Paskaitas fizikai skaito ne tik Vilniaus universitete (VU) – skirtingų fakultetų Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai ką tik praėjusiais mokslo metais klausėsi VU Fizikos fakulteto mokslininkų paskaitų. Dėstytojai pastebi, kad amžėjanti auditorija yra ne tik labai žingeidi – tai žmonės, kuriems bendrystė, naujos žinios ir susitikimai yra itin svarbūs.
Su TAU studentais dr. Edita Stonkutė (antra nuo lango). Asmeninio archyvo nuotr.
„Smagu matyti, kaip smalsumas ir noras pažinti Visatą vienija skirtingų kartų žmones“, – aktyviu TAU Raudondvario fakulteto studentų susidomėjimu džiaugėsi dr. Edita Stonkutė. VU fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto docentė skaitė paskaitą apie Visatos platybes ir galimus gyvenamus pasaulius už Saulės sistemos ribų: „Nežemiški pasauliai. Egzoplanetos“.
Fizikė pasakojo, kaip per pastaruosius dešimtmečius mokslininkai atrado tūkstančius egzoplanetų (planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes) ir ką apie jas jau žinome. Ji taip pat supažindino su jas aptikti padedančiais metodais ir technologijomis, kurias naudoja, bei aptarė, ar tokiose planetose galėtų egzistuoti gyvybė. „Klausytojai uždavė įdomių klausimų apie nežemiškas civilizacijas, kosmoso tyrimus ir dalijosi savo mintimis“, – prisimena mokslininkė.
Apie Visatą, dalelių fiziką bei Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN) Zapyškio ir Kauno rajono studentams paskaitas skaitė dr. Mindaugas Šarpis. Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas, CERN „LHCb Vilnius“ grupės vadovas, pabrėžia, kad nepaisant amžiaus, mokymasis visą gyvenimą yra svarbus ir prisimena, kad su TAU studentais diskutavo įvairiausiomis temomis: „Nuo Visatos eigos, medžiagos prigimties, Žemės klimato ir žmonių įtakos jam, iki energetikos, kitų aktualijų, įskaitant mokslinius tyrimus, vykdomus Lietuvos fizikų“.
Su TAU studentais dr. Mindaugas Šarpis (stovi). Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Agnė Kalnaitytė-Vengelienė, Lazerinių tyrimų centro mokslininkė, TAU Kauno rajono studentams pasakojo apie nanodaleles, kodėl kai kurios iš jų švyti ir kur yra naudojamos.
„Mažiausios nanodalelės – kvantiniai taškai – kurių matmenys tokie maži, kad jeigu Žemės skersmuo būtų lygus 1 metrui, tai kvantinis taškas būtų slyvos dydžio. Bet svarbiausia ne dydis, o nuo jo besikeičiančios savybės – tos pačios sudėties šios nanodalelės gali švytėti skirtingomis spalvomis. 2023 m. už kvantinių taškų atradimą ir sintezę buvo įteikta Nobelio premija, ir šiandien jie plačiai taikomi nuo QLED (angl. Quantum-dot Light Emitting Diode) ekranų bei išmaniosios tekstilės iki nanotechnologijų medicinoje. Vis tik didėjantis pritaikomumas kasdienėms reikmėms padidina ir svarbą įvertinti galimą nanodalelių toksinį poveikį“, – sako fizikė, vykdanti biofizikinius, aplinkosauginius bei biomedicininius nanodalelių tyrimus.
Ji pažymėjo vyresniųjų studentų skirtumą nuo Z kartos. Anot jos, Z karta yra kuklesnė ir kartais bijo bendrauti. „Žingeidūs Trečiojo amžiaus universiteto studentai puikiai žinojo, kas jiems įdomu ir visai nesivaržė perspėti, kad kažkas jau kiek per sudėtinga. Tad labai smagu skaityti pranešimus auditorijai nevyniojančiai žodžių į vatą, taupančiai ir vertinančiai laiką“, – pridūrė mokslininkė.
Su TAU studentais dr. Dovydas Banevičius (ketvirtas pirmoje eilėje). Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Dovydas Banevičius paskaitas „Šviesos technologijos: nuo laužo urve iki išmaniojo kišenėje“ skaitė Babtuose ir Užliedžiuose. Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininko dėstoma tema labai plati. Ji, kaip pats pasakoja, ir apie tai, kaip žmonių gebėjimai kurti šviesą bei šviesos šaltinius tobulėjo laikui bėgant, ir apie šiandien kasdienybėje naudojamų apšvietimo ir vaizdavimo prietaisų veikimo pagrindus.
„Po paskaitų sulaukiau nemažai klausimų. Kai kurie buvo labai giliai žvelgiantys, ne tik į pačius apšvietimo veikimo principus, bet ir į šviesos kaip žmogiškosios kultūros tobulėjimo simbolį“, – prisimena jis.
VU Fizikos fakulteto mokslininkai dalyvauja įvairiose neformalaus ugdymo veiklose, skiria dėmesio mokslo populiarinimui ir mokslo komunikacijai. Nepriklausomai nuo auditorijos amžiaus jie dalinasi savo ekspertine veikla visuomenei aktualiais mokslo, savo mokslinių tyrimų ir studijų klausimais.