Naujienos

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras „2023-uosius metus palydint“. Renginyje prisiminti kalendorinių 2023 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems naujiesiems metams. Vakaro dalyvius sveikino rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė.

Vilniaus universiteto Senatas, reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir ypatingą dėkingumą už ilgametę vaisingą akademinę veiklą, atsidavimą Vilniaus universitetui ir jo vardo garsinimą Fizikos fakulteto profesoriui habil. dr. Valdui SIRUTKAIČIUI suteikė  profesoriaus emerito vardą.

Renginyje buvo paskelbti ir Rektoriaus premija už svarius mokslinius pasiekimus apdovanoti tyrėjai. Ją gavo Fizikos fakulteto profesorius dr. Audrius DUBIETIS.

Fizikos fakulteto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Dariui GAILEVIČIUI už jaunojo mokslininko mokslinius pasiekimus 2023 metais buvo paskirta Rektoriaus premija.

Čia taip pat buvo pasveikintas ir geriausiu VU FF 2023 m. tapęs dėstytojas doc. dr. Thomas GAJDOSIK.

Plačiau skaitykite čia.

Gruodžio 14 dieną Fizikos fakultete susitiko verslininkai, mokslininkai, regiono valdžios atstovai ir kiti besidomintys inžinerijos Lietuvoje dabartimi ir ateitimi - vyko Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA Verslo pusryčiai.

Renginį atidarė VU FF dekanas prof. dr. Aidas Matijošius. Ekspertinį pranešimą apie verslo strategiją ir atsparumą pristatė Dalius Misiūnas, ISM University of Management and Economics prezidentas: Tarp išlikimo ir laimėjimo – strategija neapibrėžtumo sąlygomis. Verslo pusryčius užbaigė Vilniaus regiono verslo, švietimo ir savivaldybės atstovų diskusija, kurioje dalyvavo: VU Fizikos fakulteto Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas, profesorius Pranciškus Vitta, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prezidentas Dalius Misiūnas, UAB Ekspla Valdybos pirmininkas, LINPRA viceprezidentas Kęstutis Jasiūnas, UAB Altas komercinis transportas direktorius, LINPRA prezidiumo narys Edvardas Radzevičius ir Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris. Diskusiją moderavo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Renginio metu buvo apžvelgtos bendros sektoriaus tendencijose Lietuvoje ir regionuose, diskutuota apie inžinerinių profesijų populiarinimo svarbą, ieškoma sprendimų švietimo sistemos keliamiems iššūkiams, aptarta ir šalies masto problema – ar Lietuva 2030 taps inžinerijos šalimi.

Vilniaus universiteto pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, turėjo galimybę būti paskatinti „Teltonikos“ įsteigtomis metinėmis 3000 eurų stipendijomis. Šiemet VU šias stipendijas gavo 2 Fizikos fakulteto Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų programos studentai: Liutauras Skamarakas ir Matas Garbėnas.

Nuotraukoje - stipendininkas Matas Garbėnas. teltonika-high-tech-hill.com nuotraukos

Organizuodama šią stipendijų  programą, aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ jau trečius metus iš eilės siekia paskatinti abiturientus gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atkleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.

2021-ųjų metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete įkurta bendra VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratorija.

Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.

Šių metų Lietuvos mokslo premijai gauti buvo pateikti du Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų darbų ciklai. Vienas iš premijos pretendentų – mokslininkų grupės darbų ciklas „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“. Pasak grupės nario dr. Manto Šimėno, bendradarbiavimas leido pasiekti rezultatų, matomų ne tik iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bet ir iš įvertinimo Lietuvoje. O kalbant apie grupėje vystomos mikrobangų spektroskopijos įrankius, ypač plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją bei elektronų paramagnetinį rezonansą, pasaulyje grupė neturi lygių.

Grupėje dirba net septyni mokslininkai: prof. Jūras Banys, dr. Jan Macutkevič, dr. Šarūnas Svirskas, dr. Sergejus Balčiūnas, dr. Vidmantas Kalendra, dr. Robertas Grigalaitis ir dr. M. Šimėnas, sutikęs papasakoti apie grupės atliktus tyrimus, bendradarbius ir nuotaikas pateikus paraišką.

Ką jūsų grupei reiškia Lietuvos mokslų akademijos nominacija?

Mums didelė garbė būti nominuotiems Lietuvos mokslo premijai. Esame dėkingi Fizikos fakulteto bendruomenei už pasitikėjimą ir palaikymą. Paraiškoje pateikti rezultatai parodo ženklų įdirbį ir mikrobangų spektroskopijos grupės plėtrą per pastaruosius 15 metų. Prof. J. Banio dėka grupė išaugo, įsigijo aukščiausio lygio įrangos, ją pritaikė dielektrinių spektrų ir kitiems tyrimams. Svarbiausia, kad grupėje yra daug jaunųjų mokslininkų, kurie yra tarp nominantų. Bendras darbas leido pasiekti įspūdingų rezultatų, kurie matomi iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo žurnaluose, tokiuose kaip „Nature Communications“, „Advanced Energy Materials“, „Science Advances“ ir t. t. Tad jau būti nominuotiems premijai yra didelis įdėto darbo įvertinimas.

Iš kairės: V. Kalendra, M. Šimėnas, R. Grigalaitis, Š. Svirskas, J. Banys, S. Balčiūnas.

Sveikiname dr. Julių Vengelį tapus Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariu Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje!

Lapkričio 25-30 dienomis Lietuvoje lankėsi Granados universiteto astrofizikai Juan Carlos Suárez Yanes (grupės vadovas), Antonio García Hernández, Sebastià Barceló Forteza ir Giovanni Mirouh. Granados universitetas (Universidad de Granada) yra vienas iš 10-ies ARQUS Europos universitetų aljanso, kuriam priklauso ir Vilniaus universitetas, narių.

Mokslininkai vyko į Molėtų astronomijos observatoriją (MAO) bei Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Grįžę į Vilnių jie darbavosi ties asteroseismologijos projektu VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute (TFAI), ambasadorės María Nieves Blanco Díaz kvietimu, turėjo priėmimą Ispanijos Karalystės ambasadoje Lietuvoje, vėliau – apžiūrėjo istorinę VU astronomijos observatoriją Centriniuose rūmuose.

Svečiai taip pat vedė seminarus: S. B. Forteza pranešimo pavadinimas „Delta Scuti žvaigždžių analizė: nuo šviesos kreivių iki žvaigždžių charakteristikų“, o Giovanni Mirouh‘o – „Greitai besisukančių žvaigždžių asteroseismologija: naujausia pažanga sprendžiant sudėtingą temą“.

Renginio metu prieš pirmąjį pranešimą susirinkusiuosius pasveikino ir komandą pristatė grupės vadovas Juan Carlos Suárez Yanes. Tuo tarpu pabaigos žodžius antrąją seminarų dieną tarė Antonio García Hernández. Jis taip pat pasidalino šiuo metu vykstančių bei ateityje numatomų bendrų projektų detalėmis.

Šis vizitas – tai praėjusį spalį Granados universitete vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo VU TFAI Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės tyrėjai dr. Erika Pakštienė bei dr. Carlos Viscasillas Vázquez, tęsinys. Tą kartą pagrindinis tikslas buvo sumodeliuoti Molėtų astronomijos observatorijoje atrastą Delta Scuti tipo žvaigždę esančią dvinarėje žvaigždžių sistemoje.

„Bendravimas ir bendradarbiavimas su asteroseismologais iš Granados mums suteikia galimybę tobulėti šioje svarbioje ir įkvepiančioje mokslo srityje“, – tikina dr. Carlos Viscasillas Vázquez.

„Jaučiuosi nepaprastai laiminga, kad palaikome ryšius su astronomais iš Granados universiteto. Su jais mus sieja begalė bendrų interesų, kurie pakankamai greit turėtų nuvesti ir iki naujos mokslinės produkcijos“, – atskleidžia dr. Erika Pakštienė.

Sveikiname Teorinės fizikos ir astronomijos instituto docentą Thomas Gajdosik, tapusį geriausiu 2023 m. dėstytoju.

Dr. Thomas Gajdosik 2023 m. sulaukė daugiausiai palaikymo iš Fizikos fakulteto studentų. Jis yra ypač studentų gerbiamas už profesionalumą, akademinį rūpestį, nuoširdumą ir dėmesingumą.

Lapkričio 14–16 d. Brėmene vykstanti kosmoso technologijų paroda „Space Tech Expo“ sukvietė kosmoso srities įmones ir mokslo bei studijų institucijų atstovus pristatyti savo sprendimus ir megzti ateities bendradarbiavimo ryšius. Vilniaus universiteto (VU) kuriamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sprendimų spektras platus – šalia gyvybės mokslų, chemijos ir medicinos sprendimų bei lazerinių technologijų čia plėtojami ir kosmose pritaikomi sprendimai. Bendrame Lietuvos stende pristatomos VU kuriamos astrofizikos, belaidžio ryšio, nanopalydovų sistemų, lazerių ir optoelektronikos, apšvietimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų technologijos, skirtos kosminiams taikymams.

VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas prof. Pranciškus Vitta kartu su kolegėmis doc. Alisa Gricajeva ir dr. Irina Buchovec parodoje pristato sukurtą kietojo kūno apšvietimo prototipą, skirtą bakterijų inaktyvacijai tiek žemėje, tiek kosmose.

Vandens žydėjimo nustatymas iš palydovinių duomenų

„Antimikrobinės fotodinaminės technologijos, pagrįstos natūraliais fotosensibilizatoriais (šviesai jautriomis medžiagomis), gali būti taikomos bakterijų, grybelių ir infekcijų kontrolei tiek viešose erdvėse, sveikatos įstaigose, tiek kosmose. Didžiausia problema ta, kad kosminiai objektai su žmonėmis viduje (erdvėlaiviai arba ateities stacionarios stotys Mėnulyje ar Marse) yra uždaros sistemos: kad ir kaip steriliai viską į jas perkeltume, įvairūs mikroorganizmai vis tiek ten pakliūva. Šiandien tarptautinėje kosminėje stotyje veikia eksperimentinės hidroponikos sistemos, auginamos salotos ir kiti augalai, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Bėda ta, kad pelėsiniai grybai ir bakterijos puikiai dauginasi kosmose skleisdami sporas ir suformuodami gana atsparias bioplėveles ant įvairių paviršių. Dauguma tokių nepageidautinų mikroorganizmų yra pavojingi ne tik augalams ar maisto atsargoms, bet ir erdvėlaivio įrangai bei astronautams. Naudojant regimojo spektro šviesą ir fotoaktyvias natūralias medžiagas, šias bakterijas būtų galima sunaikinti, o užaugintas daržoves astronautai galėtų laisvai valgyti“, – sako prof. P. Vitta.

Parodos akimirka

„Space Tech Expo“ parodoje pristatomos ir VU plėtojamos dirbtinio intelekto technologijos. Doc. Lino Petkevičiaus ir kolegų įdirbis leidžia iš kosmoso palydovų gautus duomenis panaudoti nuotolinei stebėsenai ir aplinkosauginiais tikslais.

„Kartu su kolegomis sukūrėme giliuoju mokymusi ir dirbtiniais neuroniniais tinklais paremtus algoritmus, skirtus vandens „žydėjimui“ iš palydovinių duomenų ir vandens parametrams, pirmiausia chlorofilo koncentracijai, nustatyti. Chlorofilo pigmentą turi visi dumbliai ir jis yra geras biomasės indikatorius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio ekologinę būklę: kuo daugiau chlorofilo, tuo vandens būklė yra prastesnė“, – apie vieną iš taikymų pasakoja doc. L. Petkevičius.

Parodos akimirka

„VU siekia įsitvirtinti kaip regioninis su kosmosu susijusių MTEP sprendimų centras. Šiems tikslams įgyvendinti reikalingas aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ir partnerių rato plėtimas. Tokios parodos kaip „Space Tech Expo“ leidžia ne tik pozicionuoti VU kaip Europos kosmoso technologijų ekosistemos dalyvį, bet ir padeda užmegzti kontaktus ateities projektams“, – sako prof. P. Vitta.

„Space Tech Expo“ – šeštą kartą vykstanti didžiausia Europoje kosmoso technologijų paroda, sutraukianti daugiau kaip 6200 dalyvių, 650 prisistatančių įmonių ir mokslo bei studijų institucijų ir daugiau kaip 150 pranešėjų.

Lapkričio 22 d. įsteigta Lietuvos kvantinių technologijų asociacija. Ši asociacija vienys mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias plėtoti kvantines technologijas Lietuvoje ir didinti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Asociacijos steigėjomis tapo trys organizacijos – Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir informacinių technologijų bendrovė „Novian Technologies“.

Asociacijos steigiamajame susirinkime patvirtinti asociacijos įstatai, trejų metų kadencijai išrinkti valdybos nariai – patyrę šios srities specialistai. Asociacijos vadovu tapo dr. Tadas Paulauskas, atstovaujantis FTMC, prezidentu išrinktas Gytis Umantas, atstovaujantis „Novian Technologies“, viceprezidentu tapo dr. Remigijus Paulavičius, atstovaujantis Vilniaus universitetui.

„Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos prioritetai ir uždaviniai susiję su ryžtingu siekiu plėtoti kvantinių technologijų sritį šalyje. Mes skirsime daug dėmesio mokslo ir pramonės augimui, kad būtų sudaryta palanki aplinka naujoms technologijoms kurti ir inovacijoms. Be to, sieksime stiprinti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis dalintis žiniomis ir plėtoti bendrus projektus“, – teigia dr. T. Paulauskas.

Dr. R. Paulavičius papildo, kad vienas asociacijos tikslų yra „skatinti aukštos kokybės studijas, rengiant kvalifikuotus specialistus kvantinių technologijų srityje. Tai bus viena iš kertinių Vilniaus universiteto veiklos misijų, vykdomų šioje asociacijoje.“

G. Umantas mano, kad yra svarbu sukurti stiprią ekosistemą: „Sieksime, kad asociacija veiktų kaip vienijantis elementas, jungiantis Lietuvos technologijų sektoriaus pažangių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, šalies gynybos ir viešojo sektoriaus institucijų žinias, kompetencijas ir išteklius kvantinių technologijų ir tyrimų plėtrai, kuriant ir įgyvendinant naujus technologinius sprendimus.“

Asociacija skatins kvantinių technologijų verslo inkubatorių kūrimąsi ir sieks sudaryti sąlygas vystytis naujai įsteigtoms įmonėms, kurios savo veikloje taikys kvantinių technologijų sprendimus. Taip pat bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kvantines technologijas ir jų įtaką šalies raidai.

Lietuvos kvantinių technologijų asociacija kviečia visas suinteresuotas organizacijas ir specialistus prisijungti prie asociacijos ir prisidėti kuriant galimybes naujiems sprendimams ir pažangai kvantinių technologijų srityje.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva lapkričio 29 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Geriausių disertacijų nugalėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta net iš 193 narių.

Tarp dvylikos laureatų – ir Vilniaus universitete (VU) rengtų disertacijų autoriai. Tai – dr. Dovydas Banevičius, rengęs disertaciją tema „Mėlynų trečios kartos aukšto našumo organinių šviestukų kūrimas valdant tripletines būsenas“ (Fizika), mokslinis vadovas dr. Karolis Kazlauskas. Taip pat dr. Eglė Žalytė, jos darbui tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse“ (Biochemija) vadovavo dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Šių metų geriausios disertacijos konkursui iš viso buvo pateiktos 108 disertacijos – 64 iš jų apgintos gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio srityse ir 44 – socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse. Konkurso laureatais iš viso pripažinti dvylika jaunųjų mokslininkų, iš jų išrinktos keturios geriausios 2022 m. disertacijos.

Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas bei disertacijos originalumas. Dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu ir tarpdiscipliniškumui.

LJMS tikslai ir siekiai orientuoti į kokybę moksle bei siekiama, kad Lietuvos mokslininkai taptų žinomi pasauliniu lygiu. Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia ir ilgamete tradicija. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septynioliktus metus iš eilės. Iniciatyvą apdovanoti jaunuosius mokslų daktarus nuo pat šio konkurso atsiradimo palaikė ir palaiko Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Išgirdę CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) pavadinimą dažnas pagalvojame apie aukščiausio lygio tyrimus, po žeme esančius dalelių greitintuvus ir vis detalesnes žinias apie mus supančio pasaulio pamatus. Tuo pat metu šiems itin sudėtingiems fundamentaliosios fizikos eksperimentams atlikti CERN yra sukuriamos ir naujos išmaniosios technologijos bei inžineriniai sprendimai. Apie CERN įsteigimo priežastis, lietuvių įsitraukimą į CERN veiklas ir čia kuriamų technologijų pritaikomumą pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto profesorius ir CERN-LT konsorciumo vykdantysis direktorius Ramūnas Aleksiejūnas.

CERN nuotr.

Priežastys, lėmusios CERN įsteigimą

Šveicarijoje esantis CERN yra didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, arba pažodžiui iš prancūzų kalbos verčiant – Europos taryba branduoliniams tyrimams. Prieš beveik 70 metų šią laboratoriją buvo nuspręsta steigti dėl kelių priežasčių.

„Pirminis CERN steigimo tikslas buvo fundamentalūs gamtos tyrimai. Čia dirbantys mokslininkai siekia kuo giliau suprasti elementarias daleles: esminius, mažiausius mūsų pasaulio sandaros blokus, iš kurių viskas sudaryta. Šios dalelės ir sąveika tarp jų ir nulemia tai, kokia yra mūsų visata“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Kita, ne mažiau svari CERN įsteigimą paskatinusi priežastis buvo siekis suburti Europos fizikus vykdyti taikius tyrimus, nes daug gabiausių branduolinės fizikos specialistų Antrojo pasaulinio karo metais buvo įtraukti į branduolinio ginklo kūrimą. CERN turėjo tapti vieta, leisiančia jiems pagaliau užsiimti taikiais moksliniais tyrimais. Dar ir šiandien tai tebėra vienas iš pamatinių CERN principų – CERN negali būti vykdoma jokia veikla, skirta karui.

Trečioji CERN steigimo priežastis buvo praktinė. Elementariųjų dalelių tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir brangesni, tad jokia valstybė savarankiškai nebeišgalėjo tokių tyrimų finansuoti ir atlikti.

„Siekdamos vykdyti tokio aukšto lygio mokslinius tyrimus, šalys turėjo kooperuotis. Iki Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pasaulio mokslo centras, bet pokariu ėmė atsilikti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Tad elementariųjų dalelių fizikos sritis su CERN priešakyje leido ne tik suburti aukščiausio lygio fizikus, bet ir tapti šios srities lyderiais pasaulyje“, – sako mokslininkas.

CERN-LT siekis – suburti įvairių krypčių mokslininkus

CERN-LT konsorciumo istorija yra susijusi su Lietuvos mokslininkų siekiu dalyvauti CERN veiklose. „Pirmieji lietuvių mokslininkų kontaktai su CERN užsimezgė dar 1992 m. Nors laikui bėgant bendrų tyrimų vis daugėjo, tačiau tai buvo pavieniai, nekoordinuoti veiksmai. Situacija pasikeitė 2018 m., Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare ir atsiradus poreikiui sujungti šioje srityje dirbančius mokslininkus“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Pirmiausia buvo įkurtas Branduolių ir elementariųjų dalelių centras, kuris vienijo šios krypties mokslininkus. Tačiau ilgainiui buvo suprasta, kad šio centro pajėgų nepakanka apimti visų su CERN susijusių veiklų Lietuvoje.

