Sveikiname Fizikos fakultete išrinktus VU Senato narius:
prof. Darių Abramavičių, prof. Ramūną Aleksiejūną, prof. Robertą Grigalaitį, prof. Aidą Matijošių.
Balsų pasiskirstymas pagal kandidatus:
Balsavimo biuletenių statistika:
VU Fizikos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas doc. dr. Kazimieras Glemža.
Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei Šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacija kviečia dalyvauti paskaitose, kuriose bus galima sužinoti apie šviesos įgalinimą, technologinius ir mokslo pasiekimus lazerių srityje.
Paskaitose turėsite galimybę išgirsti ne tik apie nanorobotus, lazerių pasiekimus energetikoje, bet ir kaip išmatuoti šviesos greitį šokoladu, kaip ir ar įmanoma pasigaminti lazerį namų sąlygomis, kur mokytis, jei nori tapti išradėju ir laimėti fizikos Nobelio premiją, bei daug kitų intriguojančių dalykų apie šviesą ir jos beribes panaudojimo galimybes. Paskaitas skaitys lazerių technologijų kūrėjai – inžinieriai, mokslininkai ir tyrėjai.
Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.
Kviečiame išsirinkti jus dominančią temą ir registruotis į paskaitą, nes vietų skaičius ribotas.
Gegužės 16 d., pirmadienį, 13.30–14.30 val. – „Apie šviesą, paprastai“, kalbės UAB „Altechna“ fizikos tyrėjas Aivaras Pečiulis.
Įvadinėje Šviesos dienos renginių ciklo paskaitoje sužinosite, kaip sekėsi mėnuliui per užtemimą, pamatuosime šviesos greitį su šokolado plytele ir pasvarstysime, kodėl neveikė juodasis lazeris. (TINKA IR PRADINUKAMS!) REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/aaErutgrj9NNFCYR7.
Gegužės 17 d., antradienį, 13.30–14.30 val. – „Medžiagų apdirbimas femtosekundiniais lazeriais“, kalbės tyrėja Agnė Butkutė, UAB „Femtika“.
Lazerinių šaltinių tobulėjimas atveria visiškai naujų galimybių medžiagoms apdirbti. Šiame pranešime bus pasakojama apie tai, kaip femtosekundiniais lazeriais kuriami 3D dariniai iš skaidrių medžiagų ir kam šie dariniai gali būti panaudojami. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/VYTEWb79qvJ8abDZA.
Gegužės 18 d., trečiadienį, 13.30–14.30 val. – „Kas naujo saulės energetikoje“, kalbės prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas, FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, 2002 m. ir 2018 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas.
Pranešime išgirsite apie įvairius Saulės šviesos vertimo į elektros energiją būdus, mokslininkų darbus kuriant naujus saulės elementus ir dar ateityje laukiančius technologinius proveržius. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą:
https://forms.gle/R5F2yXWju4tyaBde9.
Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 13.30–14.30 val. – „Atominė šviesos elektrinė“, kalbės LIGHT CONVERSION lazerių inžinierius Adomas Kačiušis.
Pranešime bus kalbama apie tai, kuo lazeriai skiriasi tarpusavyje ir kuo ypatingi femtosekundiniai lazeriai. Taip pat panagrinėsime femtosekundinių impulsų generavimo principus bei kokią naudą teikia tokių trumpųjų impulsų taikymas industrijoje, moksle, medicinoje. Galbūt tai nebus šlagerių koncertas, kurio metu norisi „paosciliuoti“ į šonus, bet rezonansų ir šviesos efektų neišvengsime! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/wJfec1RypaiMhjfn6.
Gegužės 20 d., penktadienį, 13.30–14.30 val. – „Lazerių mokslas Vilniaus universitete“, kalbės dr. Domas Paipulas.
Norint suprasti, kas yra lazeriai, kaip jie veikia ir ką su jais galima daryti, reikia tiesiog mokytis. Vienintelė vieta, kur tai galima padaryti Lietuvoje, yra Vilniaus universitetas. Kokius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, kaip tapti lazeristu išradėju ir net laimėti fizikos Nobelio premiją, sužinosite būtent šioje paskaitoje! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą:
https://forms.gle/XcXEXkpAu9jsTUCc8.
Paskaitos tiesiogiai bus transliuojamos ir ZOOM platformoje, nuorodų ieškokite Lietuvos lazerių asociacijos „Facebook“ paskyroje.
Daugiau informacijos:
Lietuvos lazerių asociacija
Anželika Voinė
+370 619 15 116
Vakar, gegužės 10 d., Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas Prancūzijos Atominės energijos ir alternatyvių energijos šaltinių agentūros nariui ir Pietų Paryžiaus universiteto Ląstelės integratyvios biologijos instituto vadovui profesoriui Bruno Robert suteiktas už iškilius darbus cheminės fizikos ir biofizikos srityse, ypač už fotosintezės tyrimus ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.
Vilniaus universiteto bendruomenei profesorių Bruno Robert pristatė Fizikos fakulteto profesorius Leponas Valkūnas.
Profesorius Bruno Robert, gimė Prancūzijoje 1958 metais. 1983 metais apgynė daktaro disertaciją Pierre ir Maria Curie universitete. 1989–1991 metais dirbo mokslinį darbą Harvardo universitete, Nobelio premijos laureato Martin Karplus grupėje, 1991 metais grįžęs į Prancūziją tapo grupės vadovu, o vėliau ir Bioenergetikos, struktūrinės biologijos ir mechanizmų tyrimo skyriaus vadovu Atominės energetikos agentūros tyrimų centre.
Prof. B. Robert yra pasaulyje gerai žinomas dėl savo pasiekimų plėtojant ir taikant Ramano bei elektroninės spektroskopijos metodus molekulinių sistemų tyrimams. Pastaruoju metu jis ėmė plėtoti originalią mikroskopijos metodiką, leidžiančią pasiekti aukštą skiriamąją gebą. Jo moksliniai rezultatai yra plačiai pripažinti pasaulio mokslo bendruomenėje – tai liudija didelis jo darbų cituojamumas, viršijantis 10 tūkstančių kartų. Nuo 2009 iki 2013 metų profesorius buvo Prancūzijos biofizikų draugijos prezidentas, o nuo 2017 metų yra Tarptautinės karotenoidų asociacijos prezidentas. Jo mokslinių tyrimų sritys sietinos su reiškinių cheminėse, biologinėse terpėse ir dirbtiniuose dariniuose identifikavimu ir jų valdymo galimybių paieška bei fotosintezės tyrimais.
Kartu su kolegomis iš Fizikos fakulteto jis yra vykdęs ne vieną bendrą projektą, dažnai lankęsis Vilniuje, skaitęs pranešimus Fizikos fakulteto seminaruose ir Lietuvoje organizuotose tarptautinėse konferencijose. Profesorius gana intensyviai bendradarbiavo su Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra ir toliau vykdo mokslinius tyrimus kartu su Cheminės fizikos instituto darbuotojais – turi bendrų darbų su profesoriais L. Valkūnu, D. Abromavičiumi, J. Šulskumi, docentais M. Mačerniu, J. Chmeliovu, A. Gelžiniu, V. Urboniene. Taip pat jis bendradarbiauja ir su Lazerinio centro profesoriaus M. Vengrio grupe vykdant ultrasparčiųjų reiškinių tyrimus, jų pagrindu yra paskelbtos bendros publikacijos. Ne vienas Vilniaus universiteto studentas ir doktorantas yra atlikęs eksperimentus profesoriaus Bruno Robert laboratorijoje vykdant bendrus mokslinius projektus.
Gegužės 5 d. iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi – Fiziko diena.
Šventiniame renginyje kultūros puoselėtojus sveikino ir sertifikatus teikė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir komisijos nariai.
FiDi – Fiziko diena kiekvieną pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miesto gyventojai. Apie šią sostinės studentijos tradiciją pasakojo VU Fizikos fakulteto dėstytojai, studentai, FiDi veteranai, Alumnio draugijos nariai.
FiDi renginiai ne tik buria Universiteto bendruomenę įvairiais savaitę trunkančiais renginiais, bet ir turi didelės edukacinės reikšmė. Į šią šventę nuolat įsitraukia moksleiviai ir pedagogai, atkreipiamas dėmesys į visuotines aplinkosaugos problemas.
Tradicijos, kurios yra saugomos ir branginamos kaip tapatybės dalis, kasmet teikiamos nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Šiemet sąvadą papildė Palangos Jurginės, lietuviškas ritinis, dzūkų smuikavimo tradicija, FiDi – Fiziko diena, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje ir naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte.
2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
Gegužės 6 d. profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Sauliui Antanui Juršėnui sukako 60 metų. Šios gražios sukakties proga Fizikos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina plačios erudicijos ir gilios mokslinės įžvalgos kolegą. 1985 m. baigęs Fizikos fakultetą, savo mokslinę karjerą profesorius pradėjo puslaidininkių liuminescencinės spektroskopijos srityje. Puslaidininkių fizikos katedroje parengė 1991 m. apgintą tuometine terminologija fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir skylių plazmos pikosekundinė spektroskopija stipriai fotosužadintuose CdS, CdSe ir jų kietųjų tirpalų kristaluose“. Vėlesnius savo tyrimus jaunasis mokslininkas vis labiau orientavo organinių puslaidininkių kryptimi.
Mokslinis darbas Humbolto universitete Vokietijoje, Saklė Atominių tyrimų centre Prancūzijoje, Taivano nacionaliniame universitete, Lundo universitete Švedijoje, Kiušiu universitete Japonijoje leido praplėsti tematinį akiratį, įgyti įvairių metodinių ir eksperimentinių įgūdžių, sukaupti įvairios mokslinio darbo organizavimo patirties, užmegzti stiprius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius.
Nuo 2017 m. profesorius tikslingai ir išmintingai vadovauja Fotonikos ir nanotechnologijų institutui. Savalaikis susidomėjimas organinių puslaidininkių fotonika ir kryptingas bei nuoseklus darbas kaupiant žinias, metodinę patirtį, eksperimentinę infrastruktūrą ir telkiant bei motyvuojant talentingus ir ambicingus jaunuosius tyrėjus leido sukurti mokyklą, turinčią kritinę masę atlikti aktualius ir reikšmingus mokslinius tyrimus bei gerą tarptautinį matomumą.
Profesorius yra paskelbęs 220 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir 323 pranešimų konferencijose. Už įspūdingus skaičius svarbiau tų straipsnių ir pranešimų mokslinis svoris. Straipsniai pacituoti daugiau nei 2000 kartų, net 30 straipsnių yra pacituoti daugiau nei 30 kartų. 78 konferencijų pranešimai buvo žodiniai, 23 – kviestiniai.
Profesoriaus yra gavęs keturias Rektoriaus mokslo premijas, dvi premijas už geriausią VU mokslinę publikaciją ir mokslo darbą, o jo su kolegomis atlikti tyrimai buvo įvertinti dvejomis Lietuvos mokslo premijomis: 2002 metais už energijos virsmų puslaidininkiuose ir jų nanodariniuose tyrimus ir 2008 metais už trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinę spektroskopiją.
Septyni profesoriaus vadovaujami doktorantai sėkmingai apgynė disertacijas. Nuo 2003 m. profesorius yra VU Gamtos mokslų srities fizikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas.
Už tai, kad fizika gali būti įdomi ne vien fizikams, kasmet balsuoja dešimtys VU studentų pasirinkdami prof. S. Juršėno dėstomą bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Fizikinis pasaulio įvaizdis“.
Profesoriau, linkime jums neblėstančio kūrybiškumo, naujų mokslinių iššūkių, energijos, sėkmės, stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir asmeninės laimės.
Fizikos fakulteto bendruomenė
Fizikos fakultetas iškėlė šešis kandidatus (rinksime keturis atstovus):
1. Prof. dr. Darius Abramavičius
2. Prof. dr. Ramūnas Aleksiejūnas
3. Vyriaus. m. d. habil. dr. Gediminas Gaigalas
4. Prof. dr. Robertas Grigalaitis
5. Prof. dr. Aidas Matijošius
6. Doc. dr. Mindaugas Mačernis
VU Senato rinkimai Fizikos fakultete vyks 2022 m. gegužės 16 d. 9–17 val. ir gegužės 17 d. 9–16 val. 207 aud. (Saulėtekio al. 9, III r.). Juose galės dalyvauti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus įtraukti universiteto akademiniai darbuotojai.
Gegužės 10 d. ir 11 d. 9–17 val. vyks išankstinis balsavimas Senato rinkimuose. Iš anksto balsuoti norintis asmuo kreipiasi į FF 310 kab. (Saulėtekio al. 9, III r.) ir pasirašytinai gauna balsavimo biuletenį, kurį su atitinkamai pažymėtais kandidatais įdeda į voką ir jį užklijuoja.
Primename, jog vadovaujantis šių metų vasario 22 dienos Senato nutarimu Nr. SPN-4 patvirtintu Senato narių rinkimo tvarkos 31 punktu, „Senato narių rinkimai Padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Padalinio Rinkėjų“ (Fizikos fakultete – 124).
Primename, jog vadovaujantis šių metų vasario 22 dienos Senato nutarimu Nr. SPN-4 ir juo patvirtinta Senato narių rinkimo tvarka, naujajame Universiteto Senate bus 46 nariai. 36 Senato nariai išrenkami kamieniniuose akademiniuose padaliniuose Rinkimų teisę turintiems darbuotojams balsuojant už konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje iškeltus kandidatus. Senato nariais taip pat taps Rektorius bei 9 Universiteto studentų atstovybės nustatyta tvarka išrinkti studentų atstovai.
Primename, kad naujausia informacija apie Senato rinkimus yra pateikiama VU interneto tinklalapyje (https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/rinkimai-i-vu-senata-2022). Čia galite pasitikrinti balsavimo vietą ir laiką, o tuo pačiu įsitikinti, kad esate rinkėjų sąraše.
VU Fizikos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas
doc. dr. Kazimieras Glemža (FF kab. Nr. 310, tel. Nr. (8 5) 236 6049)
Vilniaus universiteto Rektorius paskyrė apdovanojimus atminimo ženklais už reikšmingus mokslo pasiekimus 2021 metais geriausių mokslinių darbų autoriams ir (arba) autorių kolektyvams. Tarp jų, „geriausios gamtos, medicinos ir sveikatos ir technologijos mokslo sričių publikacijos“ kategorijoje apdovanotas ir Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas.
Apdovanojimas skirtas docentui dr. Mantui Šimėnui už publikaciją: M. Ptak, A. Sieradzki, M. Šimėnas, M. Maczka „Molecular spectroscopy of hybrid organic-inorganic perovskites and related compounds“ Coordination Chemistry Reviews 448, 214180 (2021). (https://doi.org/10.1016/j.ccr.2021.214180).
Sveikiname!
Skelbiamas LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursas.
Kandidatus stipendijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos. Savo kandidatūras gali iškelti ir patys mokslininkai.
Kandidatai patys registruojasi konkursui ir pildo elektroninę paraiškos formą Lietuvos mokslų akademijos svetainės paraiškų registravimo sistemoje adresu: https://konkursai.lma.lt/
Paraiškos priimamos 2022 m. balandžio 27 d. – gegužės 22 d.
Informacija teikiama (LMA): Dr. Jadvyga Olechnovičienė, tel.: 8 683 62 056, el. p. (Paraiškos pildymo klausimais)
Evelina Baronienė, tel.: 8 692 45 332, el. p. (Paraiškos teikimo per elektroninę sistemą klausimais).
Jei kandidatas pageidauja, kad jį teiktų institucija, tai reikės parengti Vilniaus universiteto teikimą.
Infomaciją (motyvus) tokiam raštui parengti siųsti Daliai Kaškelytei el. paštu: Taip pat informuoti kas teiks paraiškas šiam konkursui.
Lietuvos matematikų draugija, siekdama skatinti Lietuvos jaunųjų matematikų kūrybinį aktyvumą, kas du metus organizuoja Jaunųjų matematikų premijos už vertingiausią individualų mokslinį darbą konkursą. Šiais metais Ketvirtoji Lietuvos matematikų draugijos Jaunųjų matematikų premija skirta Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Vidui Regelskiui.
Pranešimą apie savo mokslinį darbą Vidas Regelskis skaitys 2022 m. gegužės 2 d. 17 val., 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje, VU Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko g. 24, Vilnius.
Daugiau informacijos: http://www.lmd.mif.vu.lt/lietuvos-matematiku-draugijos-seminaras-30/
Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą.
Fizikos fakultetas iškėlė šešis kandidatus (bus renkami keturi atstovai):
Su kitais kandidatais į VU Senato narius galima susipažinti čia:https://www.vu.lt/site_files/Rinkimai/senato_rinkimai-2022/Kandidatai_%C4%AF_Senato_narius_2022.pdf
2022 m. balandžio 15 d. – gegužės 9 d. skelbiamas kandidatų į Senato narius agitacinis laikotarpis. Jo metu FF rinkimų komisija organizuos kandidatų į Senato narius debatus, o patys kandidatai ar juos iškėlę asmenys gali vykdyti kitokią Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 4 punkte (t.y.: Senato narių rinkimai grindžiami sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais) nustatytiems principams neprieštaraujančią agitacinę veiklą.
KANDIDATŲ Į VU SENATĄ DEBATAI FIZIKOS FAKULTETE
Prisistatymas ir debatai vyks 2022 m. gegužės 6 d. (penktadienį) 11 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, A101 aud. (Saulėtekio al. 3, Vilnius).
VU Senato rinkimai Fizikos fakultete vyks 2022 m. gegužės 16 d. 9 – 17 val. ir gegužės 17 d. 9 – 16 val. 207 aud. (Saulėtekio al. 9, III r.). Juose galės dalyvauti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus įtraukti universiteto akademiniai darbuotojai.
VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija
Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija
Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. Skiriama viena arba dvi 500 Eur stipendijos.
UAB „TELE 2“ vardinė stipendija
UAB „TELE 2“ vardinė skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. Skiriamos dvi 500 Eur stipendijos.
Pretendentai į stipendiją turi užpildytą prašymą ir atsiųsti el.p. iki 2022 m. birželio 14 d.
Nuotrauka Nail Garejev
Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva, 2020 m. Fizikos fakultete buvo įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija.
Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus (t. y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje), darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.
2022 metais dr. Igno Končiaus vardinė stipendija paskirta trečio kurso Šviesos technologijų programos studentui Lukui Naimovičiui. Stipendijos laimėtojas yra pasiekęs išskirtinai puikius studijų rezultatus, aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, organizuoja tarptautines fizikos ir gamtos mokslų studentų konferencijas „Open Readings“, yra tarptautinių organizacijų „SPIE“ bei „EPS Young Minds“ skyrių prezidentas. Kadangi dr. I. Končiaus stipendija skiriama už visuomeninę veiklą, reikia pabrėžti, kad Lukas kelis metus dalyvavo Lietuvos-Ukrainos bendradarbiavimo projekte „Parama nuo konflikto nukentėjusiems Rytų Ukrainos regionams švietimo srityje: Kelyje į pokyčius“, kuriame kuravo moksleivių grupes, atvykusias iš karo paveiktų zonų, taip pat yra savanoris projekte „Ukrainos vaikai Lietuvoje“. Be šių veiklų L. Naimovičius yra VšĮ „Istorijų centras“ organizuojamų tarptautinių moksleivių stovyklų-ekspedicijų kuratorius.
Visose srityse Lukas yra talentingas, atsakingas, patikimas, iniciatyvus, siekiantis naujų žinių ir tobulėjimo, todėl puikiai atitinka Vydūno jaunimo fondo skatinamas pilietiškas ir visuomenei naudingas veiklas.
Bendradarbiaudamas su Prancūzijos ambasada Lietuvoje, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centras Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kontekste tęsia renginių ciklą, skirtą diskutuoti aktualiais klausimais, stiprinti akademinį bei mokslinį universitetinį bendradarbiavimą. Antroji tarpdisciplininė diskusija: „Vertybių Europa karo Ukrainoje kontekste“ vyks 2022 m. balandžio 8 d., penktad. 10.00–12.00 val. (Vilniaus laiku) = 9.00–11.00 val. (Paryžiaus laiku) nuotoliniu būdu per ZOOM platformą lietuvių ir prancūzų kalbomis su sinchroniniu vertimu.
Kviestiniai diskusijos svečiai – pasaulyje žinomi rašytojai, mokslininkai bei susijusių sričių ekspertai: dr. Pascal Bruckner, MCF dr. Hugo Flavier, dr. Bernardas Gailius, dr. Kristina Sabaliauskaitė, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Diskusiją veda dr. Gintarė Tamašauskaitė-Janickė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centro vadovė.
Kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto bendruomenę, partnerius bei visus, besidominčius tarpdisciplinine diskusijos tema.
Dalyvių registracija vyksta iki 2022 m. balandžio 7 d., 13.00 val.: https://forms.gle/G8gqnpibA5eGk8XV7
Užsiregistravusiems nuoroda į renginį bus atsiųsta 2022 m. balandžio 7 d.
Nuoroda į renginį ir programa: https://www.tf.vu.lt/events/tardisciplinine-diskusija-vertybiu-europa-karo-ukrainoje-kontekste-discussion-interdisciplinaire-leurope-des-valeurs-dans-le-contexte-de-la-guerre-en-ukraine/
Daugiau informacijos: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Prancūzijos teisės centras, el. p.
Lietuvos dalelių fizikos susitikimas (LPPM) yra ryšį su Lietuva turinčių dalelių fizikių ir fizikų susibūrimas. Susitikimo tikslas yra plėtoti globalų Lietuvos mokslininkų, besidominčių dalelių fizika, tinklą. Dalelių fizika čia apibrėžiama kaip teoriniai ir eksperimentiniai elementariųjų dalelių ir fundamentaliųjų sąveikų tyrimai.
Vienos dienos virtualaus susitikimo metu dalyviai galės trumpai pristatyti savo karjeros kelią bei tyrimų sritį. Visų karjeros etapų fizikai – studentai, doktorantai, podoktorantai, mokslo darbuotojai ir profesoriai – yra kviečiami registruotis į susitikimą.
LPPM2022 įvyks 2022 m. balandžio 11 d. virtualiai Zoom aplinkoje.
Daugiau informacijos galite rasti čia: www.cern.ch/LPPM2022.
VU Centrinė rinkimų komisija paskelbė oficialią naujų Senato rinkimų pradžią. Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu, naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus.
Fizikos fakultete bus renkami 4 nariai į Senatą.
Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta iki balandžio 8 d. 15:00 val.
Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.
Rinkėjais yra VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys Universitete pagal neterminuotas darbo sutartis arba ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Universitete pagal terminuotas darbo sutartis ne mažiau kaip 1/2 Universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip pusę etato).
Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į padalinio rinkimų komisiją:
PRAŠYMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS
SUTIKIMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS
Centrinės rinkimų komisijos pavedimu raginame aktyviai dalyvauti VU Senato rinkimuose bei raštiškus siūlymus į Senato narius pristatyti iki 2022 m. balandžio 8 d. (penktadienio) 15.00 val. į Fizikos fakulteto dekanatą (Saulėtekio al. 9, III r., 203 kab.).
Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 – 17 dienomis (apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau).
VU FF rinkimų komisijos pirmininkas
Doc. dr. Kazimieras Glemža
Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.
Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. SPN-4 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:
Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):
Sui generis kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 1 atstovą iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):
Medicinos ir sveikatos, gamtos ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 4 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą ir Matematikos ir informatikos fakultetą, iš kurių renkami 3 atstovai):
Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.
Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 21 d. iki balandžio 8 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.
Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame Padalinyje ir įrašomi į atitinkamo Padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą per Centrinės rinkimų komisijos nustatytą kandidatų į Senato narius kėlimo terminą kreipiantis raštu į Padalinio rinkimų komisiją.
Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 d. 9:00 val. – gegužės 17 d. 17:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).
Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.
Gegužės 10 d. 9.00 val. – 11 d. 17 val. akademiniuose padaliniuose vyks išankstinis balsavimas Senato rinkimuose. Daugiau informacijos: Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p.
Vilniaus universiteto Fizikos fakultete atnaujinta mokymosi ir poilsio erdvė. Ją padėjo įrengti femtosekundinius lazerius gaminanti bendrovė „Light Conversion“.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) koridoriai ir auditorijos puikiai pažįstami daugeliui lazerines technologijas kuriančių įmonių darbuotojų. Mat dažnas jų – šio fakulteto auklėtinis.
Per ketverius studijų metus, o neretai ir daugiau, fakulteto erdvės tampa ne tik žinių įgijimo vieta. Iki vėlyvo vakaro trunkantys bendri pasiruošimai paskaitoms, pasirengimas egzaminams, o kartais tiesiog užsitęsiantys pokalbiai su panašiai mąstančiais – VU FF erdvės tinkamos įvairioms veikloms.
Fakulteto ir „Light Conversion“ bendradarbiavimo rezultatas – nauja, patogi studentų poreikiams pritaikyta mokymosi ir poilsio erdvė. Prie istorinio bareljefo, sukurto Vilniaus universiteto 400-ajam jubiliejui paminėti, įrengti ergonomiški foteliai, kompiuterių staliukai, papildomi elektros lizdai kompiuteriams ir telefonams. Nuo šiol net „langai“ tarp paskaitų nebeatrodys tokie ilgūs, o pasiruošimas atsiskaitymams, tikėtina, bus daug efektyvesnis.
Tikslas – pagerinti studentų mokymosi sąlygas
Saulėtekyje esantis VU FF pastatas pastatytas dar 1978 metais. Jis buvo daug kartų remontuotas ir atnaujintas. Remontų metu daugiausia lėšų buvo skiriama auditorijoms bei laboratorijoms atnaujinti ir modernizuoti, o rekreacinės ar savarankiško mokymosi erdvės sulaukdavo mažesnio dėmesio.
„Iki šiol fakultete turėjome vieną poilsio erdvę studentams, esančią pirmame fakulteto aukšte, kurią 2018 metais įrengė įmonė „Altechna“. Kitų aukštų bendrose erdvėse yra paprasti suoliukai, stalai, kėdės, o kai kur antrąjį gyvenimą „gyvuoja“ iš kitur perkelti minkštasuoliai. Dabar fakultetas kartu su „Light Conversion“ atnaujino erdvę antrame aukšte, kuriame sutelktos pagrindinės studijų auditorijos ir vyksta daugiausia užsiėmimų. Tikiuosi, kad šioje šviesioje erdvėje su naujais patvariais minkštasuoliais, kuriuos galima įvairiai sustumti, kompiuterių staliukais, papildomais elektros lizdais studentai galės patogiai bendrauti prieš ir po paskaitų, ruoštis praktikoms ar tiesiog džiaugtis tuo, ką mes dabar turime. Ypač dabar, kai, stebint žiaurius įvykius pasaulyje, daugeliui vis dar sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų, yra vertinga, kad galime studijuoti ir bendrauti čia universitete, o mus remia mūsų partneriai ir draugai iš verslo įmonių, tokių kaip „Light Conversion“, kuri, be viso to, dar skiria ir vardines stipendijas studentams“, – pasakoja VU FF prodekanė dr. Olga Rancova.
„Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas taip pat yra šio fakulteto auklėtinis, o dabar dar ir dėstytojas – magistro studijų studentams VU FF dėstantis „Lazerių technikos“ kursą. Tad jam puikiai suprantami ne tik studijuojančiųjų poreikiai, bet ir fakulteto galimybės. Anot jo, pagerinti mokymosi sąlygas studentams – ir „Light Conversion“, ir fakulteto siekis.
Glaudus bendradarbiavimas
VU Fizikos fakultetui įmonėje jaučiami ypatingi sentimentai – daug „Light Conversion“ darbuotojų yra baigę VU FF. Dėstytojais jame dirba net keli įmonės darbuotojai.
2020 m. pirmojo karantino metu „Light Conversion“ skyrė finansinę paramą, kuri buvo panaudota mokomosioms laboratorijoms skirtų išsinešamųjų laboratorinių darbų maketams paruošti. Maketus sudarė laboratorinio darbo priemonės, saugiai supakuotos į patogias pakuotes, kurias studentai parsinešė namo. Bendraudami su dėstytojais nuotoliniu būdu, studentai galėjo atlikti laboratorinių darbų užduotis tiesiog namuose.
Femtosekundinius lazerius gaminanti įmonė studentus taip pat motyvuoja vardine „Light Conversion“ stipendija, kurios tikslas – skatinti studentų mokslinę veiklą Vilniaus universitete, orientuotą į ultratrumpųjų impulsų lazerinių technologijų vystymą. Stipendija skiriama VU FF bakalauro studijų studentams, aktyviai dalyvaujantiems ar siekiantiems dalyvauti VU Lazerinių tyrimų centro vykdomoje mokslinėje veikloje.
Vilniaus universiteto Fiziko fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto jaunasis mokslininkas Lukas Naimovičius, Europos fizikų draugijos „Young Minds“ Vilniaus skyriaus prezidentas, vienas iš tarptautinės fizinių bei gamtos mokslų konferencijos „Open Readings“ organizatorių.
L. Naimovičiaus dirba ties molekuliniu metodu, kuris leidžia artimos infraraudonosios spinduliuotės fotonus konvertuoti į regimąją spinduliuotę, tam panaudojant organines medžiagas. Pastarosios leidžia technologiją atpiginti ir padidinti jos našumą, lyginant su rinkoje egzistuojančiomis technologijomis. Pokalbyje fizikas pasidalino, kad ši technologija yra labai perspektyvi daugelyje sričių. Viena iš pritaikymo sferų – chemijos pramonė. Ten konversiją galima panaudoti, siekiant sužadinti cheminę reakciją tik tam tikroje didelio indo vietoje. Visgi ypač daug perspektyvų teikia šios technologijos pritaikymas medicinos srityje: nors vaistas patekęs į organizmą paplinta labai plačiai, šviesos pagalba jį galima būtų aktyvuoti tik tam tikroje specifinėje vietoje.
Taip pat jaunasis mokslininkas pristatė ir sparčiai artėjačią konferenciją „Open Readings“. Šiemet ji vyks kovo 15–18 dienomis. Konferencijoje bus plėtojama daugybė temų, pradedant nuo astrofizikos ir baigiant molekulių inžinerija bei savo pranešimus skaitys netgi 8 lektoriai iš skirtingų šalių.
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia: https://bit.ly/34ucM55
Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2021 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tarp jų iš Fizikos fakulteto premiją pelnė Tomas Čeponis, Eugenijus Gaubas, Juozas Vidmančius Vaitkus už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui (2006–2020)“.
Iš viso skirtos septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse, viena – technologijos mokslų srityje. Iš jų net 5 pelnė VU mokslininkai. Į premijas pretendavo 24 darbai. Premijos dydis – 32 760 eurų.
LMP komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys renginio pradžioje paprašė susirinkusiųjų pagerbti žūstančius Ukrainoje. Jis akcentavo, kad ypač karo metu galime įvertinti, kaip gerai mes gyvename ir kaip džiugu, kad turime aukšto lygio mokslą.
Renginyje taip pat dalyvavo ir laureatus sveikino Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
LMA nuotrauka
