Spalio 22 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko tarptautinė konferencija „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), subūrusi mokslininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės atstovus iš įvairių šalių. Konferencijos metu buvo paskelbti Vilniaus universitete (VU) organizuoto konkurso, skirto bendruomenės nariams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą apdovanoti, nugalėtojai.
Antrą kartą įvyko reikšmingo indėlio į atvirąjį mokslą konkursas
VU skatinimo už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą konkursui buvo dedikuota viena iš konferencijos „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ sesijų. Joje nominantai pristatė savo projektus ir darbus, reikšmingai prisidedančius prie atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimo VU ir skatinančius atvirumą moksliniuose tyrimuose. Net trys nominantai atstovavo Fizikos fakultetą, du iš jų pelnė apdovanojimus. Konkurso komisijos pirmininkė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė paskelbė nugalėtojus, kurie bus apdovanoti iškilmingame Senato posėdyje.
Konkursas sulaukė 14 paraiškų. Dalyviai buvo nominuoti už išskirtinę veiklą trijose kategorijose: Atvirumas mokslinėje veikloje, Visuomenės įtraukimas į mokslinių tyrimų procesą ir Atvirojo mokslo poveikis.
Nominuoti Fizikos fakulteto kolegos:
Aušra Kudirkaitė, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Rinkodaros ir komunikacijos vadovė. Už atvirosios prieigos principų viešinimą.
Fizikos fakulteto Rinkodaros ir komunikacijos vadovė A. Kudirkaitė
Dr. Mindaugas Šarpis, Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas. Už reikšmingą indėlį įgyvendinant atvirojo mokslo principus ir didinant mokslo žinių prieinamumą. Jis analizavo CERN Didžiojo hadronų greitintuvo duomenis ir buvo atsakingas už LHCb eksperimento „Run1“ atvirųjų duomenų rinkinio, kuris yra laisvai prieinamas visame pasaulyje, parengimą ir paskelbimą. Šių tyrimų paskelbimas prisideda prie mokslinių tyrimų prieinamumo plačiajai visuomenei (Atvirojo mokslo poveikio kategorijos laimėtojas).
Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas, „LHCb Vilnius“ grupės vadovas dr. M. Šarpis
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupė. Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupė buvo nominuota atvirojo mokslo konkursui už aktyvų visuomenės įtraukimą į mokslinę tiriamąją veiklą, tarpdisciplininį bendradarbiavimą, atvirojo mokslo idėjų sklaidą ir populiarinimą visuomenėje bei Vilniaus universiteto bendruomenėje. Grupė išsiskiria tarptautiškumu, taiko FAIR duomenų principus, rengia viešus renginius ir nuolat įtraukia visuomenę į savo veiklą (Visuomenės įtraukimo į mokslinių tyrimų procesą kategorijos laimėtojai).
Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės vadovė profesorė habil. dr. G. Tautvaišienė
Tarptautinėje atvirojo mokslo konferencijoje diskutuota apie dabartines atvirojo mokslo tendencijas ir ateities raidos kryptis
Sveikinimo žodžiais renginį pradėjo VU mokslo prorektorius prof. dr. Gintaras Valušis ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Konferencijos moderatorė dr. Monika Mačiulienė, Piliečių mokslo asociacijos Lietuvoje vadovė, koordinavo diskusijas, kuriose atsispindėjo įvairios su atviruoju mokslu susijusios temos.
VU mokslo prorektorius prof. dr. G. Valušis
Majos Hoić iš Kroatijos Vystymosi ir tarptautinių ryšių instituto (IRMO) pranešimas „Mapping Open Science Policies in the EU“ atskleidė, kaip skirtingos šalys narės formuoja savo atvirojo mokslo politiką ir kokius iššūkius jos patiria. Hoić pabrėžė, kad sėkmingas atvirojo mokslo politikos įgyvendinimas reikalauja ne tik aukščiausio lygio politinio palaikymo, bet ir aktyvaus mokslininkų bendruomenės dalyvavimo.
Jeroen Bosman iš Utrechto universiteto (Nyderlandai) pranešime „Resilient Open Science: weathering the storm with policies, infrastructures and communities“ pristatė, kaip atvirasis mokslas gali prisitaikyti prie įvairių politinių ir ekonominių kontekstų.
Julija Baniukevič iš Lietuvos mokslo tarybos pristatė OPUS ambasadorių tinklą. Jos pranešimas „The OPUS Ambassadors Network: Building Researcher-Led Open Science Policy in Lithuania“ atskleidė, kaip mokslininkų vadovaujama iniciatyva gali formuoti nacionalinę atvirojo mokslo politiką iš apačios į viršų.
Jane Buggle iš Airijos meno, dizaino ir technologijų instituto pristatė Deimantinės atvirosios prieigos leidybos modelio plėtrą Airijoje. Savo pranešime „Advancing Diamond Open Access Publishing in Ireland“ ji papasakojo, kaip Airijos atvirosios prieigos leidėjų bendruomenė formuoja alternatyvų komercinei mokslo leidybai modelį.
Dr. Renate Voget iš Makso Weberio fondo (Vokietija) pranešime „Shaping the Future of Open Science: The SeDOA Approach to Diamond Open Access in Germany and Europe“ pristatė vokišką požiūrį į atvirojo mokslo infrastruktūros plėtrą.
Konferencijos dalyviai
Vygintas Aliukonis ir prof. dr. Eugenijus Gefenas iš Vilniaus universiteto pristatė pranešimą „Connecting open science with research ethics“, kuriame nagrinėjo sudėtingus etinius klausimus, kylančius dėl duomenų atvirumo ir tyrimų skaidrumo, kokių iššūkių kyla derinant atvirojo mokslo principus su tyrimų etikos reikalavimais, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų apsaugą ar dalyvių privatumą. Šie klausimai ypač aktualūs medicinos ir socialinių mokslų srityse.
Sakshi Anand iš Maynooth universiteto (Airija) pristatė neįprastą pranešimą „Harmonising Education for Sustainable Development: Exploring Bioeconomy through Music“, kuris parodė, kaip kūrybiniai metodai gali padėti populiarinti mokslinius principus.
Gintarė Kriaučiūnaitė-Lazauskienė iš Vilniaus universiteto pristatė pranešimą „Open Science in Marketing Research: Bridging the Eight Pillars and the Scientific Method“, kuris atskleidė atvirojo mokslo principų taikymą verslo tyrimų srityje.
Dr. Liise Lehtsalu iš RDA Europe diskusijoje „Global Collaboration, European Implementation: RDA Europe driving Open Science“ pristatė europinės mokslo duomenų infrastruktūros plėtros kryptis.
Laetitia Bracco iš Lotaringijos universiteto (Université de Lorraine, Prancūzija) pristatė „Discovering the Principles of Open Science Monitoring“ metodikas, kurios leidžia stebėti ir vertinti atvirojo mokslo iniciatyvų poveikį. Šie metodai ypač svarbūs politikos formuotojams ir mokslo administratoriams.
Atvirojo mokslo principų taikymas praktikoje, kaip parodė konferencijos pranešėjai ir vykusios diskusijos, reikalauja subalansuoto požiūrio – būtina suderinti technologinius sprendimus su politinėmis iniciatyvomis. Norint sėkmingai įdiegti šiuos principus mokslinėje veikloje ypač svarbus mokslo bendruomenės aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas į šį procesą.
VU bibliotekos generalinė direktorė I. Krivienė sveikina susirinkusiuosius
Renginio įrašą rasite spustelėję šią nuorodą.
Renginio akimirkos (nuotr. aut. Ugnius Bagdonavičius).