„Matėme, kad Lietuvoje yra daug mokslininkų, kurie dirba su medžiagų, pritaikomų CERN, tyrimais. CERN veiklose dalyvavo medikai, informatikai, puslaidininkių fizikos ir spektroskopijos specialistai. Buvo plėtojamos veiklos, skirtos mokytojų ir visuomenės švietimui. Todėl kilo mintis sukurti platesnę skėtinę struktūrą – kelių universitetų konsorciumą, kuris jungtų ne tik Branduolių ir elementariųjų dalelių centro, bet ir kitų sričių mokslininkus į vieną organizaciją – ir taip atverti kelią bendriems su CERN technologijomis susijusiems projektams“, – pasakoja fizikas.

Buvimas asocijuotąja CERN nare Lietuvai atveria plačias galimybes

Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare, mūsų šalies mokslininkams ir verslininkams atsivėrė plačios perspektyvos. Šiandien didžioji dalis su CERN susijusių tyrimų (apie 80 proc.) yra vykdomi būtent Vilniaus universitete.

„Nors kad dar nesame visateisiai CERN nariai ir negalime Lietuvos vadinti CERN bendrasavininke, tačiau mūsų mokslininkai turi galimybes naudotis CERN infrastruktūra ir duomenimis. Lietuvos universitetų doktorantai gali vykti stažuotis į CERN, taip pat ir įsidarbinti šiose laboratorijose. Mūsų šalies verslui suteikiama galimybė dalyvauti CERN vykdomuose pirkimuose, pasiūlant savo įdirbį ir paslaugas“, – vardija prof. R. Aleksiejūnas.

Be dalyvavimo tokiuose pirkimuose, verslas gauna ir daugiau naudų. Lietuvos pramonės sritys, tokios kaip lazerių, elektronikos ir kitos, labai greitai plečiasi ir joms reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

„Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su CERN, geba parengti labai aukšto lygio specialistus. Šie specialistai nesunkiai randa darbo vietas Lietuvos verslo įmonėse ir tampa puikiais inžinieriais, informatikais ir kitų sričių specialistais. Tad studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus jie atsineša ir gali tiesiogiai pritaikyti verslo įmonėse. Tai yra milžiniškas indėlis, apie kurį dažnai nepagalvojama“, – sako mokslininkas.

Kitas svarbus dalykas – CERN gaminama daug labai specifinių įrenginių, tokių kaip magnetai, greitintuvai, detektoriai, programinė įranga, kuriems reikia išskirtinių inžinerinių gabumų ir žinių. Atsiranda daug inžinerinių išradimų, kurie gali tapti produktais.

„Šie produktai tikrai galėtų sudominti verslo įmones. CERN-LT konsorciumas vykdo ir komercinimo veiklas, kuria prototipus, kurie turi potencialo tapti produktais. Vienas tokių – vėžio gydymui – brachiterapijai – skirti specialūs zondai, kurių prototipą yra sukūrę ir patentuoti pateikę VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkai. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu yra atliekami klinikiniai tyrimai su pacientais“, – vieną iš galimų ateities produktų pristato prof. R. Aleksiejūnas.

Mus supa daugybė CERN sukurtų technologijų

Mokslas tuo ir žavus, kad pirminėse išradimų stadijose dar labai sunku pasakyti, kur tai bus galima pritaikyti. Tačiau jau turime ne vieną pavyzdį, kai CERN sukurtos technologijos rado vietą mūsų kasdieniame gyvenime.

„Dažnai girdime, kad internetas yra didžiausia CERN dovana žmonijai, tačiau tokių technologijų yra ir daugiau. Na, kad ir liečiamieji ekranai ar itin galingi superlaidūs magnetai, naudojami levituojantiems traukiniams ar medicininės diagnostikos įrenginiams gaminti. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai buvo pritaikytos ir aukšto vakuumo technologijos. Ant Ženevos oro uosto pastatytos saulės baterijos, kurios šildo vandenį. Problema ta, kad sušilęs vanduo turi nutekėti iki reikiamos vietos, neprarasdamas šilumos. Šią problemą išsprendė buvęs CERN mokslininkas, kuris panaudojo CERN patirtį ir pritaikė vakuumo kūrimo technologiją (susijusią su labai porėtomis medžiagomis), kuri leido termiškai izoliuoti šiuos vamzdžius. Taip pavyko sumažinti šilumos perdavimo nuostolius“, – pasakoja mokslininkas.

Duomenų mokslas, jų apdorojimas, perdavimas ir saugojimas yra ypač svarbūs CERN. Prof. R. Aleksiejūnas sako, kad tikriausiai geriausiai CERN yra žinomi Lietuvos informacinių technologijų mokslininkai.

„Šalia informatikų ir fizikų į CERN veiklą aktyviai įsitraukia ir medikai. Jie ėmė plėtoti hadronų terapijos metodus, kai piktybiniai navikai naikinami juos apšvitinant itin greitais protonais ar kitomis dalelėmis. Toks gydymo būdas yra naujas ir sudėtingas, bet leisiantis daug tiksliau ir efektyviau nei kiti radiologijos būdai paveikti auglius. Šiandien pasaulyje yra bent du centrai, kurie taiko gydymą hadronų terapija. Ateityje svajojama tokį centrą įsteigti ir Baltijos šalyse“, – pasakoja profesorius.

Pagrindinė CERN veikla tebėra fundamentalūs tyrimai 

Pagrindine CERN užduotimi išlieka gilesnis pasaulio suvokimas. Prof. R. Aleksiejūnas pabrėžia, kad nederėtų sukurti perteklinių lūkesčių, jog CERN veikla atneš greitą „kasdienę“ grąžą.

„Sklando tokia istorija apie Faraday’ų, kad jis, Britų valdžios atstovo paklaustas apie praktinę jo atradimų, susijusių su elektra, naudą, atsakė dar tiksliai nežinąs, bet esąs įsitikinęs, kad tai netrukus bus galima apmokestinti. Tad tikrai nesinori per daug akcentuoti CERN vaidmens kuriant kasdienes lengvai pritaikomas technologijas, nes taip nukreipiame dėmesį nuo svarbiausios CERN užduoties – visatos pažinimo“, – sako prof. R. Aleksiejūnas.

Svarbu, kad CERN laikosi atvirumo ir sąžiningumo principo. „CERN sukurti moksliniai straipsniai spausdinami atviros prieigos principu. Taip siekiama užtikrinti, kad nenukentėtų mažiau pasiturinčios šalys ir jose dirbantys mokslininkai“, – pasakoja mokslininkas. CERN-LT konsorciumas taip pat yra atviras visiems mokslininkams, kurie turi ryšių ir mokslinių veiklų su CERN. „Bendrų su CERN veiklų vykdymas yra esminis kriterijus, kurį turi atitikti mokslininkai, norėdami prisijungti prie mūsų tinklo. Stengiamės nuolat plėstis ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Tad vienas iš mūsų tikslų yra bendradarbiauti su į užsienį išvykusiais lietuviais, kurie jau turi darbo patirties CERN, ir rasti būdų paskatinti juos grįžti į Lietuvą. Tikrai esami atviri bendradarbiavimui“, – sako fizikas.

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau tęsiami naujų hibridinių medžiagų tyrimai.

Pastaruoju metu hibridinės organinės-neorganinės perovskito struktūros medžiagos sukėlė didžiulį susidomėjimą kaip vienos perspektyviausių medžiagų naujos kartos fotovoltiniams prietaisams. Saulės elementų, pagamintų šių hibridinių junginių pagrindu, našumas sparčiai vejasi tradicinius neorganinius puslaidininkius ir jau viršija 25%. Iki šiol buvo žinomos trys tokių hibridinių perovskitų šeimos, besiremiančios metilamonio, formamidinio bei metilhidrazinio molekuliniais katijonais.

Šį kartą VU FF fizikai dr. Sergejus Balčiūnas, prof. dr. Mantas Šimėnas ir prof. dr. Jūras Banys pirmą kartą ištyrė naujai atrastą hibridinių švino halidų perovskitų šeimą paremtą aziridinio organiniais katijonais. Tyrimų metu buvo charakterizuoti šiuose junginiuose vykstantys faziniai virsmai, jų savybės bei molekulinių katijonų dinamika ir susitvarkymas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės sukurti našesnius ir stabilesnius fotovoltinius prietaisus.

Publikuotas tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant su fizikais ir chemikais iš užsienio. Tirti junginiai buvo susintetinti chemikų iš Ukrainos (Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas) dirbant ypatingai sudėtingomis sąlygomis karo akivaizdoje. Dalį eksperimentinio medžiagų charakterizavimo atliko kolegos iš Lenkijos Žemų temperatūrų ir struktūrinių tyrimų instituto (Lenkijos mokslų akademija), o pagrindiniai dielektrinės spektroskopijos eksperimentai buvo atlikti VU FF Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje. Prie tyrimų taip pat prisidėjo fizikai iš Londono imperatoriškojo koledžo, kurie teoriškai suskaičiavo atomistinius tirtųjų medžiagų struktūros modelius.

Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiniame Amerikos chemikų draugijos grupės žurnale Chemistry of Materials, turinčiame aukštą cituojamumo rodiklį (11).

Daugiau informacijos:

„Phase Transitions, Dielectric Response, and Nonlinear Optical Properties of Aziridinium Lead Halide Perovskites“, Chemistry of Materials (2023).

https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.chemmater.3c02200

Tyrimas finansuojamas LMT (projektas S-MIP-22-73).

Lapkričio 15 d. pasaulyje minint Filantropijos dieną, prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeima skyrė 100 tūkst. Eur šiemet Vilniaus universiteto (VU) fonde įsteigtam vardiniam prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondui, iš kurio investicijų grąžos kasmet išmokamos stipendijos lazerinės fizikos mokslo talentams.

Lazerių ir jų sistemų gamybos įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas po Juozapavičių šeimos įnašo išaugo iki 300 tūkst. Eur ir tapo didžiausiu VU fondo valdomu neliečiamojo kapitalo subfondu.

Dr. Algirdas Juozapavičius – įmonės „Light Conversion“ buvęs akcininkas, ilgametis vadovas (1994-2019), fizinių mokslų daktaras, vienas iš Lietuvos lazerių industrijos pradininkų, už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle. 2018 m. buvo išrinktas „Verslo žinių“ Metų CEO.

67-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings 2024“ kviečia registruotis būsimus dalyvius! 

Kiekvienais metais vykstanti „Open Readings“ konferencija pritraukia virš 400 studentų ir jaunųjų mokslininkų pasauliniu mastu. Joje susibūrę dalyviai dalijasi novatoriškomis idėjomis bei naujausių tyrimų rezultatais - studentai ir jaunieji mokslininkai gali pristatyti stendinius bei žodinius pranešimus apie savo atliktus mokslinius tyrimus. Konferencija yra puiki galimybė dalyviams ir plačiajai visuomenei pasiklausyti tarptautinio pripažinimo susilaukusių kviestinių lektorių pranešimų įvairiomis mokslinėmis temomis.  

Konferencijos organizatoriai taip pat vykdo moksleivių sesiją, kurioje dalyvauja vieni gabiausių Lietuvos mokinių.  

Kviečiame ,,Open Readings 2024” būsimus pranešėjus registruotis šia nuoroda.  

Nuorodos konferencijos pagrindinės sesijos klausytojų registracijai bei moksleivių sesijos pranešėjų bei klausytojų registracijai  bus viešinamos ,,Open Readings” tinklalapyje.

Konferencija vyks gyvai 2024 m. balandžio 23–26 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniuje. Iškilus klausimams galite kreiptis elektroniniu paštu . 

Skatiname aktyviai sekti naujienas ,,Open Readings” tinklalapyje.

2021-aisiais metais buvo pasirašytas susitarimas su Taivano nacionaliniu Sun Yat-sen universitetu dėl studentų mainų, į kuriuos Fizikos fakultetas kasmet kviečia registruotis. Apie tai, su kokiais iššūkiais susidūrė, kokias naudas gavo ir bendrą kelionės patirtį Taivano ambasados organizuotoje mainų programoje sutiko papasakoti šią vasarą kelias savaites Taivane praleidęs VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų magistro studijų programos studentas Dominykas Augulis. 

Papasakok, kiek laiko buvai išvykęs?

Trumpai, tai buvo vasaros programa, kuri trunka iki mėnesio. Aš pabuvau joje porą savaičių, nes turėjau vykti į konferenciją. Dabar aktyviai keliauju mokslo tikslais. 

Ar visad norėjai išvažiuoti į mainų programą, o gal kaip tik – sprendimas buvo spontaniškas? Kodėl vykai būtent į Taivaną?

