2018 m.

Mantas Šimėnas

Hibridinių metalo-formiato karkasų tyrimai elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopija

Šioje disertacijoje pristatomi hibridinių metalo-formiato sistemų struktūrinių fazinių virsmų, struktūrinių fazių bei dinaminių reiškinių tyrimai elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) bei elektronų-branduolių dvigubo rezonanso (ENDOR) spektroskopiniais metodais.
Nuolatinės veikos EPR tyrimai atskleidė [(CH3)2NH2][Zn(HCOO)3], [CH3NH2NH2][Zn(HCOO)3] bei [NH3(CH2)4NH3][Zn(HCOO)3]2 hibridinių sistemų struktūrinių fazinių virsmų rūšis bei molekulinių katijonų judėjimą netvarkiose fazėse. EPR eksperimentai su išoriniu elektriniu lauku parode, kad dimetilamonio cinko-formiatas nėra feroelektrikas. Tie patys eksperimentai patvirtino feroelektrinę [NH4][Zn(HCOO)3] kristalo prigimti. Impulsiniai EPR tyrimai atskleidė metilo grupių dinaminius reiškinius tvarkiose šių sistemų fazėse bei gardelės dinamiką fazinių virsmų aplinkoje. Impulsiniai ENDOR eksperimentai leido nustatyti formiato bei molekuliniu katijonų protonų padėtis šiuose junginiuose.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – prof. J. Banys

Šarūnas Svirskas

Gardelės dinamika ir elektromechaninis atsakas netvarkiuose perovskituose

Krūvio netvarka perovskito oksiduose nulemia jų unikalias dielektrines, feroelektrines ir elektromechanines savybes. Pastarąsios funkcinės savybės plačiai taikomos inovatyvių technologijų kūrimo procese, tačiau ne visi fizikiniai mechanizmai yra suprasti. Kompleksinių perovskito oksido fazinėse diagramose stebima transformacija (nuo koncentracijos) iš klasikinės feroelektrinės būsenos į relaksoriaus fazę. Fazinio virsmo iš relaksoriaus į normalaus feroelektriką mechanizmai nėra iki galo išaiškinti. Šios koncentracijos medžiagos pasižymi maksimaliai geromis fizikinėmis savybėmis ir yra itin patrauklios taikymo požiūriu.
Disertacijoje nagrinėjamos kelios sistemos, turinčios skirtingą krūvio netvarkos laipsnį. Krūvio netarkos įtaka gardelės dinamikai tyrinėta dielektrinės, IR ir Ramanʼo spektroskopijų metodais. Šie tyrimai vienareikšmiškai atskleidė, jog fazinių virsmų anomalijos yra susijusios su relaksacine moda, kurios dinamika turi daug panašumų su tvarkos-netvarkos fazinių virsmų dinamika. Fononų anomalijos nebuvo stebimos IR ir Ramanʼo spektrus, kas paprastai yra būdinga poslinkio tipo sistemoms.
Nuodugniai buvo ištyrinėtas elektromechaninis atsakas tiek makroskopiniame, tiek mikroskopiniame lygmenyje. Mikroskopiniai pjezo-atsako tyrimai parodė, jog nepaisant skirtingos (nano)domeninės struktūros, makroskopinis atsakas esant krūvio netvarkai skirtinguose gardelės mazguose yra tos pačios prigimties.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – prof. J. Banys

Algimantas Černiauskas

Galaktikos kamuolinio žvaigždžių spiečiaus Tukano 47 cheminės ir kinematinės savybės

Disertacijoje atliktas Galaktikos kamuolinio spiečiaus Tukano 47 (47 Tuc) žvaigždžių cheminių ir kinematinių savybių tyrimas, kuriame panaudoti nauji lengvųjų cheminių elementų Na, Mg, K bei s-proceso elemento Zn gausų matavimai šio spiečiaus raudonųjų milžinių sekos (RGB) ir posūkio taško (TO) žvaigždžių atmosferose. Tyrimo metu nustatyta, kad 47 Tuc RGB ir TO žvaigždėms būdinga nedidelė Na ir Mg gausų kosminė sklaida, atitinkamai 0,04 ±0,05 ir 0,08 ±0,02 dex RGB, bei 0,12 ±0,01 ir
0,10 ±0,01 TO žvaigždėse, tačiau K atveju kosminė sklaida nėra stebima nei RGB, nei TO žvaigždėse (0,00 ±0,05 ir 0,00 ±0,03, atitinkamai). Vidutinė K gausa šio spiečiaus žvaigždžių atmosferose sutampa su šio elemento gausa tokio paties metalingumo Galaktikos lauko žvaigždėse. Vykdant tyrimą neaptika sąsajų tarp K ir kitų lengvųjų cheminių elementų gausų, bei sąsajų tarp cheminių elementų gausų 47 Tuc žvaigždžių atmosferose ir šių žvaigždžių kinematinių savybių. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad K ir lengvųjų cheminių elementų nukleosintezė šiame kamuoliniame spiečiuje vyko skirtingų tipų žvaigždėse.

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Mokslinis vadovas – dr. A. Kučinskas

Dovilė Meškauskaitė

Defektų spektroskopija plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir stipriai apšvitintame Si

Disertacijoje aptariami plačiatarpių puslaidininkių medžiagų parametrai ir šių medžiagų pritaikymo galimybės dalelių detektorių ir kitų puslaidininkinių prietaisų gamybai. Deimantas ir GaN pasižymi dideliu atsparumu radiacijai ir yra vienos perspektyviausių medžiagų dalelių detektoriams formuoti. Defektų tyrimai yra aktualūs siekiant sukurti efektyvius ir radiacijai atsparius dalelių detektorius. Šio darbo tikslas buvo įvertinti technologinių ir radiacinių defektų įtaką GaN ir deimanto medžiagų parametrams. Tuo tikslu buvo atlikti struktūrinės analizės (XRD, AFM ir kt.) ir spektroskopiniai (ESR, DLTS, PPIS ir kt.) matavimai. Šiame darbe radiaciniai defektai buvo ištirti AT būdu užaugintame ir neutronais apšvitintame GaN. Taip pat buvo tiriami MOCVD būtu užauginti epitaksiniai GaN sluoksniai. In situ matavimai apšvitos 1.6 MeV energijos protonų pluošteliu buvo atlikti registruojant protonų indukuotą liuminescenciją ir barjerinės talpos kinetikas LED pagrindu pagamintuose GaN sensoriuose. Krūvininkų dreifo parametrų įvertinimui deimante yra svarbu tiesiogiai matuoti krūvininkų dreifo parametrus kinetiniais (TCT) metodais, todėl buvo surasti efektyvūs matavimų režimai kondensatorinio tipo dalelių detektorių funkciniams parametrams bei medžiagos homogeniškumui įvertinti. Defektų identifikacijai dideliu įtėkiu apšvitintame Si buvo naudojami I-DLTS ir krūvininkų prilipimo trukmių temperatūrinių kitimų (TDTL) spektroskopiniai metodai.

Fotonikos ir nanotechnologijų institutas. Mokslinis vadovas – prof. E. Gaubas

Julius Vengelis

Fotoninių kristalų šviesolaidžių dispersijos charakterizavimas ir superkontinuumo generacijos tyrimas

Fotoninių kristalų šviesolaidžiai (FKŠ) yra unikalios terpės superkontinuumo generacijai: galimybė gaminant keisti FKŠ dispersines, netiesines savybes, dvejopalaužiškumą ir t. t. keičiant mikrostruktūrų srities struktūrinius parametrus suteikė svarbų postūmį superkontinuumo generacijos tyrimams.
Šioje daktaro disertacijoje vystomi nauji FKŠ dispersijos charakterizavimo metodai ir tiriama superkontinuumo generacija didelio netiesiškumo poliarizaciją išlaikančiame FKŠ, turinčiame du nulinės dispersijos bangos ilgius, naudojant čirpuotus femtosekundinius ar subnanosekundinius impulsus.
Pirmi du daktaro disertacijos skyriai skirti svarbiai problemai – FKŠ dispersijos charakterizavimui. Pademonstruotas naujas eksperimentinis metodas FKŠ grupinių greičių dispersijai (GVD) charakterizuoti. Be to, pademonstruotas mūsų žiniomis pirmas eksperimentinis metodas FKŠ fundamentinės modos fazinio lūžio rodikliui matuoti.
Trečiajame daktaro disertacijos skyriuje pristatomas palyginamasis superkontinuumo generacijos minėtame FKŠ tyrimas naudojant čirpuotus ir spektriškai ribotus kaupinimo impulsus esant tai pačiai smailinei galiai.
Paskutiniame skyriuje tame pačiame FKŠ naudojant subnanosekundinius kaupinimo impulsus pademonstruojamas superkontinuumo spektro išplėtimas per visą regimąją sritį ir toliau netaikant jokių įmantrių FKŠ technologinių modifikacijų ar sudėtingų eksperimento schemų. Be to, naudojant fotoelektronų kamerą, mes galėjome stebėti kaip dalis superkontinuumo spinduliuotės sklinda ne fundamentinėje erdvinėje FKŠ modoje.

