Sidebar

1

Nori pagyventi savo svajonių šalyje? Sieki lavinti užsienio kalbos gebėjimus? Norėtum mokytis puikiuose Europos universitetuose? O gal tiesiog pasiilgai kelionių?

Jei bent į vieną iš aukščiausių klausimų atsakei teigiamai, nieko nelauk ir registruokis  ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankoms 2021-2022 mokslo metų pavasariui!

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

4

Informaciniai seminarai vyks:

Prisijungimui ir įrašų peržiūrėjimui naudokite tas pačias nuorodas.

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia.

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.: arba

 

Gerbiami kolegos, studentai ir darbuotojai, sveikiname su artėjančiais naujaisiais mokslo metais!

Visų kursų bakalauro ir magistrantūros studijų mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.

Bakalaurai

Pirmo kurso bakalauro studentus kviečiame į šventinį mokslo metų atidarymo renginį rugsėjo 1 d. 11 val.! Susitinkame VU Fizikos fakulteto (Saulėtekio al. 9, III rūmai) Didžiojoje fizikos auditorijoje. Jūsų lauks Fizikos fakulteto dekanas ir kiti svečiai.

Po bendrosios dalies, 12 val., vyks kiekvienos studijų programos pirmakursių susitikimas su studijų programos kuratoriais.

15 val. vyks Vilniaus universiteto darbuotojų, studentų ir alumnų eisena. Eisenai renkamasi prie LRS rūmų (Gedimino per. 53).

 

Detalesnę programą galite rasi čia: https://www.studentauk.vu.lt/programa/bakalauras/ff.html

 

Prie fakulteto įėjimo rasite nuorodas į Didžiąją fizikos auditoriją.

Pirmoji diena visų bakalauro studijų programų kurso studentams šventinė ir paskaitos nevyks.

Dalyviai privalo turėti galiojantį galimybių pasą.

 

Magistrantai

Pirmo kurso magistrantūros studentus kviečiame į magistrantūros mokslo metų atidarymą rugsėjo 1 d. (Saulėtekio al. 9, III rūmai). Nuo 13 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje bus bendras šventinis mokslo metų atidarymas, Fizikos fakulteto pristatymas ir rudens semestro studijų ypatumų pristatymas.

Iš karto po bendro atidarymo vyks susitikimas su studijų programos komitetu ir studijų kryptį kuruojančio instituto atstovais.

Susitikimai su studijų programų komitetais vyks:

  • Gyvybės ir cheminė fizika – FF 401 aud.
  • Lazerinė fizika ir optinės technologijos – LTC salė
  • Lazerinė technologija – LTC salė
  • Teorinė fizika ir astrofizika – FF 510 aud.
  • Fotonika ir nanotechnologijos – FF 211 aud.
  • Elektronika ir telekomunikacijų technologijos – FF 313.

 

Iki susitikimo!

eisena

Turi inovatyvią idėją ir nori ją paversti startuoliu? Abejoji, ar gali? Trūksta patirties, komandos narių, mentorių? Apie galimybę savo idėją paversti verslu išgirsk TechHub pre-akceleratoriaus informaciniame renginyje!

Renginio metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas pristatys dalyvavimo pre-akceleratoriuje naudas, mokymų planą, papasakos, kaip bus vykdoma startuolių atranka bei kas laukia baigus programą. Į klausimus taip pat atsakys bei savo patirtimi programoje pasidalins mokymus baigę programos absolventai.

Startuoliai trijų mėnesių programos metu su asmeniniais mentoriais bei ekspertais iš Lietuvos ir užsienio išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.

Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) bei pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins bei dalyvius atrinks projekto ekspertai. 

Registracija į pre-akceleravimo programą prasidės rugsėjo 2021 m. rugsėjo 13 dieną!

Informacinė diena vyks rugsėjo 21 d., 16 val. ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie renginį: www.facebook.com/events/233400842046786/

Daugiau informacijos apie TechHub pre-akceleratorių: mita.lrv.lt/techhub/pre-akceleratorius

PECA7652 min

Vilniaus universiteto (VU) fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos ir tikslinės filantropo Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondo paramos skyrė finansavimą dviem talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams – dr. Mantui Šimėnui ir dr. Thomas Peak.

Jaunieji mokslininkai atrinkti iš 9 paraiškų, dalyvavusių VU fondo organizuotame kofinansavimo konkurse talentams pritraukti. Konkurso laimėtojams dvejiems metams skirta po 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių skiriamo atlygio. Jaunieji mokslininkai savo akademinę veiklą VU pradės jau šį rudenį – dr. M. Šimėnas prisijungs prie Fizikos fakulteto, dr. T. Peak – prie Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) kolektyvo.

Anot VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, gabių tyrėjų, turinčių tarptautinės patirties, pritraukimas, yra strategiškai svarbus mokslo vystymui ir stiprinimui universitete. „Ypač džiugu, kad įvairių mokslo sričių jaunieji tyrėjai turės galimybę įgyvendinti savo idėjas ir plėtoti mokslinius tyrimus Vilniaus universitete“, – džiaugiasi prof. E. Sužiedėlienė.

„Vienas iš pagrindinių VU fondo prioritetų – skiriant papildomą finansavimą paskatinti talentingus,  tarptautinės patirties turinčius jaunuosius tyrėjus sieti savo karjerą su VU. Kaip yra minėjęs VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, universitetai visuomet buvo vieta, kur susitikdavo mokslininkai iš skirtingų šalių, skirtingų tyrimų tradicijų, kad drauge atrastų naujas perspektyvas. Tikimės, kad dr. M. Šimėno ir dr. T. Peak prisijungimas prie Fizikos fakulteto ir TSPMI didins VU tarptautinį konkurencingumą. Dėkojame, kad prie gabių akademikų finansavimo prisidėjo filantropinis MJJ fondas“, – džiaugiasi VU fondo direktorius Justinas Noreika.

VU TSPMI – jaunasis mokslininkas iš Kembridžo universiteto

Nuo rudens su VU TSPMI bendruomene savo reikšminga tarptautine moksline patirtimi dalysis kofinansavimo konkurso laimėtojas, airių kilmės jaunasis tyrėjas dr. Thomas Peak. Jaunojo mokslininko gyvenimo aprašyme – studijos ir darbas Kembridžo, Oksfordo, Karalienės Marijos universitetuose Jungtinėje Karalystėje ir Centrinės Europos universitete (CEU) Vengrijoje.

Pagrindinė dr. T. Peak mokslinių interesų sritis – tarptautiniai santykiai, o ypač – tarptautinės intervencijos ir taikos palaikymo misijos, atsakomybė ginti civilius, regioninės saugumo tvarkos, tarptautinis saugumas bei globali istorija. Bene svarbiausia jaunojo mokslininko publikacija – šiemet Londone išleista knyga „Vestfalija žmonių akimis. Humanitarinė intervencija ir 1648-ųjų mitas“, kurioje autorius nagrinėja legendomis apipintos, problemiškos 1648-ųjų Vestfalijos taikos sutarties reikšmę šių dienų tarptautinei politikai ir humanitarinei apsaugai.

Jaunasis mokslininkas darbo TSPMI metu rengs tarptautines publikacijas ir paraiškas „Horizon Europe“ finansuojamiems Marie Curie, ERA projektams.  Dr. T. Peak  patirtis ir užmegztos pažintys, įgytos steigiant ir administruojant Geopolitinių studijų centrą Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, prisidės prie VU mokslo tarptautiškumo didinimo ir naujų tarptautinių mokslinių tinklų kūrimo.

Prie VU Fizikos fakulteto jungiasi talentingas kvantinių technologijų tyrėjas

Nuo rudens akademinę veiklą Fizikos fakultete pradeda kofinansavimo konkurso laimėtojas dr. Mantas Šimėnas – aktyvus tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvis ir pranešėjas, gyvenimo aprašyme nurodęs per 60 mokslinių publikacijų sąrašą. Jožefo Štefano institute Slovėnijoje, Londono universiteto koledže (UCL) Jungtinėje Karalystėje, Leipcigo universitete Šveicarijoje patirties įgijęs jaunasis mokslininkas VU užsiims elektronų sukinių kubitų ateities kvantinėse medžiagose tyrimais.

Fizikos fakulteto atstovų teigimu, Europos Sąjunga kvantines technologijas priskiria prie kertinių ateities technologijų, kurios, neabejojama, ženkliai prisidės prie kompiuterijos, saugaus komunikavimo, kvantinio interneto, kriptografijos, kvantinių sensorių ir medicinos revoliucijos. Su dr. M. Šimėno prisijungimu VU Fizikos fakultete pirmą kartą bus pradėtos eksperimentiškai plėtoti kvantinės technologijos.

Dr. M. Šimėno būsimo tyrimo tikslas – vykdyti kvantinių technologijų tyrimus Lietuvoje pasitelkiant patirtį, įgytą užsienio institucijose, ir užmegztus ryšius su lyderiaujančiais šios srities mokslininkais: John Morton (UCL, Jungtinė Karalystė), Andrei Faraon (Kalifornijos technologijos institutas, JAV), Patrice Bertet (Paryžiaus Saclay universitetas, Prancūzija). Sėkmingas projekto įgyvendinimas įtrauks VU į kvantinių technologijų centrų žemėlapį, o tai leis plėtoti tarptautinius tyrimus ir dalyvauti ES gausiai finansuojamuose kvantinių technologijų konsorciumuose, tokiuose kaip „Quantum Flagship“ projektai, ir kituose tarptautiniuose projektuose.

VU fondo direktorius J. Noreika tikisi, jog į rėmėjų bendruomenę pritraukus daugiau Lietuvos mokslo svarbą vertinančių filantropų bei nuosekliai didėjant neliečiamojo kapitalo investicijų grąžai, netolimoje ateityje finansavimas bus skiriamas dešimtims mokslo talentų. Tikimasi, jog dr. M. Šimėno, dr. T. Peak bei kitų gabių mokslininkų prisijungimas prie VU augins universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Apie 2,6 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas yra pirmasis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas Lietuvoje, kuris surinktą paramą investuoja, o investicijų grąžą naudoja talentams į VU pritraukti ir kitoms VU tarptautinį konkurencingumą skatinančioms iniciatyvoms finansuoti. Fondo neliečiamajam kapitalui ir tikslinės paramos projektams paramą yra skyrusios per 40 įmonių, per 1,5 tūkst. fizinių asmenų.

Nuotraukos Edgaro Kurausko.

Edgaro Kurausko nuotr 1

Edgaro Kurausko nuotr 2

Edgaro Kurausko nuotr 3

Edgaro Kurausko nuotr 4

Edgaro Kurausko nuotr 5

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Mantas Šimėnas, dr. Sergejus Balčiūnas ir prof. habil. dr. Jūras Banys kartu su kolegomis iš Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos bei JAV atrado naują koreliuotos molekulinės dinamikos reiškinį hibridinėse medžiagose. Tyrimai buvo atliekami matuojant bei modeliuojant dinamines molekulinių darinių savybes metalo-organiniame karkase MIL-53, kuris pasižymi itin aukštu porėtumu. Šią medžiagą sudaro metalo jonai sujungti molekulinėmis tereftalato jungtimis (angl. linkers), kurios centre turi benzeno žiedą. Aukštas medžiagos porėtumas leidžia šioms jungtims gana lengvai suktis apie savo ašį. Šiame darbe pirmą kartą buvo stebėtas koreliuotas (sukabintas) tokių gretimų jungčių sukimasis pasitelkiant įvairius eksperimentinius bei teorinius metodus. VU FF mokslininkai atliko unikalius plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos eksperimentus, kurie leido stebėti bei charakterizuoti šį procesą. Stebėtas koreliuotos molekulinės dinamikos reiškinys gali būti pritaikytas konstruojant molekulinius krumpliaračius bei kitus egzotiškus molekulinės nanotechnologijos elementus.

Tyrimų rezultatai paskelbti itin prestižiniame Journal of the American Chemical Society (JACS) žurnale (Amerikos chemijos draugijos žurnalas, skirtas naujiems atradimams chemijos, fizikinės chemijos bei medžiagotyros srityse bei turintis itin aukštą cituojamumo rodiklį (>15)). Šis darbas yra vienas iš keleto šios mokslininkų grupės darbų apie hibridines medžiagas neseniai publikuotų prestižiniuose žurnaluose.

Daugiau informacijos: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/jacs.1c03630

 

Picture 1

Nuo rugsėjo mėn., įsteigtoje Vilniaus universiteto Red Hat akademijoje, Vilniaus universiteto studentai galės papildomai studijuoti ir gauti žinių apie Linux pagrindu veikiančias sistemas pagrįstas Red Hat technologijomis.

Sąryšyje su įsteigta Red Hat akademija Vilniaus universitetas taip pat pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Telia Lietuva.

Tikslas:

  • bendradarbiauti VU Red Hat akademijos veiklos klausimais;
  • keistis informacija, mokslinėmis žiniomis, patirtimi;
  • pasinaudoti Telia Lietuva pagalba, ruošiant bakalauro ir magistro diplominius darbus tiek, kiek tai neprieštarauja Vilniaus universiteto teisės aktams;
  • kviesti Šalių atstovus dalyvauti organizuojamose mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose, susijusiuose su Red Hat akademijos tematika.

RedHat akademijos pagrindinis organizatorius Fizikos fakultetas.

Kviečiame visus Vilniaus universiteto, o ypač Fizikos fakulteto studentus pasinaudoti papildomomis kvalifikacijos kėlimo galimybėmis.

 

Daugiau apie Red Hat akademiją: https://www.redhat.com/en/services/training/red-hat-academy

 

Daugiau informacijos, kreiptis:

Doc. .Mindaugas Mačernis

Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

+370 5 236 6049

redhat

 

Liepos 24 d. baigėsi 2021 m. Tarptautinė fizikos olimpiada. Beveik savaitę trukęs renginys pareikalavo daug jėgų ir kantrybės, tad norime padėkoti visiems prisidėjusiems – savanoriams, organizatoriams, vertintojams, VU FF darbuotojams ir studentams ir kitaip prisidėjusiems žmonėms!

Tarptautinės fizikos olimpiados dalyvius sveikiname su jūsų pasiekimais! Bronzos medalius pelnė Justas Kaminskas, Tomas Babelis, Emilis Strazdas, Monika Šadauskaitė, pagyrimo raštą gavo Tadas Danilevičius.

Dalinamės IPhO 2021 akimirkomis, o už nuotraukas dėkojame Nail Garejev.

20210717 160442 MAK 4666 min

 

 20210718 110059 NAB 1192 min

 20210718 110138 NAB 1202 min

 20210718 110410 NAB 1243 min

 20210719 105441 NAB 1450 min

 

20210719 120722 MAK 4756 min

 

 20210719 152526 NAB 1728 min  20210719 190537 NAB 1955 min
 20210720 110209 NAB 2254 min  20210720 110209 NAB 2254 min

 

20210724 170519 NAB 6933 min

Superkompiuterių inovacijos kuria naujas mokslo ir mokslinių tyrimų galimybes bei konkurencinį pranašumą verslui ir ekonomikai. Vilniaus universitetas su naujuoju superkompiuteriu „VU HPC“ gali vykdyti tyrimus ir studijas pasitelkiant mašininį mokymąsi, dirbtinį intelektą ir ypač didelius duomenis. „VU HPC“ ištekliai yra paskirstyti tarp dviejų specializuotų fakultetų – viena dalis universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, kita – „VU HPC“ Saulėtekis, Fizikos fakultete.

 

IMG 3108 min min

doc. Mindaugas Mačernis, „EuroHPC“ kompetencijos centro vadovas, VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Lietuvos atstovas „EuroHPC“ valdyboje. 

 

Fizikos fakultetas jau daugiau kaip 10 metų naudoja Prancūzijos kompanijos superkompiuterius. „Atos“ – viena iš skaitmeninių sprendimų lyderių pasaulyje, turinti daugiau kaip 100 000 darbuotojų, daugiau kaip 11 milijardų eurų pajamų.

„Atos“ yra didžiausias Europos superkompiuterių gamintojas. UAB „Bull Baltija“ („Atos“ įmonė) kartu su UAB „Atos“ partneriu „Duvait“ (turinčių daugiau nei 15 metų patirtį HPC, tinklų, saugos ir duomenų centrų sprendimų srityje) integravo ir įdiegė Fizikos fakultete naują techninę, programinę ir saugojimo HPC klasterio įrangą su daugiau kaip 4500 skaičiavimo branduolių ir beveik 55 TB RAM.

„VU HPC“ Saulėtekis techninė informacija:

  • superkompiuterio „VU HPC“ Saulėtekis Sequana X1000 suminis našumas daugiau kaip 0,5 petaflopsų;
  • vienai užduočiai atlikti bendra atmintis (RAM) daugiau nei 50 terabaitų;
  • vienai užduočiai naudoti iki 0,3 petaflops našumo skaičiavimo galią;
  • daugiau nei 0,2 petaflops GPU posistemio našumas.

„VU HPC“ Saulėtekis bus naudojamas modeliuojant šviesos energijos surinkimo elektronines sistemas ir fotosintetines molekulinės elektronikos medžiagas kvantinės chemijos metodais. Bus analizuojamos pagrindinės ir sužadintos fotosintetinių junginių būsenos, modeliuojami Ramano spektrai, sužadintų būsenų dinaminės charakteristikos, protonų perdavimo galimybė konjuguotose sistemose bei grafeno sluoksniai. Tikimasi, kad organinės medžiagos ir prietaisai bus plačiai naudojami įvairiose srityse, pradedant medicina, baigiant energetika ir kompiuterija. Naudodami galingesnę HPC sistemą, VU tyrėjai turi galimybę modeliuoti kvantinius kompiuterius, pagrįstus molekuliniais junginiais, ir kurti kvantinių skaičiavimų algoritmus. Be Vilniaus universiteto tyrimų projektų, Atviros prieigos centro HPC infrastruktūra gali naudotis kitų Lietuvos mokslo įstaigų ir įmonių tyrėjai.

Šių HPC resursų ir atliekamų darbų pagrindu Lietuva tapo Europos projekto „EuroHPC“ nare, o Vilniaus universitetas Lietuvos atstovu jungtiniame „EuroHPC“ našaus skaičiavimo kompetencijų centre, planuojama narystė EGI (Europe Grid Infrastructure – Europos superkompiuterių tinkle).

 

Daugiau apie „Atos“ ir Vilniaus universitetą: https://atos.net/wp-content/uploads/2021/06/atos-vilnius-university-supercomputer-success-story.pdf

Daugiau apie „Atos“: https://atos.net/en/solutions/high-performance-computing-hpc

Fizikos olimpiadą pristato Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas Jevgenij Chmeliov, olimpiados Akademinio komiteto narys.

Jevgenij Chmeliov   Šį šeštadienį, liepos 17 d., Vilniuje prasidės svarbiausias metų renginys viso pasaulio fizika besidomintiems moksleiviams – 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO, International Physics Olympiad). Tai didžiulis kasmetinis renginys, kurio metu keli šimtai vidurinių mokyklų moksleivių iš viso pasaulio suvažiuodavo į vieną vietą ne tik pasivaržyti tarpusavyje savo fizikos žiniomis ir kritiniu mąstymu sprendžiant nestandartines eksperimentines bei teorines užduotis, bet ir užmegzti naujų kontaktų, susipažinti su olimpiadą organizuojančia šalimi, jos kultūra, geografija ir virtuve. Šiemet, deja, dėl pandeminės situacijos pasaulyje pirmą kartą istorijoje ši olimpiada vyks nuotoliniu formatu.

   Pirmoji moksleivių Tarptautinė fizikos olimpiada buvo surengta Varšuvoje dar tolimais 1967 m. – tais metais olimpiadoje dalyvavo moksleivių komandos vos iš 5 šalių: be pačios Lenkijos atstovų joje varžėsi moksleiviai iš Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir tuometinės Čekoslovakijos. Tai buvo pirmoji gamtos mokslų tarptautinė moksleivių olimpiada istorijoje: „senesnė“ yra tik Tarptautinė matematikos olimpiada, pirmąkart surengta 1959 m. Priešingai nei ši jos pirmtakė, fizikos olimpiada pasižymėjo tuo, kad be teorinių uždavinių sprendimo moksleiviams reikėjo atlikti ir eksperimentinę užduotį. Renginys pasiteisino, pasidarė kasmetinis ir greitai išpopuliarėjo. Nuo to laiko olimpiadoje dalyvaujančių šalių skaičius ženkliai išaugo ir 2018 m. pasiekė rekordą – tais metais Portugalijoje vykusioje olimpiadoje varžėsi 412 moksleiviai iš 90 pasaulio šalių (kiekvienai šaliai gali atstovauti iki 5 moksleivių). Kartu su dalyvių skaičiumi augo ir moksleiviams pateikiamų užduočių apimtis ir sudėtingumas – taip ilgainiui susiformavo olimpiados tradicijos, įteisintos jos oficialiuose nuostatuose.

   Tarptautinė fizikos olimpiada trunka šiek tiek ilgiau nei savaitę. Dvi dienos skirtos atitinkamai eksperimentinių ir teorinių uždavinių sprendimui, likusios – pažintinei ir kultūrinei veiklai. Eksperimentinį turą dažniausiai sudaro dvi užduotis, bendrai vertinamos 20 taškų; teorinį – trys uždaviniai, kiekvienas vertinamas po 10 taškų. Tačiau pati sąvoką „uždavinys“ čia gerokai skiriasi nuo to, su kuo susiduria mūsų šalies moksleiviai Lietuvos fizikos olimpiadoje: iš esmės kiekvienas uždavinys čia yra mini-tyrimas, susidedantis iš daugybės smulkesnių klausimų, kurių pagalba yra išgvildenamas sudėtingas fizikinis reiškinys, prietaisas, ar keli glaudžiai susiję efektai. Vieno tokio uždavinio apimtis (su iliustracijomis) paprastai siekia 4–5 puslapius spausdinto teksto, o tiek teoriniam, tiek eksperimentiniam turui kiekvienam iš viso skiriamos tik 5 valandos. Dalykinė programa taip pat gerokai viršija Lietuvos mokyklinės fizikos programą ir iš principo atitinka šiek tiek supaprastintą pirmųjų dviejų metų universitetinio bendrosios fizikos kursą. Be puikių fizikos žinių, olimpiadoje dalyvaujantiems moksleiviams dažnai tenka parodyti ir išskirtinį kūrybingumą: padaryti teisingas prielaidas, suskaidyti sudėtingą reiškinį į kelis paprastesnius, aprašyti juos matematine kalba ir išspręsti gautas lygtis. Dažnu atveju tam prireikia ir tam tikrų aukštosios matematikos žinių – išvestinių bei integralų skaičiavimo, operacijų su kompleksiniais skaičiais ir pan. Atlikdami eksperimentines užduotis moksleiviai tai pat turi parodyti savo išradingumą bei kruopštumą, įvertinti atliekamų matavimų svarbiausius paklaidų šaltinius bei būdus toms paklaidoms sumažinti.

   Lietuvos moksleivių komanda pirmą kartą svečio teisėmis dalyvavo 1989 m. Varšuvoje vykusioje olimpiadoje, o nuo 1992 m. Lietuva tapo visaverte šio olimpinio judėjimo nare ir kasmet deleguoja savo moksleivius į šį tarptautinį renginį (išimtis buvo tik 2003 m. kai dėl paukščių gripo epidemijos mūsų šalies komanda nevažiavo į Taivane vykusią olimpiadą). Nepaisant dažnai už Lietuvos mokyklinės fizikos programos ribų išeinančių uždavinių sudėtingumo, mūsų šalies komanda iš olimpiados visada grįždavo su apdovanojimais. Tarptautinėse fizikos olimpiadose mūsų moksleiviai iš viso buvo įvertinti 43 pagyrimo raštais bei apdovanoti 39 bronzos, 13 sidabro bei 2 aukso medaliais. Daugeliu atveju tokių rezultatų pasiekti jiems padėjo mokymasis jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas“ (http://www.fotonas.ff.vu.lt/) ir/arba papildomojo ugdymo mokykloje „Fizikos Olimpas“ (http://olimpas.lt/).

   Pagal IPhO nuostatus, kiekviena olimpiadoje dalyvaujanti šalis įsipareigoja bent kartą tapti šio renginio organizatore. Ketinimą 2020 m. surengti olimpiadą Lietuvoje mūsų šalies Švietimo ir mokslo ministerija išreiškė dar naujojo tūkstantmečio pradžioje, o 2018 m. Portugalijoje vykusiame renginyje mūsų komanda IPhO bendruomenei pristatė oficialų Švietimo ir mokslo ministerijos raštą-įsipareigojimą 2020 m. organizuoti olimpiadą. Suburta Lietuvos mokslininkų komanda (VU Fizikos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Kembridžo universiteto atstovai) kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojais ėmėsi kurti teorines bei eksperimentines užduotis ir rengti pažintines kultūrines veiklas į mūsų šalį atvažiuosiantiems moksleiviams bei jų vadovams. Deja, dėl praeitą pavasarį prasidėjusios pandemijos šį renginį, kaip ir Tokijuje turėjusias vykti vasaros olimpines žaidynes, buvo nuspręsta nukelti metams. Taip IPhO 2020 pavirto IPhO 2021 (https://www.ipho2021.lt/). Iš pradžių buvo tikimasi, kad tai leis olimpiadą organizuoti įprastu būdu, pasikviečiant komandas iš viso pasaulio susirinkti Vilniuje. Situacijai negerėjant, vėliau buvo svarstomas mišrusis formatas, tačiau galiausiai nesibaigianti pandemija privertė pereiti prie nuotolinio varianto.ipho2021 logo

   Taigi liepos 17–24 dienomis Lietuvoje vyks 51-oji Tarptautinė fizikos olimpiada. Susidūrėme su nemažu iššūkiu pirmą kartą istorijoje organizuoti šį renginį nuotoliniu būdu, tačiau tikimės, kad tai nesutrukdys 374 moksleiviams iš 76 pasaulio valstybių pasivaržyti dėl geriausio šių metų fizikos žinovo titulo ir bent virtualiai susipažinti su mūsų šalimi. Olimpiados atidarymas prasidės šeštadienį, liepos 17 d., 15 val. ir bus transliuojamas youtube (transliacijos nuoroda bus pateikta https://www.ipho2021.lt/en/opening-and-closing-ceremonies/). Sekmadienį visų dalyvaujančių šalių komandų vadovų laukia intensyvi diena svarstant mūsų mokslininkų parengtas eksperimentines užduotis bei verčiant jas į savo kalbas, ir jau pirmadienį, liepos 19 d., moksleiviai bandys jas įveikti. Komandų vadovams antradienį aptarus ir išvertus teorinius uždavinius, trečiadienį moksleivių lauks dar vienas rimtas iššūkis.

   Olimpiados metu moksleiviams numatytos ir tam tikros mokslo pažinimo dienos: sekmadienį jų laukia 2019 m. fizikos Nobelio premijos laureato prof. Didier Queloz paskaita apie egzoplanetas, o ketvirtadienį, liepos 22 d., nuo 13:00 iki 17:30 vyks „Mokslo diena“ su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais. Pastarosios paskaitos bus „gyvai“ transliuojamos ir VU Facebook paskyroje, tad jas išgirsti galės visi norintys, o ne tik olimpiados dalyviai (https://www.facebook.com/events/965751660925995).

   Olimpiados uždarymas ir nugalėtojų paskelbimas vyks kitą šeštadienį, liepos 24 d., nuo 15 iki 17 val. (transliacijos nuoroda į youtube kanalą bus pateikta https://www.ipho2021.lt/en/opening-and-closing-ceremonies/).

Pirmojoje nuotolinėje Inovacijų klubo diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorius dr. Vygandas Rutkūnas bei Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius dr. Mangirdas Malinauskas. Mokslininkai pristatė vykdomus mokslinius tyrimus bei diskutavo apie tai, kas vienija 3D spausdinimą ir odontologiją, su kokiais iššūkiais tenka susidurti vystant mokslinius tyrimus, bei kokie veiksniai daro įtaką mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Diskusijos įrašą stebėkite čia: https://youtu.be/k3488OUcqzY

logo naujienoms

Norėdami sužinoti apie artimiausius Inovacijų klubo renginius − prenumeruokite innovations@vu> naujienlaiškį ir sekite naujienas Vilniaus universiteto tinklapyje bei socialiniuose tinkluose.

Doc. Vytautas Klimavičius slaptu balsavimu yra išrinktas AMPERE komiteto nariu ketverių metų kadencijai. AMPERE (Atomes et Molécules Par Études Radio-Electriques) draugija vienija Europos mokslininkus dirbančius magnetinių rezonansų srityje.

Draugijos misija yra prisidėti prie magnetinių rezonansų spektroskopijos bei susijusių reiškinių pažangos rengiant kongresus, simpoziumus, vasaros mokyklas ir skiriant prizus mokslininkams už jų indėlį į šią mokslo sritį.

AMPERE draugija kaip skėtinė organizacija apjungia ir vienija daugybę magnetinio rezonanso veiklų Europoje. Tuo siekiama vystyti ir pritaikyti mokslo pažangą naujose srityse.

https://www.ampere-society.org/index.php

 

Klimavičius

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis. Tarp apdovanotųjų yra ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriai Juozas Vidmantis Vaiktus ir Ričardas Rotomskis, taip pat apdovanotas Vilniaus universiteto fondo įkūrėjas, Fizikos fakulteto socialinio partnerio „Light Conversion“ mokslo direktorius Romualdas Danielius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi šalies vadovas pagerbė Juozą Vidmantį Vaitkų – lazerinės medžiagotyros krypties Lietuvoje iniciatorių, pasaulinio lygio Puslaidininkių fotonikos mokyklos Lietuvoje įsteigėją, nuolatinį mokslinės, technologinės kultūros puoselėtoją ir mokslo populiarintoją.

prezidentas vaiktus

prof. Juozas V. Vaiktus ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi Prezidentas apdovanojo Ričardą Rotomskį – Lietuvos mokslų tarybos pirmininko pavaduotoją, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėją, aktyvų inovatyvių tyrimų ir fundamentalių mokslų laimėjimų taikymo medicinos praktikoje skatintoją, naujų ir efektyvių fotosensibilizuotos navikų terapijos metodų bei naujų kovos su vėžiniais susirgimais būdų ir metodų tyrinėtoją.

prezidentas rotomskis

prof. Ričardas Rotomskis ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas Romualdas Danielius – uždarosios akcinės bendrovės „Light Conversion“ mokslo direktorius, Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimo siekiant proveržio į pasaulines rinkas puoselėtojas, Vilniaus universiteto fondo įkūrėjas, mecenatas.

prezidentas danielius 

dr. Romualdas Danielius ir Prezidentas Gitanas Nausėda (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus)

Plačiau: 

https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/prezidentas-istorija-keiciantys-darbai-kalba-uz-juos-nuveikusius-zmones/36260/

Paskirtos vardinės penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos, kurias ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus gaus dvidešimt devyni universitetų ir kolegijų studentai. Šiemet dvi prezidentines stipendijas gavo Fizikos fakulteto studentai.

Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija (matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijų krypčių srityje) skirta Agnei Minderytei. Jos tyrimų sritis yra juodoji anglis – aerozolio dalelių komponentė, laikoma antru šiltnamio efektą sukeliančiu komponentu po CO2 pagal klimato šiltėjimo potencialą. A. Minderytė aktyviai dalyvauja mokslo projektuose, jos ir bendraautorių tyrimų rezultatai yra paskelbti dviejuose „ISI Web of Science“ straipsniuose bei pristatyti penkiose tarptautinėse konferencijose.

Prezidento Jono Žemaičio (inžinerijos mokslų studijų krypčių ir technologijos mokslų studijų krypčių srityje) stipendija bus paskatintas Lukas Naimovičius. Studento mokslinių tyrimų sritis yra artimos infraraudonosios spinduliuotės fotonų konversija į regimąją spinduliuotę, kas yra didelį potencialą turinti technologija, galinti tapti pigesne alternatyva naktinio matymo prietaisų technologijoms dėl nebrangių organinių junginių naudojimo. L. Naimovičiaus ir bendraautorių tyrimų rezultatai yra paskelbti viename „ISI Web of Science“ straipsnyje bei pristatyti dviejose tarptautinėse konferencijose.

Birželio 21 d. VU Didžiajame kieme Fizikos fakulteto absolventams įteikti bakalauro ir magistro diplomai bei išdalintos vardinės stipendijos.

Iš viso šiais metais diplomus gavo  64 bakalaurai ir 55 magistrai. Septyniems magistrams ir vienam bakalaurui įteikti Magna Cum Laude diplomai, dar septyni bakalaurai ir keturi magistrai gavo Cum Laude diplomus.

Fizikos fakulteto magistrus, įsiliejusius į milijono pasaulio fizikų bendruomenę, pasveikino Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė ir palinkėjo būti savo mokslo ir Vilniaus universiteto ambasadoriais.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, sveikindamas Fizikos fakulteto bakalauro studijų absolventus, linkėjo vadovautis universiteto vertybėmis, nebijoti iššūkių, tobulėti ir kilti.

Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Šulskus absolventams linkėjo gero vėjo, nes visas gyvenimas bus tik į kalną ir prieš vėją.

Absolventus taip pat pasveikino Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis, linkėdamas gyvenime donkichotiško idealizmo ir odisėjiškos kantrybės.

Keturi bakalauro studijų absolventai buvo nudžiuginti vardinėmis stipendijomis.

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus įteiktos Šviesos technologijų programos absolventams Jokūbui Pimpei ir Mohammad Nour Alsamsam.

 

20210621 170042 NAA 9315

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas,  Šviesos technologijų programos absolventas Jokūbas Pimpė (Nail Garejev nuotr.)

 20210621 170118 NAA 9338 1

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis,  Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Šviesos technologijų programos absolventas Mohammad Nour Alsamsam,  VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas (Nail Garejev nuotr.)

UAB „Tele 2” vardinės stipendijos yra įteikiamos už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus Telekomunikacijos ir M2M technologijų srityje. Stipendijos laimėtojus Taikomosios fizikos programos absolventą Augustą Karpavičių bei Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programos absolventą Karolį Stankevičių pasveikino ir pažymėjimus įteikė UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

20210621 170333 NAA 9388 3

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė,  Taikomosios fizikos programos absolventas Augustas Karpavičius, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas  (Nail Garejev nuotr.)

 

20210621 170425 NAA 9421

Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, UAB „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programos absolventas Karolis Stankevičius, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas  (Nail Garejev nuotr.)

Birželio 16 d. Generalinės asamblėjos metu oficialiai darbą pradėjo Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC). Viena šio taip vadinamojo, „lazerių CERN‘o“ – pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo – steigėja yra ir Lietuva. Mūsų šalis jį įsteigė kartu su dviejų tarptautinių galingų lazerių centrų įkūrėjomis ir valdytojomis Čekija ir Vengrija, prie jų prisijungė ir Italija.
Lietuvai ELI ERIC atstovauja Vilniaus universitetas (VU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
 
Lietuva – lazerinės Europos lyderystės dalis
 
Naujai įsteigta tarptautinė organizacija ELI ERIC veikia kaip valdymo organas, atsakingas už tarptautinių lazerių centrų Čekijoje, Vengrijoje (vėliau ir Rumunijoje) mokslinę, techninę, finansinę ir veiklos sėkmę. Lietuva, būdama ELI ERIC steigėja, turi balsą sprendžiant svarbius organizacijos strateginius klausimus, labiausiai paveiksiančius Europos ir pasaulio žemėlapį lazerinių ir fotoninių technologijų srityje.
 
„Lietuvos įsitraukimas į vieną moderniausių lazerių infrastruktūrų pasaulyje steigėjos statusu – tai dar vienas mūsų šalies mokslininkų pasiekimų lazerių srityje patvirtinimas, kuriuo galime didžiuotis. Lazerių mokslininkai yra tikri Lietuvos mokslo lyderiai tiek tarptautinio matomumo, tiek mokslo ir verslo bendradarbiavimo požiūriu. Neabejoju, kad, mūsų šaliai tapus ELI ERIC steigėja, mūsų mokslininkams atsivers dar daugiau galimybių stiprinti lyderystę šioje srityje tarptautiniu mastu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko, aukščiausio lygio lazerinės ELI konsorciumo steigėjo statusas patvirtina, kad Lietuva pasaulyje yra žinoma ir pripažįstama kaip pirmaujanti lazerių fizikos šalis.
 
„Lietuvai tapus ELI ERIC steigėja oficialiai buvo patvirtintas faktas, kad mūsų šalis neabejotinai yra pasaulinės lazerinių technologijų lyderystės, kurią Europa demonstruoja įsteigusi ELI kompleksus, dalis. ELI laboratorijoms sukurtose lazerinėse sistemose naudojamos Nobelio premijos laureato prof. Gérard’o Mourou ir Vilniaus universiteto lazerininkų atrastos technologijos. Tai yra didelis pasiekimas Lietuvos mokslui ir įrodymas, kad galime sparčiai progresuoti ir lygiavertiškai dalyvauti plėtojant aukščiausio lygio lazerines technologijas“, – sako VU rektorius.
 
Dalyvavimas ELI ERIC suteikia galimybę Lietuvai įsilieti į tarptautinę mokslininkų bendruomenę, skatina naujų lazerinių technologijų kūrimą, jų perdavimą į rinką ir sustiprina novatoriškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas lazerių sektoriuje.
 
VU Lazerinių tyrimų centro vadovas prof. Aidas Matijošius įsitikinęs, kad ELI yra aktuali ne tik lazerininkams, bet ir visiems Lietuvos mokslininkams, nes ji skirta daugiadalykiams mokslo ir technologijų taikymams. „Eksperimentai su intensyviausiais ir trumpiausio impulso pasaulyje lazeriais, esančiais ELI laboratorijose, gali paskatinti atradimus ir naujoves branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, pramoninėje tomografijoje, gama spindulių radiografijoje, radioizotopų farmacijai gamyboje, kuriant medicininio vaizdavimo ir spindulinės bei protonų vėžio terapijos metodus“, – vardija prof. A. Matijošius.
 
Anot jo, jau ir dabar VU mokslininkai vykdo atskirų ELI kompleksų užsakytus tyrimus jų turimoms lazerinėms sistemoms ir komponentams charakterizuoti (pvz.: išskiriamų impulsų kontrasto, galingų impulsų trukmės, optinių dangų ir kitų komponentų lazerio sukelto pažeidimo slenksčio matavimus).
 
Lazerius ELI laboratorijoms kuria lietuviai
 
ELI tarptautiniuose lazerių centrų įrenginiuose naudojama 2018 m. Nobelio premijos laureato ir VU garbės daktaro prof. G. Mourou atrasta čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) technologija, leidžianti generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus. Šis prof. G. Mourou išradimas įkvėpė VU lazerininkus (pagal prof. Algio Petro Piskarsko iškeltą idėją) sukurti ir patobulinti šviesos impulsų stiprinimo technologiją (moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, OPCPA), kuri laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą. Šios technologijos pagrindu jau dešimtmečius kuriamos ar atnaujinamos itin trumpų ir ypač galingų šviesos impulsų lazerinės sistemos daugelyje pasaulinių mokslo centrų, ne išimtis ir ELI centrai. CPA ir OPCPA technologijos buvo pagrindas didžiausioms Lietuvos lazerių įmonėms „Light Conversion“ ir „Ekspla“ kurti ir įdiegti itin galingas lazerines sistemas abiejuose ELI Beamlines ir ELI ALPS centruose. Išskirtinių parametrų lazeriai sukurti kaip VU lazeriniame komplekse „Naglis“ veikiančios lazerinės sistemos prototipai.
 
Lietuvos lazerių įmonės dabar vėl kuria ir 2022 m. tarptautinėje lazerinių tyrimų laboratorijoje Vengrijoje instaliuos rekordinių parametrų lazerį SYLOS 3. Lazeris bus pritaikytas rentgeno spinduliuotei generuoti ir elektronams greitinti.
 
Tarp norinčiųjų tapti partneriais – Japonija ir JAV
 
Pagrindinė ELI ERIC misija yra suteikti prieigą mokslininkams ir verslui naudotis moderniausiais lazeriais, jų unikaliomis ypač intensyvios šviesos suteikiamomis galimybėmis. Į Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje įsikūrusias ELI laboratorijas atvykstantys mokslininkai galės atlikti daugiadalykius eksperimentus, svarbius tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems tyrimams. Pagrindinis Vengrijoje esančio ELI Attosecond Light Pulse Source (ELI-ALPS) komplekso tikslas yra sukurti unikalią infrastruktūrą, suteikiančią mokslininkams ir verslui galimybę panaudoti ultratrumpus šviesos impulsus. Eksperimentiniai projektai, reikalaujantys itin didelio intensyvumo šviesos (pvz., lazeriniam dalelių greitinimui), bus plėtojami ELI Beamlines Čekijos Respublikoje, o ultraintensyvia šviesa sužadinti branduoliniai eksperimentai bus vykdomi ELI Nuclear Phycics (ELI NP) centre netoli Bukarešto, Rumunijoje.
 
Eilėje gauti ELI ERIC steigėjų statusą laukia dar viena šalis – Rumunija. Interesą tapti ELI ERIC partneriais yra išreiškusios JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Pietų Korėja.

Naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

„Didžiuojamės Vilniaus universiteto akademine bendruomene – jos pastangos stiprina ne tik universiteto, bet ir miesto įvaizdį pasaulyje. Šįsyk patekęs tarp 400 geriausiųjų, VU dar kartą įrodė, kad turi energijos augti ir kurti proveržio idėjas“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iškirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją (Academic Reputation), reputaciją tarp darbdavių (Employer Reputation), mokslinių darbų citavimo rodiklį (Citations per Faculty), studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose (Faculty Student), užsienio dėstytojų dalį (International Faculty) ir užsienio studentų skaičių (International Students).

VU QS 400 Naujienoms LT 1920x1280

Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamas žurnalas Academic Times susidomėjo moksliniais tyrimais vykdomais Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

Tyrimų vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja Živilė Lukšienė  reportaže informuoja apie antibakterinę fotonanotechnologiją, kaip puslaidininkinės medžiagos gali būti panaudotos globaliai maisto trūkumo ir saugos problemai spręsti pasaulyje. Mokslininkės laboratorijoje sukurta efektyvi, saugi ir tvari technologija. Plačiau:

Monisha Ravisetti straipsnis Academic Times (2021 m. gegužės 27d.): https://academictimes.com/sunlight-activated-spray-could-protect-crops-and-mitigate-food-shortages/

nuotrauka žemės ūkis

Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkės Živilės Lukšienės straipsnis Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology,Vol. 219, June 2021: DOI: 10.1016/j.jphotobiol.2021.112206

lukšienė

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo ceremonija 2021 m. vyks gyvai. 

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2021 m. birželio 21 d. VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme.

Magistrantūros studijų absolventams iškilmės prasideda 15 val.

Bakalauro studijų programų absolventams - 16 val. 30 min.

Prašome absolventus ir jų svečius rinktis ne anksčiau nei 15 min iki atitinkamo renginio pradžios.

Įėjimas į Didįjį universiteto kiemą tik per vartus iš Pilies gatvės. Prie įėjimo bus dezinfekavimo stotelė. Pasibaigus įteikimams išėjimas yra per M. K. Sarbievijaus kiemą (laiptais žemyn). Absolventai universitetą palieka per vartus į Bibliotekos kiemą. 

Iškilmių metu privaloma dėvėti veido apsaugos priemones.

Visas renginys bus transliuojamas gyvai per Vilniaus universiteto Facebook paskyrą.

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos