Naujienos

Pernai Vilniaus universitetas (VU) būsimiems pirmakursiams išdalijo 105 specialias 450-mečio stipendijas, kurias universitetas įsteigė prieš septynerius metus, siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir paskatinti moksleivius iš socialiai pažeidžiamų šeimų siekti aukštojo mokslo. Ši stipendija kasmet padeda daugiau kaip 100 talentingų pirmakursių drąsiau pradėti studijas ir susitelkti į mokymąsi pirmaisiais studijų metais. Kasmet pretenduojančių į šią finansinę paramą skaičius vis auga.

Sunku būtų sugalvoti premiją, kuri savo prestižiškumu galėtų prilygti Nobelio premijai. Kai kiekvienų metų spalį paskelbiami jos laureatai, viso pasaulio žurnalistų ir visuomenių dėmesys staiga nukrypsta į tą grupelę žmonių, kurie savo atradimais bei pasiekimais įsirašė į istoriją. Tiesa, Nobelio premijos laureatai mums dažniausiai atrodo esantys kažkur toli, nepasiekiami. Jau 75 metus veikiantis Lindau projektas šį atstumą sėkmingai mažina. Kasmet jis vienoje vietoje suburia Nobelio premijos laureatus ir perspektyvius jaunus mokslininkus iš viso pasaulio. Šiemet tarp jų buvo ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Justas Lekavičius.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto doktorantė Eulàlia Puig Vilardell, studijuojanti jungtinę VU ir Tartu universiteto doktorantūros programą, stažavosi Swinburne'o technologijos universitete Melburne, Australijoje. Stažuotės metu studentė lankėsi Nanotechnologijų tyrimų centro vadovo, VU vizituojančio profesoriaus Sauliaus Juodkazio mokslinių tyrimų grupėje. Šiame pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centre doktorantė ne tik mezgė tarptautinius ryšius, bet ir tyrė, kaip naujos kartos medžiagos – didelės entropijos lydiniai (angl. high-entropy alloys) – reaguoja į itin greitus femtosekundinių lazerių impulsus.

Liepos 4–12 d. Bukaramangos mieste, Kolumbijoje, vykusioje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Lietuvos mokiniai pasiekė išskirtinių rezultatų: iškovoti aukso ir bronzos medaliai. Aukso medalį šioje prestižinėje olimpiadoje Lietuvos atstovas pelnė po dešimtmečio pertraukos ir vos trečiąkart per visą mūsų šalies dalyvavimo joje istoriją.

Liepos 13 d. 15 val. prasideda papildomas Vilniaus universiteto (VU) priėmimo į antrosios pakopos studijas etapas. Stojantieji į magistrantūros studijų programas vis dar gali pretenduoti į laisvas valstybės finansuojamas vietas. Prašymai studijuoti teikiami VU internetinėje stojančiųjų aptarnavimo sistemoje.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Jaunųjų fizikų mokykla „Fotonas“ kviečia 7–10 klasių moksleivius. Jau prasidėjo stojimai.

„Siekiame įkvėpti ir skatinti jaunųjų talentų smalsumą, sudarydami galimybes gilinti fizikos ir kitų gamtos mokslų žinias,per įvairias mokymosi programas ir praktines veiklas ugdyti mokslinio tyrinėjimo įgūdžius.Kviečiame spręsti uždavinius, atlikti eksperimentus. Mokiniai priimami išsprendę stojamąsias užduotis. Įstojusieji 7 klasėje žinias gilina šešerius metus, o pradėję mokytis 9 klasėje – ketverius metus“,  – pasakoja „Fotono“ mokyklos vadovė doc. Edita Palaimienė.

Vilniaus universitete (VU) baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Šiame etape kvietimus tapti VU bendruomenės dalimi gavo 1807 būsimi magistrantai.

VU doktorantė Rasa Miliukaitė Europos fotobiologų draugijos organizuojamoje vasaros mokykloje pelnė apdovanojimą už geriausią stendinį pranešimą. Ji pristatė VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre vykdomos biofizikos doktorantūros projektą Kvantinių taškų poveikio autotrofams valdymas (tyrimų vadovė dr. Agnė Kalnaitytė-Vengelienė).

Beveik dvi savaites šeši studentai praleido VU observatorijoje, kur stebėjo naktinį dangų, dirbo individualiai ir grupėmis su Fizikos fakulteto astronomais.

Birželio 29 – liepos 3 d. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ vasaros stovykla sukvietė 7–12 klasių moksleivius. Fizikos fakultete jie interaktyviai gilino žinias: atliko laboratorinius darbus, sprendė fizikos uždavinius, be to, susipažino su mokslininkais ir aukštųjų technologijų įmonių specialistais ir iš arti pamatė, kaip kuriant šiuolaikines technologijas pritaikomos fizikos žinios.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras dalyvauja atnaujinant Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) detektorių. Prie vienos iš milžiniško CMS detektoriaus dalių – vidinio trekerio (ang. tracker) – atnaujinimo darbų prisidedantys VU fizikai vieninteliai Lietuvoje tobulina modulių TEPX (angl. Tracker Endcap Pixel) elektroninių dalių surinkimą ir testuoja jų atsparumą bei veikimą.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai sukūrė jutiklį, kuris geba tiksliai aptikti radiaciją, jos šaltinius, nustatyti jų intensyvumą bei vietą. Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Fotoelektrinių reiškinių tyrimų grupės fizikų sukurtas prietaisas yra skirtas radiacijos dozėms matuoti. Jis gali registruoti jas ir labai mažas, ir milžiniškas, aptinkamas pramonėje ar branduolinių avarijų metu, labai plačiame intervale nuo kelių grėjų iki megagrėjų.

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigia dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykstančiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus, suteikti mecenatų vardai ir iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš VU pašalintiems jo bendruomenės nariams.

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto (toliau – TETI) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Direktoriaus rinkimus. Direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

Danielių, Piskarskų, Juozapavičių ir Sirutkaičių šeimos skyrė 1 mln. eurų paramą Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondui. Filantropinio fondo valdomas portfelis išaugo iki 25 mln. eurų.

Sveikiname doktorantą Gediminą Usevičių lamėjus Tarptautinės EPR draugijos geriausio straipsnio konkursą. Jis, kartu su tarptautine komanda, sukūrė naują perspektyvų spektroskopinį įtaisą – superlaidų mikrobangų mikrorezonatorių.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurios dalis yra ir Vilniaus universiteto (VU) fizikai, buvo atrinkta kurti naujos kartos kvantinius simuliatorius. Pasitelkiant daugiakomponenčius labai šaltus atomus, bus kuriami itin gerai valdomi kvantiniai simuliatoriai – sistemos, skirtos sudėtingoms kvantinėms medžiagoms, kurias sunku modeliuoti įprastais kompiuteriais, kurti ir tirti.

Posėdis vyks 2026-06-29 (pirmadienį) 13 val. Fizikos fakulteto Didžiojoje fizikos auditorijoje.

Vilniaus universitetas kviečia teikti nominacijas 2026 m. apdovanojimams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą. Kasmetinių apdovanojimų tikslas – įvertinti bendruomenės narius, kurie savo veikla prisideda prie atvirojo mokslo plėtros, atvirumo principų įgyvendinimo ir atvirumo kultūros stiprinimo universitete. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Laimėtojai bus paskelbti spalio mėnesį ir apdovanoti atminimo ir piniginiais prizais.

Atvirasis mokslas siekia užtikrinti, kad mokslinės žinios, tyrimų duomenys ir rezultatai būtų kuo atviresni, prieinamesni ir plačiau panaudojami. Tokia praktika stiprina mokslo skaidrumą, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių tyrėjų ir padeda įveikti visuomenei aktualius iššūkius.

Kviečiame akademinius ir neakademinius darbuotojus, doktorantus ir tyrėjų komandas teikti savo kandidatūras arba nominuoti kolegas, kurie 2025–2026 mokslo metais (nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.) reikšmingai prisidėjo prie atvirojo mokslo plėtojimo Vilniaus universitete.