„Naujos kartos puslaidininkiai – būtini pažangios kompiuterijos, dirbtinio intelekto duomenų centrų, modernių ryšių ir kvantinių technologijų poreikiams“, – teigia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. dr. Pranciškus Vitta.
Jis grįžo iš Vokietijos, Drezdeno, kur tarptautinėje konferencijoje „Building Bridges 2025. Latest Findings in Artificial Intelligence“ pabrėžė, kad Lietuva siekia tapti svarbiu dalyviu, formuojant Europos puslaidininkių ateitį.
„Technologiniai sprendimai, skirti teraherciniams lustams, hibridinėms fotonikos-elektronikos platformoms ir kvantiniais principais veikiantiems įrenginiams, kuriami Vilniuje, naudojant pažangiausias medžiagas. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas jau daugelį metų specializuojasi III–V junginių puslaidininkiuose, ypač fotonikos srityje. Kuriame naujas struktūras, pavyzdžiui, galio (indžio, aliuminio) nitridas (Ga(In,Al)N), skandžio oksido (ScO) tarpsluoksnių integracija ir nuotolinė epitaksija per grafeną leidžia kurti lanksčias membranas“, – pasakoja jis.
Vilniaus universitetas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) ir tarptautiniais partneriais pradeda Terahercinių ir hibridinių puslaidininkinių lustų kompetencijos centro kūrimą. Be to, jau startavo „ChipsC² LT“ projektas kartu su FTMC, VILNIUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetu) ir Kauno technologijos universitetu. Šios iniciatyvos žymi svarbų žingsnį stiprinant Lietuvos vaidmenį Europos puslaidininkių ekosistemoje.