Sidebar

Nepaisant istorinių aplinkybių ir nepalankių sąlygų, Lietuva atkūrė demokratinę valstybę ir tai padarė ant kultūrinio pamato. 1918 ir 1988 m. pirmosiose gretose buvo kultūros žmonės. Istorinės galybės pasakojimą pakeitėme kultūrinio atsparumo pavyzdžiu. Vietoj to, kad gyventumėm praėjusių laikų LDK galybės, kad ir kokie didingi jie būtų, prisiminimais, kūrėme Lietuvą nemaža dalimi kaip kultūrinį projektą. Norėjome ir buvome atpažinti Europoje ir pasaulyje, didžiavomės Eimuntu Nekrošiumi ir Mirga Gražinyte-Tyla, „Saule ir jūra“ ir Kauno modernizmu.

Kitą savaitę prasideda registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šis renginys – išskirtinė proga moksleiviams ir visiems besidomintiems su VU susipažinti iš arčiau – išbandyti dominančias studijų programas ir užduoti rūpimus klausimus dėl studijų proceso. Renginyje dalyvavę studentai sako, kad jis ne tik suteikė naujų įspūdžių, bet ir sustiprino apsisprendimą studijuoti VU.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), esančioje Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, Vilniaus universiteto (VU) studentai Patrikas Styra, Eglė Lenkaitytė ir Rūta Lomsargytė praleido keletą mėnesių. Ši patirtis jiems suteikė ne tik gilų supratimą apie dalelių fiziką, bet ir galimybę prisidėti prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų. Jie dirbo su pažangia įranga, mokėsi iš tarptautinių ekspertų ir prisidėjo prie projektų, susijusių su duomenų analize, dirbtiniu intelektu bei naujos kartos greitintuvų kūrimu. VU studentai dalinasi įžvalgomis apie jų patirtis didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje.

Bendra Europos Sąjungos, Europos šalių ir privačių partnerių jungtinė iniciatyva „EuroHPC“ pasirašė 60 mln. eurų vertės sutartį su Europos pažangios tinklo infrastruktūros ir paslaugų moksliniams tyrimams ir švietimui bendradarbiavimo platforma „GÉANT“. Projektu, prie kurio prisideda ir Vilniaus universitetas (VU), siekiama sukurti saugią ir itin greitą tinklo infrastruktūrą, jungiančią svarbiausius Europos superkompiuterius, dirbtinio intelekto (DI) ir kvantines platformas. Tokia infrastruktūra turėtų paspartinti pažangų modeliavimą ir DI plėtrą visame žemyne.

Be kvantinės fizikos šiandien sunku paaiškinti daugelį fizikinių tyrimų. Jos ekspertas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Gediminas Juzeliūnas juokdamasis pripažįsta, kad šios srities – bent jau kol kas – tiesiog neįmanoma perprasti. Nors mes galime numatyti ir stebėti kvantinius reiškinius, jų priežastys tebėra už mūsų žinojimo ribų. Šis paradoksas bus viena diskusijų temų spalio 9–10 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. „Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai, tarp jų – ir VU.

Rugsėjo 27 d. įvyko jau antrus metus organizuojamas Vilniaus universiteto (VU) Alumnų festivalis. Tūkstančiai į VU erdves susirinkusių alumnų klausėsi koncertų, dalyvavo intelektiniame žaidime, ekskursijose, paskaitose, fakultetų parengtose veiklose ir diskusijose. Vienoje jų žymūs VU bendruomenės nariai ieškojo atsakymų, kaip universitetas gali prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo.

Dešimtmečiai be vandens, radiacija, deguonies nebuvimas – visai greta mūsų gyvena lėtūnai, galintys tai ištverti. Kitaip dar vadinami „vandens meškiukais“ arba „samanų paršiukais“, jie yra pirmieji ir kol kas vieninteliai gyvūnai, išgyvenę atvirame kosmose. Rugsėjo 18–20 d. Vilniaus universiteto (VU) Molėtų astronomijos observatorijoje vyko tarptautinės „Europlanet“ astrobiologijos dirbtuvės, kuriose studentai įvairių gamtos mokslų požiūriu susipažino su šiais gyviais, juos rinko ir tyrė laboratorijoje.

Apie žmonijos įtaką pasauliui ir jo vystymuisi diskutuoti sudėtinga, bet būtina. Šiai temai ir skirta spalio 9–10 d. vyksianti tarptautinė konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. „Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai (tarp jų ir Vilniaus universitetas). Kaip sako šioje konferencijoje vieną diskusiją moderuosianti Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, jau pats konferencijos pavadinimas kviečia permąstyti mūsų santykį su pasauliu, kuriame gyvename.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universitetas (VU) jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater ir dalyvauti Alumnų festivalyje VU centrinių rūmų kiemeliuose. Festivalyje suteikiama galimybė atnaujinti ryšius, dalyvauti diskusijose ir paskaitose su žymiais universiteto alumnais. Renginyje veiklos ras kiekvienas – mažųjų lauks kūrybinės dirbtuvės ir kitos pramogos, o vakarą užbaigs populiarios muzikos grupės koncertas.

„Arqus“ skelbia trečiąjį kvietimą siūlyti „Erasmus+“ mišriąsias intensyvaus mokymo programas (angl. Blended Intensive Programme, BIP). Mišriosios intensyvaus mokymo programos – tai programos, kuriose taikomi novatoriški mokymosi ir mokymo būdai, įskaitant bendradarbiavimą internetu. Šias studentams ir darbuotojams skirtas programas privalo sudaryti dvi dalys: trumpalaikės mobilumo veiklos užsienyje ir virtualioji dalis, skirta nuotoliniam bendradarbiavimui ir komandiniam darbui palengvinti.

Rugsėjo 17–18 d. Vilniuje vykstanti didžiausia Baltijos regiono gyvybės mokslų sričiai skirta paroda „Life Sciences Baltics“ sukvietė mokslo ir verslo atstovus. Šis renginys – puiki proga dalintis patirtimi, sužinoti apie gyvybės mokslų srities inovacijas ir aktualiausias mokslinių tyrimų kryptis ir užmegzti kontaktus ateities projektams. Vilniaus universiteto (VU) stende parodos dalyviai kviečiami susipažinti su VU sukurtais MTEP sprendimais ir pasitelkiant virtualią realybę įsijausti į medikų darbo specifiką.