Sidebar

Lietuvos fiziku draugija

 

Lietuvos fizikų draugija: vakar ir šiandien

Be vyriausybių bei mokslo institucijų asociacijų, pasaulyje taip pat labai vertinama ir mokslinių draugijų ekspertinė nuomonė, į jas kreipiamasi sprendžiant įvairius mokslinius klausimus, o asociacijos narius vienija tikslas garsinti mokslą ir privilegija jį atstovauti. Todėl dar 1962 m. kilo sumanymas steigti fizikų draugiją. Idėjos iniciatorius buvo Fizikos ir matematikos instituto direktorius akad. Adolfas Jucys: <...> laikas jau yra pribrendęs steigti Lietuvos TSR fizikų draugiją, kuri visuomeniniais pagrindais prisidėtų prie fizikų kolektyvų darnaus bendradarbiavimo, tolimesnio fizikos suklestėjimo respublikoje interesais. Oficialiai Lietuvos fizikų draugija buvo įsteigta VI respublikinėje fizikų konferencijoje 1963 m. kovo 29 d. Vilniuje. Pirmuoju draugijos pirmininku išrinktas prof. P. Brazdžiūnas. Vėliau Draugijai pirmininkavo prof. P. Slavėnas (1966-1968 m.), akad. A. Šileika (1986-1995 m.). 1995 m. Draugijos prezidentu tapo akad. Z. R. Rudzikas, o nuo 2007 m. – prof. J. V. Vaitkus.

Lietuvos fizikų draugija 1992 m. tapo Europos fizikų draugijos (European Physical Society) nare, o 2002 metais – Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos (International Union of Pure and Applied Physics) nare.
Šiandien šią asociaciją sudaro per 160 narių, kurie atstovauja fizikus FTMC, VU FF, VU TFAI ir Kauno (jungiančio visus kauniečius narius) skyriuose. Draugijos dydį apsprendžia narių požiūris į veiklas, kurias draugija inicijuoja. Pavyzdžiui, didžiausia Europoje yra Vokietijos fizikų draugija – per 62 tūkstančius narių, mažiausia – Lichtenšteino – 40 narių.

Lietuvos fizikų draugija yra asociacija, kurios oficialus pagrindinis tikslas yra vienyti Lietuvos fizikus, koordinuoti ir remti jų veiklą, siekiant prisidėti prie fizikos mokslo Lietuvoje plėtotės ir rūpinantis fizikos mokymu aukštosiose mokyklose ir kitose švietimo įstaigose. Draugija visokeriopai padeda mokslo institucijoms ir tyrėjams, reikšmingai prisideda organizuojant mokslines konferencijas bei Lietuvos nacionalinę fizikos konferenciją. Draugijos nariams, vykstantiems į konferencijas, kurias organizuoja Europos fizikų draugija ar Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjunga yra sumažinamas mokestis, jaunieji tyrėjai gali pretenduoti į mobilumo grantus bei dalyvauti specialiose programose. Didžiausias draugijos užmojis yra siekti, kad pasaulyje būtų išgirsti Lietuvos fizikai ir skatinti moksleivius mokytis fizikos bei rinktis gamtamokslines ir inžinerines studijas.

 

Draugijos indėlis į mokslą

1964 m. Draugijos nariai susirūpino fizikos mokslo terminija ir po ilgo kruopštaus darbo 1979 m. buvo išleistas keturkalbis Fizikos terminų žodynas, aktualus iki šių dienų.

1967 m. Draugija, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos aukštosios mokyklos tampa Lietuvos fizikos žurnalo leidėju. Iki nūdienos žurnalo redkolegiją tvirtina Draugijos valdyba.

1972 m. valdybos posėdyje prof. P. Brazdžiūnas pasiūlė įkurti jaunųjų fizikų mokyklą. Tais pačiais metais prie Šiaulių universiteto buvo įkurta fizikos žinių gilinimo, bendraminčių bendravimo, atradimų mokykla „Fotonas“, kurią per 44 metus jau baigė 16 503 mokinių.

Visais Lietuvos fizikų draugijos gyvavimo laikais didelis dėmesys buvo skiriamas fizikos mokslo populiarinimui provincijose bei bendradarbiavimui su mokytojais. Kelios nacionalinės konferencijos buvo organizuojamos Zarasuose, Ariogaloje, Šiauliuose. Nuolat organizuojami pasitarimai su fizikos mokytojais ir Lietuvos mokslų akademijos atstovais.

Draugija padeda organizuoti tarptautines ir nacionalines mokslines konferencijas. Tai ženkliai supaprastina jų organizatorių darbą.

 

Draugijos nario mokestis

Nedidelis nario mokestis, prilygstantis keliems puodukams kavos, panaudojamas nacionalinių moksleivių olimpiadų laureatų paskatinimui, geriausių „Fotono“ mokyklos moksleivių dalyvavimo „Fotono“ vasaros stovyklų rėmimui ir mokytojų talkinimui, prisidedant prie gabių moksleivių paieškos ir jų skatinimo. Taigi Draugijos narys, sumokėdamas nario mokestį išreiškia pritarimą, kad šios ir kitos Draugijos veiklos Lietuvos fizikams yra reikalingos.

 

Draugijos prezidentas: tikiuosi, kad naujoji valdyba „padidins apsukas“

Š. m. spalio mėnesį prof. J. V. Vaitkus buvo perrinktas Draugijos prezidentu. Profesorius paklaustas, kokie pokyčiai laukia Draugijos, atsako:

Draugijoje pokyčiai turėtų vykti dėl naujų įstatų, nes Asamblėjos sukūrimas padidina narių skaičių, įtraukiamą į aktyvią draugijos veiklą. Tikiuosi, kad naujoji valdyba „padidins apsukas“.
Kartu su chemikais aš norėčiau pasiekti, kad Pakruojo savivaldybė rastų būdą, kaip priimti pirmojo Lietuvos fizikochemiko Teodoro Grotuso, kilusio iš Gedučių (Pakruojo raj.), Europos fizikų draugijos mokslinės veiklos pripažinimą, Gudučius skiriant išskirtinai reikšminga pasaulio fizikai vieta. Taip pat yra minčių, kad ir ant Vilniaus universiteto rūmų galėtų atsirasti ženklas, siejamas su raketų išradėju, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoru K. Semenavičiumi ar su magnetino dipolio spinduliuotės įrodymu, bet dėl to dar reikia padirbėti.
Noriu siekti, kad fizikui mokslininkui būtų svarbu tapti šios draugijos nariu ir dalyvauti jos veiklose bei suburti didelę fizikų bendruomenę draugėn po Lietuvos fizikų draugijos stogu ir nešti Lietuvos fizikos mokslo vėliavą.


Daugiau informacijos

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos