Naujienos

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusioje 5-ojoje Baltijos biofizikų konferencijoje daugiau kaip 140 mokslininkų iš 16 pasaulio šalių pristatė naujausius biofizikos tyrimus ir diskutavo apie šios mokslo srities pažangą. Konferencijoje daug dėmesio skirta molekulinei ir augalų biofizikai, nanotechnologijoms, biomedicininei fizikai, vėžio tyrimams, pažangiosioms mikroskopijos ir vaizdinimo technologijoms bei elektroporacijai. Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC), renginio partneriai – Fizikos fakultetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras. 

Kartais vos viena papildoma metilo grupė gali reikšmingai pakeisti vaisto molekulės savybes: sustiprinti jos biologinį aktyvumą, sulėtinti skaidymąsi organizme ar sumažinti nepageidaujamą poveikį. Tačiau prijungti šią nedidelę cheminę grupę prie sudėtingos molekulės nėra paprasta. Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai siekia sukurti metodą, kuris leistų tai atlikti pasitelkus regimąją šviesą.

Spalio 12–16 d. Vilniaus universitete (VU) vyko kasmetinis renginys „Studentas vienai dienai“, subūręs beveik 5 tūkst. moksleivių ir kitų VU studijomis besidominčių žmonių iš visos Lietuvos. Renginio dalyviai turėjo galimybę išbandyti studento kasdienybę, apsilankyti paskaitose bei seminaruose ir iš arčiau susipažinti su VU akademine aplinka.

Posėdis vyks 2026-10-23 (penktadienį) 11 val. Fizikos fakulteto 215 aud.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybos prezidentas profesorius Costas Fountas, spalio 20 d. lankydamasis Vilniaus universitete (VU), pabrėžė, kad bendradarbiavimas su CERN kuria didžiulį teigiamą poveikį ne tik mokslo, bet ir technologijų plėtrai. 

Susitikime su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU mokslininkais ir studentais CERN tarybos prezidentas aptarė Lietuvos ir CERN bendradarbiavimą, VU vykdomus tyrimus, studentų ir jaunųjų talentų įsitraukimą į CERN veiklas. 

Spalio 29 d. VU Diskusijų klubas kviečia kartu klausti, kas yra blogis, kada jis atsiranda. Fizikoje nėra nei gėrio, nei blogio – chaosas savaime nenurodo į blogį, o tvarka – į gėrį. Destrukcija ir stabilumas tėra skirtingos fizikinės būsenos, kurias galima aprašyti dėsniais ir procesais.

Lietuvoje stiprinamos kompetencijos ateities 6G ryšio technologijų srityje – spalio 6 d. veiklą pradėjo Terahercinių ir hibridinių puslaidininkinių lustų kompetencijų centras, kurį kartu kuria Vilniaus universitetas (VU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC). Naujajame centre Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, kurs pažangius puslaidininkinius lustus, medžiagas ir komponentus, reikalingus naujos kartos ryšio sistemoms.

Lapkričio 5 d. 15:00 Didžiojoje fizikos auditorijoje , Fizikos fakultete, Saulėtekio al. 9, dr. habil. Veronika Schaffenroth skaitys viešą paskaitą.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino 7 asteroidus trojanus Lietuvos olimpiečių – Dano Pozniako, Šarūno Marčiulionio, Rūtos Meilutytės, Mykolo Aleknos, Dainos Gudzinevičiūtės, Romo Ubarto, Austros Skujytės – garbei. 

Spalio 8–10 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyko Europos universitetų ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tinklo GENERA Generalinė asamblėja. Renginys subūrė tarptautinę bendruomenę aptarti aktualių klausimų apie lyčių lygybę, įvairovę ir įtrauktį fizikos bei kitų STEM mokslų srityse (gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos), išryškino aktyvų VU vaidmenį.

Spalio 20 d. 9 val. 114 auditorijoje, VU Verslo mokykloje, Saulėtekio al. 22, Vilnius viešą paskaitą „State of the Art Technology at CERN and its Role in the EU Industry“ anglų kalba skaitys svečias iš Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN). Kviečiame pasiklausyti prof. Costas Fountas.

Iš Mumbajaus kilusi mokslininkė dr. Barkha Yakub Bale astronomija susidomėjo dar vaikystėje. Profesinis kelias ją atvedė į Lietuvą – Vilniaus universitete (VU) ji gilinosi į žvaigždžių cheminę sudėtį, o šių metų gegužę apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Cheminių elementų gausa magnetiškai aktyviose žvaigždėse“. 

CERN ryšių su partneriais direktorė dr. Ursula Bassler ir CERN ryšių su asocijuotosiomis valstybėmis vadovas prof. Christoph Schäfer vizito Lietuvoje metu susitiko su VU mokslininkais. Su kolegomis jie aptarė Lietuvos ir CERN bendradarbiavimą, VU vykdomus tyrimus, apsilankė laboratorijose.

Kaip mokslinė idėja tampa verslu? Kokį kelią reikia nueiti, kad laboratorijoje sukurtas sprendimas pasiektų rinką ar būtų pritaikytas visuomenės poreikiams? Kokias šiandien kuriamas technologijas verslas gali pasitelkti jau dabar ar artimiausioje ateityje? Į šiuos klausimus spalio 23 d. kvies atsakyti Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2026“, kuri Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre suburs mokslo, verslo ir inovacijų bendruomenę. 

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas ir astrofizikas dr. Kazimieras Černis spalio 13 d. buvo apdovanotas Lenkijos Senato medaliu už mokslo pasiekimus ir indėlį į patriotiškumo skatinimą. 

Rugsėjo 13 d. Vilniaus universitetas (VU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Ja siekiama kurti ilgalaikę aukštojo mokslo ir viešojo sektoriaus partnerystę.

Spalio 21 d., minint Tarptautinę atvirosios prieigos savaitę, Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į VU skatinimo už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą konkurso renginį. Jo metu šių metų konkurso dalyviai pristatys savo projektus, iniciatyvas ir kitas veiklas, atskleidžiančias, kaip atvirojo mokslo principai įgyvendinami praktikoje. Renginio pabaigoje bus paskelbti 2026 m. konkurso nugalėtojai. Šiemet konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Tarp jo dalyvių yra įvairių mokslo sričių atstovų: nuo astrofizikos, dalelių fizikos ir biomedicinos iki geografijos, edukologijos, politikos mokslų ir kitų sričių.

Dr. Arnoldas Deltuva, išskirtinis profesorius Gediminas Juzeliūnas, prof. Gediminas Gaigalas, dr. Hamid Reza Hamedi ir prof. Mangirdas Malinauskas pateko į Stanfordo universiteto sudaromą prestižinį “World’s Top 2% Scientists list”, išskiriantį lyderiaujančius įvairių mokslų sričių tyrėjus.