Sidebar

Fizikos fakulteto istorijos ištakos siejasi su Vilniaus Akademijos (Universiteto) veiklos pradžia (1579 m.), kai Filosofijos fakultete buvo dėstoma Gamtos filosofija, kaip Aristotelio filosofijos dalis. Ryškesnis fizikos dėstymo laikotarpis prasidėjo nuo 1632 m., Universitete pradėjus dirbti matematikos ir astronomijos profesoriui Osvaldui Krygeriui. Jis ne tik dėstė, bet ir parašė traktatą Compendium Mathematicarum Disciplinarum, kuriame buvo mechanikos bei optikos skyriai. Apie 1635 m. jis subūrė pirmąją tiksliųjų mokslų mokyklą. Jo rūpesčiu Universitetas įgijo optinį teleskopą, kuriuo buvo galima stebėti Jupiterio palydovus ir kitus dangaus kūnus. 

Svarbus etapas fizikos istorijai prasidėjo 1753 m., kai matematikos profesorius Tomas Žebrauskas įsteigė astronomijos observatoriją, o 1756-1757 m. m. jau veikė matematikos ir eksperimentinės fizikos kabinetas su specialia biblioteka. Kabinetas buvo patalpoje prie Universiteto Teatro salės, pastarojoje T. Žebrauskas aukštuomenei rengdavo viešuosius fizikos reiškinių demonstravimus. Taip surasdavo mecenatus mokslui remti.

Ryškus fizikos studijų ir mokslinių tyrimų pakilimas prasidėjo nuo 1773 m. dėl esminės Universiteto pertvarkos, dėl kurios susiformavo Fizikos kolegija (fakultetas). Universiteto rektoriumi tapus Martynui Počobutui, 1789-1799 m., ženkliai sustiprėjo fizikos, matematikos, o ypač astronomijos dėstymas, nes jas dėstė pats rektorius. Tuometiniame fakultete veikė šeši šakiniai padaliniai: Teorinės ir eksperimentinės fizikos, Grynosios matematikos, Taikomosios matematikos, Astronomijos, Tapybos ir Piešimo.

Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Vilniaus universitetas buvo pertvarkytas pagal carinės Rusijos valdžios nurodymus, sudaryti keturi fakultetai, ir vienas iš jų – Fizikos-matematikos. Fakultete buvo Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų, Botanikos, Žemės ūkio, Aukštosios grynosios matematikos, Astronomijos, Praktinės astronomijos ir Civilinės architektūros katedros. 1804–1814 m. fiziką dėstė Steponas Stubelevičius, šį kursą grįsdamas naujausiais pasauliniais fizikos laimėjimais, išplėtė jos problematiką, suorganizavo laboratorinius darbus bei pradėjo mokslinius tyrimus – nagrinėjo elektros ir magnetizmo ryšį, šilumos prigimtį, reikšmingai papildė fizikos kabinetą naujais prietaisais, parašė pirmąjį Lietuvoje fizikos vadovėlį Trumpas fizikos pradmenų rinkinys (Zbiór krótki początków fizyki 1816). Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m.

Po keleto nesėkmingų bandymų atkurti Universitetą, 1919 m. spalio 11 d. Kolonų salėje (Mažojoje auloje) Lenkijos vyriausias kariuomenės vadas Juzefas Pilsudskis įteikė pirmajam rektoriui prof. Michalui Siedleckiui Stepono Batoro universiteto valdžios simbolius. Atkurtojo universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakultete buvo Fizikos skyrius (Zakład fiziczny) Vėliau jis buvo padalintas į du poskyrius. Fizikos skyriuje vyko sėkmingos studijos, o taip pat ir moksliniai tyrimai, ypač astronomijos, atomo bei branduolio, optinės spektroskopijos. Buvo įgyta daug tobulų naujų prietaisų (nemažai jų eksponuojama Fizikos muziejuje), įgytos ir tinkamai įrengtos patalpos Naugarduko g. (dabar – Chemijos ir geomokslų fakultetas), pastatyti nauji Astronomijos observatorijos pastatai Čiurlionio g.

Kai 1939 m. Vilnius buvo sugrąžintas Lietuvai, tuometinė vadovybė nutarė iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (įkurto 1922 m.) perkelti Matematikos-gamtos mokslų fakultetą bei Kauno astronomijos observatoriją į Vilniaus universitetą, jungiant su tuo, kas buvo likę iš Stepono Batoro universiteto. Beje, iš Fizikos skyriaus personalo pasiliko tik vienintelis asist. Henrikas Horodničius, produktyviai dirbęs atomų spektroskopijos mokslinėje grupėje. Visi kiti išvyko į Lenkiją ir toliau sėkmingai dirbo akademinius darbus. Vilniaus universiteto fizikų inventorių perėmė speciali komisija, o laikinuoju viso Universiteto vadovu buvo paskirtas fizikas prof. Ignas Končius.

Didelius sukrėtimus universiteto bendruomenė išgyveno prasidėjus nacių okupacijai. Okupacinės valdžios nurodymu 1941 m. iš darbo buvo atleisti visi žydų tautybės dėstytojai. Universitetas šiek tiek gyvavo iki jo galutinio uždarymo 1943 m. Matematikos-gamtos mokslų fakultete dirbo dvi katedros: Eksperimentinės ir Teorinės fizikos, o taip pat jungtinė Astronomijos observatorija (Vilniaus bei Kauno).

1944-1945 m. nors ir sudėtingomis laikmečio sąlygomis, Universitetas vėl buvo atgaivintas. Nuo tada fizika per daugiau kaip septynis dešimtmečius Universitete yra visapusiškai svarbi, tiek studijomis, tiek moksliniais tyrimais, tiek visuomenine veikla. Fizikos šakinius padalinius (katedras bei observatoriją) jungė Universiteto kamieniniai padalinys – Fizikos-matematikos (1944-1965 m.) ir Fizikos – nuo 1965 m. fakultetas. Katedrų būta įvairių, tai priklausė nuo naujų reikšmingų fizikos krypčių susidarymo bei studijų įvairovės. Minėtieji fakultetai turėjo šiuos šakinius padalinius – katedras: Astronomijos (1944-1969 m.), Astronomijos ir plazmos fizikos (1969-1974 m.), Astronomijos ir kvantinės elektronikos (1974-1987 m.), Bendrosios fizikos (1944-1960 m.), Bendrosios fizikos ir spektroskopijos (1960-1987 m. ir 1992-2017), Bendrosios fizikos, astronomijos ir spektroskopijos (1987-1992 m.), Eksperimentinės fizikos (1944-1960 m.), Elektronikos (1970-1974 m.), Kietojo kūno elektronikos (1974-2017 m.), Kvantinės elektronikos (su Lazerinių tyrimų centru) (1988-2017 m.), Puslaidininkių fizikos (1960-2017 m.), Teorinės fizikos (1941-2017 m.). Visą šį laiką veikė ir sėkmingai iki šiol veikia Astronomijos observatorija.


Nuo 2017 m. spalio 1 d. Vilniaus universiteto Senato nutarimu (2017-06-13, S-2017-7-4) Fizikos fakultetas reorganizuotas, įsteigiant naują kamieninį padalinį (buvusiu pavadinimu), kurį sudaro Cheminės fizikos institutas (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Kietojo kūno elektronikos bei Teorinės fizikos katedrų pagrindu), Fotonikos ir nanotechnologijų institutas (Taikomųjų mokslų instituto bei Puslaidininkių fizikos katedros pagrindu), Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas (Radiofizikos katedros pagrindu), Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (reorganizuojamo Teorinės fizikos ir astronomijos instituto bei Astronomijos observatorijos pagrindu), Lazerinių tyrimų centras (Kvantinės elektronikos katedros pagrindu), Branduolių bei elementariųjų dalelių fizikos centras.

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos