Jaunasis Lietuvos fizikas – Humboldto bendruomenės dalis
Mane įkvepia žmonės, kurie gerbia kitus ir nepaisant padėties ar pareigų, gali visiems sakyti labas, – apie žmones, į kuriuos norėtų lygiuotis, pasakoja jaunas mokslininkas, mokslo daktaras Vytautas Klimavičius, neseniai tapęs humboldtiečiu.
Jaunojo mokslininko profesinis kelias primena lėkimą greičio juosta – tiesiai, užtikrintai ir greitai. Prieš metus Fizikos fakultete įgijęs mokslo daktaro laipsnį, V. Klimavičius šią vasarą laimėjo Alexander von Humboldt fondo stipendiją. Pretenduoti į šią stipendiją gali įvairiausių sričių mokslininkai iš viso pasaulio, tačiau gamtos mokslams skiriama tik apie 200 stipendijų. Lietuvoje humbodltiečiais yra tapę tokie žinomi fizikai profesoriai kaip Jūras Banys, Vytautas Balevičius, Kęstutis Staliūnas, Gediminas Juzeliūnas ir kiti. Šios stipendijos laimėjimas jaunam mokslininkui yra išskirtinis įvertinimas ir žalia šviesa tyrimams ateityje. Vieną kartą tapęs Humboldtian – juo esi visą gyvenimą, o tai atveria galimybes tolimesniems projektams. Būti Humboldto bendruomenės dalimi – tai yra didžiausias pasiekimas ir įvertinimas, – apie tai, ką mokslininkui reiškia ši stipendija pasakoja dr. V. Klimavičius.
Tarp Vilniaus ir Darmštato
Prieš metus Fizikos fakultete V. Klimavičius sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Kompleksinių inovatyviųjų medžiagų kietojo kūno BMR spektometrija” ir dirbo kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos (BMR) srityje. Šis metodas suteikia galimybę tiesiogiai registruoti medžiagos kompoziciją ir procesus joje.
Šiuo metu fizikas stažuojasi Darmštato technikos universitete, prof. Gerd Buntkowsky grupėje, Vokietijoje. Pasak fiziko, atmosfera Darmštato technikos universitete ir Vilniaus universitete yra vienodai maloni, tačiau skiriasi kai kurie darbo metodai. Darmštato technikos universitete vienas profesorius suburia didelę grupę jaunųjų mokslininkų. Viena vertus, kolektyvas yra jaunas, kita vertus, norintiems įsitvirtinti yra sunku, nes konkurencija didelė, – teigia V. Klimavičius.
Darmštato technikos universitete jaunasis mokslininkas gilinasi į neseniai pradėtą taikyti BMR sritį: hibridinę dinaminės branduolių poliarizacijos (ang. dynamic nuclear polarisation, DNP) techniką, padidinančią BMR signalo jautrumą. Tam reikalingas specialus bandinių paruošimas ir įranga. Viena dalis prietaiso yra tokia pati, kokią turime Vilniuje, tačiau taip pat reikalinga papildoma mikrobangų įranga, leidžianti sustiprinti signalą. Į tiriamąją medžiagą pridedama stabilių radikalų ir sužadinus nusuporuotų elektonų šuolius tarp skirtingų sukininių energijos lygnemų, galima jų poliarizaciją perduoti branduoliams, kurių BMR signalą registruojame. Šis triukas leidžia atlikti eksperimentus, kurie truktų metus ar ilgiau taikant BMR spektrometriją, per kelias minutes ar valandas. Tai atveria galimybes tirti labai mažus medžiagos kiekius ar atlikti tyrimus, kurių anksčiau buvo neįmanoma atlikti, pavyzdžiui, tirti kompleksinių medžiagų paviršius, bio-sąsajas, heterogeninius katalizatorius ar technines medžiagas, – apie savo tyrimų specifiką pasakoja V. Klimavičius.
Vytautas taikydamas DNP BMR spektrometriją tiria heterogeninius katalizatorius. Tokios medžiagos gali būti pritaikytos įvairiuose cheminiuose procesuose, pavyzdžiui, skystinant dujas ar gaminant trašas. Taip pat tokie katalizatoriai gali padėti spręsti automobilių taršos problemas. Vokietijoje dėl didelių azoto oksidų kiekio, kuriuos išmeta dyzeliniai automobiliai, planuojama jais važinėti miestuose. Taigi būtent tokio tipo katalizatoriai galėtų padėti išspręsti šią problemą, tačiau norint pritaikyti juos pramonėje svarbu nustatyti struktūros – aktyvumo sąryšius, – apie savo tyrimų naudą pasakoja fizikas.
