Sidebar

Vilniaus universiteto (VU) fizikai, taikydami rentgeno spinduliuotę ir lazerių bei organinių puslaidininkių technologijas, kuria ir tiria ateities medžiagas. Mokslininkų komanda siekia sukurti naujos kartos dozimetrijos platformą – pažangią technologinę sistemą, kuri molekuliniu lygmeniu matuotų, registruotų ir analizuotų jonizuojančiosios spinduliuotės dozę. Pasak VU Fizikos fakulteto mokslininkų, tokių tyrimų rezultatai gali būti svarbūs ne tik efektyvesnei vėžio diagnostikai, biomedicinai, bet ir kitoms aukštųjų technologijų sritims.

Ši dviejų dienų konferencija – unikali proga susipažinti su naujausiais Extreme Light Infrastructure (ELI) mokslo centre vykdomais tyrimais, atviros prieigos galimybėmis bei pažangiausiomis lazerių plazmos technologijomis. Renginys skirtas mokslininkams, doktorantams, inžinieriams ir visiems, besidomintiems ultrasparčiųjų lazerių šaltiniais, radiacijos poveikiu biologinėms sistemoms, dalelių greitinimo lazeriu naujovėmis bei dirbtinio intelekto taikymu fizikiniuose eksperimentuose.

„O kada Lietuvoje bus šilta?“ – pasibaigus interviu klausia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro podoktorantūros stažuotojas dr. Samarendra Nayak. Žiemą į Lietuvą iš gimtosios Indijos atvykęs mokslininkas prasitaria gyvenime nepatyręs tokio šalčio. Vilniuje jis bando priprasti ne tik prie pasikeitusio klimato, bet ir prie kiek kitokio požiūrio į darbą. Vis dėlto Lietuva ir Indija turi panašumų, tarp jų – mokslo metodai, padedantys susikalbėti net skirtingiausių kultūrų atstovams. 

Trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbtame nacionaliniame švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitinge Vilniaus universitetas (VU) ir toliau išlieka geriausiai vertinamas tarp valstybinių ir privačių universitetų. Šiemet VU surinko 63,69 taško iš 100 galimų.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai laimėjo konkursą ir gavo finansavimą moksliniams tyrimams pagal Lietuvos ir Japonijos dvišalių projektų programą. Projektas sujungs VU fizikų, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb Vilniaus grupės narių, ir Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų pentakvarkų modeliavimo ekspertines žinias. Projektui Lietuvoje vadovaus dr. Mindaugas Šarpis.

Stresas darbe vis dažniau laikomas itin paplitusia visuomenės problema, galinčia virsti perdegimu ir paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus būklę. Vilniaus universiteto (VU) Inovacijų klubas kviečia į diskusiją apie stresą darbe, kurioje mokslininkai pasidalins praktiniais būdais, kaip su juo kovoti, ir aptars, kokios veiklos gali būti naudingos siekiant jį sumažinti.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kazimieras Černis, per karjerą suteikęs vardus apie 200 asteroidų, sulaukė išskirtinio įvertinimo – vienas dangaus kūnų pavadintas jo vardu. Vieną iš savo atrastų asteroidų dr. K. Černio vardu pavadino Ispanijos ir Venesuelos astronomas, asteroidų tyrinėtojas profesorius Orlando Naranjo.

Fizikos fakulteto kandidatų į VU senatą prisistatymas ir debatai vyks gegužės 4 d. (pirmadienį) 15 val. A101 aud., Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3).

Balandžio 17 d. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre surengta pirmoji STEAM mokytojų diena subūrė per 70 svečių iš Vilniaus miesto ir regiono bendrojo ugdymo įstaigų. Renginiu siekta pristatyti VU siūlomas profesinio augimo galimybes STEAM dalykų mokytojams ir edukacines veiklas jų mokiniams, stiprinti bendradarbiavimą tarp VU ir bendrojo ugdymo įstaigų.

Protas dažnai laikomas savaime suprantamu – jis leidžia mums mąstyti, jausti, priimti sprendimus ir kurti. Tačiau ar esate susimąstę, kas yra protas ir kur yra jo ribos? Gegužės 14 d. Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klube kviečiame pažvelgti į protą iš skirtingų perspektyvų: kaip į biologinį procesą, subjektyvią patirtį, mąstymo struktūrą ir kaip į tai, ką vis dažniau siekiame atkurti technologijomis. 

Balandžio 26-ąją minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, kviečianti pasidomėti, kaip intelektinės nuosavybės sistema skatina inovacijas, keičiančias mūsų kasdienybę. Autorių teisės, patentai, prekių ženklai ir dizainas ne tik saugo kūrėjus, bet ir kuria aplinką, kurioje idėjos gali augti, būti pripažintos ir pritaikytos visuomenės gerovei. Ši tema tiesiogiai susijusi ir su universitetų gyvenimu – čia intelektinė nuosavybė tampa kasdiene žinių kūrimo ir plėtojimo praktika nuo studentų darbų iki tarptautinių mokslinių tyrimų projektų ir mokslu grįstų inovacijų diegimo rinkoje.

Balandžio 21–24 d. Vilniaus universitetas (VU) priėmė aukšto lygio svečius –Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) prezidiumo narius ir skyrių prezidentus. Ši organizacija vienija astronomus iš 102 pasaulio šalių ir yra pagrindinė pasaulinė profesionalių astronomų bendruomenė, koordinuojanti mokslo tyrimus, dangaus kūnų pavadinimų suteikimą ir visuomenės švietimą astronomijos temomis. Per daugiau nei šimtą šios pasaulinės astronomų organizacijos gyvavimo metų Lietuvoje toks vizitas vyksta pirmą kartą.