Vilniaus universitetas (VU) skelbia išankstinį kvietimą „Mano pirmoji komanda“ jauniesiems mokslininkams pretenduoti į tyrėjų grupių vadovų pareigas. Paskelbtas kvietimas suteikia galimybę 26 tyrėjams įkurti savo pirmąją nepriklausomą mokslinių tyrimų grupę ir vykdyti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. Numatoma, kad veikla prasidės ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.
Žurnalas Electro Optics paskelbė kasmetinį „Photonics100“ 2026 sąrašą, kuriame pagerbiami 100 įtakingiausių žmonių, formuojančių fotonikos – vienos svarbiausių 21 amžiaus technologijų sričių – ateitį visame pasaulyje. Šiemet tarp laureatų – net trys Lietuvos atstovai. Atsižvelgiant į šalies dydį, šis pasiekimas yra itin reikšmingas: turėdama vos 2,8 mln. gyventojų, Lietuva gali būti laikoma produktyviausia fotonikos šalimi pasaulyje pagal gyventojų skaičių, pranokstančia tokias milžines kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar JAV. Tai dar kartą patvirtina Lietuvos fotonikos sektoriaus stiprybę ir tarptautinį matomumą.
Nepaisant istorinių aplinkybių ir nepalankių sąlygų, Lietuva atkūrė demokratinę valstybę ir tai padarė ant kultūrinio pamato. 1918 ir 1988 m. pirmosiose gretose buvo kultūros žmonės. Istorinės galybės pasakojimą pakeitėme kultūrinio atsparumo pavyzdžiu. Vietoj to, kad gyventumėm praėjusių laikų LDK galybės, kad ir kokie didingi jie būtų, prisiminimais, kūrėme Lietuvą nemaža dalimi kaip kultūrinį projektą. Norėjome ir buvome atpažinti Europoje ir pasaulyje, didžiavomės Eimuntu Nekrošiumi ir Mirga Gražinyte-Tyla, „Saule ir jūra“ ir Kauno modernizmu.
Kitą savaitę prasideda registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šis renginys – išskirtinė proga moksleiviams ir visiems besidomintiems su VU susipažinti iš arčiau – išbandyti dominančias studijų programas ir užduoti rūpimus klausimus dėl studijų proceso. Renginyje dalyvavę studentai sako, kad jis ne tik suteikė naujų įspūdžių, bet ir sustiprino apsisprendimą studijuoti VU.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), esančioje Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, Vilniaus universiteto (VU) studentai Patrikas Styra, Eglė Lenkaitytė ir Rūta Lomsargytė praleido keletą mėnesių. Ši patirtis jiems suteikė ne tik gilų supratimą apie dalelių fiziką, bet ir galimybę prisidėti prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų. Jie dirbo su pažangia įranga, mokėsi iš tarptautinių ekspertų ir prisidėjo prie projektų, susijusių su duomenų analize, dirbtiniu intelektu bei naujos kartos greitintuvų kūrimu. VU studentai dalinasi įžvalgomis apie jų patirtis didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje.
Bendra Europos Sąjungos, Europos šalių ir privačių partnerių jungtinė iniciatyva „EuroHPC“ pasirašė 60 mln. eurų vertės sutartį su Europos pažangios tinklo infrastruktūros ir paslaugų moksliniams tyrimams ir švietimui bendradarbiavimo platforma „GÉANT“. Projektu, prie kurio prisideda ir Vilniaus universitetas (VU), siekiama sukurti saugią ir itin greitą tinklo infrastruktūrą, jungiančią svarbiausius Europos superkompiuterius, dirbtinio intelekto (DI) ir kvantines platformas. Tokia infrastruktūra turėtų paspartinti pažangų modeliavimą ir DI plėtrą visame žemyne.
Išleistas naujausias 42-asis Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris.
Rugsėjo 30 d. Vaida Marčiulionytė apgynė disertaciją „Superkontinuumo generacija skaidriuose dielektrikuose esant dideliam lazerio impulsų pasikartojimo dažniui”. Vadovas – prof. habil. dr. Audrius Dubietis.
Posėdis vyks 2025-10-02 (ketvirtadienį) 13 val. Fizikos fakulteto 215 aud.
Be kvantinės fizikos šiandien sunku paaiškinti daugelį fizikinių tyrimų. Jos ekspertas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Gediminas Juzeliūnas juokdamasis pripažįsta, kad šios srities – bent jau kol kas – tiesiog neįmanoma perprasti. Nors mes galime numatyti ir stebėti kvantinius reiškinius, jų priežastys tebėra už mūsų žinojimo ribų. Šis paradoksas bus viena diskusijų temų spalio 9–10 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. „Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai, tarp jų – ir VU.
Rugsėjo 27 d. įvyko jau antrus metus organizuojamas Vilniaus universiteto (VU) Alumnų festivalis. Tūkstančiai į VU erdves susirinkusių alumnų klausėsi koncertų, dalyvavo intelektiniame žaidime, ekskursijose, paskaitose, fakultetų parengtose veiklose ir diskusijose. Vienoje jų žymūs VU bendruomenės nariai ieškojo atsakymų, kaip universitetas gali prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo.
Spalio antrąją savaitę minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Šia proga kviečiame prisijungti prie Vilniaus universiteto ir Jaunimo linijos iniciatyvos „Žalia šviesa gyvenimui“. Tai renginių ciklas, skirtas kalbėti apie jausmus ir geriau pažinti save bei kitus.
UAB „Optomenas“ įsteigė vardinę stipendiją, kuri skatina Fizikos fakulteto studentus ir studentes vykdyti tyrimus fotonikos srityje, susijusius su UAB „Optomenas“ veikla.
Rugsėjo 29 d. Erikas Atkočaitis apgynė disertaciją „Optinių dangų nuovargio efektas: lazerinės apšvietos sąlygų įtaka slenksčiui ir ilgaamžiškumui”. Vadovas – doc. dr. Andrius Melninkaitis.
Kandidatų ir kandidačių į Fizikos fakulteto tarybą kėlimas ir registravimas vyksta nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. lapkričio 7 d. 13:00.
Dešimtmečiai be vandens, radiacija, deguonies nebuvimas – visai greta mūsų gyvena lėtūnai, galintys tai ištverti. Kitaip dar vadinami „vandens meškiukais“ arba „samanų paršiukais“, jie yra pirmieji ir kol kas vieninteliai gyvūnai, išgyvenę atvirame kosmose. Rugsėjo 18–20 d. Vilniaus universiteto (VU) Molėtų astronomijos observatorijoje vyko tarptautinės „Europlanet“ astrobiologijos dirbtuvės, kuriose studentai įvairių gamtos mokslų požiūriu susipažino su šiais gyviais, juos rinko ir tyrė laboratorijoje.
Rugsėjo 22 d. Lietuvos aukštosios mokyklos, tarp jų ir Vilniaus universitetas (VU), su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) pasirašė memorandumą dėl Ateities žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider, FCC) projekto galimybių studijos.
VU SA FF kviečia į bendruomenės vakarą, kuriame lauks visos mūsų fakulteto bendruomenės.
Rugsėjo 25 d. 15 val., Didžiojoje fizikos auditorijoje (VU Fizikos fakultete, Saulėtekio al. 9) žymus astronomas Valensijos universiteto profesorius ir observatorijos vadovas Vicent J. Martinez ves viešą paskaitą „What Killed the Dinosaurs? And Other Science Stories You Were Wrongly Told”.
Apie žmonijos įtaką pasauliui ir jo vystymuisi diskutuoti sudėtinga, bet būtina. Šiai temai ir skirta spalio 9–10 d. vyksianti tarptautinė konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. „Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai (tarp jų ir Vilniaus universitetas). Kaip sako šioje konferencijoje vieną diskusiją moderuosianti Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, jau pats konferencijos pavadinimas kviečia permąstyti mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename.