Lazerinių tyrimų centras. Mokslinis vadovas – doc. V. Jarutis

Artyom Plyushch

Kompozitų su anglies nanodalelėmis dielektrinės savybės

Disertacija yra skirta kompozitų su dvimatėmis anglies dalelėmis dielektrinių savybių tyrimui. Disertacijoje yra nustatyta, kad persiskirstymo efektai yra būdingi polimeriniams kompozitams su dvimatėmis grafitinėmis dalelėmis po pirmo atkaitinimo virš stiklėjimo temperatūros. Po pirmojo atkaitinimo virš stiklėjimo temperatūros epoksidinės dervos kompozitų elektromagnetinės savybės žymiai pagerėja dėl geresnio intarpų dalelių pasiskirstymo. Taip pat nustatyta, kad polimerinių kompozitų su feroelektrinėmis dalelėmis dielektrinės ir piezoelektrinės savybės plačiame temperatūrų intervale gali būti žymiai pagerintos pridėjus grafitinių nanoplokštelių (GNP) dalelių dėl geresnio nanodalelių pasiskirstymo ir to kad GNP dalelės sukuria vidinius elektrinius laukus. Sukurtas skaitmeninis modelis apskaičiuoti elektrinės perkoliacijos slenksčius kompozituose su įvairių (0D, 1D, 2D) dimensijų nanointarpais, o taip pat esant jų įvairioms kombinacijoms.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – dr. J. Macutkevič

Ieva Kranauskaitė

Dalelių dydžio ir sinergijos įtaka elektrinėms kompozitų su anglies nanodalelėmis savybėms

Nanotechnologijos – tai viena iš sparčiai besivystančių sričių, kurioje svarbią vietą užima nanokompozitų tyrimai ir praktiniai taikymai. Elektriškai laidūs kompozitai, kuriuos sudaro polimerinė matrica ir laidžios anglies dalelės tai nauja inžinerinių medžiagų klasė. Šios medžiagos potencialiai gali būti pritaikytos gaminti antistatines, radarų bangas absorbuojančias bei apsaugačias nuo elektromagnetinės spinduliuotės dangas bei elektronikos komponentus.
Vieni efektyviausių kompozitų užpildų yra anglies nanodalelės – nanovamzdeliai, grafenas, anglies nanosvogūnai, suteikiančios kompozitams unikalių mechaninių, terminių ir elektrinių savybių. Bet tuo pačiu metu gaminant kompozitus tenka susidurti su technologinėmis problemomis, kurioms spręsti reikalingi efektyvūs sprendimai. Šiuo metu vis dar nėra pakankamai žinių apie anglies nanokompozitų mikroskopinių savybių, dalelių dydžio ir elektrinių savybių sąryšį, todėl dielektriniai šių kompozitų tyrimai galėtų praplėsti suvokimą apie šias medžiagas.
Taigi, šios disertacijos tikslas – ištirti įvairaus anglies užpildo dalelių dydžio ir sinergijos įtaką kompozitų dielektrinėms ir elektrinėms savybėms plačiame dažnių (20 Hz – 1 THz) ir temperatūros (30 K – 500 K) intervale. Buvo tirti kompozitai su su skirtingo dydžio anglies nanosvogūnų agregatais, skirtingo ilgio nanovamzdeliais, skirtingo dydžio grafito dalelėmis ir mišraus tipo anglies nanosvogūnų-nanovamzdelių ir grafeno-nanovamzdelių užpildais, patalpintais polimerinėje matricoje.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – dr. J. Macutkevič

Džiugas Jablonskas

Netiesinio dielektrinio jautrio tyrimai Pb(Mg1/3Nb2/3)O3 šeimos feroelektriniuose relaksoriuose

Feroelektrinių relaksorių (FR) tyrimai yra patraukli sritis. Taikymams šios medžiagos žinomos kaip vieni geriausių pjezoelektrikų. Tačiau, šis darbas skirtas FR fundamentiniams tyrimams. Koncentruojantis į Pb(Mg1/3Nb2/3)O3 (PMN) pagrindo FR makroskopinių savybių tyrimus. PMN yra daugelio autorių laikomas kanoniniu FR. Šitai susiklostė istoriškai, nes pirmasis pagamintas FR buvo PMN. Nuo pat PMN tyrimų pradžios buvo ginčijamasi ar ši medžiaga turi fazinį virsmą, nes buvo pastebėtos anomalijos daugelio fizikinių parametrų temperatūrinėse priklausomybės, pvz.: lūžio rodiklio, dielektrinės skvarbos, garso greičio ir kt. Tačiau, neaptikta aiškių gardelės struktūrinių pakitimų, kuriuos būtų galima susieti su makroskopinių parametrų anomalijomis – medžiagos vidutinė struktūra išlieka kūbinė plačiame temperatūrų diapazone. Dar daugiau, nuo pat FR tyrimų pradžios, PMN temperatūrinei elgsenai bandyta pritaikyti fenomenologinę Landau-Ginzburgo-Devonšyro fazinių virsmų teoriją. Taip pat, buvo bandymų sukurti atskirą unikalios FR elgsenos teoriją. Plačiai priimta idėja, jog FR unikalią elgseną sukuria polinės nano sritys (PNS), t.y. dešimčių nanometrų dydžio polinės sritys, kurių dydis bei elgsena priklauso nuo temperatūros, slėgio ir įvairių priemaišų kristale. Yra laikoma, kad vienoje PNS visi dipoliai orientuoti ta pačia kryptimi, todėl neretai PNS vadinamos superdipoliais arba dipoliniu spiečiumi (klasteriu), kurie gali vartytis ir/arba kvėpuoti, esant nenuliniam elektriniam laukui ir temperatūrai. PNS atsiranda dėl netvarkingai pasiskirsčiusio vidinio krūvio medžiagoje. Kaip bebūtų, universalus teorinis modelis, galintis aprašyti FR nėra atrastas ir kiekvienas naujo modelio siūlymas sukelia daugybę diskusijų ir retorinių klausimų.
Šis darbas yra indėlis į FR medžiagų PMN pagrindu fizikinias žinias. Gauti rezultatai patvirtina, kad chemiškai tvarkių sričių praplėtimas nesusilpnina FR elgsenos ir nesukuria savaiminio fazinio virsmo. Taip, pat buvo sukonstruotas netiesinio dielektrinio jautrio tyrimo stendas, su tikslu išgauti daugiau informacijos apie FR ir pažvelgti į šias medžiagas iš kitokios perspektyvos. Šis tyrimo metodas leidžia stebėti netiesinio dielektrinio jautrio temperatūrinę elgseną nedarant įtakos medžiagos vidiniams laukams. Taip pat, netiesinio dielektrinio jautrio tyrimai gali suteikti įdomios informacijos apie fazinius virsmus vykstančius medžiagoje. Yra žinoma, kad aukštesnės eilės dielektrinis jautris yra jautresnis medžiagos dipoliniam judesiui, nei įprasti tiesinio dielektrinio jautrio tyrimai. Šios unikalios medžiagų tyrimo technikos dėka buvo aptiktas fazinis virsmas 0.83Pb(Mg1/3Nb2/3)O3 – 0.17PbTiO3 kristale. Taip pat, metodas atvėrė galimybę stebėti dipolių elgseną Mn praturtintose 0.9Pb(Mg1/3Nb2/3)O3 – 0.1PbTiO3 keramikose. PbTiO3 yra įprastas feroelektrikas, jį maišant su PMN, gaminami relaksoriaus – feroelektriko kietieji tirpalai. Daugelis mokslininkų bando atrasti ribinę relaksoriaus – feroelektriko kietojo tirpalo koncentraciją, kurią pasiekus stebimas fazinis virsmas. Tokia riba fazinėje diagramoje vadinama morfotropine fazių sandūra. Ji idomi tuo, jog tokios koncentracijos kietasis tirpalas turi geriausias piezoelektrines bei poliarizacines (eng. tunability) savybes.
Apibendrinant, šis darbas duoda indėlį į fundamentines žinias apie medžiagas PMN pagrindu. Taip pat, atveria galimybę kitaip tyrinėti šias medžiagas panaudojant unikalų netiesinio dielektrinio jautrio tyrimo metodą.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – dr. R. Grigalaitis

Gediminas Kreiza

Našiai fluorescuojantys organiniai nanodariniai, sluoksniai ir kristalai taikymams jutikiuose ir lazeriuose

Fotonikos ir nanotechnologijų institutas. Mokslinis vadovas – dr. K. Kazlauskas

Tomas Andrijauskas

Dirbtinis magnetinis laukas labai šaltiems atomams optinėse gardelėse

Labai šalti atomai optinėse gardelėse yra labai įdomios kvantinės sistemos, kurios gali būti naudojamos simuliuojant įvairias kondensuotas sistemas bei studijuojant tokius kvantinius reiškinius kaip kvantinis susietumas. Kadangi labai šalti atomai yra elektriškai neutralūs, įprastas magnetinis laukas jų neveikia kaip elektrinių krūvių, tačiau yra nemažai būdų tokiems atomams sukurti dirbtinį magnetinį lauką.
Disertacijoje studijuojame dirbtinio magnetinio lauko sukeltus topologinius efektus – kvantinį Hall’o efektą. Nagrinėjame dviejų tipų magnetinius laukus: kintamo ir nekintamo ženklo. Kintamo ženklo magnetinis laukas yra lokalus gardelėje ir susisumuoja į nulinį srautą per vieną gardelės narvelį. Priešingai nekintamo ženklo magnetinis laukas susisumuoja į nenulinį srautą ir vidutiniškai atitinka homogeninį magnetinį lauką. Disertacijoje teoriškai nagrinėjame dvi gardeles: dice (periodiškai išdėstytų lošimų kauliukų formos) optinę gardelę bei srauto gardelę, kuri yra sukuriama naudojant dažnio šukų spinduliuotę. Dice optinė gardelė turi kintamo ženklo magnetinį lauką ir pateikia įdomias topologines fazes, tokias kaip topologinis pusmetalis. Srauto gardelė turi nekintamo ženklo magnetinį lauką ir duoda energijos juostas panašias į Landau lygmenis. Taip pat abi gardelės gali turėti įdomias fazes, kuriose energijos juostos turi topologinius Chern’o skaičius moduliu didesnius už vienetą. Tokios fazės duoda smarkesnį Hall’o efektą.

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Mokslinis vadovas – prof. G. Juzeliūnas

Sandra Tamošaitytė

Patologinių nervų sistemos audinių cheminis vaizdinimas panaudojant tiesinę ir netiesinę virpesinę mikroskopiją

Siekiant tobulinti centrinės nervų sistemos ligų diagnostiką, yra svarbu vystyti vaizdinimo būdus, pasižyminčius jautrumu, cheminiu atrankumu ir nereikalaujančius papildomo molekulių žymėjimo. Pagrindinis šios disertacijos tikslas – kompleksiškai pritaikyti eksperimentinius tiesinės ir netiesinės virpesinės mikroskopijos metodus ir tinkamai parinkti spektrinių duomenų analizės būdus tam, kad: (i) minėtieji vaizdinimo būdai būtų įvertinti kaip eksperimentiniai metodai diagnostinės neuropatologijos taikymuose ir nervinio audinio gydymo poveikio stebėjimui; (ii) būtų pateikta naujų įžvalgų apie ligos ar pažaidų sukeltus centrinės nervų sistemos audinio biocheminius pokyčius. Darbe įvertinama plonų audinio sluoksnių deparafinizacijos įtaka netiesinės virpesinės mikroskopijos atvaizdų teikiamai morfocheminei informacijai. Taip pat netiesinė virpesinė mikroskopija taikoma tirti pirminius ir antrinius smegenų navikus, išaugintus pelių smegenyse, bei žmogaus smegenų navikų biopsijas. Netiesinės virpesinės mikroskopijos rezultatai smegenų navikų tyrimuose patvirtinami Ramano mikrospektrometrija ir histocheminiu dažymu. Tiesinė virpesinė mikrospektrometrija bei daugiakanalė netiesinė virpesinė mikroskopija kompleksiškai taikomos tiriant stuburo smegenų audinio pažaidų gydymo poveikį. Spektrinių duomenų analizei taikomi įvairūs chemometrinės analizės metodai, įgalinantys įvertinti stuburo smegenų audinio demielinizaciją, randėjimą bei lipidų pokyčius, sukeltus uždegiminių procesų.

Cheminės fizikos institutas. Mokslinis vadovas – prof. dr. Valdas Šablinskas

Kęstutis Ikamas

Plačiajuosčių, tranzistoriniu, THz detektorių modeliavimas ir taikymas veikai su impulsiniais ir nuolatinės veikos šaltiniais

Ši disertacija skirta plačiajuosčių tranzistorinių THz detektorių (TeraFET) kūrimo ypatumams. Nagrinėti fizikiniai įrenginių veikimo principai ir inžineriniai sprendimai leido sukurti naujus tiesinius (atsakas tiesiogiai proporcingas spinduliuotės galiai) detektorius, kurie efektyviai veikia plačiame, daugiau nei tris oktavas (nuo 0,25~THz iki 2,2~THz) apimančiame dažnių intervale. Gauti eksperimentuose jautriai nenusileidžia geriausiems šiai dienai plačiajuosčiams tranzistoriniams detektoriams ir nedaug nusileidžia atrankiesiems THz tranzistoriniams detektoriams. Darbe taip pat nagrinėjami taikomieji sukurtų detektorių aspektai: ištirtos impulsinių ir nuolatinės veikos šaltinių skleidžiamos THz spinduliuotės detekcijos su TeraFET galimybės. Pirmą kartą tiesiogiai palygintas tranzistorinio THz detektoriaus ir komercinių tiesinių THz detektorių -- Golėjaus narvelio ir bolometro, veikos efektyvumas.
Si ir AlGaN/GaN tranzistorinių detektorių lyginimo netiesiškumų tyrimais įrodyta, kad netiesinė, aukštesnio už vieną laipsnio, atsako priklausomybė nuo THz spinduliuotės galios ¬- universalus, tranzistoriniams detektoriams būdingas reiškinys. Pirmą kartą atlikti su Si tranzistoriniu detektoriumi netiesinės interferometrinės autokoreliacijos tyrimai. Parodyta, kad detektoriaus lyginimo netiesiškumas gali būti panaudotas laikinėms THz impulsų charakteristikoms nustatyti ir stebėti.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institutas. Mokslinis vadovas – dr. Alvydas Lisauskas.

Andrius Petrulis

Daugiaspalvio kietakūnio apšvietimo spalvų atgavos inžinerija ir psichofizikinis vertinimas

Disertacijoje autorius sprendžia keičiamos spektrinės galios skristinių kietakūnio apšvietimo taikymo galimybes žemos apšvietos sąlygomis atliekant psichofizikinius tyrimus. Technologinė darbo dalis susijusi su penkiaspalvio šviesos diodų telkinio taikymu į žmogų orientuotam apšvietimui bei su meno kūriniuose naudojamų pigmentų praktiniu spalviniu atstatymu.
Darbo tikslas – įvertinti dinaminių kietakūnio apšvietimo sistemų spalvinės kokybės parametrus bei pagrįsti juos psichofizikiniais eksperimentais. Šiam tikslui pasiekti buvo atliekami lauko apšvietimo tyrimai, metamerinių šaltinių spalvio suderinimo eksperimentas, praktinės daugiaspalvės sistemos optimizavimas į žmogų orientuotam apšvietimui ir meno kūrinių apšvietimui naudojamo prototipinio šviestuvo kūrimas.
Disertacija sudaryta iš keturių skyrių su poskyriais ir pateikiamomis išvadomis. Pirmame skyriuje plačiau aprašyti psichofizikiniai eksperimentai kietakūnio apšvietimo vertinimui ir palyginimui esant žemai apšvietai (3,3 lx – 300 lx). Antrame skyriuje aprašoma metamerinių šviesos šaltinių spalvos nesutapimo problematika ir atliekami du eksperimentai, kurių metu vertinami keturspalvės RpcGN sistemos metamerų spalvos skirtumai 10 laipsnių stebėjimo laukui. Trečiame skyriuje aprašomas daugiaspalvio RGB+WL+WH šviestukų telkinio modeliavimas į žmogų orientuotam apšvietimui. Ketvirtame skyriuje pateikiami fotochemiškai sendintų pigmentų spalvio kitimo rezultatai ir jų atstatymas naudojant šviesos diodų spektrus.

Fotonikos ir nanotechnologijų institutas. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Artūras Žukauskas.

                                                                            Prof. R. Vaicekausko nuotrauka