Didžiojoje fizikos auditorijoje gruodžio 6 d. susirinko virš 50 I–IV gimnazinių klasių mokinių iš Vilniaus regiono. Pagal Lietuvos mokinių fizikos čempionato rezultatus mokiniai reitinguojami kiekvienoje amžiaus grupėje, pagal klases. Laimėto miesto etapo nugalėtojos ir nugalėtojai bus kviečiami dalyvauti Lietuvos mokinių fizikos olimpiadoje.
Gruodžio 5 d. Jonas Banys apgynė disertaciją „Subnanosekundiniais mikrolazerio impulsais kaupinamų optinių parametrinių šviesos šaltinių tyrimas“. Vadovas – doc. dr. Vygandas Jarutis.
Mokslinio darbo rezultatai reikšmingai priartina mikrolazeriais pagrįstus parametrinius šaltinius prie komercinių technologijų, išplėsdami jų taikymo galimybes ir suteikdami naujus įrankius įvairių sričių mokslininkams. Naudojant Lietuvoje sukurtus mikrolazerius ir plėtojant šią technologiją, stiprinama šalies strateginė pozicija kaip vienos iš aukštųjų lazerinių technologijų lyderių regione.
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, vadovaujami Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto profesoriaus Valdo Šablinsko, vykdo projektą, kurio rezultatai ateityje gali būti svarbūs efektyvesnei vėžio diagnostikai.
Trečiadienį pristatyti naujausi Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo institucijų dalykiniai reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje (40 iš 93) vertintų bakalauro bei vientisųjų ir beveik pusėje (37 iš 83) magistrantūros studijų programų.
Siekiant didinti Vilniaus universitete (VU) sukurtų MTEP sprendimų komercinimo potencialą, skelbiamas VU Inovacijų fondo kvietimas, skirtas šių sprendimų technologinės brandos vystymo veikloms finansuoti. VU bendruomenės nariai, sukūrę MTEP sprendimą, kurį dėl nepakankamos technologinės brandos vis dar sudėtinga sėkmingai komercinti įmonei, kviečiami teikti paraiškas ir padidinti savo kuriamo sprendimo vertę.
Atsirandanti Kvantinio Mašininio Mokymosi (QMM) sritis yra kvantinės skaičiavimo ir pažangios duomenų analizės sankirtoje ir turi potencialą iš esmės pakeisti sudėtingų skaičiavimo problemų sprendimą. Pranešimo metu klausytojai bus supažindinti su pagrindiniais kvantinio skaičiavimo principais, tarp jų – kubitais ir kvantinių grandinių struktūra.
Kalėdų laukimas kartu su įtraukiančiais fizikos eksperimentais. Mokinių ir jų mokytojų registracija į tarptautinį projektą „Fizika advento metu“ (Physics in Advent) tęsiasi!
Kiekvieną gruodžio dieną laukia smagi užduotis: 24 advento kalendoriaus dienos apie fiziką.
„Open Readings“ koleges ir kolegas kviečia burtis į komandas ir kartu pasukti galvas siekiant pergalės protmūšyje.
Posėdis vyks 2025-12-05 (penktadienį) 13 val. Fizikos fakulteto 215 aud.
Lapkričio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininku tapo iki tol vicepirmininko pareigas ėjęs dr. Julius Vengelis. VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkas pareigas pradės eiti LMAJA ateinančių metų pradžioje.
2025 m. gruodžio 9 d. (antradienį) 15 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks atminimo popietė „Lietuvos mokslų akademijos prezidentui (1984–1992) Jurui Poželai – 100“.
Mus paliko filantropas, fizikas, fizinių mokslų daktaras, UAB „Light Conversion“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas Algirdas Juozapavičius. Jo lyderystė, indėlis į mokslo pažangą bei lazerių fizikos technologijų plėtrą paliko gilų pėdsaką Vilniaus universiteto bendruomenėje.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą a. a. Algirdo Juozapavičiaus šeimai, artimiesiems, draugams ir kolegoms.
