanizmų. Užuot sukę radarą, sukame patį lėktuvą. Lėktuvo krypties keitimas prilygsta radaro antenos sukimuisi. Be to, naudodami originalų metodą, skrisdami vingiais, galime nustatyti ir aukštį, kuriame yra „taikinys“, – pasakoja dr. S. Rudys.

Naujieną rasite: https://naujienos.vu.lt/vu-fizikai-apdovanoti-europos-palydovines-navigacijos-ideju-konkurse/

Šventiniame renginyje apdovanoti labiausiai nusipelnę VU bendruomenės nariai

Iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ Teatro salėje pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. Juos sveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Renginyje paskelbti Rektoriaus mokslo premijos už svarius mokslinius pasiekimus laureatai, Rektoriaus premija apdovanoti jaunieji mokslininkai, pasveikinti geriausi 2021 m. dėstytojai. 

Už svarius mokslo pasiekimus 2021 m. Rektoriaus mokslo premija apdovanotas:

Fizikos fakulteto profesorius Saulius Antanas Juršėnas.

Už mokslinius pasiekimus 2021 m. Rektoriaus premija apdovanotas jaunasis mokslininkas:

Fizikos fakulteto mokslo darbuotojas Sergejus Balčiūnas.

Geriausių 2021 m. dėstytojų premija įteikta:

Fizikos fakulteto profesoriui Mikui Vengriui.

Naujieną bei visus apdovanojimus rasite: https://naujienos.vu.lt/sventiniame-renginyje-apdovanoti-labiausiai-nusipelne-vu-bendruomenes-nariai/

„Teltonikos“ įmonių grupė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetui padovanojo reikalingos mokomųjų laboratorijų įrangos. Dovana papildys jau turimą techniką ir bus naudinga laboratorinius darbus atliekantiems studentams.

Fizikos fakulteto dėstytojas prof. Robertas Grigalaitis teigia, kad ši įranga bus naudingiausia studentams, atliekantiems laboratorinius darbus.

„Įranga yra įvairaus sudėtingumo, todėl ja galės naudotis tiek bakalauro, tiek magistrantūros studentai. Su šia įranga bus galima atlikti ir tam tikrus mokslinius darbus, todėl tuo pat metu kelsime mokslinių tyrimų lygį“, – sako prof. R. Grigalaitis.

Naujos įrangos vertę pabrėžia ir „Teltonikos“ įmonių grupės viceprezidentas inovacijoms ir verslo plėtrai Ernestas Zdaniauskis: „Ši įranga prisidės prie universiteto mokymo bazės atnaujinimo ir sukurs dar palankesnes sąlygas studentams kurti ir tobulėti. Nauji, šiuolaikiški instrumentai suteiks daugiau galimybių studentams realizuoti savo idėjas telekomunikacijų ir elektronikos srityse. Manau, kad investavimas į edukaciją ir mokslą yra būtinas siekiant skatinti žinių ekonomiką.“

Daugiau skaitykite: https://naujienos.vu.lt/teltonika-vu-fizikos-fakultetui-padovanojo-mokomuju-laboratoriju-irangos/

Gruodžio 19 d. mirė Lietuvos Mokslų akademijos narys emeritas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius emeritas habilituotas daktaras Vytautas Pranciškus Straižys. 

Prof. V. Straižys yra dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas, 2003 m. apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi.  Nuo 1967 m. Tarptautinės astronomų sąjungos narys, 1979–1985 m. vykdė „Žvaigždžių klasifikacijos“ komisijos viceprezidento ir prezidento pareigas. Kolegų siūlymu Tarptautinė astronomų sąjunga jo vardu pavadino asteroidą 68730 Straižys.

Vytautas Straižys gimė 1936 m. rugpjūčio 20 d. Utenoje. Savo mokslinę veiklą pradėjo dar studijuodamas astrofizikos specialybę VU Fizikos fakultete. Jau tada, 1957 m., pasirodė ir pirmieji jo moksliniai darbai. 1963 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute baigęs astrofizikos aspirantūrą, apgynė disertaciją „Daugiaspalvių fotometrinių sistemų tyrimas“ ir kartu su K. Zdanavičiumi 1962–1965 m. sukūrė Vilniaus septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri netrukus įgavo platų tarptautinį pripažinimą. 1971 m. Tartu universitete V. Straižys apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“. 

Vytautas Straižys nusipelno Lietuvos astronomijos patriarcho vardo, nes daug prisidėjo prie astronomijos mokslo vystymo, specialistų rengimo ir infrastruktūros plėtros. 1967 m. V. Straižys tapo Fizikos ir matematikos instituto astrofizikos sektoriaus (vėliau skyriaus) vadovu ir vadovavo šiam vis augančiam astronomų kolektyvui iki 2003 m. Jam vadovaujant apginta per 20 disertacijų. 1969–1990 m. V. Straižys vadovavo Molėtų astronomijos observatorijos bei Maidanako stebėjimų stoties Uzbekistane statybai ir teleskopų įrengimui. V. Straižys ilgus metus dirbo ir neetatiniu VU Astronomijos observatorijos moksliniu vadovu, dėstė studentams įvairius astronomijos kursus, 1976 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 

Vilniaus fotometrinė sistema ypač išpopuliarėjo, kai 1977 m. prof. V. Straižys išleido monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“.  1982 m. išleistoje antrojoje monografijoje „Žvaigždės su metalų deficitu“ įrodyta, kad sistema tinka klasifikuoti ne tik normalios cheminės sudėties žvaigždes, bet ir nemetalingas, anglingąsias, emisines žvaigždes, baltąsias nykštukes, subnykštukes, dvinares žvaigždes. Vilniaus fotometrinė sistema iki šiol yra labiausiai pritaikyta klasifikuoti bet kurį Galaktikos lauko žvaigždžių rinkinį esant net ir didelei tarpžvaigždinei ekstinkcijai. Sistema taip pat leidžia atpažinti įvairių tipų pekuliarias žvaigždes ir jas klasifikuoti. 1992 m. apibendrinta ir išplėsta monografija anglų kalba “Multicolor Stellar Photometry” buvo išleista JAV. Prof. V. Straižys mokslinėje spaudoje paskelbė ir per 400 straipsnių cituotų virš 8000 kartų. 