Paklaustas apie didžiausią profesinį iššūkį, pasvarstęs mokslininkas pasakoja apie jaunos šeimos persikraustymą į Vokietiją. Stažuotis į Darmštato technikos universitetą mokslininkas išvyko vienas, tačiau neužilgo į Vokietiją atvyko žmona ir dukra. Dukrytės pirmąjį gimtadienį šventėme Vokietijoje. Tai tiesiogiai su mokslu nesusiję, bet man labai svarbu šeimos parama, – atvirauja V. Klimavičius.
Į klausimą, ar galime tikėtis, kad ateityje mokslinį darbą V. Klimavičius tęs Lietuvoje, mokslininkas tvirtai atsakyti negali: Aš norėčiau grįžti į Lietuvą, nes man Lietuvoje patinka labiau nei bet kur kitur. Čia viskas sava. Tačiau dabar negaliu pasakyti, kas bus po dviejų metų.
Prie sėkmės profesiniame kelyje prisidėjo dėstytojas
Fizika jaunąjį mokslininką lydėjo nuo vaikystės. Vaikystėje man patikdavo gamta ir suprasti, kaip viskas veikia. Šeimoje buvo draugų fizikų, kuriuos kankindavau savo klausimais. Vėliau mokykloje neblogai sekėsi matematika ir fizika, – apie tai, kaip jo gyvenime atsirado fizika pasakojo jaunasis mokslininkas. V. Klimavičius galutinai apsisprendė būdamas abiturientu: visą gyvenimą ieškai, ką nori daryti. Lemiamą minutę pasirinkau taikomąją fiziką.
Visą gyvenimą ieškai, ką nori daryti. Lemiamą minutę pasirinkau taikomąją fiziką.
Antraisiais jaunojo mokslininko studijų metais Fizikos fakultete lankėsi profesorius Janez Plavec. Mokslininkas iš Slovėnijos skaitė paskaitą apie BMR spektroskopiją, į kurią studentą Vytautą paragino nueiti dėstytojas prof. V. Balevičius. Turiu pripažinti, kad tąkart mažai ką tesupratau! Bet dar pasimokius, man dzingt! į galvą, kad ši sritis man būtų įdomi“, – juokiasi V. Klimavičius. „Pas tą profesorių jau sekančią vasarą stažavausi, – apie savo kelią ten, kur yra dabar, pasakojo fizikas.
Profesorius V. Balevičius, taip pat Humboldtietis, jaunojo mokslininko dėstytojas, o vėliau ir disertacijos mokslinis vadovas, visada palaikė ir skatino savo ugdytinį. Kadangi universitete seniau nebuvo reikalingos įrangos, išvažiuodavau stažuotis per studentų mainų programas. Iš profesoriaus pusės visada jaučiau palaikymą, – sako V. Klimavičius. Su moksliniu vadovu fizikas palaiko artimą ryšį. Paskutinio savo vizito Lietuvoje metu, V. Klimavičius Fizikos fakultete su prof. V. Balevičiumi ir kolega dr. T. Gutmann iš Darmštato technikos universiteto spalio 11-12 dienomis dalyvavo seminare-susitikime „Šiuolaikinės kietojo kūno BMR ir sukinių dinamikos tendencijos“. Meistras ugdęs meistrą taip pat kartu rašo mokslinius straipsnius – prof. V. Balevičius ir dr. V. Klimavičius yra 15-os mokslinių straipsnių bendraautoriai.
Norint studijuoti Fizikos fakultete reikia išmokti mokytis
Dr. V. Klimavičius esamiems ir būsimiems Fizikos fakulteto studentams linki iš studijų pasiimti viską, ką jos gali suteikti. Mokslininkas prisimena, kaip sunku buvo pradėjus mokytis Fizikos fakultete:
Fizikos fakultetas yra vienareikšmiškai geriausias fakultetas! Bet pirmas kursas man buvo šakės. Reikėjo išmokti mokytis. Labai daug žmonių iškrisdavo. Dėl to pirmi kursai sunkūs, tačiau patys smagiausi.