Visada turėjau norą išvažiuoti, bet buvo baimė palikti savo socialinį gyvenimą Lietuvoje – čia ir šeima, ir draugai, kuriuos sunku palikti. Dabar, laikui bėgant, norisi pažiūrėti, kaip užsienyje vykdoma mokslinė veikla, nes Lietuvoje visgi nėra tiek daug technologinių galimybių kiek kitur, o Taivanas šiuo klausimu yra labai technologiškai stipri šalis. Mano toks ir prioritetas – pirmiausia žiūriu ne iš kultūrinės, bet iš fiziko technologo perspektyvos: noriu sužinoti, kaip ten vyksta mokslinis darbas, palyginti ten vykstančių ir savo studijų lygmenis, kokias jie turi technologines galimybes, o po to jau eina kultūra, žmonių tarpusavio santykiai, bendravimas ir panašiai. Būtent dėl šio aspekto buvo labai smalsu pasižiūrėti į universitetų laboratorijas, kurias mums aprodė. 

Kokie Lietuvos ir Taivano darbo laboratorijoje skirtumai? 

Ten labai gausu įvairios įrangos, prie kurios, būdamas magistrantas ir labiau pažengusiu tyrėju, gali gauti prieigą žymiai paprasčiau nei Lietuvoje – tiesiog užsirašius į sąrašą. Jeigu turi kokią nors idėją, kuri nėra visiškai neįtikėtina ir neprognozuoja sugadinti įrangos, tai leidimą naudotis norima įranga greičiausiai gausi. Pas mus kiek sunkiau gauti prieigą, reikia viską kruopščiai derinti su vadovais. Vien dėl tokių ir panašių palyginimų yra smagu išvažiuoti. 

Europoje inžinieriai labai paklausūs, o kokia situacija Taivane? Ar požiūris į fizikos studijas kitoks nei Lietuvoje? 

Taivane yra viena žymiausių puslaidininkių įmonių TSMC (angl. Taiwan Semiconductor Manufacturing Company), kurioje irgi lankėmės. Įmonė labai didelė, plečiasi į Ameriką, turi savo šakų Japonijoje. Įdomu, jog ten tokia vienintelė įmonė taip keičia ekonomiką, jog netgi gali sau leisti universitete turėti to paties pavadinimo studijų programą. Girdėjau, kad jau yra planai vykdyti tam tikras integracijas nuo pradinių klasių, kad prisitrauktų būsimus studentus į būtent TSMC programą ir, galiausiai, į pačią įmonę dirbti. Aišku, Lietuvos atveju, Šviesos technologijų studijų programa ruošia išskirtinai su lazeriais dirbančius specialistus, tačiau tikrai ne tokiu mastu. 

Inžinierių paklausa ten tikrai didelė, nes TSMC sparčiai plečiasi. Bendrai kalbant, darbo kultūros požiūriu inžinieriai iš Kinijos ar Taivano Amerikoje yra vertinami labiau, nes jie pratę daug dirbti, po kokias 10 valandų. Tokie žmonės baigę mokslus tikrai ten ras darbą. Inžinieriai Taivane tikrai uždirba gerai. Taip, yra ir mažiau uždirbančiųjų, tačiau dalis inžinierių ten pakliūva į 5% labiausiai pasiturinčiųjų šalies gyventojų, nes gauna didžiulius atlyginimus. 

Kalbėjau su Taivano universiteto profesore, kad vien baigęs minimum magistro studijas, o jei dar ir doktorantūrą – iš viso gerai, ten tu gali tapti aukštesnio lygio inžinieriumi kokioje nors geroje įmonėje. Jau magistro metu uždirbsi daugiau nei profesorius, o padirbęs kokius 15 metų gali eiti į pensiją, būtent Taivane. Taip, turbūt jiems mokama daug daugiau nei Lietuvoje. Tas šiek tiek vilioja, tačiau čia irgi tam tikras žaidimas darbuotojų prisiviliojimui, iš esmės vis tik dirbsi kaip arklys, bet bent jau trumpai, o tada galėsi pailsėti. Tai tokių žmonių poreikis yra. Vien padirbėjus TSMC, kurie gamina tranzistorius, sensorius „Apple“, tau atsiveria durys į visas kitas didžiausias įmones, pvz. „Intel“. Jau vien dėl atsiveriančios darbo rinkos verta pas juos studijuoti ir patekti į TSMC. Lietuvoje baigęs Fizikos fakultetą turi būti labai aukšto intelekto, ir įrodinėti, gal straipsnio rašymu, gal konferencijose, kad gali dirbti tokiai didelei įmonei, todėl, mano manymu, visgi lengvesnis kelias yra studijuoti Taivane aukojant savo laisvą laiką.

Skamba kiek pragmatiškai, atrodo, kad universitetas šitaip tampa reikalingų darbuotojų „fabrikėliu“, o ne švietimo įstaiga. 

Taip ir yra. Minėta profesorė man sakė, kad pas juos yra tokia filosofija: „tu turi būti numeris vienas.“ Kad tokiu būtum, turi įdėti labai daug valandų darbo. Būnant ten man susidarė įspūdis, kad jie labiau vertina sunkų darbą nei talentą. Pas mus visaip yra, daug kas sako, kad lietuviai yra labiau talentingi. Aišku, yra ir darbštūs, bet čia gal netgi ir iš sovietmečio ateina, kai neturėjom tiek visko daug, esam kūrybingi iš technologinės pusės, sugebam, pavyzdžiui atsisiųsti kokių nors medžiagų, tarkim lėktuvo dalių, kurios įprastai neskirtos daryti mokslui ir taip išsiversti. Po pandemijos, gal buvo kokių bėdų su pirkimais ar panašiai, nežinau, yra tekę daryti, vadinkim, „garažo mokslą“ – medžiagas tyrimams rinktis iš atlikusių, iš rūsių, sandėlių ir bandyti iš jų kažką išspausti, o ten jie turi visus išteklius, todėl to kūrybingumo turbūt reikia daug mažiau. 

FF dalis studentų pasirenka mokslininko karjerą, pati mokslinė veikla yra labai vertinama, veikia net 5 mokslo institutai. Klausant tavo pasakojimo susidaro įspūdis, kad Taivane darbo rinka, įmonės, ekonomika nustumia mokslą į šešėlį. Ar taip tikrai yra?

Čia, sakyčiau ir yra pagrindinis skirtumas tarp Taivano ir Lietuvos. Lietuvoje mokslas tikrai labiau vertinamas, Taivane turbūt didesnė skirtis tarp mokslo ir industrijos. Taip, dabar Lietuvoje turime kelias industrines lazeristų įmones, kelias elektronikos, porą puslaidininkių. Jose dažnai įsidarbina baigusieji bakalauro studijas, tačiau pradedančiojo darbuotojo alga dažnai būna panašaus dydžio kaip universitete užsiimant man asmeniškai daug įdomesne veikla – mokslu, kur gauni visišką laisvę kurti, lankstų grafiką, o Taivane yra žvėriškas skirtumas tarp atlyginimų, tad, matyt, taip ir pasiskirsto. 

Ar į programą buvo įtraukta kokia nors kultūrinė dalis?

Taip, nors įprastai turėdavome paskaitas, ekskursijas po laboratorijas, įmones, tačiau buvo keletas dienų, kuomet patys organizatoriai mums aprodė šventyklas, taip supažindindami su visai kitu tikėjimu, nei paplitęs Lietuvoje, vietos tradicijomis, pvz. arbatos gėrimu, saldžios sriubos gaminimu. Tokioje programoje verta dalyvauti vien dėl to, kad, nors ir nėra ilga, tačiau, kadangi organizuojama Taivano ambasados, yra puikiai sustyguota, tad ir visą šalį turbūt matai pozityviau. Labai smagu turėti tokių galimybių – gera, kai įvertina tavo darbus, šiuo atveju – kompensuojant su mokslu susijusių kelionių išlaidas.

Kas tave nustebino taivaniečių kultūroje?

Pirmas nustebinęs dalykas – jie nuostabiai šilti ir paslaugūs žmonės. Visur, ne tik universitete, kalbu ne tik apie programos dalyvius. Kur benueitum, ar į parduotuvę, ar į barą, jie tau kaip užsieniečiui nori padėti, net jei pats būni susiraukęs. 

Pati šalis paliko labai gerą pirmą įspūdį. Vietiniams atvykėliai iš Europos taip pat yra šiokia tokia egzotika. Aš pats šiek tiek keliavau po Taivano salą, bet didžiąją laiko dalį praleidau maždaug Vilniaus dydžio miestelyje Hsinchu, jų mastais jis laikomas vienu iš mažesnių. 

Tai visai ne turistinis miestas, jame įsikūręs inžinierių, kurie gyvena gan izoliuotai, miestelis ir, aišku, patys vietiniai. Pastarieji, nors gyvena ir skurdžiau, tačiau pamatę turistą labai apsidžiaugia, vienas netgi buvo prie manęs, matyt dėl blondiniškų plaukų, priėjęs gatvėje, prašė nusifotografuoti kartu. Man smagu, kad jie tokie paslaugūs, taip šiltai priima. 

Galbūt kalbinai vietinius? 

Man buvo įdomu sužinoti, kaip jie mąsto, kaip kalba, tad kalbinau. Keista, jog jie tikrai prastai kalba angliškai, o aš kinųnemoku, bet labai gerai, kad dabar yra technologijos – galima daug kur išsiversti su vertėju. Gaunasi visai įdomi komunikacija – tu rašai per vertėją jam, o jis – tau. Aišku, kažkiek išeina ir verbaliai komunikuoti, bet tikrai sunkiai. Ypač mažesniuose misteliuose, net ir paslaugų sektoriuje. 

Sostinėje Taipėjuje turbūt kiek geresnė situacija, daugiau turistų. Vietiniai moka angliškai, lengviau susikalbėti, pats miestas daug labiau pažinus, viešasis transportas man kaip turistui studentui buvo lengvai suprantamas ir pasiekiama, yra programėlės, informacija stotelėse pateikta angliškai ir kiniškai. 

Ar buvo kokia stresinė situacija, kurioje visiškai pasimetei?

Matyt, kad nebuvo. Aš stengiausi vienas per daug nekeliauti, susirasdavau draugų: kartu programoje dalyvavo dar vienas lietuvis, buvo grupelė draugiškų italų. Būnant grupelėje keliauti daug lengviau, vienas kitą nuramini, tad pasimetimo kaip ir nebuvo. Čia turbūt vienas iš svarbesnių dalykų mainuose – susirasti draugų. Kartu ir jaukiau, ir lengviau, ypač nepažįstamoje šalyje, kur ne visada gali susikalbėti.

Ar pavyko susirasti naudingų kontaktų?

Su dalyvavusiais programoje italais apsikeitėme kontaktais, bet gan stiprų ryšį pavyko sukurti su vietiniais – susipažinau su paslaugiomis kuratorėmis iš universitetų, tad norėdamas ten grįžti, galimai turėčiau galimybę pakankamai lengvai rasti nakvynę. Buvo situacija su vietiniu – sulaukėm pasiūlymo savaitgalį pas jį pasisvečiuoti, pasivaišinti skania vietoje ruošta arbata. Tikrai matėsi, jog žmogus nuoširdžiai svetingas, nenori apgauti. Nemažai diskutavau su doktorantu iš Lenkijos – dirbame bendroje srityje. Dalyvaujant mainuose būtina susirasti draugų, nes tai palengvina visą kelionės patirtį, jautiesi geriau psichologiškai.

Vilniaus universitete (VU) lankęsis ir viešą paskaitą skaitęs 24-asis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) tarybos prezidentas prof. Eliezer Rabinovici pabrėžė, kad Lietuvos priklausymas CERN reiškia buvimą technologijų priešakyje, o būdama asocijuotoji CERN narė mūsų šalis pati formuoja savo vaidmenį organizacijoje.

CERN lietuviai tiria dalelių fiziką, tobulina technologijas, kuria detektorius

„Lietuva, kaip jūrinė valstybė, žino, kaip svarbu laikyti ranką ant laivo vairo. Bet kuri valstybė, tapusi CERN dalimi, tampa vairininke, formuojančia savo vaidmenį ir darančia įtaką laivo kursui“, – tvirtino prof. E. Rabinovici.

CERN Lietuvoje atstovauja trijų universitetų konsorciumas, kuriam priklauso VU, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šio konsorciumo paskirtis yra koordinuoti visas veiklas, susijusias su CERN Lietuvoje. Pagrindinė konsorciumo veikla – moksliniai tyrimai, tačiau vykdoma ir daug kitų veiklų.

„Viena jų – švietimas: organizuojame kursus tiek moksleiviams, tiek doktorantams. Be to, konsorciumas dalyvauja ir komercinėse veiklose, kad CERN atradimai greičiau pasiektų visuomenę per įvairias paslaugas ir produktus. Šiuo metu konsorciume dirba apie 40 Lietuvos mokslininkų, tiriančių dalelių fiziką, kuriančių detektorius ir medžiagas jiems, tobulinančių jau sukurtą įrangą ir tyrimų metodus. Taip pat mūsų gydytojai dirba su hadronų terapija – tiria, kaip didelės energijos dalelės galėtų būti pritaikytos gydant onkologines ligas. Tai nauja ir greitai besivystanti medicinos sritis“, – patikslino VU fizikas, CERN konsorciumo Lietuvoje vykdantysis direktorius prof. Ramūnas Aleksiejūnas.

VU ir konsorciumas kartu toliau planuoja plėtoti jau vykdomas esmines veiklas – pradėtus mokslinius tyrimus ir eksperimentus, be to, deda bendras pastangas, kad atrastos žinios būtų kuo geriau pritaikomos švietime, populiarinant dalelių fiziką ir STEM (angl. Science, technology, engineering, and math) veiklas.

„Organizuojame ir planuojame renginius visuomenei, VU Fizikos fakultetas organizuoja neakivaizdinę jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“, kurioje dirbama su mokiniais tiesiogiai. Taip pat skiriame daug dėmesio ir darbui su studentais, organizuojame jiems stažuotes. Be to, vyksta ir mokymai mokytojams, demonstruojame, kaip CERN tyrimus galima pritaikyti mokymo procese“, – vardijo prof. R. Aleksiejūnas.

Dešinėje – prof. Ramūnas Aleksiejūnas

Europos mokslininkai, susivieniję dėl bendro tikslo

Pasak CERN tarybos prezidento, šaltojo karo metais SSRS ir JAV varžėsi, kurie pirmieji pasieks Mėnulį, siekdami įrodyti, kuri visuomenės santvarka yra naudingiausia žmonijai. Šiame kontekste CERN ir jame pasiekti dalelių fizikos rezultatai yra tikras perlas Europos karūnoje.

„Europiečiai dirba kartu, ir tai yra CERN. Buvimas organizacijoje leidžia parodyti gražiausius žmogiškumo aspektus. CERN susitinka skirtingų kultūrų žmonės, kurie galbūt niekada nesutars, kuris krepšinio klubas geriausias, tačiau kartu jie galės naudotis aukščiausiomis technologijomis ir vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, vienijami bendro tikslo“, – sakė prof. E. Rabinovici.

Jo teigimu, buvimas CERN Lietuvai reiškia ir technologines galimybes. Technologijų priešakyje atsidūrę organizacijos nariai gali į jas pažvelgti, jų išmokti ir tobulinti. Be to, CERN dirbantys žmonės turi itin aukštą kvalifikaciją, todėl jie naudingi visai ekonomikai.

Nuo magnetinio rezonanso iki pasaulinio žiniatinklio

CERN – milžiniška organizacija, kurios mokslininkai yra pasklidę po visą pasaulį. Taip pat yra ir Lietuvoje. Mokslininkai, susiję su CERN veikla, dirba įvairiose šalies vietose, o konsorciumas šiuos mokslininkus koordinuoja ir jungia. Konsorciumo Lietuvoje mokslininkai aktyviai bendradarbiauja tiek tarpusavyje, tiek su CERN mokslininkais pasaulyje.

„Jei prisimintumėte tyrimus, pradėtus CERN organizacijos įsikūrimo pradžioje, jų rezultatas – tokios medicininės diagnostikos priemonės kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, be kurių neapsieina nė viena moderni ligoninė. Taigi fizika ir medicina žengia koja kojon, o CERN ir kituose centruose atliekami dalelių detektorių patobulinimai nuolat skatina naujus medicininių vaizdų kūrimo pokyčius“, – komentavo prof. E. Rabinovici.

CERN tarybos prezidento nuomone, kitas svarbaus atradimo, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti savo civilizacijos, autorius taip pat dirbo CERN: „Tai – „www“ protokolas. Šių tyrimų užuomazgos – JAV kariuomenėje. Vėliau siekdami kuo efektyvesnės globalios komunikacijos bendradarbiavo daug eksperimentinių grupių iš įvairių šalių, kol 1989 m. britų mokslininkas Timas Bernersas-Lee būtent CERN atrado pasaulinį žiniatinklį (angl. The World Wide Web).“

Pagrindinis tyrimų variklis – smalsumas

Vis dėlto prof. E Rabinovici pabrėžė, kad kasdienis pritaikymas nėra pagrindinė CERN dirbančių mokslininkų motyvacija. Jo manymu, šiandien svarbiausi atradimai yra fundamentinėse srityse: susiję su silpnąja w ir z bozonų sąveika, Higso bozono dalelės atradimu ir kt.

„CERN vadovaujamės šūkiu – atskleisti geresnę žmonijos pusę. Manau, labai svarbu, kad žmonės mokėtų dirbti kartu, kad gautų žinių ir jomis pasidalintų su visuomene. Kita vertus, pagrindinis variklis, skatinantis CERN atliekamus mokslinius tyrimus, yra smalsumas – išsiaiškinti pagrindinius gamtos dėsnius. Žinoma, niekas nežino, gal vieną dieną ir jie taps kasdienybės dalimi“, – sakė prof. E. Rabinovici.

Vilniaus universitetas vėl kvietė Lietuvos pedagogus dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ finansuojamose modulių studijose ir įgyti teisę mokyti gamtos mokslų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. 

Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01„PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2. 

2022-2023 mokslo metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu vykdė papildomąsias studijas ir išleido antrą absolventų laidą. Dalyko pedagogikos bakalauro studijų programos fizikos mokomojo dalyko modulį sėkmingai baigė net 11 mokytojų iš visos Lietuvos. Naujiems mokytojams šiandien įteikti specialūs pažymėjimai. Šias studijas baigę VU Fizikos fakulteto atstovai įgijo dalyko žinių, gebėjimų ir, remiantis Pedagogų rengimo reglamentu, teisę dirbti ugdymo įstaigose fizikos mokytojais.  

VU džiaugiasi sąmoningu pedagogų pasirinkimu praplėsti savo kvalifikaciją ir tapti fizikos mokytojais. Mokytojus sveikino ir pažymėjimus įteikė VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius, studijų prodekanė doc. dr. Olga Rancova ir modulio dėstytojos doc.Vidita Urbonienė ir doc. Edita Palaimienė. 

Prie mokytojų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo VU Fizikos fakulteto docentė Vidita Urbonienė, kuri organizavo fizikos mokomojo dalyko modulio studijas, subūrė dėstytojų komandą ir visus metus globojo papildomųjų studijų dalyvius. Dėstytojų komandą sudarė kvalifikuoti Fizikos fakulteto dėstytojai: doc. dr. fizikos mokytoja ekspertė Aušra Kynienė, fizikos mokytojo kvalifikaciją turinčios doc. dr. Edita Palaimienė ir doc. dr. Vidita Urbonienė, taip pat doc. dr. Edita Stonkutė, dr. Valdas Jonauskas ir lekt. Jolanta Jurkienė.