Sidebar

08 CERN History Banner

Atsidarius sienoms į Vakarus pirmieji CERN‘ą aplankė VU Fizikos fakulteto studentai (dvi grupelės 1991 ir 1992 metais, jų įspūdžiai – Fidipedijoje). 1993 m. Lietuvoje įkuriamas tarptautinės organizacijos „International Centre for Scientific Culture ICSC-World Laboratory“ skyrius, kuris padeda į CERN‘o programą RD8 įsijungti kelioms tyrėjų komandoms iš VU FF ir PFI (projekto vadovas akad. Juras Požela ir Glazgo universiteto profesorius Kenway Montgomery Smith, tyrėjų komandų vadovai prof. V.Bareikis, prof. A.Matulionis, prof. J.V.Vaitkus, įtraukę į bendrą veiklą technologus iš MGS „Venta“ - GaAs elektronika ir „Mikrolyra“ – GaAs „pikseliniai“ radiacijos detektoriai). (VU komandos siūlomi tyrimo metodai ir detektorių modeliaia buvo ekspertuojami: pirmiausia į Vilnių atvyko prof.C. Del Papa (Italija) ir prof.K.Smith (Škotija) – RD8 programos vadovai, ir jie pakvietė padaryti seminarus Šefildo, Lankasterio ir Glazgo universitetuose. Sprendimas teigiamas.) Mokslinius tyrimus rėmė Tarptautinio kultūros centro "Pasaulio laboratorija" Lietuvos skyrius. Šis projektas baigiamas 1998 m., o Vilniaus universiteto mokslininkų komanda tęsia darbus vykdydama su CERN susietą ilgalaikę Karališkosios draugijos (Royal Society, London) programa (1997-2003 m. projekto vadovai K.Smitas ir J.Vaitkus), kurią papildomai personaliniu grantu paremia JK dalelių fizikos ir astronomijos taryba (PPARC). Į šią programą įtraukiama ir akad. J.Poželos tyrėjų grupė iš Puslaidininkių fizikos instituto (PFI), pasisiūliusi sukurti varizoninius (GaAlAs) jonizuojančios radiacijos detektorius.

Vilniaus universitetas oficialiai įtraukiamas į CERN‘o projekto dalyvius 2002 metais, kada sukuriama RD50 programa „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai radiacijos detekoriai ypač didelio šviesingumo kolaideriams“, kurioje prof. J.Vaitkus dalyvaujantis programos parengime kaip Glazgo universiteto vizituojantis profesorius, išrinktas „Naujos medžiagos“ paprogramės koordinatoriumi, registruojasi atstovaujantis Vilniaus universitetą (nuo 2011 m. jis šios programos tarybos pirmininko pavaduotojas). Dalyvavimui programoje pritaria Švietimo ir mpkslo ministras dr. A.Monkevičius, o Valstybinis mokslo ir studijų fondas finansuoja darbus per Aukštųjų technologijų plėtros programa (projekto vadovas prof. J.Vaitkus, vykdytojai – VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto (MTMI) ir PFI komandos).

2003 m. Vilniaus universiteto tyrėjai pakviečiami įsijungti į CERN RD39 programą „Kriogeniniai radiacijos detektoriai“ (2018 m. ji CERN‘o LHCC tarybos sprendimu įjungiama į RD50 programą), šios komandos vadovas vrs.m.d. E.Gaubas įtraukia į darbus ir UAB „Elmika“.

2004 m. CERN ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė Bendradarbiavimo sutartį (Lietuvą atstovauja ŠMM ministras dr. R.Motūzas, pažyminčia jau vykdomą ir Lietuvos remiamą veiklą RD39 ir RD50 programose, leidžiančią bendradarbiauti moksliniuose ir techniniuose dalelių fizikos tyrimuose. Šio susitarimo Protokolas buvo pasirašytas 2005 m., nustatant Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų dalyvavimą dalelių fizikos eksperimentuose CERN‘e. Interesus bendradarbiauti deklaruoja LMA, VU MTMI, TFAI, Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF); KTU; VGTU; VDU; VPU; Fizikos institutas; Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrius, tačiau bendradarbiautia pradeda prof. A.Juozapavičiaus komanda (MIF), sukurdama Lit-Grid programą ir per Erasmus-Sokrates programą siųsdama studentus į praktiką CERN‘e IT tematika, prof. Z.Rudziko vadovaujami TFAI tyrėjai, besirengiantys jungtis į CERN‘e vykdomų eksperimentų duomenų analizę, ir darbus tęsia VU MTMI komandos (RD39 bei RD50 kolektyvai). Sutartį 2009 m. pratęsia (iki 2014 m.) ŠMM ministras G.Steponavičius

002 VaitkusVykdomi tyrimai sulaukia nacionalinio pripažinimo: 2005 m. E.Gaubui, V.Kažukauskui, J.Poželai, K.Poželai, A.Šilėnui ir J.V.Vaitkui už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)“ suteikiama Lietuvos mokslo premija Fizinių mokslų srityje.

2007 m. atskira sutartimi Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija jungiasi į Kompaktiško miuonų solenoido (CMS) eksperimentą. Nuo to laiko jos prisideda prie eksperimento kasmetinės priežiūros ir eksploatavimo bei statybos ir atnaujinimo išlaidų. Glaudžiai įtraukiami į bendradarbiavimą VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ir VU MIF. Tiems darbams ypač talkino prof. Guenakh Mitselmakher iš Floridos universiteto JAV). Daug Lietuvos mokslininkų ir studentų aktyviai dalyvavo ir dalyvauja CERN ir CMS tyrimų veikloje.

Laiške, kurį gavo ŠMM ministras G.Steponavičius nuo CERN generalinio direktoriaus prof. Rolf‘o Heuer‘o pažymėta, kad CERN‘s matomas indėlis, kurį įneša darbai vykdant CMS eksperimentą, LHC Computing Grid programa bei specializuotas programas RD39 ir RD50.

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje auga susidomėjimas CERN‘u, ką ženkliai įtakoja ambasadorius (prie Jungtinių tautų ir kitų tarptautinių organizacijų) Rytis Paulauskas, kuriam padedant daug Lietuvos vadovų ir mokslo institucijų vadovų lankosi CERN‘e. Ryškus pokytis įvyksta 2014 m. ŠMM ministrui prof. D.Pavalkiui besilankant CERN‘e, kada CERN generalinis direktorius prof. Rolf‘as Heuer‘is, pristatydamas CERN‘a atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva jau daug metų sėkmingai bendradarbiauja su CERN‘u, ir paklausė gal jau laikas siekti asocijuotos narystės CERN‘e. Ministras pakviečia CERN generalinį direktorių apsilankyti Lietuvoje. CERN generalinis direktorius prof. Rolf‘as Heuer‘is atvyksta, ir priėmime pas prezidentę D.Grybauskaitę ji „deda tašką“ – Lietuva sieks asocijuotos narystės CERN‘e. Prasideda formalios procedūros.

2015-ųjų groudžio 02 d. CERN‘e sukuriama grupė , kuri po diskusijų ir demokratinės apklausos 2016.01.07 virsta . Šis pavadinimas apima ne vien tik fiziką, bet visus įmanomus interesus susijusius su CERN.

001 CERN lithuanians

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė su dalyvavusiais 2016.01.20 susitikime lithuanians-at-cern grupės nariais ir ambasadorius R.Paulauskas (dešnėje)

2016 m. CERN‘o ekspertai analizuodami esantį Lietuvos ir CERN‘o bendradarbiavimą pažymėjo, kad „du Vilniaus universiteto fizikai (A.Juodagalvis ir J.Vaitkus) yra CMS publikacijų bendraautoriai. CMS duomenų analizėje (įvairia tematika) dalyvauja ir keli lietuvių tyrėjai, įdarbinti ne Lietuvos institucijose. Atskirose tematikose:

  • a) Lietuvos tyrėjai nagrinėja Standartinio modelio fizikos (Drell-Yan procesas) ir Higso bozono skilimo į du tauonus ar miuonus reiškinius.Po truputį stiprėja Lietuvos įsitraukimas į CMS “Gas Electron Multiplier” (GEM, komandos vadovas dr. Andrius Juodagalvis) ir "Beam Radiation Instrumentation and Luminosity" (BRIL) projektus. Lietuvos inžinieriai dalyvavo kalibruojant Hadronų kalorimetrą (HCAL).
  • b) Ženkliausiai Lietuva prisideda prie CMS veiklos su IT susijusiomis paslaugomis, teikdama kvalifikuotus kompiuterių inžinierius ir studentus, daugiausia iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (prof. A.Juozapavičiaus komanda). Nuo 2007 m. vidutiniškai dešimt Vilniaus universiteto kompiuterių inžinierių nuolat bendradarbiauja su CMS Core Computing, Offline and Physics Performance bei Dataset užduotyse. Visai neseniai Lietuvos kompiuterių inžinieriai taip pat dalyvavo Duomenų registravimo (Data acquisition, DAQ) veikloje. Pripažįstama, kad šių inžinierių teikiamos palaikymo paslaugos bei sukurti įrankiai ir procedūros yra aukštos kokybės ir svarbios eksperimento veikimui, duomenų kaupimo efektyvumui ir jų sertifikavimui. "Baltic Grid" (I ir II) buvo Europos Sąjungos finansuotas projektas, kuriame nuo 2005 iki 2010 m. partneriais buvo ir CERN bei Vilniaus universitetas. Šio projekto tikslas buvo tinklo infrastruktūros, skirtos HEP bendruomenei, įskaitant ir CMS, paslaugų gerinimui. Šio projekto metu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas savo patalpose įkūrė Tier-3 skaičiavimo įrangą, padėjusią supažindinti studentus ir darbuotojus su CERN / CMS vykdomais skaičiavimais. Per pastarąjį dešimtmetį įvairiam laikotarpiui CMS priėmė daug Lietuvos studentų, iš viso beveik šimtas jų prisidėjo prie duomenų apdorojimo, veiksmingo CMS eksperimento aukštos kokybės duomenų rinkimo ir sertifikavimo.
  • c) RD39: pagrindiniu bendradarbiavimo tikslu yra sukurti radiacijai atsparių kriogeninių silicio detektorių LHC eksperimentams ir juos tobulinti. Žymi veikla apima įterpto krūvio (angl. Charge Injection Detector, CID) ir prarandamo pluošto stebėsenos (angl. Beam Loss Monitor, BLM) detektorių kūrimą. Daugiau nei 10 metų Vilniaus universiteto grupė (komandos vadovas prof. Eugenijus Gaubas) aktyviai dalyvauja RD39 tyrimuose, kuriuose siekiama kurti kriogeninius detektorius dalelių fizikos eksperimentams ir LHC greitintuvui. Mokslinių tyrimų sritys yra matavimo technologijų kūrimas, didelės energijos apšvitos poveikio ir spinduliuotės sukeltų detektoriaus defektų funkcinių charakteristikų modeliavimas. Pagrindiniai rezultatai buvo pateikti RD39 darbiniuose susirinkimuose nuo 2006 iki 2016 m. ir paskelbti daugelyje mokslinių straipsnių, RD39 leidinių ir ataskaitų. 2007 m. birželio mėn. RD39 darbinis susirinkimas buvo surengtas Lietuvoje.
  • d) RD50 kolektyvas kuria spinduliuotei tolerantiškų puslaidininkių įtaisus labai intensyviems kolaideriams, ir Vilniaus universiteto grupė (vadovas prof. J.Vaitkus) prisideda nuo pat veiklos pradžios 2002 m. Dabartinis mokslinių tyrimų programos dėmesys skiriamas silicio jutiklių kūrimui didelio šviesio LHC programai (angl. High-Luminosity LHC). Vilniaus komanda atliko nemažą darbą, susijusį su GaN jutiklių įvertinimu ir panaudojimu sekimo detektoriais didelės spinduliuotės aplinkoje. Be to, jie buvo esminiai RD50 WODEAN (angl. Workshop on Defect Analysis in irradiated silicon detectors) projekto dalyviai. Naujausi Vilniaus komandos įnašai yra spinduliuotės sukeliamų defektų modeliavimo srityje, ypač dėl defektų klasterio modeliavimo ir naujo defektų apibūdinimo metodo, pagrįsto impulsine fotojonizacijos spektroskopija, kūrimo. Vilniaus universitetas organizavo 10-tąjį RD50 darbinį susirinkimą, mokslinius rezultatus pristatė beveik visuose darbiniuose susirinkimuose (jų buvo 21), ir paskelbė daugiau nei 20 mokslinių straipsnių RD50 tematika.“

003 VU TEGDėka RD50 programoje atrasto efekto, kad krūvininkų gyvavimo trukmė tiesiškai mažėja silicį švitinant hadronais, ir ta prieklausa apima šešias įtėkio kitimo eiles, VU komanda buvo pakviesta jungtis į CERN koordinuojamą ES FP7 projektą AIDA (Advanced European Infrastructures for Detectors at Accelerators) (2011-2015), kurį vykdant sukonstrtuotas radiacijos monitoringo ir 1D vaizdinimo prietaisas (prof.E.Gaubas ir jo komanda) įdiegtas CERN‘e.

VU-TEG prietaisas įdiegtas CERN‘e 

Darbai tęsiami ES Horizon2020 projektą AIDA2020 (2015-2020), į kurį įsijungė ir prof. G.Tamulaitis su komanda, tirti ir kurti ypač sparčius scintiliatorius, ir 2016 m. pakviestas įsijungti į CERN RD18 Kristaltalų skaidrumo programą (angl. "Crystal Clear Collaboration"). Tiesa, šiai programai aktualaus švino volframato savybes jis tiria nuo 2001 m. (bendradarbiaudamas su Ukrainos tyrėjais).

Kadangi CERN’o ekspertai nurodė:

“The Task Force strongly recommended the creation of a Chair of Experimental Particle Physics at Vilnius University. Selection of an appropriate candidate for such a position could be facilitated by establishing an International Advisory Committee. It would provide the necessary technical coordination and link within Lithuania with various activities in many academic and industrial institutions already involved, or which could benefit from collaboration with CERN. Consequently it should also assume a coordinating role with all other partners This approach based on intimate knowledge of CERN’s scientific and technological needs would help to maximize Lithuania’s industrial return.”

- sudaromas Vilniaus universiteto strateginis planas siekiant vykdyti CERN‘o Lietuvai keliamus reikalavimus dėl asocijuotos narystės CERN‘e. Šis planas sudaromas CERN Task Force ekspertų rekomendacijos įgyvendinti ir sustiprinti.

Centras ryšiams su CERN‘u „Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras įsteigtas VU Senato nutarimu 2017.02.21. Tarptautinių patarėjų taryba sudaroma 2017.02.21 VU Rektoriaus įsakymu.

Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė patvirtina 2017 m. birželio 13 d. Pasirengimo narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN 2017 – 2022 metų veiksmų planą, kurį nustato pagrindinius darbus, kuriuos būtina atlikti pasirengiant Lietuvos asocijuotai narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje – CERN‘e. Detalizuojami veiksmai 2017-2019 metams.

2017 m. birželio 27 d. Vilniuje pasirašoma Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimą dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo.

Lietuvos asocijuotos narystės CERN‘e sutartį LR Seimas ratifikavo 2018 m. sausio 8 d.

Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė patvirtina 2018.05.17 „Įsijungimo į CERN‘ą veiksmų planą“ ir nustato užduotis Vilniaus universitetui ir Lietuvos mokslų akademijai 2018-2020 m. periodui.

Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos