Dešimtmečiai be vandens, radiacija, deguonies nebuvimas – visai greta mūsų gyvena lėtūnai, galintys tai ištverti. Kitaip dar vadinami „vandens meškiukais“ arba „samanų paršiukais“, jie yra pirmieji ir kol kas vieninteliai gyvūnai, išgyvenę atvirame kosmose. Rugsėjo 18–20 d. Vilniaus universiteto (VU) Molėtų astronomijos observatorijoje vyko tarptautinės „Europlanet“ astrobiologijos dirbtuvės, kuriose studentai įvairių gamtos mokslų požiūriu susipažino su šiais gyviais, juos rinko ir tyrė laboratorijoje.
Unikalūs mikrogyvūnai
Lėtūnų be mikroskopo neišvysite. Tačiau, nors ir labai maži, tai itin kompleksiški gyvūnai. Viena iš renginio lektorių, Kopenhagos universiteto docentė dr. Nadja Møbjerg sako, kad lėtūnai evoliuciškai prisitaikyti prie ekstremalių gyvenimų sąlygų turėjo daug daugiau laiko nei, pavyzdžiui, žmonės.
„Lėtūnai išsivystė maždaug prieš penkis šimtus milijonų metų – taigi per milijonus metų prisitaikė prie įvairiausių aplinkos sąlygų, tiek stabilių, tiek ekstremalių. Nors tyrimai, susiję su lėtūnais, vykdomi jau seniai, procesai, leidžiantys lėtūnams išgyventi, ilgą laiką tyrėjams buvo mįslė. Tačiau dabartinė technologinė pažanga, pavyzdžiui, mikroskopijos technologijų, jau leidžia tirti šių mikroskopinių gyvūnų gebėjimą išlikti net ekstremaliomis sąlygomis. Šiuo metu žinoma, kad jie itin priklausomi nuo staigių temperatūros pokyčių, o jų judėjimui būtinas skystas vanduo. Kai kurie lėtūnai buvo atgaivinti net trisdešimt metų išbuvę sustingę be vandens, tiesa, ilgalaikiai tyrimai, kurie truktų ilgiau nei trisdešimt metų, dar nėra atlikti“, – pasakojo mokslininkė.
Dalyviai iš 11 pasaulio šalių
Dirbtuvėse susirinko bioinžinerija, astrofizika, astrobiologija, mikrobiologija, biologija, inžinerija besidomintys dalyviai ir dalyvės iš Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Graikijos, Latvijos, Islandijos, JAV, Italijos ir Lietuvos. VU Molėtų astronomijos observatorijoje studentai ir mokslininkai kartu dirbo grupėse, derindami skirtingas kompetencijas tarpusavyje.
VU Gyvybės mokslų centro laboratorijoje. Dalyvių asm. archyvo nuotr.
„Šios dirbtuvės buvo puiki proga užmegzti ryšius su lėtūnus tiriančiais mokslininkais ir susikurti galimybių ateities tyrimams. Nekantrauju pritaikyti čia įgytas žinias savo vykdomame lėtūnų tyrime Islandijoje“, – sako Mikael Norðquist, Islandijos universiteto biochemijos ir molekulinės biologijos magistrantas.
Mikael Norðquist. Dalyvių asm. archyvo nuotr.
„Turėjau galimybę praplėsti savo kaip astronomijos studentės akiratį ir aiškiau suprasti, kas yra astrobiologija. Vertinu galimybę savo akimis išvysti, kaip ši tarpdisciplininė sritis sujungia biologiją ir astronomiją“, – džiaugiasi Milda Valytė, VU Teorinės fizikos ir astronomijos magistrantė.
VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai dalyvius ir dalyves supažindino su observatorija ir Lietuvoje astrofizikų atliekamais tyrimais. Paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė mokslininkai iš Kopenhagos universiteto, Adomo Mickevičiaus universiteto, Minjo universiteto, Vigo universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir VU Fizikos fakulteto ir Gyvybės mokslų centro.
Milda Valytė. FF nuotr.
Molėtų rajone, Kulionių apylinkėse, surinktus lėtūnus astrobiologijos dirbtuvių dalyviai ir dalyvės tyrinėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejuje ir VU Gyvybės mokslų centro laboratorijoje.
Uždaromajame renginyje dalyvius ir dalyves sveikino Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje José Fernando Fernández-Aguayo Muñozas ir Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorė Agata Gornatkiewicz.
Auginti naują tyrėjų kartą
Dirbtuvės naudingos patirties suteikė ne tik dalyviams, bet ir organizatorių komandai. VU astrofizikai džiaugiasi tarptautinio renginio sėkme ir viliasi, kad įgyta patirtis bus stimulas tolesniems tarpdalykiniams mokslininkų ir studentų renginiams.
„Visų pirma reikėjo sugalvoti įtraukią dirbtuvių programą, prie to prisidėjo mokslininkai iš šešių Europos šalių. Tada teikėme paraiškas dalyvių kelionėms ir pragyvenimui finansuoti. Renginio programa sudomino daug rėmėjų: „Europlanet“ draugiją, Europos kosmoso agentūros (ESA) akademiją, Ispanijos Karalystės ambasadą Lietuvoje ir Lenkijos institutą Vilniuje. Džiaugiamės, kad dirbtuvės buvo sėkmingos, ir tikimės ateityje surengti daugiau panašių tarpdisciplininių renginių. Dabar jau turime patirties dirbdami ne tik su astrofizikos, bet ir su kitų sričių mokslininkais ir studentais“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių doc. Edita Stonkutė.
Lėtūnas. Dalyvių asm. archyvo nuotr.
Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidentė, VU Fizikos fakulteto profesorė Gražina Tautvaišienė tokius renginius mato kaip puikią terpę augti naujai mokslininkų kartai ir megzti ateities bendradarbiavimo kontaktus.
„Šie astrobiologijos kursai – ne tik puikus astronomijos ir biologijos mokslų tarpdisciplininių ryšių, bet ir bendradarbiavimo galios pavyzdys. Organizatorių pastangas vainikavo didžiulis studentų susidomėjimas – sulaukta paraiškų net iš 24 pasaulio šalių. Ir vėl galime pasidžiaugti atliktu prasmingu darbu“, – sako astronomė, sveikinusi dirbtuvių dalyvius ir dalyves.
Tai ne pirmas VU astrofizikų inicijuotas renginys. Su astrofizika susijusios mokyklos, mokymai ir dirbtuvės VU Molėtų astronomijos observatorijoje vyksta bene 26 metus, nuo 1999 m. Apie jų naudą teigiamai atsiliepia ir užsienio astrofizikai, rekomenduojantys jas savo studentams.
Gabrielės Kundrotaitės nuotr.