Sidebar

Vilniaus universiteto leidykloje galima rasti prof. dr. Algirdo Matulio ir prof. dr. Egidijaus Anisimovo parengtą vadovėlį „Statistinė mechanika“.

„Statistinė mechanika“ kartu su „Klasikine mechanika“, „Elektrodinamika“ ir „Kvantine mechanika“ sudaro tradicinį teorinės fizikos kursų ketvertuką. „Didaktine prasme kiekvienas iš minėtų kursų savaip svarbus. Klasikinė mechanika demonstruoja pačių paprasčiausių modelių, siejamų su individualios dalelės judėjimu, analizės metodus bei gerai determinuotos sistemos elgesio prognozės galimybes. Elektrodinamika ir kvantinė mechanika, faktiškai būdamos lauko teorijomis, supažindina su moderniais matematiniais fizikos metodais. O statistinė mechanika yra atvirų sistemų mokslas, kai dirbama informacijos stokos sąlygomis. Kaip čia neprisiminus žinomo Marko Tveno posakio, kad yra melas, grubus melas ir statistika“, – sako vadovėlio „Statistinė mechanika“ autoriai – prof. dr. Algirdas Matulis ir prof. dr. Egidijus Anisimovas.

Statistinė mechanika yra atvirų sistemų mokslas, kai dirbama informacijos stokos sąlygomis, kai nagrinėjama sistema kontaktuoja su be galo daug laisvės laipsnių turinčia aplinka, kurios poveikį bandoma aprašyti apytikriai. Vadovėlyje nuosekliai pademonstruojama, kaip panaudojant nedidelį skaičių prielaidų pasiseka sudaryti neprieštaringą mikroskopinę teoriją, kuri po to transformuojama į makroskopinę termodinamiką. Statistinės mechanikos principai ir metodai iliustruojami aptariant klasikines bei kvantines idealiąsias dujas, fazinius virsmus, magnetizmą bei superlaidumą.

Vadovėlį galimą įsigyti VU leidyklos puslapyje: https://www.knygynas.vu.lt/statistine-mechanika

281946674 5119715544781440 529384241470317669 n

Bibliografinė informacija:

Autorius: Algirdas Matulis, Egidijus Anisimovas

Leidėjas: Vilniaus universiteto leidykla

Išleidimo metai: 2022

Knygos puslapių skaičius: 240

Formatas: 18x25, kieti viršeliai

ISBN ar kodas: 9786090707173

Birželio 23 d., Šv. Jonų bažnyčioje, 2022 m. absolventams buvo įteikti bakalauro bei magistro diplomai. Šventės metu absolventus sveikino VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, VU FF Dekanas Juozas Šulskus, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas, VU FF bendruomenei geriau žinomas kaip pirmojo FiDi organizacinio komiteto pirmininkas Vitas Mačiulis, „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė ir absolventai Milita Užgirytė ir Edvinas Gvozdiovas.

287735189 5223157794445117 1363620267918381109 n min

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą tema „Optinis 3D mikroporėtų karkasų spausdinimas, biosutaikomumo vertinimas ir gerinimas in vitro“ skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Taikomosios fizikos programos IV kurso studentei Jurgai Jeršovaitei.

500 Eur dr. Remio Gaškos vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą tema „NIR fotonų konversija į regimąją sritį diketopirolpirolo junginiuose“ skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių Šviesos technologijų studijų programos III kurso studentui Lukui Naimovičiui.

289247422 5223158217778408 3330247226681131209 n min 289376775 5223158221111741 6136945808923616596 n min

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Fizikos programos IV kurso studentui Domantui Vizbarui.

500 Eur UAB „TELE 2“ vardinė stipendija už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje skirta Fizikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Taikomosios fizikos programos IV kurso studentui Adomui Jarui.

287655259 5223157787778451 6064459660209387467 n 288861340 5223157771111786 8355082273365228121 n

 

Sveikiname visus absolventus!

Šiandien Vilniuje prasidėjo 14-oji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (ECAMP’14, www.ecamp14.org), kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio. Joje bus siekiama aptarti įvairius atomų, molekulių ir optinės fizikos aspektus, pasidalyti svarbiausiais fizikos mokslo tyrimais. Tai – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje. Šiemet garbė ją organizuoti teko Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetui ir Lietuvos fizikų draugijai. Konferencija vyks iki liepos 1 d.

„Kad Vilnius šiemet buvo pasirinktas kaip konferencijos vieta, yra Lietuvos fizikų pripažinimo ženklas. VU turi ilgametes tradicijas tirti atomus, molekules bei spinduliuotės sąveiką su medžiaga. Vilniaus mokslininkų pasiekimai, apimantys tiek tradicinę atomų teoriją (profesoriaus Adofo Jucio mokykla), tiek labai šaltus atomus, yra gerai žinomi pasaulyje. Be to, turime stiprią fizikų bendruomenę, atliekančią unikalius fundamentinius netiesinės optikos, molekulinės spektroskopijos, optoelektronikos, fotonikos, nanotechnologijų ir kitų sričių tyrimus. Pasaulyje gerai žinomi Lietuvos lazerių fizikos ir technologijų tyrimai, pradėti neseniai mus palikusio VU profesoriaus Algio Piskarsko. ECAMP’14 konferencija padės Lietuvos fizikams užmegzti ir stiprinti ryšius su savo sričių kolegomis iš viso pasaulio“, – renginį pristato jo pagrindinis organizatorius, VU Fizikos fakulteto išskirtinis profesorius Gediminas Juzeliūnas.

Konferencijoje naujausius tyrimus ir reikšmingus pasiekimus fizikos mokslų srityje pristatys žinomi mokslininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Japonijos, Lenkijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

op konferencja 642x410

Europos fizikų draugija (EPS), pripažindama atliktų mokslinių tyrimų svarbą suteikė Teodoro Grotuso laboratorijai Gedučiuose, Pakruojo rajone, istorinės vietos statusą. Atminimo lentos Žeimelyje atidengimo ceremonija įvyks 2022 m. liepos 2 d. 15 val. Kviečiame dalyvauti!  

Renginį organizuoja Lietuvos fizikų draugija ir Pakruojo rajono savivaldybė. Renginio vietos „Google maps“ orientacinė žymė – „7XFX+2F Žeimelis“. 

Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785 – 1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu. 

Išsamiau apie T. Grotuso gyvenimą ir darbus galima paskaityti J. A. Krikštopaičio knygoje „Gyvenimas paaukotas mokslui. Dramatiška Theodoro Grotthusso istorija“, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija (http://www.lma.lt/knygos).  

Plačiau apie Europos fizikų draugijos istorines vietas (https://www.eps.org/page/distinction_sites).  

Lietuvos fizikų draugijos internetinis puslapis pirmajai EPS istorinei vietai mūsų šalyje (https://www.lietuvos-fizikai.lt/teodoras-grotusas). 

 

eps

VU Fizikos fakulteto magistrantas, Evaldas Kažukauskas, įamžino paparčio žiedą stiklo pakabuke pasitelkiant femtosekundinę lazerinę technologiją. Tik dėka itin trumpų lazerinių impulsų galima pasiekti reikiamą lazerio spinduliuotės intensyvumą tūrinių modifikacijų suformavimui stikle nepažeidžiant paties paviršiaus. 

(Stiklo pakabukas pagamintas pasitelkiant TIK lazerio spinduliuotę: stiklo storis <0.5 mm; paparčio žiedas suformuotas stiklo tūryje, o pakabuko kraštuose išgraviruotas paviršinio pažeidimo ornamentas; pakabuko forma ir skylutė taip pat suformuotos lazeriu. Nuotraukos autorė: FF studentė Diana Pavlovaitė)

Linkime Jums didelių stebuklų Joninių proga!

IMGP1275 min

Šviesos ir medžiagos sąveikos tyrimai yra viena pagrindinių fotonikos tyrimų sričių tiesiogiai susijusi, tiek su medžiagų lazeriniu mikroapdirbimu (angl. k laser micromachining), tiek su netiesine optika bei lazerių fizika. Visos šios mokslo sritys bei iš jų kylančios technologijos yra remiamos ir propaguojamos Europos Sąjungos. Tai patvirtina ir Europos Komisijos pripažinimas, kad fotonika ir pažangios gamybos technologijos – tai dvi iš kertinių įgalinančių technologijų (angl. k. key enabling technology), kuri gali paskatinti įvairių mokslo ir industrijos sričių progresą ir komunikaciją. 

Vilniaus universiteto Lazerinių Tyrimų centre (VU LTC) yra vykdomi tyrimai, kuriais siekiama suprasti lazerių impulsų transformacijas sąveikos su medžiaga metu dėl netiesinių reiškinių ir likutinių medžiagos pokyčių. Tokių mokslinių tyrimų metu siekiama dar labiau sustiprinti lazerinės spinduliuotės poveikio medžiagai supratimą generuojant koherentinį superkontinuumą. Išnagrinėjus koherentinio superkontinuumo generaciją būtų galima netiesiogiai panaudoti šiais žinias medžiagų lazerinio mikroapdirbimo proceso tobulinimui ir spartinimui bei naujos kartos lazerinių šviesos šaltinių  (baltos šviesos lazerių, dar vadinamų superkontinuumo lazeriais) kūrimui.

Ankstesnių dr. Juliaus Vengelio tyrimų metu buvo pradėta gilintis į medžiagos ir lazerio spinduliuotės sąveikos metu vykstančią superkontinuumo generaciją fotoninių kristalų šviesolaidžiuose (FKŠ) kaupinant ultratrumpaisiais impulsais. FKŠ yra unikalių savybių optinės terpės leidžiančios realizuoti labai efektyvią superkontinuumo generaciją tokiu būdu labiau išryškinant charakteringas šio netiesinio reiškinio fizikines savybes, kai šviesos ir medžiagos sąveika yra apribota erdvėje (šiuo atveju šviesolaidžio šerdyje). 

Tyrimai bus atliekami Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre, kuris turi visą reikalingą modernią infrastruktūrą.

Tyrimų rezultatai bus svarbūs keliais aspektais. Pirma, tolygiai derinamos lazerio spinduliuotės šaltinis (sinchroniškai kaupinamas parametrinis šviesos generatorius) pasitarnaus globaliame tyrimų kontekste – jį bus galima naudoti ir toliau kitiems moksliniams tyrimams. Antra, atlikti superkontinuumo generacijos fotoninių kristalų šviesolaidyje tyrimai kaupinant derinamo dažnio lazerio spinduliuote leis nustatyti vykstančių netiesinių procesų ypatybes ir efektyviausią superkontinuumo generaciją atitinkančias eksperimento sąlygas (bangos ilgis, poliarizacija, impulso energija), o tai bus galima pritaikyti kuriant efektyvesnius koherentinio superkontinuumo šaltinius. Trečia, atliekant tyrimus bus naudojami Lietuvoje gaminami lazeriai ir komponentai, taigi sėkmingas jų kaip kaupinimo šaltinių pritaikymas superkontinuumo generacijai būtų nauja Lietuvos lazerių pramonės produktų pritaikymo sritis.

 

Picture 1

Š. m. birželio 27 d. 15 val. LMA Mažojoje salėje vyks paskaita „Rentgeno spindulių kompiuterinė mikrotomografija – nauja priemonė šiuolaikiniams medžiagų tyrimams“ (angl. „X-ray Computed Micro-Tomography - A New Tool for Today's Materials Research“), kurią skaitys mokslininkas, atstovaujantis vieną geriausių universitetų pasaulyje, prof. dr. Artūras Vailionis (Stanfordo universitetas, JAV). Paskaitos, skirtos plačiajai auditorijai, metu bus pristatyta rentgeno mikroskopija kaip 3D vaizdavimo įrankis, aptarta jos dabartinė praktika, supažindinta su ateities galimybėmis taikant pastarąjį tyrimo metodą medžiagotyroje, medicinoje, odontologijoje, archeologijoje, kriminaliniuose tyrimuose, produkcijos kokybės kontrolėje, sunkiųjų įrengimų nusidėvėjimui vertinti.

Birželio 28 d. 15 val. Lazerinių tyrimų centro 306 auditorijoje (Saulėtekio al. 10) vyks daugiau techninio pobūdžio seminaras „Rentgeno spindulių kompiuterinė mikrotomografija – principai ir taikymai“ (angl. „X-ray Computed Micro-Tomography - Principles and Applications”), kurio metu mokslininkas prof. dr. Artūras Vailionis supažindins su pagrindiniais rentgeno spindulių kompiuterinės mikrotomografijos (µ-XCT) ypatumais bei taikymais, svarbiausiais laboratorinio µ-XCT prietaiso veikimo principais ir kaip jį galima panaudoti medžiagų tyrimų reikmėms (santrauka).  

Prof. dr. Artūras Vailionis skaitys pranešimą ir ves seminarą pagal Baltijos-Amerikos Dialogo programą (angl. Baltic-American Dialogue Program, BAFF), skirtą JAV gyvenančių lektorių atvykimui į Lietuvą ir mokslinio bendradarbiavimo skatinimui tarp JAV ir Lietuvos universitetų.

 

Screenshot 2022 06 21 at 13.36.20

Dėmesio – rytoj, antradienį, turėjusi vykti fizikos Nobelio premijos laureato prof. W. D. Phillipso paskaita neįvyks – profesorius susirgo COVID-19. Tačiau prof. W. D. Phillipsas siunčia didelius linkėjimus Vilniui ir labai tikisi, kad dar šį rudenį pavyks pasimatyti gyvai.

--- 

Birželio 28 d. 19.00 val. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20) vyks vieša fizikos Nobelio premijos laureato Williamo Danielio Phillipso paskaita „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ (angl. Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe). Ši paskaita – 14-osios Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencijos dalis. 

W. D. Phillipso paskaitoje susidomėjusiųjų laukia įdomios eksperimentinės demonstracijos ir paprastas pasakojimas apie karščiausią (ir šalčiausią) šiuolaikinį fizikos mokslą.

XX a. pradžioje Albertas Einsteinas pakeitė mūsų požiūrį į laiką. Dabar, XXI a. pradžioje, laiko matavimas sukelia revoliuciją dėl galimybės atvėsinti atomų dujas iki milijonus kartų žemesnės temperatūros nei bet kuri natūraliai Visatoje pasitaikanti temperatūra. Atominiai laikrodžiai, geriausi kada nors pagaminti laikmačiai, yra vienas iš šiuolaikinio mokslo ir technologijų stebuklų. Tokie itin tikslūs laikrodžiai yra būtini pramonėje, prekyboje ir moksle – jie yra palydovinės navigacijos sistemų, kurios nukreipia automobilius, lėktuvus ir keliautojus į paskirties vietas, šerdis. 

Šiandien geriausi pirminiai atominiai laikrodžiai, naudojantys itin šaltus atomus, pasiekia kelių sekundžių tikslumą per 300 milijonų metų, o naujos kartos atominiai laikrodžiai verčia mus iš naujo apibrėžti, ką reiškia laikas. Itin šalti atomai, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei milijardinė laipsnio dalis virš absoliutaus nulio, leidžia išbandyti kai kurias keisčiausias A. Einsteino prognozes ir teorijas.

Paskaita vieša ir nemokama.

 

Daniel Phills Paskaita Fb event cober 1920x1005

Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) paskelbė konkursą gauti stipendijai už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų temomis. Konkurse kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto bakalauro bei magistro studijų programų studentus bei absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų nominacijų kategorijų.

Po vieną vardinę stipendiją (300 Eur) skiriama šiose keturiose kategorijose:

  • „Technologijos visuomenės raidai“.Už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą
  • „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“.Už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi
  • „Inovacijos gyvenimui“. Už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti
  • „Geriausias tarpdisciplininis darbas“. Už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai

 

KAIP DALYVAUTI?

Baigiamieji darbai kartu su papildoma informacija priimami iki 2022 m. birželio 29 d. užpildant šią elektroninę formą: https://forms.gle/eZCR9c9zgmy2iG3g8  

Vertinimas vyks iki 2022 m. liepos 31 d., tuomet Komisija priims sprendimą.

Nugalėtojų apdovanojimai – 2022 m. rugsėjo mėn.

Daugiau informacijos apie konkursą: https://www.techhub.vu.lt/dalyvauk-vu-baigiamuju-darbu-konkurse-2022/ ir el. p. 

 

VUTechHubstipendija2022 pav

Du gegužės ir birželio penktadienius Fizikos fakulteto mokslinėse laboratorijose lankėsi devintokai (-ės) ir dešimtokai (-ės) iš Kėdainių Atžalyno bei Nemenčinės Gedimino gimnazijų. Šios ekskursijos buvo vasario 11 d. asociacijos BASNET Forumas kartu su partneriais organizuoto renginio Lietuvos gimnazijų moksleivėms ir moksleiviams, skirto Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos paskelbtai Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienai paminėti, metu vykusios viktorinos prizai: geriausiai į klausimus atsakę (-iusios) moksleivės ir moksleiviai su visa savo klase buvo pakviesti (-os) apsilankyti Lietuvos universitetų ir mokslo centrų mokslinėse laboratorijose.

Fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus pasveikino atvykusias(-ius) moksleives ir moksleivius ir trumpai pristatė Fizikos fakultetą, jame atliekamų tyrimų kryptis bei studijų programas. Moksleivės ir moksleiviai apžiūrėjo mokslines laboratorijas „iš vidaus“, turėjo galimybę stebėti eksperimentus, fakulteto mokslininkai ir mokslininkės papasakojo apie jų atliekamus mokslinius tyrimus. Žinoma, aplankytos ne visos laboratorijos – tam reikėtų keletą dienų, o ne valandų, trunkančių apsilankymų. Malonu girdėti tokius atsiliepimus, kaip Kėdainių Atžalyno gimnazijos mokytojos Audros Rutkauskienės: „Labai dėkojame už padovanotą įspūdingą ekskursiją, kuri paskatino dalį mokinių pakoreguoti savo asmeninius ugdymo planus ir fiziką pasirinkti išplėstiniu kursu“.

Picture 1

algis petras piskarskas 86874363

Algis Petras Piskarskas gimė 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose mokytojų šeimoje. 1959 m. A. P. Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir pradėjo studijuoti fiziką Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1962 m. trečio kurso studentas A. P. Piskarskas, akademiko Povilo Brazdžiūno skatinamas, išvažiuoja į Maskvos M. Lomonosovo universitetą tęsti fizikos studijų. Čia jis gilinasi į ką tik 1960 m. išrasto lazerio ir jo unikalių savybių spinduliuotės paslaptis. Dosnus likimas atvedė jauną žingeidų studentą į ką tik įkurtą Banginių procesų katedrą, kurioje dirbo tokie žymūs Rusijos mokslininkai kaip akademikas Remas Chochlovas (R. Chochlov) ir profesorius Sergiejus Achmanovas (S. Achmanov). Ši katedra netrukus tapo viena iš stipriausių lazerių fizikos laboratorijų pasaulyje. Maskvos universitete Fizikos fakultete dominavo mokslo ir kūrybos dvasia. Čia paskaitas skaitė pasaulinio garso fizikas akademikas Aleksandras Prochorovas (A. Prochorov), visai greta Lebedevo Fizikos institute audringus seminarus apie lazerius vedė akademikas Nikolajus Basovas (N. Basov). A. Piskarskas prisimena, kaip džiūgavo visi fizikai, kai 1964 m. A. Prochorovui, N. Basovui ir Č. Taunsui (Ch. Townes, JAV) už lazerio atradimą buvo paskirta Nobelio premija. Lazerių fizikos sritis tuo metu buvo laikoma ypač prestižine, o dirbti vienoje iš stipriausių pasaulio laboratorijų buvo be galo įdomu ir atsakinga. Maskvos universitetas ir SSRS Mokslų akademijos Fizikos institutas tapo vieta į kurią atvažiuodavo fizikai iš viso pasaulio. Ypač dažnai lankydavosi amerikiečiai, prancūzai ir vokiečiai. Moksliniai kontaktai su užsienio mokslininkais užmegzti aspirantūros metais vėliau labai pravertė A. Piskarskui organizuojant Vilniaus tarptautines lazerių fizikos konferencijas ir viešinant pasaulyje Lietuvos lazerininkų laimėjimus. 1965 m. dar būdamas studentu A. Piskarskas kartu su bendraautoriais paskelbė savo pirmųjų tyrimų rezultatus prestižiniame mokslo žurnale. Tai pirmasis Lietuvos fiziko straipsnis apie lazerio spinduliuotės ir medžiagos sąveiką. A. Piskarskas tuomet tyrė lazerio spinduliuotės bangos ilgio pokyčius jai sklindant kristaluose ir pirmą kartą stebėjo šviesos parametrinio stiprinimo ir generacijos reiškinius. Beveik tuo pat metu (1965-1966 m.) panašius reiškinius stebėjo ir JAV fizikai. 1965 m. užbaigęs Maskvos universitetą ir 1968 m. šio universiteto aspirantūrą, 1969 m. jis sėkmingai apgynė Maskvos universitete fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją („Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“, vadovas S. Achmanovas). 

Nuo 1968 m. A. P. Piskarskas darbavosi Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. Vilniuje buvo įžiebtas pirmasis pikosekundinis lazeris. Prie naujos laboratorijos lopšio stovėjo akademikas P. Brazdžiūnas ir rektorius J. Kubilius, nuo pat pradžių rėmę naująją mokslo kryptį, dr. R. Baltrušaitis, parūpinęs iš Vilniaus Elektrografijos instituto pinigų aparatūrai pirkti, profesoriai R. Chochlovas ir S. Achmanovas, padėję gauti leidimus išvežti unikalią aparatūrą iš Maskvos universiteto. Pradėjus dirbti Vilniuje atsiskleidė ir būsimojo profesoriaus vadybiniai gabumai. Palaipsniui jis subūrė bendraminčius, ir netrukus prasidėjo lazeriniai eksperimentai, kurių tikslas – suprasti, kaip kristaluose netiesiškai sąveikauja bangos, kokia yra kristalų dispersijos įtaka impulsų formavimui, kaip galima valdyti jų bangos ilgį ir trukmę. Jau 1969 m. pirmą kartą pavyko stebėti parametrinę šviesos generaciją kristale nenaudojant optinio rezonatoriaus. Tai sukėlė mokslinės visuomenės nuostabą, pasigirdo netgi skeptiškų balsų. Tačiau A.P. Piskarskas atkakliai gilinosi į reiškinį pateikdamas vis naujų eksperimentinių faktų, palygindamas juos su skaitmeninio modeliavimo rezultatais. Netrukus rezultatai buvo pripažinti, juos pakartojo kitos laboratorijos ir Vilniaus lazerininkų straipsnius pradėjo cituoti pasaulyje. Kvantinės elektronikos laboratorijos (taip ji buvo neformaliai vadinama) darbuotojų gretos sparčiai augo, ir 1974 m. buvo įkurta Astronomijos ir  kvantinės elektronikos katedra (nuo 1988 m. Kvantinės elektronikos katedra), pradėtas nuoseklus būsimųjų Lietuvos lazerių fizikos specialistų rengimas. 1978 m. A. P. Piskarskas išrinktas šios katedros vedėju. Darbams plečiantis 1983 m. prie katedros įkurtas Lazerinių tyrimų centras, A.P. Piskarskas paskirtas jo moksliniu vadovu. Tais pačiais metais Baltarusijos mokslų akademijos Fizikos institute A. P. Piskarskas apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“. 1984 m. A. P. Piskarskui suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais kartu su kolegomis lazerininkais iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Uzbekistano už netiesinės optikos tyrimus pelnė SSRS Valstybinę mokslo ir technikos premiją. Tai gerokai padidino mokslininko galimybes išrūpinti Lazerinių tyrimų centrui geresnį finansavimą ir suteikė laisvę realizuoti naujas idėjas. A. P. Piskarskas pradėjo įgyvendinti savo svajonę – kartu su kolegomis kurti naujos kartos keičiamo bangos ilgio lazerinės šviesos šaltinį – parametrinį šviesos generatorių, kuris vėliau tapo vienu geriausiai Vakarų rinkose konkuruojančių Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės produktų. 

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos mokslui atsivėrė naujos perspektyvos. A. P. Piskarskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Europos ir JAV mokslo centrais, iš Europos Komisijos, JAV kompanijų ir kitų tarptautinių fondų pelnė lėšų naujiems projektams vykdyti. Jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (1991 m.) Lietuvos mokslų akademijos akademiku (1996 m.), Lietuvos mokslų  akademijos viceprezidentu (2001-2005 m.). Kvantinės elektronikos katedroje ir toliau buvo gausiai ginamos daktaro ir habilituoto daktaro disertacijos. Jų skaičius artėja prie 60. A.P. Piskarskas  - 22 disertantų vadovas. Jam skatinant buvo pradėti sudėtingų šviesos darinių (Beselio pluoštų, šviesos sukūrių, X bangų, šviesos kulkų), puslaidininkiniais diodais kaupinamų lazerių, fotoninių šviesolaidžių, optinių ir lazerinių komponentų lazerinio ardymo ir kiti tyrimai. Dalis šių projektų laimėjo NATO ir Europos Komisijos grantus. A. P. Piskarsko ir jo kolegų didelių pastangų ir Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų paramos dėka iš pagrindų buvo atnaujintas Lazerinių tyrimų centras. Europos Komisija jį pripažino Pavyzdiniu mokslo centru (Center of Excellence). Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedra yra Europos jungtinės lazerių laboratorijos (LASERLAB-Europe) vienas iš partnerių. Kvantinės elektronikos katedroje rengiami dviejų magistrinių studijų programų, „Lazerinė technologija“ ir „Lazerių fizika ir optinės technologijos“ specialistai.

Mokslinė akademiko A. P. Piskarsko veikla plačiai žinoma pasaulyje. Jis dažnai skaitė kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose, kviečiamas dirbti mokslo ir programų komitetuose, pirmininkauti konferencijų sesijose. A. P. Piskarskas organizavo nemažai tarptautinių lazerių fizikos konferencijų Vilniuje, įsteigė Tarptautinę Vilniaus lazerių taikymo mokyklą, kuri buvo surengta septynis kartus. A. P. Piskarskas buvo įvairių tarptautinių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys. Kartu su bendraautoriais jis paskelbė daugiau kaip 600 mokslo darbų. Pagrindinės jo publikacijos – iš lazerių fizikos, netiesinės optikos, ultraspačiosios lazerių spektroskopijos ir lazerių taikymo biomedicinoje sričių. Profesorius – puikus lektorius. Jo skaitomos studentams optikos, lazerių fizikos, moderniosios optikos ir spektroskopijos dalykų paskaitos visada sukviesdavo gausų klausytojų būrį. A. P. Piskarskas skaitė paskaitas žymiausiuose Europos, JAV ir Japonijos mokslo centruose.

Ypač svarus prof. A.P. Piskarsko nuopelnas – nuo 2004 metų Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras (VU LTC) yra pažangiausių Europos lazerių laboratorijų tinklo Laserlab-Europe narys. Šioje organizacijoje VU LTC dalyvauja teikdamas aparatūros prieigą kitų mokslo institucijų tyrėjams bei vykdydamas jungtines lazerinių mokslinių tyrimų veiklas.

Labai daug dėmesio profesorius skyrė Lietuvos aukštųjų technologijų plėtros strategijai. Šio projekto tikslas – suvienyti į vieną visumą studijas, mokslą ir gamybą, tuo būdu užtikrinant Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Džiugu, kad lietuviškų kompanijų pagamintus lazerius perka Europos, JAV, Japonijos ir kitų šalių universitetai bei mokslo centrai. Ši sėkmė – virš 40 metų Lietuvoje plėtotos lazerių fizikos rezultatas. Čia ypač svarus A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlis.

Prof. A.P. Piskarsko ir prof. A. Dubiečio 1992 m. sukurta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo (angl. OPCPA) metodika yra pasaulyje pripažįstamas ir jau plačiai taikomas intensyvių lazerinių impulsų gavimo būdas. Ši metodika taip pat pritaikyta (VU LTC) lazeriniame komplekse „Naglis“ ir pagal šią technologiją jau pagamintos ir instaliuotos <10 fs trukmės impulsų generavimo sistemos Čekijos (ELI Beamlines) ir Vengrijos (ELI-ALPS) kompleksų atskirose lazerių pakopose.

Prof. A.P. Piskarskas lazerio vardą atnešė į Lietuvą, išryškino ir jį padarė tokiu, kad dabar Lietuva vadinama lazerių šalimi, o šalies vardas labai gerai žinomas pasaulinėje mokslo bendruomenėje.  2021 m. balandžio 30 d. pirmą kartą Lietuvos istorijose Lietuva, kartu su Italija, Čekija ir Vengrija, įsteigė pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų Ekstremalios šviesos infrastruktūros (angl. ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą (angl. ERIC) – taip vadinamąjį, „lazerių CERN‘ą“.

Jis Lietuvos mokslo tarybos narys (1996-2002), Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas (2000-2002), Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas (nuo 2004 m.), Lietuvos MA viceprezidentas (nuo 2001-05).

Už išskirtinius mokslo laimėjimus prof. A.P. Piskarskas apdovanotas Lietuvos mokslo (1994 m., 2003 m.), A. von Humboldto (1992 m.), Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos ir optikos (2001 m.), Nacionaline pažangos (2007 m.), Lietuvos mokslų akademijos P. Brazdžiūno (2010 m.), Baltijos Asamblėjos (2012 m.) premijomis, 1999 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2019 m. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Už nuopelnus Vilniaus miestui 2003 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.

Šeštadienio vakarą šeima neteko tėčio, o Lietuvos lazerių bendruomenė – Lazerių mokslo Tėvo. 

 

Atsisveikinti su Velioniu galima:

Birželio 14 d. 16:00–21:00

Birželio 15 d. 09:00–13:00

Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22, 1 salėje

Urna išnešama:

Birželio 15 d. 13:00

Laidotuvės:

Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, Karių kapų g. 11

Šeima prašytų, vietoje vainikų, Velionį palydėti viena balta gėle.

 

VU Fizikos fakulteto diplomų įteikimo šventė 2022 m. absolventams.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2022 m. birželio 23 d. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius).

14:00 val. Bakalauro diplomų įteikimas.

15:30 val. Magistro diplomų įteikimas.

diplomai22 psl 01

 

2022 m. birželio 7 d. Valdovų rūmuose, atidengtas bareljefas Vilniuje sukurto ilgio mato metro autoriui Tito Livio Burattini (1617–1681).

1675 m. Vilniaus pranciškonų vienuolyno spaustuvėje išleista 40 psl. knygelė „Misura universale“ („Universalus matas“). Knygelės autorius Tito Livio Burattini pasiūlė ilgio mato vienetą susieti su laiku – metro ilgį laikyti švytuoklės ilgiu, kurios svyravimo periodas yra 2 sekundės, o ilgio matą pavadino „metro cattolico“ (universalus matas; iš graikiško žodžio „metron“ (matas) padarė žodį „metras“). Įdomu tai, kad nuo šiuo metu naudojamo metro T. L. Burattini metras skiriasi tik 0,5 cm.

18 a. pabaigoje Prancūzijoje atsirado SI vienetų sistema, kurios pagrindu buvo paimtas meridianas, einantis per Prancūzijos observatoriją, padalinus jį į 10 milijonų dalių. Šis mato vienetas pavadintas T. L. Burattini Vilniuje sukurto metro vardu.

Tito Livio Burattini gimė 1617 m. Italijoje, mokėsi universitetuose, domėjosi Egiptu, studijavo senovės paminklus.

1641 m. T. L. Burattini tapo Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos sekretoriumi. Vladislovas Vaza susirašinėjo su G. Galilėjumi, prašė jo atsiųsti lęšių teleskopui. Nenuostabu, kad karaliui patiko T. L. Burattini idėjos, o ypač mintis, kad jis gali sukonstruoti skraidantį aparatą. 1647 m. T. L. Burattini sukūrė tokio aparato modelį ir pavadino jį „skraidančiu drakonu“.

1659 m. T. L. Burattini vadovavo Abiejų Tautų Respublikos finansų reformai, vadovavo monetų kalyklai. 1665 m. persikėlė gyventi į Vilnių, čia taip pat vadovavo monetų kalyklai, kuri buvo Valdovų rūmų teritorijoje. T. L. Burattini taip pat sukonstravo vėju varomą vandens siurblį.

Tito Livio Burattini mirė 1681 m. Vilniuje.

Tito Livio Burattini gali būti vadinamas Šiaurės Leonardo da Vinci.

bareljefas1 min

Metro cattolico

Tito Livio Burattini (1617–1681)

 

1791 m. metras apibrėžtas Prancūzijos Mokslų Akademijoje kaip 1/10 000 000 dalis atstumo nuo pusiaujo iki Šiaurės ašigalio, matuojant per Paryžių.

1795 m. balandžio 7 d. Prancūzijos nacionalinis susirinkimas (konventas) priėmė įstatymą dėl metrinės sistemos įvedimo.

1795 m. pagamintas pirmasis metro etalono prototipas.

Šiuo metu (nuo 1983 m.) metras Tarptautinio svorių ir matų biuro yra apibrėžtas kaip atstumas, kurį nuskrieja šviesa visiškame vakuume per 1/299 792 458 sekundės dalį (299 792 458 m/s – šviesos greitis vakuume).

 

 VU rektorius fizikia min  Vilniaus Rotari min
Prie bareljefo Tito Livio Burattini

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas su fizikais alumnais

Bareljefo mecenatai Vilniaus senamiesčio Rotary klubo nariai

 

 

Lietuvos mokslų akademija skelbia mokslo populiarinimo projektų skatinimo konkursą, kuriuo siekiama skatinti asmenis ir organizacijas aktyviau skleisti žinias apie mokslo ir technologijų svarbą ir naujausius pasiekimus. Tikimasi, kad konkursas padės visuomenei labiau suprasti ir įvertinti mokslinę veiklą ir jos rezultatus, prisidės didinant mokslininko profesijos patrauklumą, skatinant tyrėjų ir visuomenės dialogą.
 

Konkursui galima teikti nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 5 d. įgyvendintus ir visiškai užbaigtus (įskaitant išlaidų apmokėjimą) projektus pagal šias kategorijas
1) plačiajai visuomenei skirti mokslo populiarinimo renginiai (seminarai, konferencijos, atvirų durų dienos, mokslinės dirbtuvės ir kt.);
2) audiovizualinių priemonių projektai (TV ir interneto projektai, filmai, parodos ir kt.);
3) projektai, įgyvendinti naudojant kitas priemones (leidiniai, žaidimai, ekskursijos ir kt.)

 

Konkursui pateiktas paraiškas vertins LMA sudaryta vertinimo komisija pagal atitikties konkurso tikslui, originalumo, tarptautiškumo, poveikio visuomenei ir kitus kriterijus.

 

Pagal kiekvieną iš šių kategorijų pirmosios vietos laimėtojus numatoma apdovanoti 8 000 Eur, antrosios – 5 000 Eur, trečiosios – 3 000 Eur, ketvirtosios – 2 000 Eur, penktosios – 1 000 Eur premijomis.

 
Konkurso dokumentai: 
- Mokslo populiarinimo projektų skatinimo konkurso sąlygos. Atsisiųsti 
- Paraiškos forma. Atsisiųsti 
- Konkurso dalyvio atitikties deklaracija. Atsisiųsti
 
 
Konkursui paraiškos priimamos iki 2023 m. sausio 5 d. (įskaitytinai) LMA elektroninėje sistemoje adresu https://konkursai.lma.lt 

 
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į projekto vadybininkę Sigitą Zakarevičienę: tel. +370 648 08163, el. p.  

 

Daugiau informacijos: http://www.lma.lt/mokslo-populiarinimo-projektu-skatinimo-konkursas

Mantas Šimėnas laimėjo Marie Skłodowska-Curie podoktorantūros stažuotės grantą. Šio projekto pagrindinis tikslas yra elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos jautrumo didinimas naudojant itin žemo triukšmo kriogeninius mikrobangų stiprintuvus bei superlaidžius mikrorezonatorius. Tokie patobulinimai leis naudoti EPR naujų biocheminių bei kvantinių sistemų tyrimuose. Stažuotė vyks Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute, praktikos vadovas – prof. Jūras Banys.

Sveikiname!

 

20220519 163819 min

Sveikiname Fizikos fakultete išrinktus VU Senato narius:

prof. Darių Abramavičių, prof. Ramūną Aleksiejūną, prof. Robertą Grigalaitį, prof. Aidą Matijošių.

 

Balsų pasiskirstymas pagal kandidatus:

lent 1

 

Balsavimo biuletenių statistika:

lent 2

 

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkas doc. dr. Kazimieras Glemža.

 

FF rinkimų komisijos protokolas

Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei Šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacija kviečia dalyvauti paskaitose, kuriose bus galima sužinoti apie šviesos įgalinimą, technologinius ir mokslo pasiekimus lazerių srityje.

 

Paskaitose turėsite galimybę išgirsti ne tik apie nanorobotus, lazerių pasiekimus energetikoje, bet ir kaip išmatuoti šviesos greitį šokoladu, kaip ir ar įmanoma pasigaminti lazerį namų sąlygomis, kur mokytis, jei nori tapti išradėju ir laimėti fizikos Nobelio premiją, bei daug kitų intriguojančių dalykų apie šviesą ir jos beribes panaudojimo galimybes. Paskaitas skaitys lazerių technologijų kūrėjai – inžinieriai, mokslininkai ir tyrėjai.

Paskaitos vyks gegužės 16–20 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Kviečiame išsirinkti jus dominančią temą ir registruotis į paskaitą, nes vietų skaičius ribotas. 

 

Gegužės 16 d., pirmadienį, 13.30–14.30 val. – „Apie šviesą, paprastai“, kalbės UAB „Altechna“ fizikos tyrėjas Aivaras Pečiulis. 

Įvadinėje Šviesos dienos renginių ciklo paskaitoje sužinosite, kaip sekėsi mėnuliui per užtemimą, pamatuosime šviesos greitį su šokolado plytele ir pasvarstysime, kodėl neveikė juodasis lazeris. (TINKA IR PRADINUKAMS!) REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/aaErutgrj9NNFCYR7.

Gegužės 17 d., antradienį, 13.30–14.30 val. – „Medžiagų apdirbimas femtosekundiniais lazeriais“, kalbės tyrėja Agnė Butkutė, UAB „Femtika“.

Lazerinių šaltinių tobulėjimas atveria visiškai naujų galimybių medžiagoms apdirbti. Šiame pranešime bus pasakojama apie tai, kaip femtosekundiniais lazeriais kuriami 3D dariniai iš skaidrių medžiagų ir kam šie dariniai gali būti panaudojami. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/VYTEWb79qvJ8abDZA.

Gegužės 18 d., trečiadienį, 13.30–14.30 val. – „Kas naujo saulės energetikoje“, kalbės prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas, FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, 2002 m. ir 2018 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas.

Pranešime išgirsite apie įvairius Saulės šviesos vertimo į elektros energiją būdus, mokslininkų darbus kuriant naujus saulės elementus ir dar ateityje laukiančius technologinius proveržius. Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą:

https://forms.gle/R5F2yXWju4tyaBde9.

Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 13.30–14.30 val. – „Atominė šviesos elektrinė“, kalbės LIGHT CONVERSION lazerių inžinierius Adomas Kačiušis.

Pranešime bus kalbama apie tai, kuo lazeriai skiriasi tarpusavyje ir kuo ypatingi femtosekundiniai lazeriai. Taip pat panagrinėsime femtosekundinių impulsų generavimo principus bei kokią naudą teikia tokių trumpųjų impulsų taikymas industrijoje, moksle, medicinoje. Galbūt tai nebus šlagerių koncertas, kurio metu norisi „paosciliuoti“ į šonus, bet rezonansų ir šviesos efektų neišvengsime! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą: https://forms.gle/wJfec1RypaiMhjfn6.

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.30–14.30 val. – „Lazerių mokslas Vilniaus universitete“, kalbės dr. Domas Paipulas. 

Norint suprasti, kas yra lazeriai, kaip jie veikia ir ką su jais galima daryti, reikia tiesiog mokytis. Vienintelė vieta, kur tai galima padaryti Lietuvoje, yra Vilniaus universitetas. Kokius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai, kaip tapti lazeristu išradėju ir net laimėti fizikos Nobelio premiją, sužinosite būtent šioje paskaitoje! Vietų skaičius ribotas. REGISTRACIJA į paskaitą:

https://forms.gle/XcXEXkpAu9jsTUCc8.

 

Paskaitos tiesiogiai bus transliuojamos ir ZOOM platformoje, nuorodų ieškokite Lietuvos lazerių asociacijos „Facebook“ paskyroje.

 

Daugiau informacijos:

Lietuvos lazerių asociacija

Anželika Voinė

+370 619 15 116

Vakar, gegužės 10 d., Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas Prancūzijos Atominės energijos ir alternatyvių energijos šaltinių agentūros nariui ir Pietų Paryžiaus universiteto Ląstelės integratyvios biologijos instituto vadovui profesoriui Bruno Robert suteiktas už iškilius darbus cheminės fizikos ir biofizikos srityse, ypač už fotosintezės tyrimus ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.

52064288809 c6fbf18559 h

Vilniaus universiteto bendruomenei profesorių Bruno Robert pristatė Fizikos fakulteto profesorius Leponas Valkūnas.

Profesorius Bruno Robert, gimė Prancūzijoje 1958 metais. 1983 metais apgynė daktaro disertaciją Pierre ir Maria Curie universitete. 1989–1991 metais dirbo mokslinį darbą Harvardo universitete, Nobelio premijos laureato Martin Karplus grupėje, 1991 metais grįžęs į Prancūziją tapo grupės vadovu, o vėliau ir Bioenergetikos, struktūrinės biologijos ir mechanizmų tyrimo skyriaus vadovu Atominės energetikos agentūros tyrimų centre. 

Prof. B. Robert yra pasaulyje gerai žinomas dėl savo pasiekimų plėtojant ir taikant Ramano bei elektroninės spektroskopijos metodus molekulinių sistemų tyrimams. Pastaruoju metu jis ėmė plėtoti originalią mikroskopijos metodiką, leidžiančią pasiekti aukštą skiriamąją gebą. Jo moksliniai rezultatai yra plačiai pripažinti pasaulio mokslo bendruomenėje – tai liudija didelis jo darbų cituojamumas, viršijantis 10 tūkstančių kartų. Nuo 2009 iki 2013 metų profesorius buvo Prancūzijos biofizikų draugijos prezidentas, o nuo 2017 metų yra Tarptautinės karotenoidų asociacijos prezidentas. Jo mokslinių tyrimų sritys sietinos su reiškinių cheminėse, biologinėse terpėse ir dirbtiniuose dariniuose identifikavimu ir jų valdymo galimybių paieška bei fotosintezės tyrimais.

ikilmingame vilniaus universiteto senato posdyje suteikiami vilniaus universiteto garbs daktaro vardai 2022 05 10 52064080883 o min

Kartu su kolegomis iš Fizikos fakulteto jis yra vykdęs ne vieną bendrą projektą, dažnai lankęsis Vilniuje, skaitęs pranešimus Fizikos fakulteto seminaruose ir Lietuvoje organizuotose tarptautinėse konferencijose. Profesorius gana intensyviai bendradarbiavo su Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra ir toliau vykdo mokslinius tyrimus kartu su Cheminės fizikos instituto darbuotojais – turi bendrų darbų su profesoriais L. Valkūnu, D. Abromavičiumi, J. Šulskumi, docentais M. Mačerniu, J. Chmeliovu, A. Gelžiniu, V. Urboniene. Taip pat jis bendradarbiauja ir su Lazerinio centro profesoriaus M. Vengrio grupe vykdant ultrasparčiųjų reiškinių tyrimus, jų pagrindu yra paskelbtos bendros publikacijos. Ne vienas Vilniaus universiteto studentas ir doktorantas yra atlikęs eksperimentus profesoriaus Bruno Robert laboratorijoje vykdant bendrus mokslinius projektus.

ikilmingame vilniaus universiteto senato posdyje suteikiami vilniaus universiteto garbs daktaro vardai 2022 05 10 52064295649 o min

ikilmingame vilniaus universiteto senato posdyje suteikiami vilniaus universiteto garbs daktaro vardai 2022 05 10 52064080883 o min

Gegužės 5 d. iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi – Fiziko diena.

FiDi 2022 05 05 pdf Page 02

Šventiniame renginyje kultūros puoselėtojus sveikino ir sertifikatus teikė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir komisijos nariai.

FiDi – Fiziko diena kiekvieną pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miesto gyventojai. Apie šią sostinės studentijos tradiciją pasakojo VU Fizikos fakulteto dėstytojai, studentai, FiDi veteranai, Alumnio draugijos nariai.

279712977 5265558753500821 6532990682928300188 n

FiDi renginiai ne tik buria Universiteto bendruomenę įvairiais savaitę trunkančiais renginiais, bet ir turi didelės edukacinės reikšmė. Į šią šventę nuolat įsitraukia moksleiviai ir pedagogai, atkreipiamas dėmesys į visuotines aplinkosaugos problemas.

DSC02922 min

Tradicijos, kurios yra saugomos ir branginamos kaip tapatybės dalis, kasmet teikiamos nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Šiemet sąvadą papildė Palangos Jurginės, lietuviškas ritinis, dzūkų smuikavimo tradicija, FiDi – Fiziko diena, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje ir naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte.

2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

FiDi 2022 05 05 pdf Page 10

Gegužės 6 d. profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Sauliui Antanui Juršėnui sukako 60 metų. Šios gražios sukakties proga Fizikos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina plačios erudicijos ir gilios mokslinės įžvalgos kolegą. 1985 m. baigęs Fizikos fakultetą, savo mokslinę karjerą profesorius pradėjo puslaidininkių liuminescencinės spektroskopijos srityje. Puslaidininkių fizikos katedroje parengė 1991 m. apgintą tuometine terminologija fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir skylių plazmos pikosekundinė spektroskopija stipriai fotosužadintuose CdS, CdSe ir jų kietųjų tirpalų kristaluose“. Vėlesnius savo tyrimus jaunasis mokslininkas vis labiau orientavo organinių puslaidininkių kryptimi.

Mokslinis darbas Humbolto universitete Vokietijoje, Saklė Atominių tyrimų centre Prancūzijoje, Taivano nacionaliniame universitete, Lundo universitete Švedijoje, Kiušiu universitete Japonijoje leido praplėsti tematinį akiratį, įgyti įvairių metodinių ir eksperimentinių įgūdžių, sukaupti įvairios mokslinio darbo organizavimo patirties, užmegzti stiprius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius.

Nuo 2017 m. profesorius tikslingai ir išmintingai vadovauja Fotonikos ir nanotechnologijų institutui. Savalaikis susidomėjimas organinių puslaidininkių fotonika ir kryptingas bei nuoseklus darbas kaupiant žinias, metodinę patirtį, eksperimentinę infrastruktūrą ir telkiant bei motyvuojant talentingus ir ambicingus jaunuosius tyrėjus leido sukurti mokyklą, turinčią kritinę masę atlikti aktualius ir reikšmingus mokslinius tyrimus bei gerą tarptautinį matomumą.

Profesorius yra paskelbęs 220 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir 323 pranešimų konferencijose. Už įspūdingus skaičius svarbiau tų straipsnių ir pranešimų mokslinis svoris. Straipsniai pacituoti daugiau nei 2000 kartų, net 30 straipsnių yra pacituoti daugiau nei 30 kartų. 78 konferencijų pranešimai buvo žodiniai, 23 – kviestiniai.

Profesoriaus yra gavęs keturias Rektoriaus mokslo premijas, dvi premijas už geriausią VU mokslinę publikaciją ir mokslo darbą, o jo su kolegomis atlikti tyrimai buvo įvertinti dvejomis Lietuvos mokslo premijomis: 2002 metais už energijos virsmų puslaidininkiuose ir jų nanodariniuose tyrimus ir 2008 metais už trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinę spektroskopiją.

Septyni profesoriaus vadovaujami doktorantai sėkmingai apgynė disertacijas. Nuo 2003 m. profesorius yra VU Gamtos mokslų srities fizikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas.

Už tai, kad fizika gali būti įdomi ne vien fizikams, kasmet balsuoja dešimtys VU studentų pasirinkdami prof. S. Juršėno dėstomą bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Fizikinis pasaulio įvaizdis“.

Profesoriau, linkime jums neblėstančio kūrybiškumo, naujų mokslinių iššūkių, energijos, sėkmės, stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir asmeninės laimės.

Fizikos fakulteto bendruomenė

 

Jursenas60

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos