Lapkričio 5 d. 15:00 Didžiojoje fizikos auditorijoje , Fizikos fakultete, Saulėtekio al. 9, dr. habil. Veronika Schaffenroth skaitys viešą paskaitą.
Apie paskaitą
Nustatyta, kad daugiau nei pusė visų žvaigždžių yra ne pavienės, o dvinarės ar net sudaro daugiažvaigždes sistemas. Didelė jų dalis per savo gyvavimo laikotarpį viena kitai daro įtaką. Dažniausiai tai nutinka perduodant masę iš vienos žvaigždės į kitą. Perdavimas gali būti stabilus arba ne. Pastarasis sukuria bendrą apvalkalą aplink abi žvaigždes – taip susidaro labai kompaktiška dviguba sistema.
Siekiant geriau suprasti šį reiškinį, būtina tirti šitaip susiformavusias kompaktiškas dvinares sistemas. Maždaug trečdalis karštų B spektrinio tipo subnykštukų – tai raudonosioms milžinėms priskiriamos žvaigždės, kurios neteko didžiosios dalies savo apvalkalo ir kurių branduolyje dega helis – randamos kompaktiškose porose su vėsiomis, nedidelės masės žvaigždėmis, subžvaigždėmis arba baltosiomis nykštukėmis, kurių apsisukimo periodai svyruoja nuo maždaug vienos valandos iki kelių dienų. Kompaktiškos karštųjų subnykštukų dvinarės sistemos turėjo anksčiau praeiti bendro apvalkalo fazę. Dar trečdalis subnykštukų randamas dvinarėse sistemose, kurių apsisukimo periodas siekia kelis šimtus dienų, su FGK tipo palydovais. Jos, tikėtina, susiformavo dėl stabilaus masės perdavimo.
Tyrimai rodo, kad karštõsios subnykštukės susidarymui būtina dvinarė sąveika, todėl jos yra puikiai tinka tyrinėti masės perdavimą nedaidelės masės dvinarėse sistemose ir šių sąveikų įtaką būsimai dvinarės sistemos vystimuisi. Šių kompaktiškų dvinarų šviesos kreivėse pastebimi įvairūs svyravimai, kuriuos galima panaudoti pagrindinės žvaigždės ir jos palydovės charakteristikoms nustatyti. Šiuo metu daugelio artimų dvinarių žvaigždžių šviesos kreivės, grįstos antžeminiais arba kosminiais stebėjimais, pasižymi aukštu signalo ir triukšmo santykiu, todėl jas galima naudoti šioms sistemoms aptikti ir analizuoti.
Šiame pranešime bus pristatomi pastaraisiais metais atlikti tyrimai, kuriais siekta aptikti tokias artimas dvinares žvaigždes, taip pat ateities planus geriau suprasti mažos masės dvinarių žvaigždžių evoliuciją, remiantis karštosiomis subnykštukėmis.
Apie pranešėją
Habil. dr. Veronika Schaffenroth yra mokslininkė Tiuringijos valstybinėje observatorijoje Tautenburge (Thüringer Landessternwarte Tautenburg), dar žinomoje kaip Karl Schwarzschild observatorija. Ji yra viena iš pasaulyje lyderiaujančių karštųjų subnykštukų tyrimų eksperčių.
Organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Partneriai: Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), Europos astronominio švietimo asociacija (EAAE).
Renginį remia projektas nr. 10-092-P-0001, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga (projektas„Mano pirmoji tyrimų komanda. Karštųjų subnykštukių evoliucija taikant dirbtinio intelekto technologijas su GAIA (HEAT-GAIA) (MPK-48)“ No. MPK-48).