Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkai dr. Andrius Džiaugys ir prof. Jūras Banys savo tyrimų rezulatatus publikavo prestižiniame žurnale „Nature Communications“. Šis darbas – ilgamečio Mikrobangės spektroskopijos laboratorijos bendradarbiavimo su Ukrainos Užhorodo universitetu ir JAV nacionaline Oukridžo (Oakridge) laboratorija rezultatas. Eksperimentiniai tyrimai buvo atlikti JAV, A. Džiaugiui laimėjus prestižinę BAFF (Baltic–American Freedom Foundation) stipendiją.
Grafenas – dvimatė (2D) medžiaga, kuri pirmą kartą buvo atskirai pagaminta 2004 m. Europoje, o ją pagaminusiems ir ištyrusiems mokslininkams už tai buvo skirta 2010 m. Nobelio premija. Nors grafeną pritaikyti našiems elektroniniams jungikliams ir kitiems optoelektroniniams prietaisams yra sudėtinga, nes jis neturi draustinės energijos juostos tarpo, būdingo puslaidininkiams, tačiau čia gali padėti alternatyvios 2D medžiagos, tokios kaip chalkogenofosfatai.
Poliniai van der Waals chalkogenofosfatai pasižymi unikaliomis savybėmis, tokiomis kaip neigiama elektrostrikcija bei ferielektriškumas, ir leidžia derinti tarpusavyje dielektrines ir 2D elektronines medžiagas. Naudojant žemos temperatūros pjezoelektrinės jėgos mikroskopiją (PFM) nustatytas pjezoelektrinių ir nepjezoelektrinių fazių koegzistavimas CuInP2Se6 kristale, dėl to susidarė neįprastos, anksčiau niekada nestebėtos pjezoelektrinės domeninės sienelės.
Fundamentiniu požiūriu tai yra naujas atradimas, nes domenų sienelių multifunkciškumas tampa daugelio mokslininkų tyrimo objektu. Pastaruoju metu pasaulio mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria miniatiūrizacijai ir kompleksiniam medžiagų savybių panaudojimui naujausiose technologijose. Viena iš perspektyviausių dvimačių medžiagų yra ir VU mokslininkų tiriami feroelektrikai.
Gauti nauji ir unikalūs rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale „Nature Communications“. Mokslininkų straipsnį skaityti galima čia.