Didelė darbo patirtis žvaigždžių astrofotometrijos srityje lėmė tai, kad per dešimt Lietuvos astronomų buvo pakviesti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra ruošiant į kosmosą Gaia observatoriją, o prof. V. Straižys − vadovauti pekuliarių žvaigždžių klasifikacijos darbo grupei.  2016 m. paskelbtame pirmajame Gaia  stebėjimus pristatančiame moksliniame straipsnyje V. Straižio pavardė puikuojasi greta su kitų reikšmingiausiai prisidėjusių prie šio projekto mokslininkų pavardėmis. 

1977 m. V. Straižys inicijavo Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenio leidybą, nuo 1992 m. tarptautinio žurnalo „Baltic Astronomy“ leidybą ir buvo šių žurnalų atsakinguoju redaktorium. Nuo 1992 m. iki 2001 m. buvo periodinio mokslo populiarinimo leidinio „Lietuvos dangus“ redaktorius. 1992 m. išleido mokslo populiarinimo knygą „Paukščių takas“. 1984 m. kartu su A. Juška sudarė ir išleido „Astronomijos enciklopedinį žodyną“, o 2002 m. parengė ir išleido dvigubai platesnę žodyno laidą. 1993 m. išleistas „Astronomijos“ vadovėlis vidurinių mokyklų 12 klasėms, 1995 m. – „Astronomijos“ vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams (su 2 bendraautoriais), atnaujintas 1999 m. 2012 m. išleido knygą “Molėtų astronomijos observatorija”. Nuo 1955 m. yra parašęs per 500 mokslo populiarinimo straipsnių ir leidinių. 

Esame giliai nuliūdę, dėl kolegos ir draugo Vytauto Straižio netekties. Jis buvo iškilus astronomas ir nepaprastai mokslui atsidavęs žmogus, kurio darbai ir palikimas gyvuos daugelį metų.

Atsisveikinimas su Velioniu antradienį (gruodžio 21 d.) laidojimo paslaugų centre “Nutrūkusi styga” (Ąžuolyno g. 10, Vilniuje) nuo 15 val., išlydėjimas į Utenos senąsias kapines – trečiadienį 11 val. 30 min. 

Pažangiausi Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas 24 geriausiems Matematikos ir informatikos, Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentams įteikė „Teltonika Telematics“ vadovas Antanas Šegžda ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 72 000 eurų per metus.

Šių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete planuojama įkurti bendrą VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratoriją.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

Daugiau skaitykite: https://naujienos.vu.lt/pazangiausi-vilniaus-universiteto-pirmakursiai-paskatinti-3000-eur-vertes-teltonikos-stipendijomis/

Nuotraukos Justino Auškelio

LRT laidoje „Smalsumo genas. Kaip šviesa tampa energija ir kvantinio pasaulio paradoksai“ pasakoja VU Fizikos fakulteto darbuotojai prof. Leonas Valkūnas, doc. Jevgenij Chmeliov, doc. Mindaugas Mačernis.

Laidą galima pažiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000189819/smalsumo-genas-kaip-sviesa-tampa-energija-ir-kvantinio-pasaulio-paradoksai

Open Readings – tarptautinė akademinė platforma, skirta studentams ir jauniesiems mokslininkams iš viso pasaulio pristatyti savo vykdomus tyrimų rezultatus ir praktiką fizikos ir gamtos mokslų srityse.

Open Readings kviečia į jau 65-ąją tarptautinę fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją Open Readings 2022, vyksiančią 2022 m. kovo 15-18 dienomis.

Registracija jau prasidėjo ir truks iki sausio 17d. Konferencijoje galima pristatyti žodinius ir stendinius pranešimus. Registracijos mokesčio nėra.

Registruokitės jau dabar!

Antrus metus iš eilės konferencija keliasi į virtualią erdvę, kadangi šalis vis dar suvaržyta pandemijos. Nepaisant to, savo moksline patirtimi dalinsis ir pranešimus skaitys pasaulinio lygio kviestiniai pranešėjai. Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei technologijos mokslo centrų pristatys savo mokslinius darbus.

Tikime, kad mokslinės konferencijos suteikia reikšmingos patirties kiekvienam būsimam mokslininkui, tai pirmas ir stiprus žingsnis ketinantiems lipti mokslinės karjeros laiptais. Ši konferencija atvira entuziastingiems studentams iš viso pasaulio. Visus susidomėjusius studentus (bakalauro, magistro, doktorantūros) kviečiame dalyvauti ir pristatyti savo vykdomus pačios įvairiausios tematikos mokslinius tyrimus.

Daugiau informacijos: http://www.openreadings.eu/

2021 m. lapkričio 18 d. įvyko pakartotinis balsavimas, kuriame išrinkti dar du Fizikos fakulteto Tarybos nariai:

• Jūras Banys;
• Rimvydas Aleksiejūnas.

Balsavimo suvestinė.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.