Naujienos

„Arqus“ kviečia registruotis ir 2025–2026 m. rudens bei pavasario semestruose dalyvauti kryžminėje internetinėje mobilumo (angl. criss-cross online mobility) programoje.

Vilniaus universiteto (VU) studentai kviečiami prisidėti prie svarbaus Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkų atliekamo tarptautinio tyrimo. Šiuo metu vyksta trečiasis tarptautinio EUROSTUDENT-9 projekto apklausos etapas, kurio metu renkama informacija apie studentų socialines, ekonomines, finansines gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje.

Paduvos universitetas kviečia dalyvauti nuotoliniame seminare, kuriame bus pristatytas bendras „Arqus“ kvietimas teikti paraiškas „Erasmus+“ mišrioms intensyvioms programoms (BIP). Sesijos metu kalbėsime apie šią galimybę, ypatingą dėmesį skirdami programoms, kurios bus vykdomos 2025–2026 mokslo metų antrąjį semestrą. Po pristatymo vyks klausimų ir atsakymų sesija.

Spalio 29 d. 10 val. A101 auditorijoje (Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3) seminarą „Nitride-based transistors – from lateral to vertical structure” anglų kalba ves svečias iš Taivano. Kviečiame pasiklausyti profesoriaus Jian-Jang Huang (Distinguished Professor and Associate Dean of the College of Electrical Engineering and Computer Science, Graduate Institute of Photonics and Optoelectronics (GIPO), Department of Electrical Engineering National Taiwan University).

Vilniaus universiteto (VU) „Tech Hub“ kartu su SEB banku pristato penkių dienų hakatoną „SEB Fast Track“, kuris lapkričio 10–14 dienomis suburs motyvuotus VU studentus ir verslo ekspertus bendram tikslui – kurti naujas idėjas, spręsti realias problemas ir ugdyti ateities startuolių kūrėjus.

Mokslo ir verslo sinergija leidžia sukurti pasaulį keičiančius tvarius sprendimus. Nuo nepanaudotų vakcinų pritaikymo biojutikliuose iki dirbtiniu intelektu (DI) paremtos emocinio intelekto platformos – tokios temos bus pristatomos spalio 24 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) vyksiančioje Vilniaus universiteto (VU) inovacijų dienoje „INNODAY 2025“. Jau penktą kartą organizuojamas renginys kvies į inovacijas pažvelgti per tvarumo prizmę, o tyrėjus, verslininkus ir inovatorius – dalytis patirtimi, idėjomis ir bendradarbiauti įkvepiančiomis sėkmės istorijomis.

Spalio 20 d. prasidėjo „Studentas vienai dienai“ – išskirtinis renginys, suteikiantis galimybę moksleiviams ir visiems besidomintiems iš arčiau susipažinti su Vilniaus universitetu (VU). Savaitę truksiančio renginio metu moksleiviai galės lankyti paskaitas, seminarus bei specialius užsiėmimus net 15-oje VU fakultetų. Dalyvavimas „Studentas vienai dienai“ ne tik padeda apsispręsti dėl studijų VU, bet ir suteikia progą savo akimis pamatyti, kuo gyvena universitetas ir jo bendruomenė. Registraciją į likusias paskaitas rasite čia.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkų pristatytame tyrime nagrinėjama itin perspektyvi metodika, kaip galima padidinti šviesos energiją. Pasitelkdami organinių puslaidininkių technologijas, VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto (FNI) mokslininkas dr. Edvinas Radiunas ir jo kolegos L. Naimovičius, dr. P. Baronas, dr. K. Kazlauskas ir kiti atskleidė, kaip akiai nematomų infraraudonųjų spindulių šviesą galima paversti matoma. Unikalaus tyrimo, kuriuo siekta pažaboti šviesos konversijos reiškinį, stebimą organinėse molekulėse, rezultatai pirmą kartą publikuoti prestižiniame žurnale „Advanced Optical Materials“.

Vilniaus universiteto biblioteka kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), kuri vyks spalio 22 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje. Konferencijoje galima dalyvauti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Kviečiame burtis į VU FF 60 protmūšio komandas. Jau žinote, kad esate nenurungiami? O galbūt tiesiog norite smagiai pasivaržyti?

Spalio 24 d. vyks jau tradicija tapusi Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2025“. Renginys skirtas visiems, kurie siekia savo idėjas paversti realybe, pasitelkdami mokslu grįstus sprendimus, ieško bendraminčių tolesniems moksliniams tyrimams ar tiesiog yra smalsūs ir domisi naujausiais išradimais bei inovacijomis.

Vroclavo universiteto Pedagogikos institutas ir Granados universiteto Švietimo mokslų fakultetas, bendradarbiaudami su Meinuto universiteto F. W. A. Fröbelio pradinio ir ikimokyklinio ugdymo katedra, kviečia „Arqus“ aljanso bendruomenę dalyvauti vienos dienos moksliniame seminare, kuris vyks nuotoliniu būdu lapkričio 10 d.

Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Šioje erdvėje bendradarbiaus viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė, kurdami ir diegdami praktinius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo viešųjų paslaugų ir pramonės iki transporto ir gynybos.

Šiandien Lietuvos mokslas globalus, konkurencingas ir atviras pasaulio talentams. Mokslo ir studijų institucijos čia rodo lyderystę įvairiose srityse. Vis dėlto nuolat besikeičianti pasaulio politinė, socialinė ir ekonominė aplinka keičia ir paties mokslo paskirtį bei kryptį. Apie mokslo lyderystę ir mokslo diplomatiją spalio 15–17 d. pirmąsyk vyksiančioje Tarptautinėje mokslo savaitėje Lietuvoje „(re) SEARCH 2025“ diskutuos mokslo, verslo, valstybės ir tarptautinių institucijų, organizacijų lyderiai.

Spalio 9 d. Vilniaus universitete (VU) vyko Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Lietuvos ekspertų konferencija „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“. Atidarymo kalboje MIT tarptautinių ryšių prorektorius dr. Duane’as Boningas išskyrė bendras vertybes, jungiančias Masačusetso technologijos institutą ir Lietuvą – meilę mokslui, žinių siekimą ir norą jas taikyti žmonijos labui. Tuo tarpu VU vicerektorius prof. Gintaras Valušis pabrėžė mokslo kaip stabilumo ir įkvėpimo šaltinio vaidmenį.

Spalio 10 d., penktadienį, minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Siekdamas atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą ir emocinę gerovę, Vilniaus universiteto (VU) Bendruomenės gerovės skyrius kviečia visus prisidėti prie palaikymo iniciatyvos ir spalio 10 d. į darbą ar paskaitas ateiti apsirengus žaliai.

2025 m. Nobelio chemijos premija skirta Kioto universiteto (Japonija) profesoriui Susumu Kitagawai, Melburno universiteto (Australija) chemikui Richardui Robsonui ir Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesoriui Omarui M. Yaghi. Didžiausiu gyviems mokslininkams skiriamu mokslo apdovanojimu jie įvertinti už metalo-organinių karkasų (MOF) kūrimą, atvėrusį naujas galimybes projektuoti porėtas medžiagas, gebančias sugerti, laikyti ir atskirti molekules.

Liono 1 universitetas (Prancūzija) kviečia studentus teikti paraiškas ir stoti į tarptautinę doktorantūros programą „Architecture, Function and Dynamics in Life Sciences“ („ArchiFun“). Prašymai studijuoti priimami iki lapkričio 2 d. 

Studentų organizacija „Open Readings“ organizuoja pirmąją sezono „Café Scientifique“. Spalio 14 dieną Adomas Kačiušis, „Light Conversion“ lazerių inžinierius, edukacinių programų koordinatorius ir VU FF alumnas pasakos apie lazerių rūšis, jų teikiamas galimybes bei iššūkius juos tobulinant.

Antradienį Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2025 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus, sukūrusius pagrindą šiuolaikinėms kvantinėms technologijoms – nuo kvantinių kompiuterių iki itin tikslių jutiklių.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkės dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės, ši Nobelio premija išsiskiria ne tik savo moksliniu svoriu, bet ir simboline prasme – šiemet sukanka šimtas metų nuo kvantinės fizikos gimimo: „Ši sritis iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie materiją ir jos elgesį, o šių metų laureatų darbai prasmingai užbaigia šimtmetį – jie sujungia teorinius kvantinės fizikos pagrindus su technologijomis, leidžiančiomis kvantinius reiškinius valdyti praktikoje.“