Naujienos

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybą iš iškeltų kandidatų Vilniaus universiteto Statuto ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka į Fizikos fakulteto rinkėjų sąrašus įtraukti fakulteto bendruomenės nariai.

Kandidatų į Fizikos fakulteto tarybą kėlimas ir registravimas vyksta nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. lapkričio 5 dienos 13 valandos pagal tris grupes:

• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.1 p.);
• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.2 p.);
• Fizikos fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės ir / ar neakademinės bendruomenės nariai, kuriais gali būti ir darbuotojai priklausantys aukščiau paminėtuose punktuose išvardytoms grupėms (pagal Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto nuostatų 15.3 p.).

Fizikos fakulteto rinkėjai siūlydami kandidatus į Fizikos fakulteto tarybą rinkimų komisijai turi pateikti:

1) raštišką pasiūlymą būti kandidatu į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybos narius (1 priedas);

2) raštišką pasiūlyto kandidato sutikimą būti kandidatu į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto tarybos narius (2 priedas).

Dokumentai priimami Fizikos fakultete Saulėtekio al. 9, III rūmai, 203 kab. darbo valandomis.

Rinkimų eiga:

Kandidatų į Fizikos fakulteto tarybą sąrašas bus skelbiamas 2021 m. lapkričio 8 dieną fakulteto interneto svetainėje.

Fizikos fakulteto tarybos rinkimai vyks 2021 m. lapkričio 11 d., o lapkričio 9 d. bus suteikta galimybė balsuoti iš anksto.

Primename, jog vadovaujantis 2014 metų gruodžio 16 d. nutarimo Nr. S-2014-11-2 ir juo patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių Tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 19 punktu:

„19. Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Padalinio rinkėjų.“

Trumpą rinkimų į VU Fizikos fakulteto tarybą santrauką rasite 3 priede.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Kontaktai: Saulėtekio al. 9, Vilnius, 310 kab., tel. 8 5 2366049, el. p. 

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Pasibaigė kandidatų į Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto (TETI) Direktorius kėlimo terminas.

Kandidatų į Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktorius sąrašas

 1. prof. dr. Robertas Grigalaitis

Rinkimų eiga:

• Kandidatas į TETI Direktoriaus pareigas prieš rinkimus TETI bendruomenei visuotiniame TETI darbuotojų susirinkime pristato savo viziją apie TETI tikslus ir veiklą bei atsako į TETI darbuotojų klausimus. Visuotinį TETI susirinkimą ir debatus organizuoja esamas TETI vadovas arba jo paskirtas asmuo.
• Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktoriaus rinkimai vyks 2021 m. rugsėjo 30 dieną 9:00 – 16:00 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 207 aud.
• Esant poreikiui 2021 m. spalio 4 dieną 10:00 – 16:00 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 207 aud. bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

TETI Direktoriaus pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto TETI nuostatai:

https://www.ff.vu.lt/external/ff/files/Taryba/19-01-25/TETI_FF_nuostatai_2019-01-25_redakcija.pdf

Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Martyna Šimkutė.

Saulėtekio al. 9, 310 kab., LT10222   Vilnius, Lietuva

tel.: +370 5 236 6049

Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS) vienija virš 12 tūkst. astronomų iš 90 pasaulio šalių. 1919 m. įsteigtos mokslininkų sąjungos misija skatinti ir vystyti astronomijos mokslą visais aspektais, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą, tarptautinį bendradarbiavimą. Kiekvienais metais TAS atrenka ir organizuoja devynis tarptautinius simpoziumus aktualiausiomis mokslinėmis tematikomis. Generalinių asamblėjų metu tikslinami pagrindinių astronominių konstantų apibrėžimai, priimamos įvairios rezoliucijos, skirimi apdovanojimai. TAS yra vienintelė visuotinai pripažinta organizacija, skirianti oficialius pavadinimus kosminiams kūnams ir jų paviršiaus dariniams.

TAS Lokaliosios Visatos komisija koordinuoja pasaulio astronomų darbą, tiriant Paukščių Tako ir aplinkinių galaktikų formavimąsi ir evoliuciją, rengia svarbiausių mokslinių pasiekimų apžvalgas, organizuoja tarptautines konferencijas, apdovanoja jaunuosius mokslininkus.  

„Darbas per ateinančius tris metus bus labai įdomus. Vyksta labai daug kosminių misijų ir didelių antžeminių apžvalgų, svarbūs nauji rezultatai pasirodo vienas po kito. Kartu su septyniais komisijos organizacinio komiteto nariais stengsimės įžvelgti svarbiausius atradimus ir pagal tai orientuoti ir telkti kolegas tolimesniems tyrimams. Pasaulinė pandemija suteikė didelių iššūkių organizuojant konferencijas. Bandysime prisitaikyti organizuodami naujas veiklas, tokias kaip reguliarios virtualios paskaitos aktualiausiomis temomis, suteiksime galimybes pasisakyti ir jauniems mokslininkams“, – sako VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.

Nuotrauka E. Kurausko

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto (toliau – TETI) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktoriaus rinkimus. Direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei Direktoriaus pareigų pirmąją kadencijos dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.

Kiekvienas pretendentas privalo pateikti Fakulteto rinkimų komisijai šiuos dokumentus:

• prašymą dalyvauti konkurse; 
• pretendento gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti turimą vadybinę patirtį; 
• pretendento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 
• pretendentui suteiktą mokslo laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją; 
• kitus dokumentus, kurie, pretendento nuomone, galėtų būti svarbūs dalyvaujant konkurse. 

Pareiškinių dokumentų pateikimas iki 2021 metų rugsėjo 23 dienos 13:00 valandos el. paštu  arba asmeniškai į FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. 2366049):

2021 m. rugsėjo 22 d. iki 17 val.;

2021 m. rugsėjo 23 d. iki 13 val.

Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiųsti paštu iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Rinkimų eiga:

• Kandidatų į TETI Direktoriaus pareigas sąrašas skelbiamas 2021 metų rugsėjo 23 d. 
• Kandidatai į TETI Direktoriaus pareigas prieš rinkimus TETI bendruomenei visuotiniame TETI darbuotojų susirinkime pristato savo viziją apie TETI tikslus ir veiklą bei atsako į TETI darbuotojų klausimus. Visuotinį TETI susirinkimą ir debatus organizuoja esamas TETI vadovas arba jo paskirtas asmuo.
• Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktoriaus rinkimaivyks 2021 rugsėjo 30 dieną 9:00 – 16:00 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 207 aud.
• Esant poreikiui 2021 metų spalio 4 dieną 10:00 – 16:00 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 207 aud.bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

TETI Direktoriaus pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto TETI nuostatai: 

https://www.ff.vu.lt/external/ff/files/Taryba/19-01-25/TETI_FF_nuostatai_2019-01-25_redakcija.pdf

Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Raimondas Šiškevičius.

Saulėtekio al. 9, 310 kab., LT10222   Vilnius, Lietuva

tel.: +370 5 236 6049

2021 m. rugpjūčio 16–27 d. Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje vyko virtuali tarptautinė vasaros mokykla „Asteroidų fotometrija“.

Mokyklos tikslas – supažindinti su šiuolaikiniais asteroidų stebėjimo metodais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, su naujausiais tyrimų rezultatais ir aktualijomis, paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą Europlanet teleskopų tinkle, kuriam priklauso ir VU Molėtų observatorija.

Mokyklos veikloje dalyvavo 22 dėstytojai ir 40 dalyvių iš 32 pasaulio šalių: Argentinos, Austrijos, Belgijos, Bolivijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Indijos, Irano, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Nigerijos, Norvegijos, Peru, Rumunijos, Šri lankos, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Kiekvieną naktį vasaros mokyklos dalyviai nuotoliniu būdu atliko stebėjimus su Molėtų astronomijos observatorijos 35 / 51 cm plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu, dieną klausėsi iškilių mokslininkų paskaitų, o praktinių užsiėmimų metu buvo mokomi, kaip nustatyti asteroidų formą ir dydį.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė, vadovavusi mokyklos organizavimui, sakė: „Nepasidavėme pandemijai ir pirmą kartą suorganizavome vasaros mokyklą virtualiai. Nors visada malonu susitikti su dalyviais gyvai, tačiau virtualius formatas atskleidė galimybes priimti į mokyklą daugiau dalyvių ir net iš tolimiausių pasaulio šalių. Svarbu ir tai, kad dažnai tik asteroidų paieškomis užsiimantys astronomijos mylėtojai galėjo išmokti nustatyti atklystančių asteroidų dydį ir formą. Tai labai svarbu įvertinant šių klajūnų pavojingumo laipsnį.“

Tarptautinės vasaros mokyklos Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojamos jau daugiau kaip dvidešimt metų nuo 1999 m. Šią tarptautinę vasaros mokyklą finansavo Europos komisijos projektas „Europlanet 2024 tyrimų infrastruktūra“, skirtas planetiniams tyrimams Europoje vystyti.

Besidominčius asteroidais kviečiame paklausyti Dr. David Polishook paskaitos: https://www.youtube.com/watch?v=CWaeAIMa1s8

Daugiau informacijos: http://mao.tfai.vu.lt/europlanet2021

UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kurios tikslas – skatinti Fizikos fakulteto studentus vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.

Konkurse gali dalyvauti pažangūs pirmos pakopos III ir IV kurso studentai bei antros pakopos I ir II kurso studentai, kurių svertinis studijų vidurkis ne žemesnis nei 8,00. 

Stipendijos laimėtojui siūloma atlikti darbą tema: „Neigiamos dispersijos suderintų GVD osciliacijų veidrodžių porų garinimas naudojant dviejų ašių garinimo sistemą/Deposition of negative dispersion paired GVD oscillation mirrors using a two-axis IBS deposition system“.

Darbas gali būti atliekamas ir kaip profesinės praktika, mokslo tiriamasis ar baigiamasis darbas. Atrinktam kandidatui UAB „Optomenas“ paskirs darbo vadovą. 

Konkursą laimėjusiam kandidatui taip pat bus mokama nuo 100 Eur iki 300 Eur per mėnesį stipendija.

Kandidatai turi pateikti laisvos formos prašymą skirti vardinę stipendiją bei motyvacinį laišką, pagrindžiantį siekį atlikti tyrimus fotonikos srityje, taip pat dokumentus, įrodančius pasiekimus mokslinėje veikloje – straipsnių, konferencijų pranešimų tezių kopijas ir kt.

Prašymus prašome siųsti el.paštu iki rugsėjo 17 d.

Stipendijos nuostatai: https://www.ff.vu.lt/external/ff/files/studentams_dokumentai/stipendijos_vardines/UAB_Optomenas_vardinės_stipendijos_nuostatai_2021.pdf

Rugsėjo 10 d. MITA - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra visą gyvybės mokslų industrijos bendruomenę kviečia dalyvauti tinklaveikos renginyje ŠIUOLAIKINIO MOKSLININKO PASIRINKIMAI.

Jo metu išgirsite 3 įkvepiančius pranešimus apie visiškai skirtingas mokslininkų patirtis ir diskusiją apie mokslininkų karjeros kelius bei klystkelius. Po renginio vyks tinklaveika.

Dalyvauja:

•  VU neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė;
•  Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas dr. Arūnas Stirkė;
•  startuolio „Delta Biosciences“ įkūrėjas Dominykas Milašius;
•  VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas prof. Virginijus Šikšnys;
•  LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė;
•  „Thermo Fisher Scientific“ mokslo direktorius prof. dr. Arvydas Lubys;
•  „Delta Biosciences“ inžinerijos vadovas, EMBO dotacijos laimėtojas dr. Algirdas Toleikis.

Renginio pradžia 15 val.

Moderatorius - Lukas Keraitis.

Renginys nemokamas. Dalyviams būtinas Galimybių pasas.

Daugiau informacijos ir REGISTRACIJA: https://mita.lrv.lt/lt/renginiai/tinklaveikos-renginys-siuolaikinio-mokslininko-pasirinkimai

Nori pagyventi savo svajonių šalyje? Sieki lavinti užsienio kalbos gebėjimus? Norėtum mokytis puikiuose Europos universitetuose? O gal tiesiog pasiilgai kelionių?

Jei bent į vieną iš aukščiausių klausimų atsakei teigiamai, nieko nelauk ir registruokis  ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2021-2022 mokslo metų pavasariui!

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

• Registracija ERASMUS+ mainų atrankai čia (Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas);
• Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia;
• Registracija dvišaliams mainams čia.

Informaciniai seminarai vyks:

• lietuvių kalba rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 16 d. 14val.
• anglų kalba rugsėjo 15 d. 14val.
• informacinis seminaras VU Fizikos fakultete vyks rugsėjo 14 d. 16:30 val. 207 kab.

Prisijungimui ir įrašų peržiūrėjimui naudokite tas pačias nuorodas.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia.

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.: arba

Gerbiami kolegos, studentai ir darbuotojai, sveikiname su artėjančiais naujaisiais mokslo metais!

Visų kursų bakalauro ir magistrantūros studijų mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.

Bakalaurai

Pirmo kurso bakalauro studentus kviečiame į šventinį mokslo metų atidarymo renginį rugsėjo 1 d. 11 val.! Susitinkame VU Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9, III rūmai) Didžiojoje fizikos auditorijoje. Jūsų lauks Fizikos fakulteto dekanas ir kiti svečiai.

Po bendrosios dalies, 12 val., vyks kiekvienos studijų programos pirmakursių susitikimas su studijų programos kuratoriais.

15 val. vyks Vilniaus universiteto darbuotojų, studentų ir alumnų eisena. Eisenai renkamasi prie LRS rūmų (Gedimino per. 53).

Detalesnę programą galite rasi čia: https://www.studentauk.vu.lt/programa/bakalauras/ff.html

Prie fakulteto įėjimo rasite nuorodas į Didžiąją fizikos auditoriją.

Pirmoji diena visų bakalauro studijų programų kurso studentams šventinė ir paskaitos nevyks.

Dalyviai privalo turėti galiojantį galimybių pasą.

Magistrantai

Pirmo kurso magistrantūros studentus kviečiame į magistrantūros mokslo metų atidarymą rugsėjo 1 d. (Saulėtekio al. 9, III rūmai). Nuo 13 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje bus bendras šventinis mokslo metų atidarymas, Fizikos fakulteto pristatymas ir rudens semestro studijų ypatumų pristatymas.

Iš karto po bendro atidarymo vyks susitikimas su studijų programos komitetu ir studijų kryptį kuruojančio instituto atstovais.

Susitikimai su studijų programų komitetais vyks:

• Gyvybės ir cheminė fizika – FF 401 aud.
• Lazerinė fizika ir optinės technologijos – LTC salė
• Lazerinė technologija – LTC salė
• Teorinė fizika ir astrofizika – FF 510 aud.
• Fotonika ir nanotechnologijos – FF 211 aud.
• Elektronika ir telekomunikacijų technologijos – FF 313.

Iki susitikimo!

Turi inovatyvią idėją ir nori ją paversti startuoliu? Abejoji, ar gali? Trūksta patirties, komandos narių, mentorių? Apie galimybę savo idėją paversti verslu išgirsk TechHub pre-akceleratoriaus informaciniame renginyje!

Renginio metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas pristatys dalyvavimo pre-akceleratoriuje naudas, mokymų planą, papasakos, kaip bus vykdoma startuolių atranka bei kas laukia baigus programą. Į klausimus taip pat atsakys bei savo patirtimi programoje pasidalins mokymus baigę programos absolventai.

Startuoliai trijų mėnesių programos metu su asmeniniais mentoriais bei ekspertais iš Lietuvos ir užsienio išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.

Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) bei pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins bei dalyvius atrinks projekto ekspertai. 

Registracija į pre-akceleravimo programą prasidės rugsėjo 2021 m. rugsėjo 13 dieną!

Informacinė diena vyks rugsėjo 21 d., 16 val. ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie renginį: www.facebook.com/events/233400842046786/

Daugiau informacijos apie TechHub pre-akceleratorių: mita.lrv.lt/techhub/pre-akceleratorius

Vilniaus universiteto (VU) fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos ir tikslinės filantropo Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondo paramos skyrė finansavimą dviem talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams – dr. Mantui Šimėnui ir dr. Thomas Peak.

Jaunieji mokslininkai atrinkti iš 9 paraiškų, dalyvavusių VU fondo organizuotame kofinansavimo konkurse talentams pritraukti. Konkurso laimėtojams dvejiems metams skirta po 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių skiriamo atlygio. Jaunieji mokslininkai savo akademinę veiklą VU pradės jau šį rudenį – dr. M. Šimėnas prisijungs prie Fizikos fakulteto, dr. T. Peak – prie Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) kolektyvo.

Anot VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, gabių tyrėjų, turinčių tarptautinės patirties, pritraukimas, yra strategiškai svarbus mokslo vystymui ir stiprinimui universitete. „Ypač džiugu, kad įvairių mokslo sričių jaunieji tyrėjai turės galimybę įgyvendinti savo idėjas ir plėtoti mokslinius tyrimus Vilniaus universitete“, – džiaugiasi prof. E. Sužiedėlienė.

„Vienas iš pagrindinių VU fondo prioritetų – skiriant papildomą finansavimą paskatinti talentingus,  tarptautinės patirties turinčius jaunuosius tyrėjus sieti savo karjerą su VU. Kaip yra minėjęs VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, universitetai visuomet buvo vieta, kur susitikdavo mokslininkai iš skirtingų šalių, skirtingų tyrimų tradicijų, kad drauge atrastų naujas perspektyvas. Tikimės, kad dr. M. Šimėno ir dr. T. Peak prisijungimas prie Fizikos fakulteto ir TSPMI didins VU tarptautinį konkurencingumą. Dėkojame, kad prie gabių akademikų finansavimo prisidėjo filantropinis MJJ fondas“, – džiaugiasi VU fondo direktorius Justinas Noreika.

VU TSPMI – jaunasis mokslininkas iš Kembridžo universiteto

Nuo rudens su VU TSPMI bendruomene savo reikšminga tarptautine moksline patirtimi dalysis kofinansavimo konkurso laimėtojas, airių kilmės jaunasis tyrėjas dr. Thomas Peak. Jaunojo mokslininko gyvenimo aprašyme – studijos ir darbas Kembridžo, Oksfordo, Karalienės Marijos universitetuose Jungtinėje Karalystėje ir Centrinės Europos universitete (CEU) Vengrijoje.

Pagrindinė dr. T. Peak mokslinių interesų sritis – tarptautiniai santykiai, o ypač – tarptautinės intervencijos ir taikos palaikymo misijos, atsakomybė ginti civilius, regioninės saugumo tvarkos, tarptautinis saugumas bei globali istorija. Bene svarbiausia jaunojo mokslininko publikacija – šiemet Londone išleista knyga „Vestfalija žmonių akimis. Humanitarinė intervencija ir 1648-ųjų mitas“, kurioje autorius nagrinėja legendomis apipintos, problemiškos 1648-ųjų Vestfalijos taikos sutarties reikšmę šių dienų tarptautinei politikai ir humanitarinei apsaugai.

Jaunasis mokslininkas darbo TSPMI metu rengs tarptautines publikacijas ir paraiškas „Horizon Europe“ finansuojamiems Marie Curie, ERA projektams.  Dr. T. Peak  patirtis ir užmegztos pažintys, įgytos steigiant ir administruojant Geopolitinių studijų centrą Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, prisidės prie VU mokslo tarptautiškumo didinimo ir naujų tarptautinių mokslinių tinklų kūrimo.

Prie VU Fizikos fakulteto jungiasi talentingas kvantinių technologijų tyrėjas

Nuo rudens akademinę veiklą Fizikos fakultete pradeda kofinansavimo konkurso laimėtojas dr. Mantas Šimėnas – aktyvus tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas, gyvenimo aprašyme nurodęs per 60 mokslinių publikacijų sąrašą. Jožefo Štefano institute Slovėnijoje, Londono universiteto koledže (UCL) Jungtinėje Karalystėje, Leipcigo universitete Šveicarijoje patirties įgijęs jaunasis mokslininkas VU užsiims elektronų sukinių kubitų ateities kvantinėse medžiagose tyrimais.

Fizikos fakulteto atstovų teigimu, Europos Sąjunga kvantines technologijas priskiria prie kertinių ateities technologijų, kurios, neabejojama, ženkliai prisidės prie kompiuterijos, saugaus komunikavimo, kvantinio interneto, kriptografijos, kvantinių sensorių ir medicinos revoliucijos. Su dr. M. Šimėno prisijungimu VU Fizikos fakultete pirmą kartą bus pradėtos eksperimentiškai plėtoti kvantinės technologijos.

Dr. M. Šimėno būsimo tyrimo tikslas – vykdyti kvantinių technologijų tyrimus Lietuvoje pasitelkiant patirtį, įgytą užsienio institucijose, ir užmegztus ryšius su lyderiaujančiais šios srities mokslininkais: John Morton (UCL, Jungtinė Karalystė), Andrei Faraon (Kalifornijos technologijos institutas, JAV), Patrice Bertet (Paryžiaus Saclay universitetas, Prancūzija). Sėkmingas projekto įgyvendinimas įtrauks VU į kvantinių technologijų centrų žemėlapį, o tai leis plėtoti tarptautinius tyrimus ir dalyvauti ES gausiai finansuojamuose kvantinių technologijų konsorciumuose, tokiuose kaip „Quantum Flagship“ projektai, ir kituose tarptautiniuose projektuose.

VU fondo direktorius J. Noreika tikisi, jog į rėmėjų bendruomenę pritraukus daugiau Lietuvos mokslo svarbą vertinančių filantropų bei nuosekliai didėjant neliečiamojo kapitalo investicijų grąžai, netolimoje ateityje finansavimas bus skiriamas dešimtims mokslo talentų. Tikimasi, jog dr. M. Šimėno, dr. T. Peak bei kitų gabių mokslininkų prisijungimas prie VU augins universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Apie 2,6 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas yra pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje, kuris surinktą paramą investuoja, o investicijų grąžą naudoja talentams į VU pritraukti ir kitoms VU tarptautinį konkurencingumą skatinančioms iniciatyvoms finansuoti. Fondo neliečiamajam kapitalui ir tikslinės paramos projektams paramą yra skyrusios per 40 įmonių, per 1,5 tūkst. fizinių asmenų.

Nuotraukos Edgaro Kurausko.

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Mantas Šimėnas, dr. Sergejus Balčiūnas ir prof. habil. dr. Jūras Banys kartu su kolegomis iš Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos bei JAV atrado naują koreliuotos molekulinės dinamikos reiškinį hibridinėse medžiagose. Tyrimai buvo atliekami matuojant bei modeliuojant dinamines molekulinių darinių savybes metalo-organiniame karkase MIL-53, kuris pasižymi itin aukštu porėtumu. Šią medžiagą sudaro metalo jonai sujungti molekulinėmis tereftalato jungtimis (angl. linkers), kurios centre turi benzeno žiedą. Aukštas medžiagos porėtumas leidžia šioms jungtims gana lengvai suktis apie savo ašį. Šiame darbe pirmą kartą buvo stebėtas koreliuotas (sukabintas) tokių gretimų jungčių sukimasis pasitelkiant įvairius eksperimentinius bei teorinius metodus. VU FF mokslininkai atliko unikalius plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos eksperimentus, kurie leido stebėti bei charakterizuoti šį procesą. Stebėtas koreliuotos molekulinės dinamikos reiškinys gali būti pritaikytas konstruojant molekulinius krumpliaračius bei kitus egzotiškus molekulinės nanotechnologijos elementus.

Tyrimų rezultatai paskelbti itin prestižiniame Journal of the American Chemical Society (JACS) žurnale (Amerikos chemijos draugijos žurnalas, skirtas naujiems atradimams chemijos, fizikinės chemijos bei medžiagotyros srityse bei turintis itin aukštą cituojamumo rodiklį (>15)). Šis darbas yra vienas iš keleto šios mokslininkų grupės darbų apie hibridines medžiagas neseniai publikuotų prestižiniuose žurnaluose.

Daugiau informacijos: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/jacs.1c03630

Nuo rugsėjo mėn., įsteigtoje Vilniaus universiteto Red Hat akademijoje, Vilniaus universiteto studentai galės papildomai studijuoti ir gauti žinių apie Linux pagrindu veikiančias sistemas pagrįstas Red Hat technologijomis.

Sąryšyje su įsteigta Red Hat akademija Vilniaus universitetas taip pat pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Telia Lietuva.

Tikslas:

• bendradarbiauti VU Red Hat akademijos veiklos klausimais;
• keistis informacija, mokslinėmis žiniomis, patirtimi;
• pasinaudoti Telia Lietuva pagalba, ruošiant bakalauro ir magistro diplominius darbus tiek, kiek tai neprieštarauja Vilniaus universiteto teisės aktams;
• kviesti Šalių atstovus dalyvauti organizuojamose mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, susijusiuose su Red Hat akademijos tematika.

RedHat akademijos pagrindinis organizatorius Fizikos fakultetas.

Kviečiame visus Vilniaus universiteto, o ypač Fizikos fakulteto studentus pasinaudoti papildomomis kvalifikacijos kėlimo galimybėmis.

Daugiau apie Red Hat akademiją: https://www.redhat.com/en/services/training/red-hat-academy

Daugiau informacijos, kreiptis:

Doc. .Mindaugas Mačernis

Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

+370 5 236 6049

Liepos 24 d. baigėsi 2021 m. Tarptautinė fizikos olimpiada. Beveik savaitę trukęs renginys pareikalavo daug jėgų ir kantrybės, tad norime padėkoti visiems prisidėjusiems – savanoriams, organizatoriams, vertintojams, VU FF darbuotojams ir studentams ir kitaip prisidėjusiems žmonėms!

Tarptautinės fizikos olimpiados dalyvius sveikiname su jūsų pasiekimais! Bronzos medalius pelnė Justas Kaminskas, Tomas Babelis, Emilis Strazdas, Monika Šadauskaitė, pagyrimo raštą gavo Tadas Danilevičius.

Dalinamės IPhO 2021 akimirkomis, o už nuotraukas dėkojame Nail Garejev.

Superkompiuterių inovacijos kuria naujas mokslo ir mokslinių tyrimų galimybes bei konkurencinį pranašumą verslui ir ekonomikai. Vilniaus universitetas su naujuoju superkompiuteriu „VU HPC“ gali vykdyti tyrimus ir studijas pasitelkiant mašininį mokymąsi, dirbtinį intelektą ir ypač didelius duomenis. „VU HPC“ ištekliai yra paskirstyti tarp dviejų specializuotų fakultetų – viena dalis universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, kita – „VU HPC“ Saulėtekis, Fizikos fakultete.

doc. Mindaugas Mačernis, „EuroHPC“ kompetencijos centro vadovas, VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Lietuvos atstovas „EuroHPC“ valdyboje. 

Fizikos fakultetas jau daugiau kaip 10 metų naudoja Prancūzijos kompanijos superkompiuterius. „Atos“ – viena iš skaitmeninių sprendimų lyderių pasaulyje, turinti daugiau kaip 100 000 darbuotojų, daugiau kaip 11 milijardų eurų pajamų.

„Atos“ yra didžiausias Europos superkompiuterių gamintojas. UAB „Bull Baltija“ („Atos“ įmonė) kartu su UAB „Atos“ partneriu „Duvait“ (turinčių daugiau nei 15 metų patirtį HPC, tinklų, saugos ir duomenų centrų sprendimų srityje) integravo ir įdiegė Fizikos fakultete naują techninę, programinę ir saugojimo HPC klasterio įrangą su daugiau kaip 4500 skaičiavimo branduolių ir beveik 55 TB RAM.

„VU HPC“ Saulėtekis techninė informacija:

• superkompiuterio „VU HPC“ Saulėtekis Sequana X1000 suminis našumas daugiau kaip 0,5 petaflopsų;
• vienai užduočiai atlikti bendra atmintis (RAM) daugiau nei 50 terabaitų;
• vienai užduočiai naudoti iki 0,3 petaflops našumo skaičiavimo galią;
• daugiau nei 0,2 petaflops GPU posistemio našumas.

„VU HPC“ Saulėtekis bus naudojamas modeliuojant šviesos energijos surinkimo elektronines sistemas ir fotosintetines molekulinės elektronikos medžiagas kvantinės chemijos metodais. Bus analizuojamos pagrindinės ir sužadintos fotosintetinių junginių būsenos, modeliuojami Ramano spektrai, sužadintų būsenų dinaminės charakteristikos, protonų perdavimo galimybė konjuguotose sistemose bei grafeno sluoksniai. Tikimasi, kad organinės medžiagos ir prietaisai bus plačiai naudojami įvairiose srityse, pradedant medicina, baigiant energetika ir kompiuterija. Naudodami galingesnę HPC sistemą, VU tyrėjai turi galimybę modeliuoti kvantinius kompiuterius, pagrįstus molekuliniais junginiais, ir kurti kvantinių skaičiavimų algoritmus. Be Vilniaus universiteto tyrimų projektų, Atviros prieigos centro HPC infrastruktūra gali naudotis kitų Lietuvos mokslo įstaigų ir įmonių tyrėjai.

Šių HPC resursų ir atliekamų darbų pagrindu Lietuva tapo Europos projekto „EuroHPC“ nare, o Vilniaus universitetas Lietuvos atstovu jungtiniame „EuroHPC“ našaus skaičiavimo kompetencijų centre, planuojama narystė EGI (Europe Grid Infrastructure – Europos superkompiuterių tinkle).

Daugiau apie „Atos“ ir Vilniaus universitetą: https://atos.net/wp-content/uploads/2021/06/atos-vilnius-university-supercomputer-success-story.pdf

Daugiau apie „Atos“: https://atos.net/en/solutions/high-performance-computing-hpc

Fizikos olimpiadą pristato Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Jevgenij Chmeliov, olimpiados Akademinio komiteto narys.

   Šį šeštadienį, liepos 17 d., Vilniuje prasidės svarbiausias metų renginys viso pasaulio fizika besidomintiems moksleiviams – 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO, International Physics Olympiad). Tai didžiulis kasmetinis renginys, kurio metu keli šimtai vidurinių mokyklų moksleivių iš viso pasaulio suvažiuodavo į vieną vietą ne tik pasivaržyti tarpusavyje savo fizikos žiniomis ir kritiniu mąstymu sprendžiant nestandartines eksperimentines bei teorines užduotis, bet ir užmegzti naujų kontaktų, susipažinti su olimpiadą organizuojančia šalimi, jos kultūra, geografija ir virtuve. Šiemet, deja, dėl pandeminės situacijos pasaulyje pirmą kartą istorijoje ši olimpiada vyks nuotoliniu formatu.

   Pirmoji moksleivių Tarptautinė fizikos olimpiada buvo surengta Varšuvoje dar tolimais 1967 m. – tais metais olimpiadoje dalyvavo moksleivių komandos vos iš 5 šalių: be pačios Lenkijos atstovų joje varžėsi moksleiviai iš Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir tuometinės Čekoslovakijos. Tai buvo pirmoji gamtos mokslų tarptautinė moksleivių olimpiada istorijoje: „senesnė“ yra tik Tarptautinė matematikos olimpiada, pirmąkart surengta 1959 m. Priešingai nei ši jos pirmtakė, fizikos olimpiada pasižymėjo tuo, kad be teorinių uždavinių sprendimo moksleiviams reikėjo atlikti ir eksperimentinę užduotį. Renginys pasiteisino, pasidarė kasmetinis ir greitai išpopuliarėjo. Nuo to laiko olimpiadoje dalyvaujančių šalių skaičius ženkliai išaugo ir 2018 m. pasiekė rekordą – tais metais Portugalijoje vykusioje olimpiadoje varžėsi 412 moksleiviai iš 90 pasaulio šalių (kiekvienai šaliai gali atstovauti iki 5 moksleivių). Kartu su dalyvių skaičiumi augo ir moksleiviams pateikiamų užduočių apimtis ir sudėtingumas – taip ilgainiui susiformavo olimpiados tradicijos, įteisintos jos oficialiuose nuostatuose.

   Tarptautinė fizikos olimpiada trunka šiek tiek ilgiau nei savaitę. Dvi dienos skirtos atitinkamai eksperimentinių ir teorinių uždavinių sprendimui, likusios – pažintinei ir kultūrinei veiklai. Eksperimentinį turą dažniausiai sudaro dvi užduotis, bendrai vertinamos 20 taškų; teorinį – trys uždaviniai, kiekvienas vertinamas po 10 taškų. Tačiau pati sąvoką „uždavinys“ čia gerokai skiriasi nuo to, su kuo susiduria mūsų šalies moksleiviai Lietuvos fizikos olimpiadoje: iš esmės kiekvienas uždavinys čia yra mini-tyrimas, susidedantis iš daugybės smulkesnių klausimų, kurių pagalba yra išgvildenamas sudėtingas fizikinis reiškinys, prietaisas, ar keli glaudžiai susiję efektai. Vieno tokio uždavinio apimtis (su iliustracijomis) paprastai siekia 4–5 puslapius spausdinto teksto, o tiek teoriniam, tiek eksperimentiniam turui kiekvienam iš viso skiriamos tik 5 valandos. Dalykinė programa taip pat gerokai viršija Lietuvos mokyklinės fizikos programą ir iš principo atitinka šiek tiek supaprastintą pirmųjų dviejų metų universitetinio bendrosios fizikos kursą. Be puikių fizikos žinių, olimpiadoje dalyvaujantiems moksleiviams dažnai tenka parodyti ir išskirtinį kūrybingumą: padaryti teisingas prielaidas, suskaidyti sudėtingą reiškinį į kelis paprastesnius, aprašyti juos matematine kalba ir išspręsti gautas lygtis. Dažnu atveju tam prireikia ir tam tikrų aukštosios matematikos žinių – išvestinių bei integralų skaičiavimo, operacijų su kompleksiniais skaičiais ir pan. Atlikdami eksperimentines užduotis moksleiviai tai pat turi parodyti savo išradingumą bei kruopštumą, įvertinti atliekamų matavimų svarbiausius paklaidų šaltinius bei būdus toms paklaidoms sumažinti.

   Lietuvos moksleivių komanda pirmą kartą svečio teisėmis dalyvavo 1989 m. Varšuvoje vykusioje olimpiadoje, o nuo 1992 m. Lietuva tapo visaverte šio olimpinio judėjimo nare ir kasmet deleguoja savo moksleivius į šį tarptautinį renginį (išimtis buvo tik 2003 m. kai dėl paukščių gripo epidemijos mūsų šalies komanda nevažiavo į Taivane vykusią olimpiadą). Nepaisant dažnai už Lietuvos mokyklinės fizikos programos ribų išeinančių uždavinių sudėtingumo, mūsų šalies komanda iš olimpiados visada grįždavo su apdovanojimais. Tarptautinėse fizikos olimpiadose mūsų moksleiviai iš viso buvo įvertinti 43 pagyrimo raštais bei apdovanoti 39 bronzos, 13 sidabro bei 2 aukso medaliais. Daugeliu atveju tokių rezultatų pasiekti jiems padėjo mokymasis jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas“ (http://www.fotonas.ff.vu.lt/) ir/arba papildomojo ugdymo mokykloje „Fizikos Olimpas“ (http://olimpas.lt/).

   Pagal IPhO nuostatus, kiekviena olimpiadoje dalyvaujanti šalis įsipareigoja bent kartą tapti šio renginio organizatore. Ketinimą 2020 m. surengti olimpiadą Lietuvoje mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerija išreiškė dar naujojo tūkstantmečio pradžioje, o 2018 m. Portugalijoje vykusiame renginyje mūsų komanda IPhO bendruomenei pristatė oficialų Švietimo ir mokslo ministerijos raštą-įsipareigojimą 2020 m. organizuoti olimpiadą. Suburta Lietuvos mokslininkų komanda (VU Fizikos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Kembridžo universiteto atstovai) kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojais ėmėsi kurti teorines bei eksperimentines užduotis ir rengti pažintines kultūrines veiklas į mūsų šalį atvažiuosiantiems moksleiviams bei jų vadovams. Deja, dėl praeitą pavasarį prasidėjusios pandemijos šį renginį, kaip ir Tokijuje turėjusias vykti vasaros olimpines žaidynes, buvo nuspręsta nukelti metams. Taip IPhO 2020 pavirto IPhO 2021 (https://www.ipho2021.lt/). Iš pradžių buvo tikimasi, kad tai leis olimpiadą organizuoti įprastu būdu, pasikviečiant komandas iš viso pasaulio susirinkti Vilniuje. Situacijai negerėjant, vėliau buvo svarstomas mišrusis formatas, tačiau galiausiai nesibaigianti pandemija privertė pereiti prie nuotolinio varianto.

   Taigi liepos 17–24 dienomis Lietuvoje vyks 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada. Susidūrėme su nemažu iššūkiu pirmą kartą istorijoje organizuoti šį renginį nuotoliniu būdu, tačiau tikimės, kad tai nesutrukdys 374 moksleiviams iš 76 pasaulio valstybių pasivaržyti dėl geriausio šių metų fizikos žinovo titulo ir bent virtualiai susipažinti su mūsų šalimi. Olimpiados atidarymas prasidės šeštadienį, liepos 17 d., 15 val. ir bus transliuojamas youtube (transliacijos nuoroda bus pateikta https://www.ipho2021.lt/en/opening-and-closing-ceremonies/). Sekmadienį visų dalyvaujančių šalių komandų vadovų laukia intensyvi diena svarstant mūsų mokslininkų parengtas eksperimentines užduotis bei verčiant jas į savo kalbas, ir jau pirmadienį, liepos 19 d., moksleiviai bandys jas įveikti. Komandų vadovams antradienį aptarus ir išvertus teorinius uždavinius, trečiadienį moksleivių lauks dar vienas rimtas iššūkis.

   Olimpiados metu moksleiviams numatytos ir tam tikros mokslo pažinimo dienos: sekmadienį jų laukia 2019 m. fizikos Nobelio premijos laureato prof. Didier Queloz paskaita apie egzoplanetas, o ketvirtadienį, liepos 22 d., nuo 13:00 iki 17:30 vyks „Mokslo diena“ su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais. Pastarosios paskaitos bus „gyvai“ transliuojamos ir VU Facebook paskyroje, tad jas išgirsti galės visi norintys, o ne tik olimpiados dalyviai (https://www.facebook.com/events/965751660925995).

   Olimpiados uždarymas ir nugalėtojų paskelbimas vyks kitą šeštadienį, liepos 24 d., nuo 15 iki 17 val. (transliacijos nuoroda į youtube kanalą bus pateikta https://www.ipho2021.lt/en/opening-and-closing-ceremonies/).

Pirmojoje nuotolinėje Inovacijų klubo diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorius dr. Vygandas Rutkūnas bei Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius dr. Mangirdas Malinauskas. Mokslininkai pristatė vykdomus mokslinius tyrimus bei diskutavo apie tai, kas vienija 3D spausdinimą ir odontologiją, su kokiais iššūkiais tenka susidurti vystant mokslinius tyrimus, bei kokie veiksniai daro įtaką mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Diskusijos įrašą stebėkite čia: https://youtu.be/k3488OUcqzY

Norėdami sužinoti apie artimiausius Inovacijų klubo renginius − prenumeruokite innovations@vu> naujienlaiškį ir sekite naujienas Vilniaus universiteto tinklapyje bei socialiniuose tinkluose.

Doc. Vytautas Klimavičius slaptu balsavimu yra išrinktas AMPERE komiteto nariu ketverių metų kadencijai. AMPERE (Atomes et Molécules Par Études Radio-Electriques) draugija vienija Europos mokslininkus dirbančius magnetinių rezonansų srityje.

Draugijos misija yra prisidėti prie magnetinių rezonansų spektroskopijos bei susijusių reiškinių pažangos rengiant kongresus, simpoziumus, vasaros mokyklas ir skiriant prizus mokslininkams už jų indėlį į šią mokslo sritį.

AMPERE draugija kaip skėtinė organizacija apjungia ir vienija daugybę magnetinio rezonanso veiklų Europoje. Tuo siekiama vystyti ir pritaikyti mokslo pažangą naujose srityse.

https://www.ampere-society.org/index.php

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis. Tarp apdovanotųjų yra ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriai Juozas Vidmantis Vaiktus ir Ričardas Rotomskis, taip pat apdovanotas Vilniaus universiteto fondo įkūrėjas, Fizikos fakulteto socialinio partnerio „Light Conversion“ mokslo direktorius Romualdas Danielius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi šalies vadovas pagerbė Juozą Vidmantį Vaitkų – lazerinės medžiagotyros krypties Lietuvoje iniciatorių, pasaulinio lygio Puslaidininkių fotonikos mokyklos Lietuvoje įsteigėją, nuolatinį mokslinės, technologinės kultūros puoselėtoją ir mokslo populiarintoją.

prof. Juozas V. Vaiktus ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi Prezidentas apdovanojo Ričardą Rotomskį – Lietuvos mokslų tarybos pirmininko pavaduotoją, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėją, aktyvų inovatyvių tyrimų ir fundamentalių mokslų laimėjimų taikymo medicinos praktikoje skatintoją, naujų ir efektyvių fotosensibilizuotos navikų terapijos metodų bei naujų kovos su vėžiniais susirgimais būdų ir metodų tyrinėtoją.

prof. Ričardas Rotomskis ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas Romualdas Danielius – uždarosios akcinės bendrovės „Light Conversion“ mokslo direktorius, Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimo siekiant proveržio į pasaulines rinkas puoselėtojas, Vilniaus universiteto fondo įkūrėjas, mecenatas.

dr. Romualdas Danielius ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Plačiau: 

https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-istorija-keiciantys-darbai-kalba-uz-juos-nuveikusius-zmones/36260/

Paskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Šiemet dvi prezidentines stipendijas gavo Fizikos fakulteto studentai.

Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija (matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių srityje) skirta Agnei Minderytei. Jos tyrimų sritis yra juodoji anglis – aerozolio dalelių komponentė, laikoma antru šiltnamio efektą sukeliančiu komponentu po CO₂ pagal klimato šiltėjimo potencialą. A. Minderytė aktyviai dalyvauja mokslo projektuose, jos ir bendraautorių tyrimų rezultatai yra paskelbti dviejuose „ISI Web of Science“ straipsniuose bei pristatyti penkiose tarptautinėse konferencijose.

Prezidento Jono Žemaičio (inžinerijos mokslų studijų krypčių ir technologijos mokslų studijų krypčių srityje) stipendija bus paskatintas Lukas Naimovičius. Studento mokslinių tyrimų sritis yra artimos infraraudonosios spinduliuotės fotonų konversija į regimąją spinduliuotę, kas yra didelį potencialą turinti technologija, galinti tapti pigesne alternatyva naktinio matymo prietaisų technologijoms dėl nebrangių organinių junginių naudojimo. L. Naimovičiaus ir bendraautorių tyrimų rezultatai yra paskelbti viename „ISI Web of Science“ straipsnyje bei pristatyti dviejose tarptautinėse konferencijose.