Sveikiname! PAULIUS BARONAS apsigynė mokslo daktaro disertaciją „Eksitonų dinamika bifluoreno kristaluose skirtuose lazerių taikymams”ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.
Pauliau Barono disertacijos „Eksitonų dinamika bifluoreno kristaluose skirtuose lazerių taikymams” anotacija:
Spartus organinės optoelektronikos srities augimas per pastaruosius du dešimtmečius lėmė lanksčių ir paprastesnėmis gamybos technologijomis pasižyminčių prietaisų atsiradimą rinkoje, kas netolimoje ateityje lems elektronikos revoliuciją. Deja, nepaisant organinių medžiagų sėkmės organinių šviestukų (ang. OLED) bei saulės celių taikymuose, elektra kaupinami organiniai lazeriai šiuo metu vis dar yra pradinėje vystymo fazėje dėl neišspręstų organinių medžiagų atsparumo stipriam sužadinimui ir elektrinio laidumo problemų. Šiuo atveju, organiniai kristalai yra puiki alternatyva netvarkioms amorfinėms medžiagoms siekiant geriausių optinių ir elektrinių savybių. Tačiau, stipri sąveika tarp molekulių kristaluose suformuoja eksitonus (kvazidaleles susidarančias organinėje medžiagoje elektrinio ar optinio sužadinimo metu), kas lemia papildomus nuostolius lazerinėje stiprininimo terpėje dėl tiesinių sugerties ir netiesinių eksitonų anihiliacijos vyksmų. Šiame darbe yra tiriama eksitoninės sąveikos įtaka stiprinimo savybėms organiniuose kristaluose, kurių pagrindą sudaro nauji bifluoreno junginiai. Siekiant išvengti nuostolių ir pasiekti žemus lazerio veikimo slenksčius buvo sukurtos dvi strategijos eksitoninės sąveikos valdymui modifikuojant tiek molekulių, tiek kristalų struktūras. Pirmoji strategija buvo paremta molekulinių struktūros modifikacija įvairiais pakaitais stiprinančiais vibracinę sąveiką, kas leidžia sumažinti eksitoninę sąveiką. Kita strategija buvo paremta kristalinės struktūros legiravimu puikiomis emisinėmis savybėmis pasižyminčiomis molekulėmis. Šiuo atveju, stipri eksitoninė sąveika kristaluose sudarytuose iš silpna vibracine sąveika pasižyminčių molekulių lėmė neįprastai sparčią eksitonų pernašą į priemaišas, kas leido eliminuoti sugerties ir anihiliacijos nuostolius organiniuose kristaluose. Abi pasirinktos strategijos leido pasiekti vienus žemiausių pasaulyje sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenksčius organiniams kristalams, taip parodant jų potencialą organinių lazerių taikymams.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Saulius Juršėnas
Baigęs doktorantūrą ir mokslo daktaro laipsnį įgijęs asmuo geba savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Jis įgija pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinias, specializuotus gebėjimus ir metodikas mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti, gebėjimą dirbti savarankiškai, mokslo ir profesijos išmanymą naujoms idėjoms ar procesams kurti ir panaudoti studijose bei kitoje veikloje.