Sidebar

2023 m. vasario 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 2022 m. LMA premijas vardinių premijų konkursų nugalėtojams, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštus konkursų dalyviams. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto (VU) atstovai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – pagyrimo raštas įteiktas VU Fizikos fakulteto dr. Maženai Mackoit-Sinkevičienei už mokslo darbą „Suspaustų sukinio būsenų sukūrimas itin šaltose fermioninių atomų dujose“.

Daugiau apie visus nugalėtojus: https://www.lma.lt/nugaletojai

 

LMA 1

Informuojame, kad VU Centrinė rinkimų komisija paskelbė rinkimų į laisvą Senato nario vietą pradžią. Rinkimai vyksta vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. SPN-4 redakcija).

Fizikos fakultete bus renkamas 1 narys į Senatą.

Kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta iki kovo 16 d. 15:00 val. 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi kiekvienas fakulteto Rinkėjas, raštu kreipdamasis į Padalinio rinkimų komisiją ir iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.

Rinkėjais yra VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys Universitete pagal neterminuotas darbo sutartis arba ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Universitete pagal terminuotas darbo sutartis ne mažiau kaip 1/2 Universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip puse etato).

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į padalinio rinkimų komisiją:

PRAŠYMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS

SUTIKIMAS BŪTI KANDIDATU Į SENATO NARIUS

Centrinės rinkimų komisijos pavedimu raginame aktyviai dalyvauti VU Senato nario rinkimuose bei raštiškus siūlymus į Senato narius pristatyti iki 2023 m. kovo 16 d. (ketvirtadienio) 15.00 val. į Fizikos fakultetą, Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. 2366049).

Senato nario rinkimai padalinyje planuojami balandžio 12 – 13 dienomis (apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau). Prieš tai, balandžio 5 – 6 dienomis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p. nustatyta tvarka vyks išankstinis balsavimas Senato nario rinkimuose.

 

VU FF rinkimų komisijos pirmininkas

doc. dr. Kazimieras Glemža

Sveikinimai Fizikos fakulteto studentėms, dėstytojoms, mokslininkėms Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienos proga!

Kūrybinės sėkmės, naujų atradimų ir mokslinės visuomenės pripažinimo!

2015 m. gruodžio 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vasario 11-ąją paskelbė kasmetine Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena. Jos tikslas pabrėžti moterų vaidmenį tiksliuosiuose moksluose ir technologijose, skatinti moteris ir mergaites visapusiškai ir lygiaverčiai dalyvauti moksle bei sudaryti sąlygas, kad moterų mokslinės idėjos būtų girdimos mokslinėje visuomenėje. 

 

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus

thisisengineering raeng ZPeXrWxOjRQ unsplash min

Informuojame, kad registracija į tarptautinę studentų mokslinę konferenciją "Open Readings 2023" yra pratęsta iki vasario 17-os d.! Nepraleiskite progos pasidalinti savo moksliniais tyrimais su studentais iš skirtingų pasaulio šalių. Geriausi stendiniai bei žodiniai pranešimai bus apdovanoti prizais. 

Registracija ir dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas! 

Registruotis galite čia: https://www.openreadings.eu/registration/

Iškilus klausimams, kreipkitės elektroniniu paštu:   

 

 Screenshot 2023 02 09 at 22.49.15 min

Kviečiame entuziastingus ir gerai besimokančius 2-o ar 3-io kurso fizikos fakulteto studentus prisijungti prie VU FF Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos technologijų grupės moksliniams taikomiesiems tyrimams.

Siūlome: 

1) įdomų technologinį darbą OLED gamybos srityje su nauja įranga, įdiegta ISO7 klasės švaros patalpose Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre;

2) galimybę kartu su draugiška komanda įsijungti į nacionalinius/tarptautinius mokslinius projektus;

3) galimybę atlikti kursinius/baigiamuosius darbus.

Pagrindinės sąlygos: žingeidumas, motyvacija ir noras tobulėti perspektyvioje organinės elektronikos srityje.

 

Besidominčius prašome kreiptis į dr. Karolį Kazlauską

tel. 8 5 2234499, e-mail: 

 

nano 1

Kokias kosmoso technologijas vysto Lietuvoje veikiančios įmonės? Kaip palydoviniai duomenys prisideda prie Vilniaus universiteto mokslininkų vykdomo vandens telkinių žydėjimo prognozavimo? Kokiu tikslu mėlynoji šviesa gali būti naudojama kosminiuose erdvėlaiviuose? Į šiuos ir kitus klausimus atsakysime Inovacijų klubo diskusijoje „Mokslo sprendimai 360°: kosmoso technologijos Lietuvoje“.

Renginio metu Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas prof. dr. Pranciškus Vitta pristatys šviesos technologijų galimybes ir perspektyvas kosmoso srityje. Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto doktorantė Dalia Grendaitė papasakos apie palydovinių duomenų naudojimą vykdomuose tyrimuose, o UAB „Geomatrix“ vadovas dr. Gediminas Vaitkus supažindins su įmonės vystomais kosmoso srities sprendimais. 

Renginys vyks vasario 10 d. 13.00 val. „MS Teams“ aplinkoje.

Registracija į renginį.

Prisijungimo į renginį nuoroda bus atsiųsta jūsų nurodytu el. paštu likus dienai iki renginio.

 

vinjetė 8 renginys min

Praėjusį penktadienį, sausio 27 d., Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje buvo įteikti diplomai Šviesos technologijų studijų programos absolventams.

Ceremonijoje dalyvavo Vilniaus universiteto mokslo prodekanė prof. dr. (HP) Edita Sužiedėlienė. Ji pasveikino studentus ir padėkojo, kad dar mokykloje susidomėjo fizika ir nepabijojo pasirinkti tokias studijas Universitete. 

Simonas Lukoševičius VU FF Soc Tinklam 36 min

Fizikos fakulteto dekanas dr. Juozas Šulskus pasidžiaugė absolventais ir išreiškė pasididžiavimą, kad jie įgijo išsilavinimą Fizikos fakultete, net kai dėstytojai „stengėsi, kad jums nebūtų lengva“. Dekanas taip pat paskatino studijas tęsti magistrantūroje, o vėliau ir doktorantūroje. 

Simonas Lukoševičius VU FF Soc Tinklam 58 min

Ceremonijoje dalyvavo, studentus pasveikino bei priminė, kad mokytis reikės visą gyvenimą „Light Conversion“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas. 

Simonas Lukoševičius VU FF Soc Tinklam 39 min

Absolventų vardu kalbėjo Šarūnas Mickus. Jis pasidžiaugė, kad turėjo galimybę būti unikalaus fakulteto dalimi – atmosfera, bendravimas ir laisvė čia – kaip niekur kitur. Didžiausią padėką skyrė kursiokams, kurie tapo draugais ne tik Universiteto aplinkoje, bet ir gyvenime. Taip pat padėkojo administracijai, SPK, artimiesiems. „Kad ir kokį kelią pasirinktume – visada liksime fizikais“, - sakė Šarūnas.

Simonas Lukoševičius VU FF Soc Tinklam 48 min

Šiais metais diplomai buvo įteikti 29-iems Šviesos technologijų studijų programos absolventams.

Sveikiname visus ir tikimės dar pasimatyti!

Nuotraukos: Simonas Lukoševičius

Daugiau nuotraukų – mūsų Facebook.

Simonas Lukoševičius VU FF Soc Tinklam 91 min

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriaus dr. Mangirdo Malinausko, kartu su kitais mokslininkais, apžvalginis straipsnis atspausdintas ant „Advanced Optical Materials“ viršelio.

Apžvalginiame straipsnyje rasite informaciją apie femtosekundinės lazerinės daugiafotonės litografijos būdu 3D spausdinamų miniatiūrinių optinių elementų ir sudėtinių komponentų prototipų kūrimą ir gamybą. Ši technologija įgalina adityviai formuoti difrakcinės, refrakcinės, kreipiamosios, filtravimo, poliarizacinės ir daugelio kitų optinių funkcijų elementus bei gali būti sujungtos į daugiafunkcinius monolitinius komponentus. Naujausi pasiekimai leidžia kurti integruotus prietaisus iš įvairių optinių medžiagų, įskaitant didelio lūžio rodiklio, aukšto optinio pažeidimo slenksčio ir net stiklo keramikos.

Visą straipsnį galite skaityti čia: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/adom.202201701

Screenshot 2023 01 27 at 18.05.00 min

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF Lazerinių tyrimų centro (toliau – LTC) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Direktoriaus rinkimus (dabartinį direktorių prof. Aidą Matijošių išrinkus Fizikos fakulteto Dekanu). Direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

Lazerinių tyrimų centro Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei Direktoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.

Kiekvienas pretendentas privalo pateikti Fakulteto rinkimų komisijai šiuos dokumentus:

  • prašymą dalyvauti konkurse; 
  • pretendento gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti turimą vadybinę patirtį; 
  • pretendento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 
  • pretendentui suteiktą mokslo laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją; 
  • kitus dokumentus, kurie, pretendento nuomone, galėtų būti svarbūs dalyvaujant konkurse. 

Pareiškinių dokumentų pateikimas iki 2023 metų kovo 13 dienos 13:00 valandos el. paštu  arba asmeniškai į FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. 2366049):

2023 m. kovo 10 d. iki 17 val.;

2023 m. kovo 13 d. iki 13 val.

Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiųsti paštu iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Rinkimų eiga:

  • Kandidatų į LTC Direktoriaus pareigas sąrašas skelbiamas 2023 metų kovo 13 d. 
  • Kandidatai į LTC Direktoriaus pareigas prieš rinkimus LTC bendruomenei visuotiniame LTC darbuotojų susirinkime pristato savo viziją apie LTC tikslus ir veiklą bei atsako į LTC darbuotojų klausimus. Visuotinį LTC susirinkimą ir debatus organizuoja esamas LTC vadovas arba jo paskirtas asmuo.
  • Lazerinių tyrimų centro Direktoriaus rinkimai vyks 2023 metų kovo 21 dieną 9:00 – 16:30 val.Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 202 kab.
  • Esant poreikiui 2023 metų kovo 23 dieną 10:00 – 16:30 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9) 202 kab. bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

 

LTC Direktoriaus pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto LTC nuostatai: 

Lazerinių tyrimų centro nuostatai

 

Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Saulėtekio al. 9, 310 kab., LT10222   Vilnius, Lietuva

   tel.: +370 5 236 6049

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp apdovanotųjų – Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Jūras Banys.

Habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir tikrasis narys Jūras Banys buvo apdovanotas už nuopelnus mokslui, jų sklaidą bei tyrimus. Vienas produktyviausių Lietuvos fizikų laikomas J. Banys yra paskelbęs per 500 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Su visais apdovanotaisiais galite susipažinti čia: https://bit.ly/3HypaSs

 

VMS 1391

Nuotr.: Vilniaus miesto savivaldybė

Vakar Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto pirmakursiai už Studijų įgūdžių modulį atsiskaitė kitaip. Egzaminas vyko konferencijos pavidalu – studentai pristatė savo sukurtus mokslinius stendus.

DSC 3339 min

„Toks formatas studentams svarbus dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – tai yra motyvacija. Paprastų egzaminų yra daug ir jie nusibos per visą studijų laikotarpį, o čia yra kitoks egzaminas, galimybė save išreikšti ne tik per gautų žinių demonstravimą, bet ir per vizualinę ekspresiją. Tai yra daugiau kompetencijas atskleidžiantis dalykas nei žinių patikrinimas. Tokiu būdu studentai jau pirmame kurse išmoksta ne tik ieškoti informacijos ir žinias, bet ir tobulina bendrąsias kompetencijas, kurios pravers ne tik moksle , bet ir versle, ir gyvenime apskritai. Visur yra svarbu mokėti sudominti pašnekovą, pristatyti savo idėja aiškiai, trumpai, konkrečiai“, – teigė prof. dr. Pranciškus Vitta, vienas iš egzamino rengėjų.

DSC 3392 min

Anksčiau toks atsiskaitymo formatas buvo taikomas tik Šviesos technologijų studijų programoje. Šiais metais, pirmą kartą, buvo nuspręsta tokį formatą pritaikyti visiems Fizikos fakulteto pirmakursiams. Kadangi tai yra Studijų įgūdžių modulio kaupiamojo vertinimo dalis – paruošti stendinį pranešimą buvo privaloma visiems. 

Pasak profesoriaus, rengiantis šiam egzaminui, studentams buvo leidžiama temas rinktis savo nuožiūra iš STEM ir tarpdalykinių tematikų. Tai reiškia, kad temas studentai rinkosi laisvai, kas jiems patrauklu ir įdomu. Laisvė pasirinkti studentus skatino pajausti ir suprasti pažinimo džiaugsmą. 

DSC 3401 min

Visi žiūrovai turėjo galimybę lipdukais pažymėti jiems labiausiai patikusius stendinius pranešimus. Geriausių bei daugiausiai lipdukų surinkusių stendinių pranešimų autoriai buvo apdovanoti. Visus pranešimus vertino ir dėstytojų komisija, kadangi ši pranešimų sesija yra Studijų įgūdžių modulio galutinio atsiskaitymo dalis.

20230124 115735 min

 

Fizikos fakulteto dėstytojas, mokslo darbuotojas dr. R. Dobužinskas dalyvauja informacinėje LRT laidoje „Prognozė“, kurioje kalba apie klimato kaitą ir jos kuriamas pasekmes mūsų visų gyvenimuose. Laidoje yra kalbinami įvairių sferų asmenys neabejingi stebimiems klimato pokyčiams, o dr. R. Dobužinskas pasakoja apie fizikinius klimato kaitos pagrindus ir priežastingumą.

„Mes turime ištyrę klimato kaitą 400 000 metų nuo dabar. Kas 100 000 metų vyksta klimato kaitos ciklas. Tai reiškia, kad anglies dvideginio kiekis didėja dėl tam tikrų Žemės ir Saulės pozicijos ypatumų ir tada kyla temperatūra. Anglies dvideginis pradeda mažėti, temperatūra išlieka ir po kažkiek tūkstančių metų vėl pradeda mažėti. Toks ciklas vyksta kas 100 000 metų. Mes tokius ciklus esame apskaičiavę 4 ir šiuo metu mes esame to ciklo pačioje karščiausioje fazėje. Bet, negana to, kad esame karščiausioje fazėje, per paskutiniuosius 80 metų esame pakėlę temperatūrą dar tiek pat, kiek pakilo temperatūra per paskutiniųjų 100 000 metų natūralų ciklą“, – laidoje „Prognozė. Mes nepagalvojame, kas liks ateities kartoms: kas yra klimato kaita?“ pasakoja dr. R. Dobužinskas.

Pačius naujausius LRT laidos „Prognozė“ epizodus bei dr. R. Dobužinsko komentarus galite rasti ir žiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/video/prognoze

 

R.D. Prognoze 1 min

 

Prognoze 2

 

Šiandien atvirame Fizikos fakulteto Tarybos posėdyje įvyko dekano rinkimai. Kandidatai turėjo galimybę dar kartą pristatyti savo programas bei atsakyti į auditorijos klausimus.

Fizikos fakulteto rinkimų komisija skelbia, kad Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taryba 2023 m. sausio 20 d. posėdyje balsų dauguma Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanu 5 metų kadencijai išrinko prof. dr. Aidą Matijošių.

Fizikos fakulteto rinkimų komisija:

doc. dr. Kazimieras Glemža – pirmininkas

doc. dr. Robertas Maldžius

Uršulė Tarvydytė (studentų atstovė)

 

Sveikiname!

 

Prof. dr. Aidas Matijošius Fizikos fakulteto dekano pareigas pradės eiti 2023 m. vasario 22 d.

 

IMG 0828 min                   Aidas

Gruodžio 18 d. vyko išplėstinis VU Lazerinių tyrimų centro seminaras, minint prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktis: „ŠVIESOS KELIU: nuo pirmosios parametriškai sustiprintos spinduliuotės iki Ekstremalios šviesos infrastruktūros...“

Seminare įvairių kartų prof. A. P. Piskarsko mokiniai atskleidė, kokį „šviesos“ kelią reikia nueiti iki kartu su kitomis valstybėmis įsteigiant Europos mokslo tyrimų infrastruktūrą ELI ERIC.

Kviečiame žiūrėti vykusio seminaro įrašus ir įgyti aiškumo apie Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės priešistorę, vystymąsi bei įtaką ELI ERIC.

 

1. Dr. R.Danielius (Light Conversion) „Parametrinis šviesos stiprinimas: nuo reiškinio iki komercinio prietaiso“

https://youtu.be/KptiHjuloFk

 2. Prof. A.Dubietis (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „30 metų optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui: nuo idėjos iki priešakinės technologijos“

https://youtu.be/e_VhG4od9Iw

 3. Dr. A.Varanavičius (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „Lietuviškas pėdsakas Ekstremalios šviesos infrastruktūrose“

https://youtu.be/4QxYuXWAQvA

 4. Dr. R.Antipenkov (ELI Beamlines) „ELI ERIC: Ekstremalios šviesos infrastruktūra, didelės energijos lazerinių sistemų kūrimas ELI“

https://youtu.be/W52VDJGcQGk

 

 

 

 

Kviečiame nepraleisti progos ir registruotis į studentų bei jaunųjų mokslininkų konferenciją „Open Readings 2023“! 

Registracija užsidaro 2023 m. vasario 3 d.

Registruotis kviečiame čia: https://www.openreadings.eu/registration/

Registracija ir dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas!

Kiekvienais metais vykstančioje „Open Readings“ konferencijoje dalyvauja šimtai studentų iš viso pasaulio, kurie pristato savo mokslinių tyrimų rezultatus fizikos bei kitų gamtos mokslų ir technologijų srityse. Taip pat tai yra puiki galimybė pasiklausyti pasauliniu lygiu pripažintų lektorių ir mokslininkų pranešimų įvairiomis mokslinėmis temomis (daugiau informacijos apie konferenciją ir kviestinius lektorius galite rasti čia: https://www.openreadings.eu/). 

Studentai bei jaunieji mokslininkai gali pristatyti stendinius bei žodinius pranešimus apie savo atliktus mokslinius tyrimus. Daugiau informacijos apie abstraktų ir pristatymų reikalavimus galite rasti čia: https://www.openreadings.eu/abstract-and-presentations/

Konferencija vyks gyvai 2023 m. balandžio 18-21 d., Nacionaliniame Fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniuje.

Iškilus klausimams galite kreiptis elektroniniu paštu 

 

OpenReadingsPoster Final 1 1 min

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Technikos mokslų skyrius ir asociacija INFOBALT organizuoja LMA 11-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Jaunųjų mokslininkų konferencijos (JMK) tikslas – susipažinti su jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų ir jų sandūrų srityse, taip pat apžvelgti jaunųjų mokslininkų mokslinių interesų problematiką.

Konferencijos darbą numatoma organizuoti dviejose tematinėse sekcijose: fiziniai mokslai ir technologijos mokslai. Pranešėjai kviečiami pristatyti savo mokslo tyrimų rezultatus bei taikomąją veiklą, leidžiančią plėtoti ir atnaujinti gaminamos produkcijos (paslaugų) nomenklatūrą, tobulinti technologijas bei jų gamybą ir diegimą vidaus bei užsienio rinkose, skaitmenizacijos ir skaitmeninių technologijų poveikio tyrimus ekonominėms ir socialinėms veikloms. 

Konferencija vyks Lietuvos mokslų akademijoje 2023 m. kovo 23 d. Konferencijoje planuojami žodiniai (12 min., iš jų 10 min. pranešimas ir 2 min. klausimams atsakymams) ir stendiniai pranešimai. Kviečiami dalyvauti jaunieji mokslininkai (studentai, kurių mokslo publikacijos spausdintos recenzuojamuose mokslo žurnaluose, magistrantai, rezidentai, doktorantai, mokslų daktarai, podoktorantūros stažuotojai, verslo ir inovacijų specialistai) iki 35 metų amžiaus (į šį laikotarpį įskaitomos motinystės / tėvystės atostogos).

Kviečiame įvairių Lietuvos institucijų jaunuosius mokslininkus iki 2023 m. kovo 13 d. 12 val. teikti paraiškas dalyvauti konferencijoje, nurodant pasirinktą sekciją. Paraišką sudaro: 

  • autorius (-iai)
  • pranešimo pavadinimas
  • trumpa pranešimo santrauka (iki 200 žodžių, 12 Times New Romanšriftu)
  • publikacijų sąrašas
  • autoriaus gyvenimo aprašymas (CV)
  • kontaktiniai duomenys (būtinas mob. tel.).

Paraiškoje nurodyti, koks bus pranešimas – žodinis ar stendinis. 

Minėtą medžiagą (Word formatu) ir duomenis elektronine forma teikti el. paštu:  (fiziniai mokslai);  (technologijos mokslai).

            Pranešimų santraukos bus paskelbtos LMA interneto svetainėje.

Konferencijos programa bus paskelbta LMA interneto svetainėje kovo 20–22 d.

JMK organizacinis komitetas vertins skaitytus pranešimus ir išrinks 10 geriausių pranešėjų, kuriems bus įteikti LMA diplomai. Diplomų teikimo iškilmės vyks 2023 m. balandžio mėnesį (tiksli data bus derinama su LR Ministru Pirmininku). 

Konferencijos rėmėjas INFOBALT įsteigė stipendijas (stipendijų fondas – 8 000 eurų) geriausiems 2023 m. jauniesiems mokslininkams, kurių darbai yra išskirtinio mokslinio lygio informacinių ir ryšių technologijų srityje ir plačiai pritaikomi moksliniuose tyrimuose ar kitose dalykinėse srityse. Būsimus stipendiatus iš JMK organizacinio komiteto atrinktų pranešėjų papildomai pagal INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus vertins INFOBALT komisija.

Kiti atrinkti geriausių darbų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais ir diplomais.

Informaciją apie jaunųjų mokslininkų konferenciją, jos organizacinį komitetą, INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus rasite LMA svetainėje: http://www.lma.lt/infobalt-vardines-stipendijos

Kviečiame dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose!

Jauniesiems mokslininkams yra suteikiama galimybė dalyvauti praktiniuose mokymuose, kaip parengti prezentaciją pristatymui. Mokymų trukmė – 4 akademinės valandos. Mokymuose bus pristatytas Stanfordo tyrimų instituto naudojamas NABC metodas ir suteikta galimybė jį praktiškai išbandyti. Registracija į mokymus vyksta el. paštu  iki 2023 m. kovo 13 d. Mokymuose gali dalyvauti visi jaunieji mokslininkai, planuojantys dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2023 metais.  

Mokymų laikas – 2023 m. kovo 16 d. 15–18 val.

Mokymai vyks Visorių informacinių technologijų parke (VITP), Mokslininkų g. 2A, Vilnius.

 

FTlogo 1 01

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto (toliau – VU) statutu, VU Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu, VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Cheminės fizikos instituto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto) Direktorių rinkimus. Direktorių kadencijų trukmės – 5 metai.

Šakinio akademinio padalinio Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei Direktoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.

Kiekvienas pretendentas privalo pateikti Fakulteto rinkimų komisijai šiuos dokumentus:

  • prašymą dalyvauti konkurse; 
  • pretendento gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti turimą vadybinę patirtį; 
  • pretendento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 
  • pretendentui suteiktą mokslo laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją; 
  • kitus dokumentus, kurie, pretendento nuomone, galėtų būti svarbūs dalyvaujant konkurse. 

Pareiškinių dokumentų pateikimas iki 2023 metų kovo 13 dienos 13:00 valandos el. paštu  arba asmeniškai į Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. (8 5) 236 6049):

2023 m. kovo 10 d. iki 17 val.;

2023 m. kovo 13 d. iki 13 val.

Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiųsti paštu iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Rinkimų eiga:

  • Kandidatų į ŠAP Direktorių pareigas sąrašas skelbiamas 2023 metų kovo 13 d. 
  • Kandidatai į ŠAP Direktoriaus pareigas prieš rinkimus savo ŠAP bendruomenei visuotiniame ŠAP darbuotojų susirinkime, pristato savo viziją apie savo ŠAP tikslus ir veiklą bei atsako į ŠAP darbuotojų klausimus. Visuotinius ŠAP susirinkimus ir debatus organizuoja esamas ŠAP vadovas arba jo paskirtas asmuo.
  • Visų Šakinių akademinių padalinių Direktorių rinkimai vyks 2023 metų kovo 21 dieną 9:00 – 16:30 val.Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9, III r.) 202 kab.
  • Esant poreikiui, 2023 metų kovo 23 dieną 10:00 – 16:30 val. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9, III r.) 202 aud. bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

ŠAP Direktorių pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ŠAP nuostatai: 

Cheminės fizikos instituto nuostatai

Fotonikos ir nanotechnologijų instituto nuostatai

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto nuostatai

 

Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Saulėtekio al. 9, III r., 310 kab., LT 10222   Vilnius, Lietuva

   tel.: +370 5 236 6049

 

„Ar pastebėjote, kad žmonių svajonės pastaruoju metu nebe tokios kaip anksčiau? Iki 2003 metų svajonių skrydį mūsų akyse įkūnijo grakštus ir galingas ir dukart už garsą greičiau skriejantis „Concorde`as“, jis Atlantą įveikdavo per keturias valandas. Dabar viskas, ką turime, tai lėtas ir nerangus „Boeing`as“ ar „Airbus`as“, kaip silkių prikimštas keleivių. Iš Niujorko į Paryžių jis skrenda dukart ilgiau, nors ir pigiau. „Apollo“ programos astronautai vairuodavo „Corvette“ su V-8 varikliais, o dabartiniai kosmoso užkariautojai turbūt važinėja elektriniais paspirtukais.“
 
Apie naujus lazerius, šviesos šaltinius, kurie šviečia taip, kaip nešviečia net žvaigždės ir apie ką vis dar svajoja fizikai – naujame LRT straipsnyje rašo Mikas Vengris, Lazerinių tyrimų centro profesorius.
 
Visą straipsnį galite skaityti čia: https://bit.ly/3i6XVEF
 
764102 36020 756x425

Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. Irma Dumbrytė (Odontologijos institutas), dr. Donatas Narbutis (Teorinės fizikos ir astronomijos institutas), prof. Mangirdas Malinauskas (Lazerinių tyrimų centras)  bendradarbiaudami su kolegomis iš Stanfordo (JAV) ir Svinburno (Australija) universitetų publikavo straipsnį prestižiniame Scientific Reports žurnale: „Revelation of microcracks as tooth structural element by Xray tomography and machine“ (https://www.nature.com/articles/s41598-022-27062-5).

Vieno pažangiausių šiuolaikinės mikroskopijos tyrimo metodų (rentgeno spindulių kompiuterinis mikrotomografas) ir mašininio mokymosi (dirbtinio intelekto atšaka) derinys leido pirmą kartą pažvelgti į danties viduje esantį mikroįtrūkimų tinklą ir jį 3D charakterizuoti nesuardant bandinio.

Šios publikacijos reikšmė odontologijai taip pat labai didelė. Danties paviršiuje esančius mikroįtrūkimus gali pastebėti tiek gydytojas odontologas, tiek ir pacientas. Iki šiol nėra žinoma, ar tokie danties paviršiuje esantys mikroįtrūkimai yra tik estetinė problema, ar gali lemti danties pažeidimą ir į tai reikėtų atsižvelgti gydytojams odontologams planuojant paciento gydymą. Tai ypač aktualu gydytojams ortodontams, kurie ant dantų klijuoja breketus.

3D dantų tyrimo metodai, nesuardantys bandinio, leidžia pažvelgti į danties vidinę struktūrą ir įvertinti įtrūkimus. Didesnio bandinių skaičiaus ištyrimas ir kiekybiškas įtrūkimų charakterizavimas visų pirma sudarytų galimybę parengti rekomendacijas gydytojams odontologams, ar/kaip/kokiais atvejais reikėtų dokumentuoti dantų mikroįtrūkimų buvimą prieš pradedant gydymo procedūras

Ši publikacija – tai puikus tarpdisciplininio ir daugiainstitucinio darbo pavyzdys, atveriantis galimybes Vilniaus universiteto mokslininkams vieniems pirmųjų pritaikyti novatoriškas tyrimo metodikas.

 

MicrosoftTeams image 7

 

fig1

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos