Mokslo ir studijų naujienos

Spalio 24 d. vyks jau tradicija tapusi Vilniaus universiteto (VU) inovacijų diena „INNODAY 2025“. Renginys skirtas visiems, kurie siekia savo idėjas paversti realybe, pasitelkdami mokslu grįstus sprendimus, ieško bendraminčių tolesniems moksliniams tyrimams ar tiesiog yra smalsūs ir domisi naujausiais išradimais bei inovacijomis.

Vroclavo universiteto Pedagogikos institutas ir Granados universiteto Švietimo mokslų fakultetas, bendradarbiaudami su Meinuto universiteto F. W. A. Fröbelio pradinio ir ikimokyklinio ugdymo katedra, kviečia „Arqus“ aljanso bendruomenę dalyvauti vienos dienos moksliniame seminare, kuris vyks nuotoliniu būdu lapkričio 10 d.

Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Šioje erdvėje bendradarbiaus viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė, kurdami ir diegdami praktinius dirbtinio intelekto sprendimus – nuo viešųjų paslaugų ir pramonės iki transporto ir gynybos.

Šiandien Lietuvos mokslas globalus, konkurencingas ir atviras pasaulio talentams. Mokslo ir studijų institucijos čia rodo lyderystę įvairiose srityse. Vis dėlto nuolat besikeičianti pasaulio politinė, socialinė ir ekonominė aplinka keičia ir paties mokslo paskirtį bei kryptį. Apie mokslo lyderystę ir mokslo diplomatiją spalio 15–17 d. pirmąsyk vyksiančioje Tarptautinėje mokslo savaitėje Lietuvoje „(re) SEARCH 2025“ diskutuos mokslo, verslo, valstybės ir tarptautinių institucijų, organizacijų lyderiai.

Spalio 9 d. Vilniaus universitete (VU) vyko Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Lietuvos ekspertų konferencija „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“. Atidarymo kalboje MIT tarptautinių ryšių prorektorius dr. Duane’as Boningas išskyrė bendras vertybes, jungiančias Masačusetso technologijos institutą ir Lietuvą – meilę mokslui, žinių siekimą ir norą jas taikyti žmonijos labui. Tuo tarpu VU vicerektorius prof. Gintaras Valušis pabrėžė mokslo kaip stabilumo ir įkvėpimo šaltinio vaidmenį.

Spalio 10 d., penktadienį, minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Siekdamas atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą ir emocinę gerovę, Vilniaus universiteto (VU) Bendruomenės gerovės skyrius kviečia visus prisidėti prie palaikymo iniciatyvos ir spalio 10 d. į darbą ar paskaitas ateiti apsirengus žaliai.

2025 m. Nobelio chemijos premija skirta Kioto universiteto (Japonija) profesoriui Susumu Kitagawai, Melburno universiteto (Australija) chemikui Richardui Robsonui ir Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesoriui Omarui M. Yaghi. Didžiausiu gyviems mokslininkams skiriamu mokslo apdovanojimu jie įvertinti už metalo-organinių karkasų (MOF) kūrimą, atvėrusį naujas galimybes projektuoti porėtas medžiagas, gebančias sugerti, laikyti ir atskirti molekules.

Liono 1 universitetas (Prancūzija) kviečia studentus teikti paraiškas ir stoti į tarptautinę doktorantūros programą „Architecture, Function and Dynamics in Life Sciences“ („ArchiFun“). Prašymai studijuoti priimami iki lapkričio 2 d. 

Studentų organizacija „Open Readings“ organizuoja pirmąją sezono „Café Scientifique“. Spalio 14 dieną Adomas Kačiušis, „Light Conversion“ lazerių inžinierius, edukacinių programų koordinatorius ir VU FF alumnas pasakos apie lazerių rūšis, jų teikiamas galimybes bei iššūkius juos tobulinant.

Antradienį Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2025 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus, sukūrusius pagrindą šiuolaikinėms kvantinėms technologijoms – nuo kvantinių kompiuterių iki itin tikslių jutiklių.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkės dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės, ši Nobelio premija išsiskiria ne tik savo moksliniu svoriu, bet ir simboline prasme – šiemet sukanka šimtas metų nuo kvantinės fizikos gimimo: „Ši sritis iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie materiją ir jos elgesį, o šių metų laureatų darbai prasmingai užbaigia šimtmetį – jie sujungia teorinius kvantinės fizikos pagrindus su technologijomis, leidžiančiomis kvantinius reiškinius valdyti praktikoje.“

Didelę vidutinę galią ir didelį impulsų pasikartojimo dažnį turinčios femtosekundinės lazerinės sistemos vis plačiau taikomos įvairiose mokslo ir pramonės srityse: medžiagų mikroapdirbime, vaizdinime biomedicinoje, spektroskopijos ir ultrasparčių procesų tyrimuose, kai reikalinga didelė matavimų sparta ir geras signalo bei triukšmo santykis. Tokios lazerinės sistemos, kurių vidutinė galia viršija 100 vatų, gali būti pritaikytos gynybos srityje.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, siekdamas šviesti visuomenę ir didinti gyventojų atsparumą kibernetinėje erdvėje, kasmet spalį kartu su visa Europa mini Kibernetinio saugumo mėnesį. Šiemet kampanijos akcentas – kibernetinė higiena, kuri padeda gyventojams apsisaugoti nuo sukčiavimo kibernetinėje erdvėje.

Į VU FF Lazerinių tyrimų centro Lazerinės nanofotonikos grupę atvyksta 2 vizituojantys mokslininkai.

Tarptautinė konferencija EEDS25 – Extended Hanseatic meeting on Exciton Dynamics and Spectroscopy 2025 subūrė mokslininkus iš Vokietijos, Austrijos, Danijos, Olandijos, Ispanijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos, Čekijos, Škotijos, Norvegijos ir kitų šalių.

Vilniaus universiteto muziejus kartu su Fizikos fakultetu pristatė parodą „Nematoma tampa matoma“, atskleidžiančią turtingą fizikos mokslo idėjų istoriją. Atidarymo renginyje pasinėrėme į svaiginantį eksperimentų pasaulį kartu su studentu, Fiziko dienos (FiDi) atstovu, Laurynu. Keletas Fizikos muziejaus eksponatų iš Saulėtekio laikinai persikėlė į VU Idėjų observatoriją. Kviečiame aplankyti parodą iki spalio 29 dienos.

Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis spalio 20–24 dienomis dalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Šio renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę susipažinti su studijų programomis, universiteto erdvėmis ir bendruomene bei patirti naujų įspūdžių.

 „Švelnūs tardymai“ tinklalaidės pašnekovas, astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, pasakoja apie dangų, žvaigždynus, savo prosenelį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir tai, kaip žemiškos problemos atrodo visatos kontekste.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.

Vilniaus universitetas (VU) skelbia išankstinį kvietimą „Mano pirmoji komanda“ jauniesiems mokslininkams pretenduoti į tyrėjų grupių vadovų pareigas. Paskelbtas kvietimas suteikia galimybę 26 tyrėjams įkurti savo pirmąją nepriklausomą mokslinių tyrimų grupę ir vykdyti nepriklausomą mokslinių tyrimų projektą. Numatoma, kad veikla prasidės ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.

Žurnalas Electro Optics paskelbė kasmetinį „Photonics100“ 2026 sąrašą, kuriame pagerbiami 100 įtakingiausių žmonių, formuojančių fotonikos – vienos svarbiausių 21 amžiaus technologijų sričių – ateitį visame pasaulyje. Šiemet tarp laureatų – net trys Lietuvos atstovai. Atsižvelgiant į šalies dydį, šis pasiekimas yra itin reikšmingas: turėdama vos 2,8 mln. gyventojų, Lietuva gali būti laikoma produktyviausia fotonikos šalimi pasaulyje pagal gyventojų skaičių, pranokstančia tokias milžines kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar JAV. Tai dar kartą patvirtina Lietuvos fotonikos sektoriaus stiprybę ir tarptautinį matomumą.