Sidebar

Spalio 31 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtinti VU tarybos rinkimų pirmojo turo rezultatai. Rinkimų laimėtojai paaiškėjo trijose srityse, kitose srityse du daugiausia balsų surinkę kandidatai varžysis antrajame ture lapkričio 12–13 d. Išankstinis antrojo turo balsavimas numatytas lapkričio 5–6 d. Kaip ir ankstesniame ture, balsavimas vyks iš anksto nustatytose vietose VU padaliniuose.

Džiaugiamės, galėdami pranešti, kad bibliotekoje atsirado nauja paslauga mokslininkams ir tyrėjams – konsultacijų atvirojo mokslo klausimais portalas. Šis portalas leis Vilniaus universiteto bendruomenės nariams „vieno langelio“ principu susisiekti su bibliotekos specialistais, konsultuojančiais tokiais klausimais kaip atviroji prieiga, mokslinių publikacijų ir žurnalų vertinimas, publikacijų registravimas eLABa, mokslinių tyrimų duomenų valdymas, piliečių mokslas ir kt. arba rezervuoti laiką nuotolinei konsultacijai.

Spalio 28 dieną Fizikos fakultete viešėjo brangūs svečiai – fizikos mokytojai iš skirtingų Lietuvos mokyklų. Praktinės konferencijos „VU FF – mokytojams“ metu dalyvius sveikino VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius. Su savo veikla ir teikiamomis paslaugomis mokykloms, ugdytojams bei moksleiviams supažindino VU FF Didaktikos centras, Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras, Lietuvos Dalelių fizikos konsorciumas, Jaunųjų fizikų mokykla Fotonas bei VU STEAM Vilnius centras. Renginyje taip pat prisistatė ir su moksleiviais dirbančios studentiškos organizacijos: VU Jaunųjų energetikų klubas bei Open Readings.

JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Prof. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama komanda savo tyrimu siekia atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp žvaigždės cheminės sudėties ir planetų, kurias ji gali suformuoti. O tai, pasak „Forbes“, gali atverti trumpesnį kelią aptikti egzoplanetas.

Spalio 10 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Senato posėdyje trims mokslininkams suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Aarhus universiteto profesoriui Hansui Kjeldsenui (Hans Kjeldsen) jis suteiktas už iškilius darbus žvaigždžių sandaros astroseisminių tyrimų srityje ir glaudžius mokslinius ryšius su Vilniaus universitetu.

best practices hpc training 43 1024x512

Organizatoriai yra priversti atidėti mokymus dėl techninių nesklandumų. Apie naują datą informuosime atskirai.

Gerosios HPC patirties seminaras (spalio 21-22, online)

ENCCS kartu su NCC Lietuva, NCC Suomija ir „MultiXscale“ kompetencijos centru organizuoja seminarą, kurio tikslas - padėti kompetentingiems įvairių sričių eksperimentatoriams ir ekspertams mokyti kitus. Jis taip pat skirtas pradėti mokyti ENCCS ir kitų mokymo paslaugų teikėjų prieinamą atvirojo kodo mokymo medžiagą. Dviejų pusdienių trukmės internetiniame seminare bus pristatyta geroji techninių temų dėstymo internetu ir asmeniškai praktika, o jo pabaigoje surengta speciali sesija apie dabartinę Europos HPC mokymo ekosistemą, jos naujausius pasiekimus ir galimybes. Sužinokite daugiau ir užsiregistruokite į seminarą adresu: https://enccs.se/events/best-practices-in-hpc-training/.

 

GPU programavimas. Kodėl? Kada? Kaip? (lapkričio 12-14 d., online)

Esate tyrėjas ar komandos vadovas, galvojantis apie GPU aparatinės įrangos naudojimą savo projekte, bet jaučiatės priblokštas visų skirtingų pavadinimų ir pasirinkimų? Tuomet šis seminaras kaip tik jums! Seminaras „GPU programavimas“ grįstas daugiašaliu Šiaurės šalių GPU programavimo specialistų bendradarbiavimu. Seminaras skirtas padėti programinės įrangos kūrėjams ir sprendimų priėmėjams orientuotis GPU programavimo srityje ir priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl to, kokių kalbų ar struktūrų mokytis ir naudoti savo projektuose.

Seminare bus aptarti pagrindiniai GPU programavimo koncepcijų ir plačiai naudojamų modelių aspektai, įskaitant išsamią įvairių programinės įrangos karkasų apžvalgą, kokiais lygiais jie veikia ir kuriuos rekomenduojama naudoti skirtingomis aplinkybėmis.

Lapkričio 12 d. pirmasis rytinis užsiėmimas (9:00-12:00 val.) tinka ir sprendimų priėmėjams ar projektų vadovams, kurie nerašo kodo, bet priima strateginius sprendimus programinės įrangos projektuose, nesvarbu, ar tai būtų akademinė bendruomenė, ar pramonė, ar viešasis sektorius. Daugiau informacijos ir registraciją į seminarą rasite adresu: https://enccs.se/events/gpu-programming-why-when-how-2024/.

Spectrum virselis 642x410

Išleistas naujas, 40-asis Vilniaus universiteto (VU) mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris. Jame kviečiame skaityti apie naują metodą, padedantį matematikos mokytis dar neskaitantiems vaikams, apie alternatyviąją istoriją, humorą Vilniaus reklamoje, galingas saulės audras ir galimus rimtus jų padarinius, dirbtinio intelekto vaidmenis mene, Vilniaus regiono ekonominį proveržį ir kas jį lėmė, kvėpavimo takų mikrobiotą ir naujausią reikalavimą, keliamą dirbtiniam intelektui.

VU FF TFAI mokslininkas dr. Kazimieras Černis žurnale pasakoja apie asteroidų ir kometų atradimą bei vardų jiems suteikimą. Šių dangaus kūnų mokslininkas iki šiol yra atradęs apie 200. Tekstą rasite 8 p.

VU FF TETI mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas žurnale pasakojo apie neseniai Lietuvos danguje pasirodžiusios Šiaurės pašvaistės priežastis - Saulės audras ir kitus, ne tokius pozityvius kaip Šiaurės pašvaistė to padarinius. Apie Saulės audras, jų aktyvumą ir padarinius skaitykite 52 p.

Naujojo numerio viršelio temą apie specifinių biožymenų paiešką ir kitas keturias mokslines temas iliustravo Ūla Šveikauskaitė.

Kviečiame skaityti!

 

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje viena populiariausių emigracijos krypčių geresnio gyvenimo ieškojusiems lietuviams buvo Brazilija. Iš laivų išsilaipinę tautiečiai ne tik kabinosi į gyvenimą, ieškojo darbo, bet ir tarp tautiečių susirasdavo meilę. „Mano močiutė ir senelis į Braziliją plaukė skirtingais laivais ir susituokė jau ten“, – pasakoja jų palikuonis, lietuvių kilmės brazilas, mokslininkas ir lazerių specialistas dr. Jonas Jakutis Neto. Jo tėtis, dėdė ir daug kitų giminaičių jau gimė Brazilijoje, o Jonas pirmas iš visos šeimos, praėjus beveik šimtmečiui nuo senelių išvykimo, aplankė protėvių šalį. Svetainei Pasauliolietuvis.lt J. Jakutis Neto pasakoja apie šeimos gyvenimą Brazilijoje, panašumus ir skirtumus gyvenant San Paule ir Vilniuje ir apie tai, kaip lazeriai jį laikinai gražino į protėvių gimtinę.

Ana Vengrovskaja

Publikacija parengta portalo PASAULIOLIETUVIS.LT

Per lazerius atrado Lietuvą

Su mokslų daktaru, lazerių specialistu dr. Jonu Jakučiu Neto susitikome Vilniuje, Saulėtekyje esančiame VU Lazerinių tyrimų centre, kur lietuvių kilmės brazilas dirbo tris mėnesius. 

