Naujienos

Fizikos fakultete nuo 2020 m. birželio 1 d. atnaujinamas darbas nenuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto Taisyklėse nustatyta tvarka (2020-05-22 Nr. R-227).

Taisyklės galioja karantino metu ir jam pasibaigus, iki darbo grupės koronaviruso prevencijai Vilniaus universitete, sudarytos Vilniaus universiteto kanclerio 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. R-109 „Dėl darbo grupės koronaviruso prevencijai Vilniaus universitete sudarymo“ (su vėlesniais pakeitimais), atskiro sprendimo dėl prevencinių priemonių ir ribojimų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijai Universitete, taikymo pabaigos.

Tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais nustatomi kitokie nei Taisyklėse nustatyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių reikalavimai, Taisyklės taikomos tiek, kiek neprieštarauja minėtiems teisės aktams.

Studijos karantino metu

Studijos Fizikos fakultete vyksta nuotoliniu būdu vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. SPN-15 „Dėl 2019–2020 studijų metų pavasario semestro studijų Vilniaus universitete vykdymo nuotoliniu būdu“ (su vėlesniais pakeitimais).

Dėkojame visiems už supratingumą.

Visa bendra informacija darbuotojams ir studentams apie darbą, studijas, projektinę veiklą bei kita.

Naujose technologijose labai svarbią vietą užima vaizdo atpažinimo ir apdorojimo technologijos. Didelę visos iš išorės gaunamos informacijos dalį žmogus gauna regėjimo pagalba, todėl akivaizdu, kad vaizdo atpažinimo integravimas elektronikoje bus labai plačiai vystomas. Šios technologijos panaudojimo sritis yra gana plati pradedant saugumo įranga, baigiant autonominiais automobiliais. Vaizdo apdorojimas ir atpažinimas reikalauja gana didelės skaičiavimo spartos procesorių bei didelės darbinės atminties pralaidos, nes nesuspausta vaizdo informacija yra saugoma atskirų kadrų matricose.

Gegužės 23 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nuotolinėje ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo išrinktas naujas VU SA prezidentas – Justas Kvedaravičius, VU Fizikos fakulteto trečio kurso studentas.

Pasaulyje siaučiantis covid-19 virusas pakoregavo ir vieno didžiausių šiais metais Lietuvoje turėjusių vykti mokslo renginių planus. Liepos mėnesį Vilniuje planuota rengti tarptautinė fizikos olimpiada perkeliama į 2021 m. liepą. Šiais metais renginyje organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 700 svečių iš 95 pasaulio valstybių. 

Dr. Mangirdas Malinauskas panaudodamas lazerius, kuria technologijas, populiariai vadinamas 3D spausdinimu. Atspausdinti, anot jo, galima beveik viską – kristalus, stiklą, net žmogaus organų ląsteles. 15 minučių mikroįvade apie 15 metų darbą kuriant lazerines 3D spausdinimo technologijas pasakoja VU Fizikos fakultetas vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Lietuvos Mokslų Akademija Jaunosios akademijos narys, Tokijo Technologijos instituto specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas.

Lietuvos lazerių asociacijos narės paskelbė nuotraukų konkurso „Šviesos reiškiniai“ nugalėtojus. Trijų geriausių kadrų autoriams atiteko po 200 Eur. 

Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.

Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja su kolegomis iš Lenkijos mokslų akademijos Žemų temperatūrų ir struktūrų tyrimo instituto ir Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto.

Pasigarsinkite savo kompiuterius, nes DJ dr. Mikas Vengris netrukus jums ne tik pademonstruos eksperimentų su šviesą, bet ir pagros femtosekundiniais lazeriais. Kokiu tikslu prakalbinami lazeriai ir jų spinduliai - sužinosite peržiūrėję video. 

Taikomosios fizikos studijų programa tiems, kurie nori detaliai pažinti mus supanti pasaulį ir šias žinias pritaikyti tobulinant aplinką, kuriant naujas technologijas ir prietaisus. Taikomoji fizika tiems, kurie „rytoj“ ruošiasi pritaikyti praktiniam panaudojimui reiškinius kurių „vakar“ dar nežinojome. 

PCCP yra tarptautinis, visame pasaulyje gerai žinomas žurnalas, skirtas publikuoti naujausius originalius darbus fizinės chemijos, cheminės fizikos ir biofizinės chemijos srityse. Naujausiame žurnalo numeryje galima rasti straipsnį pavadinimu „Tirpiklio poliškumo ir makromolekulių įtaka BODIPY-C10 jautrumui klampai“ - tai lietuvių mokslininkų darbas, kuriam žurnalo redaktoriai skyrė vietą ant viršelio, taip pripažindami, jog šis straipsnis - vienas geriausių.

Siekdamas skatinti gabius Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų srityje, VU Fizikos fakulteto absolventas dr. Remis Gaška yra įsteigęs vardinę stipendiją už geriausią bakalauro darbą.

Pretenduoti į Stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. 

Skiriamos dvi 500 Eur stipendijos, kurias specialiai sudaryta Komisija paskirs prašymus pateikusiems studentams. 

Pretendentai į stipendiją užpildytą prašymą turi atsiųsti el. p. adresu  iki 2020 m. birželio 19 d. 15 val.

Vilniaus universiteto fizikai dr. Mantas Šimėnas, dr. Kęstutis Aidas ir prof. dr. Jūras Banys su kolegomis iš užsienio atrado originalų būdą tirti kvantinius reiškinius. Šiems tyrimams mokslininkai pasitelkė hibridines medžiagas, turinčias metilo grupių, kurių kvantinis tuneliavimas ir buvo stebėtas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės pasaulio mokslininkams geriau suprasti šį kvantinį reiškinį bei įvairių molekulių, tarp jų ir baltymų, elgseną.

Artėjant UNESCO inicijuotai Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti ir dalyvauti nuotraukų konkurse bei laimėti vertingų prizų. 

Sveikiname! PAULIUS BARONAS apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Eksitonų dinamika bifluoreno kristaluose skirtuose lazerių taikymams”ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas  sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.