Sidebar

Susidomėjimas lazeriais ir netiesine optika kaip perspektyviomis naujomis mokslo sritimis Vilniaus universitete prasidėjo iškart po lazerio sukūrimo. VU pradėjo kurtis bendraminčių būrelis, kuriuos vienijo bendra veikla kvantinės elektronikos srityje. Taip 1969–1970 m. susibūrė stipri teoretikų ir eksperimentuotojų grupė, pasiryžusi dirbti naujoje fizikos mokslo srityje.

  • 1974 m. Fizikos fakultete pertvarkant padalinius Astronomijos ir plazmos fizikos katedra buvo reorganizuota į Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedrą. Tokiu pavadinimu ji gyvavo 14 metų – iki 1988-ųjų, kai buvo suteiktas naujas pavadinimas – Kvantinės elektronikos katedra.
  • 1983 m. prie katedros įkurtas Lazerinių tyrimų centras.
  • 1994 m. įkurta pirmoji iš katedros atsipumpuravusi lazerių bendrovė MGF „Šviesos konversija“. Per 20 metų ši bendrovė tapo viena didžiausių Lietuvos bendrovių, gaminančia pasaulyje gerai žinomus produktus.
  • 1996 m. įkurta antroji atsipumpuravusi nuo katedros lazerių bendrovė UAB „Altechna“. Ji užsiima lazerių komponentų, specialiųjų lazerių, lazerių elektronikos ir lazerinių mikroapdirbimo sistemų kūrimu bei gamyba.
  • 1999–2003 m. vykdytas NATO programos „Mokslas taikai“ projektas „Lazerinis spektrometras kristalų ir optinių komponentų dangų testavimui plačioje spektro ir kampų srityje“ nulėmė VU LTC atranką į renovuojamų mokslo centrų sąrašą pagal bendrą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektą „Mokslinių centrų renovacija 2001–2003“. Gauta parama leido iš esmės renovuoti LTC mokslinę įrangą ir iš dalies laboratorijų infrastruktūrą. 
  • 2001 m. VU LTC įgijo teisę teikti tarptautinę prieigą, kai drauge su VU Biochemijos ir biofizikos katedra rengtas projektas CEBIOLA („Cell Biology and Lasers: Towards New Technologies“) laimėjo ES konkursą, suteikiantį Išskirtinio mokslo centro statusą. Tuo metu tai buvo vienintelis Išskirtinis mokslo centras Lietuvoje tarp dar 34 tokių pat centrų šalyse kandidatėse į ES.
  • 2004 m VU LTC tapo pilnateisiu integruotos Europos laboratorijos LASERLAB-EUROPE nariu. Pagal LASERLAB-EUROPE projektus 2004–2014 m. VU LTC apsilankė 82 ES tyrėjai iš Airijos, Austrijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos, kurie čia įvykdė 39 tarptautinius projektus, 480 dienų naudojosi VU LTC įranga, už kurios nuomą gauta ~1,3 mln. Lt.
  • Nuolat laimimi nauji ES ir NATO finansuojami projektai, plečiasi bendradarbiavimas su Lietuvos lazerių pramonės įmonėmis, katedroje daugėja doktorantų, auga publikacijų skaičius. ES struktūrinių fondų lėšos padėjo atnaujinti mokomųjų ir mokslo tiriamųjų laboratorijų infrastruktūrą bei įrangą, modernizuoti magistrinių ir doktorantūros studijų programas.

Atviros prieigos kompleksas „Naglis“ įrengtas pastačius ~730 m2 VU LTC antstatą. Čia veikiančios mokslinės laboratorijos nuo pat pradžių buvo projektuojamos atsižvelgiant į būtinybę palaikyti pastovią temperatūrą bei švarą. Kartu įrengtos darbo vietos centro darbuotojams, atvykstantiems tyrėjams ir studentams, erdvi cheminių medžiagų paruošimo patalpa. Komplekso veikla apims fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, studentų rengimą, Lietuvos įmonėms leis išbandyti pažangias lazerines technologijas savo produktų kūrimui. 


Norintiems pasiskaityti smulkiau:

Istorinė apžvalga (1962-1990 m.)

Istorinė apžvalga (1991-2013 m.)

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos