Liono 1 universitetas (Prancūzija) kviečia studentus teikti paraiškas ir stoti į tarptautinę doktorantūros programą „Architecture, Function and Dynamics in Life Sciences“ („ArchiFun“). Prašymai studijuoti priimami iki lapkričio 2 d.
Studentų organizacija „Open Readings“ organizuoja pirmąją sezono „Café Scientifique“. Spalio 14 dieną Adomas Kačiušis, „Light Conversion“ lazerių inžinierius, edukacinių programų koordinatorius ir VU FF alumnas pasakos apie lazerių rūšis, jų teikiamas galimybes bei iššūkius juos tobulinant.
Antradienį Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2025 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus, sukūrusius pagrindą šiuolaikinėms kvantinėms technologijoms – nuo kvantinių kompiuterių iki itin tikslių jutiklių.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkės dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės, ši Nobelio premija išsiskiria ne tik savo moksliniu svoriu, bet ir simboline prasme – šiemet sukanka šimtas metų nuo kvantinės fizikos gimimo: „Ši sritis iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie materiją ir jos elgesį, o šių metų laureatų darbai prasmingai užbaigia šimtmetį – jie sujungia teorinius kvantinės fizikos pagrindus su technologijomis, leidžiančiomis kvantinius reiškinius valdyti praktikoje.“
Didelę vidutinę galią ir didelį impulsų pasikartojimo dažnį turinčios femtosekundinės lazerinės sistemos vis plačiau taikomos įvairiose mokslo ir pramonės srityse: medžiagų mikroapdirbime, vaizdinime biomedicinoje, spektroskopijos ir ultrasparčių procesų tyrimuose, kai reikalinga didelė matavimų sparta ir geras signalo bei triukšmo santykis. Tokios lazerinės sistemos, kurių vidutinė galia viršija 100 vatų, gali būti pritaikytos gynybos srityje.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, siekdamas šviesti visuomenę ir didinti gyventojų atsparumą kibernetinėje erdvėje, kasmet spalį kartu su visa Europa mini Kibernetinio saugumo mėnesį. Šiemet kampanijos akcentas – kibernetinė higiena, kuri padeda gyventojams apsisaugoti nuo sukčiavimo kibernetinėje erdvėje.
Į VU FF Lazerinių tyrimų centro Lazerinės nanofotonikos grupę atvyksta 2 vizituojantys mokslininkai.
Tarptautinė konferencija EEDS25 – Extended Hanseatic meeting on Exciton Dynamics and Spectroscopy 2025 subūrė mokslininkus iš Vokietijos, Austrijos, Danijos, Olandijos, Ispanijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos, Čekijos, Škotijos, Norvegijos ir kitų šalių.
Vilniaus universiteto muziejus kartu su Fizikos fakultetu pristatė parodą „Nematoma tampa matoma“, atskleidžiančią turtingą fizikos mokslo idėjų istoriją. Atidarymo renginyje pasinėrėme į svaiginantį eksperimentų pasaulį kartu su studentu, Fiziko dienos (FiDi) atstovu, Laurynu. Keletas Fizikos muziejaus eksponatų iš Saulėtekio laikinai persikėlė į VU Idėjų observatoriją. Kviečiame aplankyti parodą iki spalio 29 dienos.
Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis spalio 20–24 dienomis dalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Šio renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę susipažinti su studijų programomis, universiteto erdvėmis ir bendruomene bei patirti naujų įspūdžių.
„Švelnūs tardymai“ tinklalaidės pašnekovas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, pasakoja apie dangų, žvaigždynus, savo prosenelį Čiurlionį ir tai, kaip žemiškos problemos atrodo visatos kontekste.
Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.
Vilniaus universitetas (VU) skelbia išankstinį kvietimą „Mano pirmoji komanda“ jauniesiems mokslininkams pretenduoti į tyrėjų grupių vadovų pareigas. Paskelbtas kvietimas suteikia galimybę 26 tyrėjams įkurti savo pirmąją nepriklausomą mokslinių tyrimų grupę ir vykdyti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. Numatoma, kad veikla prasidės ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.
Žurnalas Electro Optics paskelbė kasmetinį „Photonics100“ 2026 sąrašą, kuriame pagerbiami 100 įtakingiausių žmonių, formuojančių fotonikos – vienos svarbiausių 21 amžiaus technologijų sričių – ateitį visame pasaulyje. Šiemet tarp laureatų – net trys Lietuvos atstovai. Atsižvelgiant į šalies dydį, šis pasiekimas yra itin reikšmingas: turėdama vos 2,8 mln. gyventojų, Lietuva gali būti laikoma produktyviausia fotonikos šalimi pasaulyje pagal gyventojų skaičių, pranokstančia tokias milžines kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar JAV. Tai dar kartą patvirtina Lietuvos fotonikos sektoriaus stiprybę ir tarptautinį matomumą.
Nepaisant istorinių aplinkybių ir nepalankių sąlygų, Lietuva atkūrė demokratinę valstybę ir tai padarė ant kultūrinio pamato. 1918 ir 1988 m. pirmosiose gretose buvo kultūros žmonės. Istorinės galybės pasakojimą pakeitėme kultūrinio atsparumo pavyzdžiu. Vietoj to, kad gyventumėm praėjusių laikų LDK galybės, kad ir kokie didingi jie būtų, prisiminimais, kūrėme Lietuvą nemaža dalimi kaip kultūrinį projektą. Norėjome ir buvome atpažinti Europoje ir pasaulyje, didžiavomės Eimuntu Nekrošiumi ir Mirga Gražinyte-Tyla, „Saule ir jūra“ ir Kauno modernizmu.
Kitą savaitę prasideda registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šis renginys – išskirtinė proga moksleiviams ir visiems besidomintiems su VU susipažinti iš arčiau – išbandyti dominančias studijų programas ir užduoti rūpimus klausimus dėl studijų proceso. Renginyje dalyvavę studentai sako, kad jis ne tik suteikė naujų įspūdžių, bet ir sustiprino apsisprendimą studijuoti VU.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), esančioje Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, Vilniaus universiteto (VU) studentai Patrikas Styra, Eglė Lenkaitytė ir Rūta Lomsargytė praleido keletą mėnesių. Ši patirtis jiems suteikė ne tik gilų supratimą apie dalelių fiziką, bet ir galimybę prisidėti prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų. Jie dirbo su pažangia įranga, mokėsi iš tarptautinių ekspertų ir prisidėjo prie projektų, susijusių su duomenų analize, dirbtiniu intelektu bei naujos kartos greitintuvų kūrimu. VU studentai dalinasi įžvalgomis apie jų patirtis didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje.
Bendra Europos Sąjungos, Europos šalių ir privačių partnerių jungtinė iniciatyva „EuroHPC“ pasirašė 60 mln. eurų vertės sutartį su Europos pažangios tinklo infrastruktūros ir paslaugų moksliniams tyrimams ir švietimui bendradarbiavimo platforma „GÉANT“. Projektu, prie kurio prisideda ir Vilniaus universitetas (VU), siekiama sukurti saugią ir itin greitą tinklo infrastruktūrą, jungiančią svarbiausius Europos superkompiuterius, dirbtinio intelekto (DI) ir kvantines platformas. Tokia infrastruktūra turėtų paspartinti pažangų modeliavimą ir DI plėtrą visame žemyne.
Išleistas naujausias 42-asis Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris.
Rugsėjo 30 d. Vaida Marčiulionytė apgynė disertaciją „Superkontinuumo generacija skaidriuose dielektrikuose esant dideliam lazerio impulsų pasikartojimo dažniui”. Vadovas – prof. habil. dr. Audrius Dubietis.
Posėdis vyks 2025-10-02 (ketvirtadienį) 13 val. Fizikos fakulteto 215 aud.
