Sidebar

Ya-Chi Chen ir Loid Elizabeth Urtecho Navas, Nacionaliniame Taivano mokslo ir technologijos universiteto cheminės inžinerijos magistrantės, mėnesį stažavosi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Cheminės Fizikos institute. Jos pritaikė Taivane jų grupės kuriamas nanomedžiagas Ramano sklaidos spektroskopijoje, siekdamos tobulinti šį metodą.

Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo? O gal blogis nėra įgimta savybė, bet aplinkybių, pasirinkimų ir visuomenės įtakos pasekmė? Galbūt riba tarp „gerų“ ir „blogų“ žmonių yra kur kas trapesnė, nei norėtume pripažinti?

Eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, ilgametis bendruomenės narys Putinas Kaributas Mačkus. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jo artimiesiems, kolegoms ir visiems jį pažinojusiems. Atsisveikinimas vyks 2026 m. spalio 30 dieną nuo 15 iki 20 val. Vilniuje, Olandų g. 22, 10-oje salėje.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto, Graikijos mokslinių tyrimų ir technologijų fondo (FORTH), ir Australijos Svinburno technologijos universiteto sukūrė naują neardomąją metodiką, leidžiančią susieti skirtingais principais veikiančių tyrimų metodų duomenis ir tokiu būdu tiksliau apibūdinti dantų emalio mikroįtrūkimus nepažeistame (nesupjaustytame) dantyje. Tyrimo rezultatai publikuoti tarptautiniame mokslo žurnale „Measurement“. Tarp autorių ir Fizikos fakulteto mokslininkai – doc. Donatas Narbutis, dr. Edvinas Skliutas, prof. Mangirdas Malinauskas ir VU garbės daktaras prof. Saulius Juodkazis.

Kuo giliau išmanome savo tyrimų sritį, tuo sunkiau kartais ją paaiškinti žmonėms, kurie su ja nėra susipažinę. Mokslininkams gali atrodyti, kad tam tikros sąvokos yra savaime suprantamos, arba gali būti sunku atsirinkti, kokia informacija svarbiausia auditorijai. Komunikacijoje šis reiškinys vadinamas „žinojimo prakeiksmu“. 

Lapkričio 11 d., 13–16 val. kviečiame dalyvauti praktinėse dirbtuvėse „Storytelling’as mokslo komunikacijoje“, skirtose stiprinti gebėjimą aiškiai, suprantamai ir įtraukiai pristatyti mokslinius tyrimus, jų rezultatus bei sudėtingas mokslo temas įvairioms auditorijoms. 

Vilniaus universitete (VU) prasideda gyvos „Arqus“ kalbų kavinės, kuriose „Arqus“ universitetų aljanso studentai ir darbuotojai kviečiami tobulinti užsienio kalbų įgūdžius neformalioje ir jaukioje aplinkoje.

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusioje 5-ojoje Baltijos biofizikų konferencijoje daugiau kaip 140 mokslininkų iš 16 pasaulio šalių pristatė naujausius biofizikos tyrimus ir diskutavo apie šios mokslo srities pažangą. Konferencijoje daug dėmesio skirta molekulinei ir augalų biofizikai, nanotechnologijoms, biomedicininei fizikai, vėžio tyrimams, pažangiosioms mikroskopijos ir vaizdinimo technologijoms bei elektroporacijai. Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC), renginio partneriai – Fizikos fakultetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras. 

Kartais vos viena papildoma metilo grupė gali reikšmingai pakeisti vaisto molekulės savybes: sustiprinti jos biologinį aktyvumą, sulėtinti skaidymąsi organizme ar sumažinti nepageidaujamą poveikį. Tačiau prijungti šią nedidelę cheminę grupę prie sudėtingos molekulės nėra paprasta. Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai siekia sukurti metodą, kuris leistų tai atlikti pasitelkus regimąją šviesą.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybos prezidentas profesorius Costas Fountas, spalio 20 d. lankydamasis Vilniaus universitete (VU), pabrėžė, kad bendradarbiavimas su CERN kuria didžiulį teigiamą poveikį ne tik mokslo, bet ir technologijų plėtrai. 

Susitikime su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU mokslininkais ir studentais CERN tarybos prezidentas aptarė Lietuvos ir CERN bendradarbiavimą, VU vykdomus tyrimus, studentų ir jaunųjų talentų įsitraukimą į CERN veiklas. 

Spalio 29 d. VU Diskusijų klubas kviečia kartu klausti, kas yra blogis, kada jis atsiranda. Fizikoje nėra nei gėrio, nei blogio – chaosas savaime nenurodo į blogį, o tvarka – į gėrį. Destrukcija ir stabilumas tėra skirtingos fizikinės būsenos, kurias galima aprašyti dėsniais ir procesais.