2020 metų gruodžio 8 dieną TETI mokslo darbuotojui dr. Sauliui Rudžiui kartu su komandos nariais dr. Pauliu Raguliu ir doc. Rimvydu Aleksiejūnu, įteikti AZO https://azo-space.com/about/
organizuojamo Europos palydovinės navigacijos konkurso „Galileo Masters 2020“ https://galileo-masters.eu/ prizai.
VU dirbanti grupė laimėjo Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro (Deutsches Zentrum für Luft- und Raumfahrt; DLR) prizą ir nacionalinį MITA įsteigtą prizą. Apdovanojimai skirti už idėją, skirtą neutralizuoti priešiškų bepiločių orlaivių palydovines navigacijos sistemas (GNSS), nespinduliuojant GNSS dažniais ir leidžiančą padidinti oro erdvės saugumą, o svarbiausia - geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą. Tai jau ne pirmas Vokietijos kosmoso centro dr. S. Rudžio vykdomų projektų įvertinimas.
Bepiločių orlaivių (BPO) technologijų sritis yra ypatingai sparčiai besivystanti. BPO taikymo spektras nepaprastai platus - nuo paprasčiausio buitinių panaudojimo iki pačių sudėtingiausių mokslinių ar karinių taikymų. Deja, kaip ir bet kuri kita technologijų sritis, BPO naudojimas visuomenei suteikia ne tik naudos, bet kelia ir grėsmes. Ypač daug žalos gali padaryti BPO, atsidūręs oro uosto zonoje, per sieną gabenantis narkotikus BPO, ar kaip terorizmo įrankis naudojamas BPO. Reiktu pažymėti, kad BPO technologijos vystosi sparčiau, nei jų skrydžių kontrolės priemonės. Kadangi beveik visi BPO naudoja GNSS - tai įprastinis priešiškų BPO neutralizavimo būdas yra GNSS sistemos slopinimas. Deja, tenka spinduliuoti GNSS dažniais ir sunku gauti siaurą spindulį. Taigi, šis BPO neutralizavimo būdas yra nesaugus pilotuojamiems orlaiviams.
VU grupė pasiūlė naują GNSS slopinimo būdą nespinduliuojant GNSS dažniais. Siūloma spinduliuoti bent du mikrobangų signalus, kuriuos dėl aukštesnių dažnių yra žymiai lengviau sufokusuoti į siaurą spindulį. Signalų dažniai parenkami taip, kad skirtuminis, ar kitas, netiesinių efektų sąlygotas dažnis sutaptų su GNSS dažniu. Taigi, dėl netiesinių reiškinių puslaidininkiuose, BPO GNSS imtuve, ar kituose BPO elementuose sugeneruojamas GNSS dažnio tridantis signalas, kurio stiprumo pakanka slopinti čia pat esančiam GNSS imtuvui. Toliau esančių GNSS imtuvų darbo šis trikdis neįtakos, todėl pasiūlytą koncepciją galima būtų naudoti net oro uostuose.
DLR ekspertų žiūri pirmininkas Rolfas-Dieteris Fischeris paminėjo, kad – „Nugalėtojai pateikė labai perspektyvų sprendimą, kuris buvo tiksliai pritaikytas mūsų kvietimui teikti idėjas ir kuris taip pat yra visiškai naujas šioje specializuotoje srityje. Toks idėjos realizavimas būtų veiksmingas prieš standartinius bepiločius orlaivius, kurie šiandien sudaro daugumą nepilotuojamų orlaivių." Pasak Fischerio,- „Šio pasiūlymo unikalumas reiškė, kad žiūri nariai aiškiai balsavo už jį.“ https://www.dlr.de/content/en/articles/news/2020/04/20201209_the-dlr-galileo-masters-has-a-winner.html .
GNSS trikdymo idėja yra vystoma LMT projekte „Bepiločio orlaivio, skirto aptikti ir nukenksminti bepiločius orlaivius kūrimas“ Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0029 http://www.teti.ff.vu.lt/prj_bepilociai_orlaiviai.html. Kitos šiame projekte vystomos idėjos taip pat dalyvauja kituose Europiniuose konkursuose. Viena iš idėjų, susijusi su radarų panaudojimu BPO, pateko tarp 30 geriausių „My Galileo drone“ konkurso idėjų (projektas PASSROAD) https://www.gsa.europa.eu/mygalileodrone-selected-teams-phase-1.
Su kai kuriais BPO taikymų ypatumais ir principais galima susipažinti laidoje „Smalsumo genas“ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000130612/smalsumo-genas-ne-tik-ispudingiems-kadrams-bet-ir-efektyviai-karybai-kaip-dar-pritaikysime-dronus.