Atsisveikinimas vyks Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje, gruodžio 2 d., antradienį, nuo 14 iki 20 val. ir gruodžio 3 d., trečiadienį, nuo 9 val.
Šv. Mišios bus aukojamos gruodžio 3 d. 9 val. Urna išnešama 13 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.
Vilniaus universiteto (VU) centrinė rinkimų komisija lapkričio 28 d. posėdyje patvirtino galutinius papildomo VU tarybos nario rinkimų antrojo turo rezultatus. Naująja Tarybos nare, atstovaujančia aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, interesų sričiai, išrinkta dr. Eglė Radzevičienė.
Vilniaus universitetas (VU) skelbia kvietimą „Mano pirmoji komanda“ jauniesiems mokslininkams pretenduoti į tyrėjų grupių vadovų pareigas. Paskelbtas kvietimas suteikia galimybę 26 tyrėjams įkurti savo pirmąją nepriklausomą mokslinių tyrimų grupę ir vykdyti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. Numatoma, kad projektai prasidės ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.
2024 m. Europos Komisijos (EK) bendrojo finansavimo programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių konkursas Vilniaus universitetui (VU) buvo itin sėkmingas – finansavimas skirtas 12 iš 19 teiktų paraiškų. Prie pagrindinio EK konkurso metu finansuoti atrinktų dr. Luko Waltenbergerio (Medicinos fakultetas, MF) Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės ir dr. Oweno Gohori (Kauno fakultetas, KnF) ERA podoktorantūros stažuotės projektų prisijungė dar 10 aukštą tarptautinių ekspertų vertinimą pelniusių paraiškų. Šie projektai finansuojami pagal naująjį Europos Sąjungos fondų perskirstymo mechanizmą, kuris leidžia dalį Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų nukreipti programai „Europos horizontas“.
Gruodžio 3 d. Vilniaus universiteto (VU) Bendruomenės gerovės skyrius kviečia bendruomenę į konferenciją „Už tylos sienos: neuroįvairovės iššūkiai“, skirtą atvirai kalbėti apie tai, kas visuomenėje vis dar pernelyg dažnai lieka neišgirsta – apie skirtingą mąstymą, suvokimą, bendravimo būdus, ir su tuo susijusius iššūkius bei galimybes. Konferenciją atidarys VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pelnė konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimą. Fizikė įvertinta gamtos, inžinerijos ir technologijos mokslų daktarių kategorijoje. Už pasiekimus moksle jai skirta 7 tūkst. eurų stipendija. Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų konkurso laureatų apdovanojimų ceremonija vyks ketvirtadienį, lapkričio 27 d., 13:00 val. Latvijos mokslų akademijoje Rygoje.
Taškiniai defektai yra atominės skalės netobulumai, darantys didelę įtaką puslaidininkių elektrinėms ir optinėms savybėms. Nors anksčiau jie buvo laikomi nepageidaujamais, šiandien tokie defektai tampa viena svarbiausių kvantinių technologijų kūrimo platformų, atveriančių naujas galimybes metrologijos, komunikacijos ir informacijos apdorojimo srityse.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai kartu Ženevos universiteto kolegomis atliko tyrimą, kuris atveria kelią naujų, pažangesnių medžiagų tobulinimui. Žurnale „Physical Chemistry Chemical Physics“ paskelbti tyrimo rezultatai apie tai, kaip šviesa veikia specialias medžiagas, kurios inicijuoja polimerų susidarymą ir dažnai lemia netgi pačio 3D darinio matmenis bei kokybę.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai, vadovaujami dr. Karolio Kazlausko, prisidėjo prie tarptautinio tyrimo, kurio rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Nature Communications“. Kartu su kolegomis iš Barselonos ir kitų šalių jie pademonstravo neinvazinį optinį metodą, leidžiantį kontroliuoti buožgalvių širdies ritmą. Tikimasi, kad šis proveržis atvers naujas galimybes fotofarmakologijoje – mokslo srityje, siekiančioje naudojant šviesą valdyti biologinius procesus.