„Mano senelis ir močiutė yra iš Lietuvos ir visada norėjau čia apsilankyti. Prieš keletą metų supratau, kad Lietuva yra labai daug pasiekusi lazerių srityje, o viena svarbių ir pažengusių technologijų prasidėjo būtent čia, Vilniaus universitete. Atradus šią technologiją buvo įkurta apie 50 įmonių. Viena jų turi apie 500 darbuotojų ir yra tarp geriausių pasaulyje įmonių, kuriančių ultrasparčius lazerius“, – pasakoja pašnekovas.

LIET1

J. Jakutis Neto Trakuose | J. Asmeninio archyvo nuotr.

Savo šaknimis Jonas domėjosi ir anksčiau, tačiau kelias į protėvių gimtinę pasuko beveik atsitiktinai, nusipirkus lazerį iš vienos Lietuvos įmonės.

„Iki tol niekad nebuvau dirbęs su ultrasparčiais lazeriais, tad nesidomėjau šia sritimi. Prekybos atstovas man papasakojo, kad kompanija yra didžiulė ir kad ji yra Lietuvoje. Pagalvojau: tai įdomu, norėčiau daugiau sužinoti apie šią technologiją, su ja dirbti ir tuo pačiu metu aplankyti Lietuvą“, – sako J. Jakutis Neto.

Gimtajame San Paule ir Sidnėjuje (Australija) studijavęs ir ten daktaro laipsnį įgijęs lietuvis nuo 2014 m. dirba tyrėju ir dėstytoju pažangiausioje tokio pobūdžio įstaigoje Pietų Amerikoje – Brazilijos mokslo ir aviacijos technologijų departamente (angl. Brazilian Department of Science and Aerospace Technology), kur tyrinėja lazerius ir jų taikymą. Į VU Lazerinių tyrimų centrą jis atvyko kaip vizituojantis tyrėjas ir profesorius.

„Tai yra labai šauni patirtis. Visi čia yra stiprūs profesionalai, o kalbant iš žmogiškos pusės – čia radau šiltą atmosferą. Man labai patinka čia dirbti, smagu ne tik keliauti po šalį ir ją pažinti, tai darau savaitgaliais“, – patirtimi sostinės universitete džiaugiasi mokslininkas.

Stiprus ryšys – per lietuviška virtuvę

„Mano seneliai išvyko iš Lietuvos 1929 m. Senelis gimė 1905 m. Panevėžyje, o močiutė buvo kilusi iš Kauno. Jie susipažino ir susituokė jau Brazilijoje, kur susilaukė mano tėvo“, – pasakoja J. Jakutis Neto. Jo mama yra brazilė, turinti ispaniškų šaknų.

20240704 172133 e1724949549415 768x1024

VU Lazerinių tyrimų centre J. Jakutis Neto dirbo tris mėnesius | Anos Vengrovskajos nuotr.

Deja, seneliai mirė, kai Jonas buvo dar vaikas, tad jis neturėjo galimybės jų išsiklausinėti apie tolimą šalį, iš kurios išvyko. 

„Prisimenu, kaip valgydavome jų namuose. Nepamenu, ką tiksliai valgėme, bet maistas skyrėsi nuo braziliško“, – prisimena pašnekovas.

Šeima gyveno San Paulo rajone, kur buvo įsikūrę daug lietuviškų šaknų turinčių žmonių.

„Gyvenome lietuviškame rajone. Ten buvo susitelkę daug lietuvių, galėjome valgyti lietuvišką maistą, vyko šokiai, turėjome galimybę pažinti lietuvišką kultūrą, tai buvo tikra lietuviška bendruomenė. Kasmet vykdavo mugė, kur buvo lietuviška palapinė su maistu. Mūsų šeima ten visada lankydavosi, skanavo virtinių, kugelio ir kitų patiekalų, gėrė krupniko“, – vardija lietuvis.

Pasak pašnekovo, būtent lietuviški tradiciniai patiekalai labiausiai jį jungė su tolima senelių gimtine.

„Mama išmoko gaminti virtinius, Brazilijoje tai buvo žinomiausias lietuviškas maistas, taip pat iš vienos lietuvės pirkdavome namie gamintų patiekalų. Maistas buvo tvirčiausias ryšys su Lietuva.

Du mano mėgstamiausi patiekalai yra feijoada (braziliškas tradicinis patiekalas iš pupelių, mėsos ir daržovių – aut. pastaba) ir virtiniai. Jie niekuo nepanašūs, bet abu mano mėgstamiausi. Per kiekvieną šventę ar ypatingesnę dieną aš ir mano brolis ar sesuo visada prašydavome virtinių“, – juokiasi J. Jakutis Neto.

Įgijęs pilietybė pradėjo mokytis lietuviškai

Kartu su šeima J. Jakutis Neto dalyvaudavo lietuviškose renginiuose, yra šokęs kolektyve „Nemunas“. Pašnekovas prisimena, kad šeimos nariams buvo svarbu susitikti su kitais lietuvių kilmės žmonėmis, kurie skyrėsi nuo vietinių: buvo santūresni ir patikimesni. Pasak jo, antros kartos lietuviai beveik visi kalbėjo lietuviškai. Kai kurie, nors ir gimę Brazilijoje, portugališai kalbėjo su lietuvišku akcentu. Visgi nei jis, nei jo tėvas lietuvių kalbos neišmoko.

 „Bažnyčioje vedamas lietuvių kalbos pamokas lankė mano mama. Ji norėjo išmokti lietuviškai“, – kuriozinę situaciją atsimena J. Jakutis Neto. 

Su pašnekovu kalbamės angliškai, bet jau daugiau nei metus jis aktyviai mokosi lietuvių kalbos. Prieš keletą metų Brazilijos lietuvis kartu su keliais šeimos nariais gavo Lietuvos pilietybę, kuria labai džiaugiasi.

„Kai gavau Lietuvos pilietybę, nusprendžiau, kad turiu mažų mažiausiai išmokti šalies kalbą ir pažinti kultūrą. Galiu skaityti ir suprasti, bet dar nepakankamai savimi pasitikiu kalbėti. Dar reikia pagerinti gramatiką ir žodyną. Lietuvių kalba yra itin sunki ir labai skiriasi nuo portugalų. Po apsilankymo Lietuvoje esu dar labiau motyvuotas. Mano tikslas būtų atvykus kitą kartą kalbėti tik lietuviškai“, – apie planus pasakoja pašnekovas. 

Nors Lietuvoje pirmą kartą apsilankė artėjant keturiasdešimtmečiui, J. Jakutis Neto sako, kad visada jautė lietuvišką tapatybę.

„Visada jaučiausi lietuvis, tą tikrai galiu pasakyti. Pamenu, kai žaisddavo Lietuvos krepšinio rinktinė, visada ją palaikydavau, nes juk turime lietuviškų šaknų. Taip pat visada maniau, kad lietuviai yra labai geri žmonės“, – sako J. Jakutis Neto. 

Šių metų gegužės pradžioje į Lietuvą atskridęs lietuvis dalijasi jį nustebinusia emocija.

„Skrisdamas iš Paryžiaus į Vilnių turėjau įdomią patirtį. Kai skrendu virš savo šalies Brazilijos, visada jaučiuosi gerai. Skrisdamas į Lietuvą jaučiau tą patį jausmą – lyg skrisčiau namo. Tai buvo labai geras jausmas“, – atvirauja pašnekovas.

Jakutis Neto – vienintelis iš visos Brazilijoje gyvenančios šeimos aplankęs Lietuvą.

„Mano senelis planavo grįžti į Lietuvą apie 1990 metus, tačiau nespėjo, mirė“, – apgailestauja pašnekovas.

Pirmas įspūdis: Lietuva – labai europietiška šalis

Didžiausiame Brazilijos mieste San Paule užaugęs, pastaruosius dešimt metų netoli esančiame San Žoze dos Kampose (Sao Jose dos Campos) gyvenantis J. Jakutis Neto Lietuvoje praleido tris mėnesius. Jis pastebi, kad dirbti čia yra lengviau, viskas gerai organizuota ir nėra braziliško chaoso.

„Pirmas įspūdis atvykus į Lietuvą buvo, kad tai yra labai europietiška šalis, viskas yra labai gerai organizuota. Taip pat tikėjausi sutikti geraširdžius žmones – tokius ir radau. Supratau, kad mentalitetas yra kitoks – mano tėvas, nors gimė Brazilijoje, irgi visada atrodė itin rimtas, nors buvo labai draugiškas žmogus. Tą atsiminiau ir keliaudamas čia – galbūt lietuviai daug nesišypso ir nekalba, bet žinai, kad iš tikrųjų nėra pikti, o geri žmonės“, – šypsosi pašnekovas.

Trys mėnesiai – nėra ilgas laiko tarpas, tad pašnekovui kol kas sunku objektyviai palyginti visus gyvenimo savo ir senelių gimtosiose šalyse panašumus ir skirtumus. Besibaigiant viešnagei jis Lietuvą galėjo apibūdinti vien tik gerais žodžiais.

„Man patinka gyvenimas ir čia, ir ten. Aišku, dabar atsakyčiau, kad Lietuvoje gyvenimas yra geresnis – aš čia esu dar trumpai, nuolat stengiuosi vis labiau pažinti šalį, viskas yra nauja – o tai daro įtaką mūsų požiūriui, nes niekada nebūna nuobodu. 

Kol kas galiu pasakyti, kad man labai patinka gyvenimas Vilniuje, nes tai sujungia kelis dalykus, kurių ieškojau Brazilijoje. Ilgai gyvenau didžiuliame San Paule (jame gyvena apie 12 milijonų žmonių – aut. pastaba), o pastaruosius dešimt metų – mažesniame mieste, kuris skaičiuoja apie milijoną gyventojų. Ten gyvenimo kokybė yra žymiai geresnė. Vilnius turi panašumų, bet yra dar pažangesnis, be to, tai yra sostinė. Čia yra viskas, ko reikia gyvenimui. Tai yra nuostabu – turėti gyvenimo kokybę ir infrastruktūrą. Čia galiu dirbti VU – viename iš geriausių universitetų. 

Aplinka taip pat yra puiki, palyginus su Brazilijos miestais. Vilnius turi žymiai daugiau gamtos, žalumos. Žmonės yra geri, čia aš jaučiuosi saugiai. Saugumas yra tas dalykas, dėl kurio mes nuolat skundžiamės Brazilijoje, ypač didmiesčiuose dažnai nutinka vagystės. Sidnėjuje ir Vilniuje jaučiuosi daug saugiau – gali išeiti į gatvę naktį ir nieko nenutiks“, – skirtumus vardija J. Jakutis Neto.

Saulėtoje šalyje užaugęs pašnekovas labai norėtų aplankyti Lietuvą žiemą, nors čia apsilankę pažįstami iš Brazilijos juokais patarė to niekada nedaryti.

„Čia penkerius metus gyvenęs bičiulis sakė: „Jonai, nevyk į Lietuvą žiemą. Išsaugok svajonę, kurią turi dabar“, – juokiasi pašnekovas.

Norėtų susirasti giminių Lietuvoje

Laisvu nuo darbo VU Lazerinių tyrimų centre metu J. Jakutis Neto keliavo po Lietuvą, aplankė ir miestus, kuriuose gyveno jo seneliai.

„Aplankiau Trakus, kuriuos turbūt pirmiausia aplanko visi turistai, tada Kauną, Panevėžį. Man buvo labai svarbu nukeliauti į miestus, kur gyveno mano seneliai. Deja, neturėjau daug informacijos apie mano senelės šeimą, bet sužinojau, kad jos pavardė buvo Leskauskaitė ir kad ji buvo iš Kauno. Žengiau ant senelių žemės Kaune ir Panevėžyje – praėjus beveik šimtui metų nuo tada, kai jie išvyko, ir esu pirmas žmogus iš mūsų šeimos, kuris tai padarė“, – pasakoja pašnekovas.

Jis kreipėsi į Lietuvos archyvus, norėdamas surasti giminių. 

„Tai nėra lengva, nes Jakutis yra paplitusi pavardė Lietuvoje, o Jonas – paplitęs vardas. Mano prosenelio, senelio ir dėdės vardas ir pavardė yra Jonas Jakutis. Man patinka, kad mane irgi pavadino Jonu“,  – apie šeimos tradiciją pasakoja pašnekovas.

