Lapkričio 4 d. įvyko vienintelis Vilniaus universiteto (VU) tarybos nario prisistatymas-debatai, kuriuose gyvai dalyvavo dr. Eglė Radzevičienė, o kandidatas Tomas Andrejauskas savo atsakymus pateikė raštu. Abu kandidatai pristatė savo požiūrį į Tarybos vaidmenį universiteto valdyme, VU strategines kryptis ir ateities viziją. Diskusiją moderavo VU senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.
Dr. E. Radzevičienė: konstruktyvus dialogas ir pusiausvyra
Praėjusios Tarybos kadencijos pirmininkė dr. E. Radzevičienė pabrėžė, kad, nepriklausomai nuo svarstomų klausimų ar situacijos, svarbiausia yra konstruktyvus visų šalių pokalbis, kompromiso ir pusiausvyros paieška. Pasak kandidatės, Tarybos narys pirmiausia turi gebėti klausytis, diskutuoti ir matyti universitetą plačiau – ne tik per savo atstovaujamos srities, bet ir per viso universiteto bei valstybės interesų prizmę.
Pristatydama savo patirtį, dr. E. Radzevičienė pasakojo, kad yra dirbusi trijų šalių universitetuose, vėliau – intelektinės nuosavybės ir verslo srityse, o pastaruosius metus vadovauja Ateities biomedicinos fondui, kuris, kaip pati sakė, šiandien yra jos širdis. Darbas versle ją išmokė, kad pasitikėjimas partnerystėje užsidirbamas nuosekliu darbu, o reikšmingų pokyčių pagrindas – sistemingumas, o ne nuolatinių naujų modelių paieška. Ji pažymėjo, kad VU jau dirba šia kryptimi, todėl svarbiausia – tęstinumas ir gebėjimas stiprinti tai, kas pasiteisino.
Kandidatė pabrėžė, kad VU taryba pirmiausia yra strateginio valdymo priežiūros organas, kurio uždavinys – užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti, skaidrūs ir suderinti su universiteto strategija. Todėl, jos teigimu, itin svarbu sklandus bendravimas tarp Tarybos ir rektoriaus komandos – tai ir yra skaidrumo pagrindas. Ji tvirtino, kad konstruktyvios diskusijos – kelias į sprendimus, naudingus visoms pusėms.
Kalbėdama apie reikalingus pokyčius, dr. E. Radzevičienė teigė, kad VU turėtų siekti tarptautiškumo, mokslo proveržio ir stipresnės tarptautinės traukos, ypač doktorantūros ir tyrimų srityse. Ji pabrėžė pusiausvyrą tarp decentralizacijos ir centralizacijos, kuri, jos nuomone, padeda išlaikyti padalinių unikalumą ir motyvaciją siekti proveržio.
Aptariant universitetų autonomiją, kandidatė teigė, kad ji turi būti ne tik teisinė, bet ir faktinė – paremta gebėjimu diversifikuoti finansinius šaltinius, bendradarbiauti su verslu ir tarptautiniais partneriais, kad universitetas galėtų veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo politinės įtakos.
Paklausta, kur investuotų turėdama neribotus išteklius, dr. E. Radzevičienė atsakė trumpai – „į žmones“, nes, jos žodžiais, „be žmonių pastatai ir įranga tėra metalo gabalai“. Ji pabrėžė, kad būtent žmonės kuria proveržį ir formuoja universiteto ateitį.
T. Andrejauskas: tarptautiškumas ir žiniomis grįsta plėtra
Kandidatas T. Andrejauskas, nors debatuose nedalyvavo gyvai, raštu pateiktuose atsakymuose išdėstė labiau į inovacijas, žinių komercializavimą ir ekonominę plėtrą orientuotą požiūrį.
Jo nuomone, VU jau dabar yra ryškus Lietuvos mokslo ir visuomenės dalyvis, tačiau, norint dar labiau stiprinti poveikį valstybės ir ekonomikos plėtrai, būtina išnaudoti tarptautiškumo galimybes – pritraukti tyrėjus iš užsienio, aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose ir skleisti gerąsias praktikas.
T. Andrejauskas tvirtino, kad jo profesinė patirtis apima žiniomis grįstą technologijų perdavimą ir komercializaciją, todėl jis galėtų prisidėti prie šių procesų tobulinimo, kad būtų didinama universiteto ekonominė nauda ir matomumas.
Kalbėdamas apie VU tarybos nario atsakomybę, kandidatas pabrėžė platesnį kontekstą – universitetas, jo nuomone, yra svarbi fundamentinio ir taikomojo mokslo ekosistemos dalis, todėl sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į valstybės poreikius ir universitetą suvokiant kaip vieną pagrindinių jų įgyvendinimo įrankių.
Aptardamas tvarumo, inovacijų ir atvirojo mokslo klausimus, kandidatas siūlė ieškoti naujų bendradarbiavimo su verslu ir valstybinėmis agentūromis modelių, kurie padėtų didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Jis pažymėjo, kad Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal MTEP finansavimą, todėl universitetai galėtų tapti svarbiais šios situacijos keitimo iniciatoriais.
Kandidatas taip pat palaiko požiūrį, kad VU tarybos veikla turi būti strateginė, o operaciniai klausimai paliekami administracijai. Pasak jo, skaidrumą ir pasitikėjimą tarp Tarybos, rektoriaus ir bendruomenės galima stiprinti kviečiant studentų ir darbuotojų atstovus į posėdžius, išklausant jų nuomones ir aktyviau įtraukiant į universiteto tinklaveikos renginius.
Bendros gairės ir ateities kryptys
Nors kandidatų požiūrio akcentai skiriasi, abiejų manymu, VU tarybos nario vaidmuo išlieka strateginis ir atsakingas, reikalaujantis gebėjimo matyti universitetą plačiame kontekste – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Dr. E. Radzevičienė išskiria konstruktyvų dialogą, tarptautiškumą ir pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, o T. Andrejauskas daugiau dėmesio skiria inovacijų ekosistemai, technologijų perdavimui ir finansinio savarankiškumo stiprinimui. Abu kandidatai vieningai sutaria, kad universiteto sėkmė priklauso nuo gebėjimo išlaikyti akademinę laisvę, skaidrumą ir atvirumą bendruomenei.
Prisistatymo įrašą galima pažiūrėti VU „YouTube“ kanale. Primename, kad išankstinis balsavimas vyks lapkričio 5–6 d., o pirmasis rinkimų turas – lapkričio 12–13 d. Kviečiame akademinę bendruomenę aktyviai dalyvauti rinkimuose. Visa informacija apie rinkimus rasite rinkimams skirtame polapyje.