Lietuvos mokslų akademija paskelbė, kas tapo 2018 m. Lietuvos mokslo premijų laureatais.
Fizinių mokslų srityje įvertintas Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astrofizikos instituto mokslininkas Arnoldas Deltuva už darbą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“.
A. Deltuvos darbų aktualumą ir mokslinę reikšmę įtikinamai patvirtina jų publikavimas prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose su aukštu citavimo indeksu, dažnas jų cituojamumas (virš 1800 kartų, H indeksas 32) kitų pasaulio mokslininkų darbuose bei 38 kviestiniai A. Deltuvos pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Didžioji dalis straipsnių yra paskelbti Physical Review žurnaluose (Phys. Rev. C, Phys. Rev. A, Phys. Rev. Letters), tarp jų 4 yra išskirti redaktoriaus rekomendacija (Physical Review C Editor's suggestion), dar 1 yra anonsuotas Amerikos fizikų bendrijos (APS) leidinyje Physics (Featured in Physics).
Darbo „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“ anotacija:
Darbe teoriškai nagrinėti kvantinių dalelių susidūrimai ir reakcijos, išspręsti jų realistiškam modeliavimui ypatingai svarbūs uždaviniai. Išvystytos metodikos praktiniai pritaikymai aprėpia procesus įvairiose gamtoje arba laboratorijose realizuojamose kvantinėse sistemose, pvz., atomų ir
molekulių susidūrimai iki tūkstantųjų laipsnio dalių virš absoliutaus nulio atšaldytose retose dujose, atomų branduolių suskaldymas naudojant galingus gama spindulių lazerius, planuojamuose termobranduoliniuose reaktoriuose ir žvaigždėse vykstantys iki šimtų milijonų laipsnių įkaitintų
lengvųjų branduolių susiliejimai, dar tūkstančius kartų didesnės energijos laboratorijose išgautų egzotiškų radioaktyvių ar stabilių branduolių susidūrimai. Šių procesų tyrimai yra labai svarbūs
mikroskopinio pasaulio sąveikų ir savybių pažinimui, termobranduolinės sintezės optimizavimui bei visatos cheminių elementų susidarymo kelių supratimui.
Pasiektas naujas etapas branduolinių reakcijų teorijoje ir jos praktiniame realizavime, leidžiantis gauti aukšto tikslumo teorinius rezultatus, svarbius ruošiant branduolinės fizikos eksperimentus ir apdorojant jų duomenis.