Lazerių specialistas tikina, kad planuoja dar ne kartą aplankyti Lietuvą, čia įsigyti lazerių ir išlaikyti ryšius su Vilniaus universitetu, o Brazilijos įstaigai, kurioje dirba, pasiūlyti vystyti jungtinius projektus.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Vilniaus universitetas (VU) sulaukė ypatingo pripažinimo iš Europos Branduolinių Tyrimų Organizacijos CERN. Rugsėjo 2 d. LHCb kolaboracijos tarybos vienbalsiu sprendimu VU buvo priimtas kaip naujas šio prestižinio eksperimento institutas. Tai istorinė akimirka Lietuvos mokslo bendruomenei ir svarbus žingsnis stiprinant šalies dalyvavimą tarptautiniuose mokslo projektuose.

LHCb eksperimentas

LHCb eksperimentas

VU dalyvavimas LHCb kolaboracijoje

Ženevoje įsikūręs CERN – yra didžiausias pasaulyje dalelių fizikos tyrimų centras. Šioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti fundamentaliąsias Visatos daleles ir sąveikas tarp jų. Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), kuris leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių.

Dr. M. Šarpis

Dr. M. Šarpis

Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo iniciatyva šiemet VU Fotonikos ir nanotechnologijų institute buvo įkurta CERN LHCb eksperimentinė grupė – LHCb Vilnius, kurios vadovu paskirtas LHCb ilgametis narys, mokslininkas dr. Mindaugas Šarpis. Jis apsigynė disertaciją Bonos universitete, Vokietijoje, tačiau nuo šių metų pradžios grįžo tyrimus atlikti į Lietuvą. Rugsėjo pradžioje vizito CERN metu grupės vadovas pristatė LHCb kolaboracijos tarybai Vilniaus universiteto esamą ir planuojamą infrastruktūrą ir grįžo į Lietuvą su teigiamu tarybos sprendimu paskelbti VU Fizikos fakultetą oficialiu CERN LHCb eksperimento institutu.

LHCb eksperimento Vilniaus Universitetui reikšmė

Šis pripažinimas VU suteiks unikalią galimybę tiesiogiai dalyvauti viename svarbiausių pasaulinių dalelių fizikos eksperimentų. Universiteto studentai ir mokslininkai turės prieigą prie LHCb detektoriaus surinktų duomenų. Taip pat šis prisijungimas sukuria galimybę dalyvauti LHCb detektoriaus tobulinimo darbuose. Tai suteiks mokslininkams prieigą prie pažangiausių technologijų bei skatins tarptautinį bendradarbiavimą. Be to, VU studentai ir tyrėjai galės vykti į stažuotes CERN, dalyvauti aukšto lygio mokymuose bei konferencijose, kuriose jie turės galimybę pristatyti savo tyrimus ir megzti kontaktus.

Vilniaus universiteto pozicija pasaulio mokslo arenoje
Šis bendradarbiavimas su CERN ne tik stiprina Vilniaus universiteto tarptautinį įvaizdį, bet ir atveria naujas galimybes Lietuvos mokslui. Tapęs LHCb instituto nariu, VU prisijungia prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir padeda Lietuvai užimti svarbesnę vietą tarptautinėje mokslo arenoje.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro informacija 


Lietuvos dalelių fizikos konsorciumas, kurio dalimi yra ir Vilniaus universitetas, vienija šalies mokslininkus, aktyviai dalyvaujančius dalelių fizikos tyrimuose. Šis konsorciumas bendradarbiauja su CERN bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir siekia plėsti Lietuvos dalelių fizikos tyrimų apimtis.

Daugiau informacijos apie Vilniaus universiteto dalyvavimą CERN LHCb eksperimente sužinoti galite susisiekę su dr. Mindaugu Šarpiu,

Electroceramics konferencijos dalyvių bendra nuotrauka 2

XIX-osios Electroceramics konferencijos dalyviai

2024 metų rugpjūčio 19–22 dienomis Vilniaus Universiteto (VU) centriniuose rūmuose vyko 19-oji konferencija Electroceramics. Ją organizavo VU Fizikos fakulteto (FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto bei Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkai padedami Europos elektrokeramikų draugijos.

Prieš konferenciją, rugpjūčio 17–18 dienomis, vyko konferencijos vasaros mokykla, skirta studentams, doktorantams bei jauniesiems mokslininkams. Jos tema buvo „Pažangūs elektrokeramikų charakterizavimo metodai“. Vasaros mokykloje pranešimus skaitė trys mokslininkai iš užsienio ir trys Lietuvos mokslininkai. Apie Rentgeno spindulių difrakciją (XRD) paskaitą skaitė žymus Amerikos XRD specialistas prof. Jacob L. Jones iš Šiaurės Karolinos Universiteto. Elektronų pralaidumo mikroskopiją pristatė prof. Andreja Bencan-Golob iš Slovėnijos, o neutronų sklaidą pristatė Laue-Langevin instituto neutronų reaktoriaus emeritas dr. Jiri Kulda. Lietuvos mokslininkai prof. Jūras Banys, prof. Mantas Šimėnas ir doc. Vytautas Klimavičius pristatė dielektrinės spektroskopijos, elektronų paramagnetinio ir branduolių magnetinio rezonanso tyrimų metodikas, kurios šiuo metu plėtojamos VU FF.

Prof. H. Tullerio MIT plenarinio pranešimo akimirka

Prof. H. Tuller'io (MIT) plenarinio pranešimo akimirka

Galimybė organizuoti šią konferenciją parodo didelį įdirbį elektrokeramikų srityje, bei pripažinimą Vilniaus Universitetui ir jo mokslininkams. Konferencijoje dalyvavo 150 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių bei garsiausių mokslo centrų (apie 90 procentų konferencijos dalyvių – užsieniečiai). Plenarinius pranešimus skaitė prof. Mari-Ann Einarsrud iš Norvegijos Mokslo ir Technologijų Universiteto (NTNU, Trondheim‘as), prof. Harry Tuller iš Masačiusetso Technologijų Instituto (MIT) bei prof. Hana Uršič iš Jožefo Stefano Instituto (Ljubliana, Slovėnija). Tarp kviestinių pranešėjų taip pat buvo mokslininkų iš Japonijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų Europos valstybių. Jaunieji mokslininkai turėjo galimybę pristatyti savo darbus stendinių pranešimų sesijoje, o keturi geriausi buvo apdovanoti vienkartinėmis Europos keramikos draugijos stipendijomis. Tradiciškai Europos elektrokeramikų draugija konferencijos metu apdovanoja Jaunųjų keramikų tinklo jaunąjį mokslininką už pasiekimus keramikų srityje. Šiais metais apdovanojimą gavo Olha Mazur iš Libereco technikos universiteto (Čekija).

Konferencijos metu vyko ne tik moksliniai pranešimai, tačiau konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Universiteto bei Lietuvos istorija ir kultūra. Konferencija kas antrus metus vyksta skirtingose Europos šalyse, o jos tematikos įtraukia funkcinių keramikų sintezę, fizikinių savybių tyrimus bei jų taikymus įvairiausiuose jutikliuose, keitikliuose ir elektrocheminiuose įrenginiuose.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astrofizikos instituto (TFAI) profesoriui Gediminui Gaigalui, pirmaujančiam pasaulyje mokslininkui teorinės atomo fizikos srityje, rugsėjo 4 d. buvo suteiktas Malmės universiteto Technologijų ir visuomenės mokslų fakulteto garbės daktaro vardas.

„Šiuo metu mano mokslinės grupės ir Malmės universiteto kolegų mokslinis bendradarbiavimas vis labiau intensyvėja, mūsų sprendžiamų problemų spektras plečiasi, o šio garbingo vardo suteikimas neabejotinai jį dar labiau paskatins. Nors garbės daktaro vardo suteikimo žinia užklupo mane netikėtai ir nustebino, tačiau galvodamas apie įgyvendintus ir planuojamus mokslinius tyrimus priimu šį apdovanojimą ne tik kaip asmeninį įvertinimą, bet ir kaip mano mokslinės grupės, Fizikos fakulteto TFAI, Vilniaus universiteto mokslo darbų tarptautinį pripažinimą“, –  sakė prof. G. Gaigalas.

Malmės universiteto naujienraštyje profesorius apibūdinamas kaip pasižymintis moksline rimtimi ir entuziazmu ir tuo įkvepiantis doktorantus, kolegas.

„Gediminas Gaigalas, kaip mokslininkas, išsiskiria tuo, kad giliai išmano savo sritį ir yra neįtikėtinai atsidavęs“, – apie profesorių atsiliepė Malmės universiteto taikomosios matematikos profesorius ir fizikos docentas Peras Jönssonas.

Prof. G. Gaigalas jau daugiau kaip 30 metų glaudžiai bendradarbiauja su keliais Malmės universiteto mokslininkais. Kartu jie jau sukūrė atomų ir jonų skaičiavimo programas, kuriomis naudojasi daugybė lazerių fizikos, astrofizikos ir branduolinės fizikos tyrimų grupių.

„Malmės universitetas, kuris priėmė sprendimą suteikti man garbės daktaro vardą, yra jaunas, dinamiškas ir sparčiai augantis Švedijos universitetas. Su kolegomis iš šio universiteto bendradarbiauju jau senai. Pirmą kartą šiame universitete lankiausi 2007 m. vasario 12–16 d., nes Gamtos, aplinkos, visuomenės katedroje dirbo mano ilgametis kolega profesorius Peras Jönssonas, su kuriuo susipažinau per 12-ąją EGAS konferenciją Torunėje (Lenkija) 1991 m., kai abu dar buvome jauni mokslininkai ir domėjomės vienas kito tyrimais, kuriuos pristatėme konferencijoje. Antrą kartą susitikome per Pero Jönssono daktaro disertacijos gynimą Švedijos Lundo universitete 1995 m. sausio mėn. Nuo to laiko Malmės universitete lankiausi daugybę kartų pagal „Erasmus“ mainų programą ir įgyvendindamas įvairius projektus ir kiekvieną kartą besilankydamas mačiau, kaip universitetas tampa moderniu, dinamiškai besikeičiančiu, tarpdisciplininiu universitetu, kuriame skatinamas tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas, naujų projektų ir idėjų įgyvendinimas“, – apie glaudų bendradarbiavimą pasakojo prof. G. Gaigalas.

„Mūsų tyrimai atominės astrofizikos srityje grindžiami eksperimentinių ir apskaičiuotų duomenų apie atomus ir jonus derinimu, siekiant analizuoti žvaigždžių spektrus ir įgyti žinių apie tai, kaip, pavyzdžiui, neutroninių žvaigždžių susidūrimų metu susidaro supersunkieji elementai. Profesorius Gaigalas ir jo mokslinių tyrimų grupė šioje srityje yra pirmaujantys ekspertai, todėl tikimės toli siekiančio bendradarbiavimo“, – tyrimų specifika Malmės universiteto naujienraštyje dalinasi prof. G. Gaigalo kolega doc. P. Jönssonas.

Prof. G. Gaigalas moksline veikla TFAI užsiima nuo 1982 m. Pagrindinės jo tyrimų sritys – daugiaelektronė atomo teorija ir šiuolaikinis atomo teorijos uždavinių modeliavimas remiantis įprastu ir simboliniu programavimu. Profesorius yra gausiai apdovanotas tiek Lietuvoje, tiek pasaulio mastu, o 2018 m. gavo VU rektoriaus mokslo premiją. Šiuo metu vadovauja TFAI Atomų struktūros skaičiavimų grupei.

Šiemet prestižinė Europos mokslo tarybos (European Research Council, ERC) dotacija skirta Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkui prof. Mantui Šimėnui. Jo komanda 2,5 mln. eurų siekiančią dotaciją pradedantiesiems mokslininkams panaudos elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos jautrumui didinti. Finansavimas bus skiriamas penkeriems metams.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos