Sidebar

Jau 2018 m. Europoje pradėjo veikti unikali ekstremalios šviesos infrastruktūra (angl. Extreme Light Infrastructure, ELI), kainavusi 850 mln. eurų. Ją kuria 40 mokslo ir verslo institucijų, tarp kurių ir Lietuvos lazerinė įmonės bei universitetai.

Itin galingi lazeriai per penkerius metus buvo sumontuoti trijose Rytų Europos valstybėse: Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Galingiausių pasaulyje lazerių centrai planuojama, taps vieta tarpdalykiniams tyrimams naudojant lazerių spinduliuotę ir jos generuojamą antrinę radiaciją.

Kaip kilo lazerinės megainfrastruktūros sukūrimo idėja?

2021 m. pradėjo veikti kita Europos mokslinė megainfrastruktūra ELI-ERIC (Extreme Light Infrastructure – European  Research Infrastructure Consortium). ELI projekto idėja kilo Europos mokslininkams, dirbusiems lazerių fizikos srityje ir siekusiems konsoliduoti nuo 2004 m. veikusį didelių nacionalinių lazerių infrastruktūrų tinklą LASERLAB EUROPE. 2005 m., plėtodamas šią idėją profesorius Gérard Mourou (2018 m. kartu su  Donna Strickland apdovanotas Nobelio fizikos premija), pirmąkart pasiūlė tuo metu iš pirmo žvilgsnio fantastiškai atrodžiusį planą kurti lazerius, generuojančius 10 ar net 100 petawatų (PW) galios šviesos pluoštus (petawatas atitinka 1015 vatų (W) arba milijardą megavatų (MW)). Per kelis metus šis planas buvo patvirtintas ir 2008 m. prasidėjo parengiamoji 3 metų trukmės ELI fazė, kurios metu, vadovaujant prof. G. Mourou, daugiau nei 100 mokslininkų iš 13 šalių parengė taip vadinamą Baltąją ELI knygą, kurioje buvo išanalizuotos mokslinės-techninės problemos, susijusios su petavatinių lazerių kūrimu, veikimu ir potencialiais jų taikymais. Tuo pat metu buvo sprendžiamos ir biurokratinės problemos (įkurtas ELI konsorciumas bei patvirtintos šalys, kuriose bus galingiausi pasaulio lazeriai). Taip 2011-2019 metais lygiagrečiai Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje buvo pastatyti trys lazerinių tyrimų centrai.

Visi trys lazeriai galingi, bet tyrimų kryptys skirtingos

Nors šiuose trijuose lazerinių tyrimų centruose buvo instaliuoti didelės galios lazeriai ir jų parametrai, numatomos tyrimų kryptys yra skirtingos. Čekijoje Dolní Břežany vietovėje netoli Prahos jau sukurta infrastruktūra ELI Beamlines specializuojasi galingų impulsinių antrinių radiacijos ir dalelių šaltinių vystyme bei jų taikymuose tarpdiscipliniuose molekulių, biomedicininių ir medžiagų moksluose, plazmos fizikoje ir net laboratorinėje astrofizikoje. Be to, šiame mokslo centre turimi didelės galios ir didelio pasikartojimo dažnio lazeriai bus naudojami netiesinių kvantinės elektrodinamikos reiškinių tyrimui. Be šių fundamentinių mokslinių tyrimų, ELI Beamlines lazeriai jau naudojami ir praktinėms elektronikos bei medžiagų inžinerijos problemoms spręsti. Pavyzdžiui, naudojant lazeriu pagreitintus protonus, labai tiksliai nustatoma įvairių medžiagų elementinė sudėtis (nuo natrio iki urano). Tai ypač svarbu, tiriant senų meno kūrinių autentiškumą ir aplinkos užterštumą. Be to, tokių protonų pluoštu kartu su trumpais lazerio impulsais apšvitinus bandinius, galima labai tiksliai kontroliuoti ir valdyti jų temperatūrą ir slėgį, kas leidžia gaminti tokius įvairių medžiagų nanokristalus, kurių kitais būdais pagaminti neįmanoma.

 1 pav

1 pav. Vienas iš petavatinių ELI-Beamlines lazerių L3-HAPLS (High repetition rate Advanced Petawatt Laser System – Didelio pasikartojimo dažnio pažangi petavatinė lazerinė sistema). ELI-ERIC nuotr.

Tuo tarpu Vengrijoje Šegede (Szeged) esantis ELI Atosekundinių šviesos impulsų šaltinis (ALPS, angl. Attosecond Light Pulse Source) specializuojasi itin sparčių reiškinių dinamikos tyrimuose, registruojant momentines atosekundžių (10-18s trukmės, t.y. vienos milijardinės milijardinės sekundės dalies) elektronų būsenų „nuotraukas“ atomuose, molekulėse, plazmoje ir kietuosiuose kūnuose. Tai, kad toje pačioje infrastruktūroje kartu su minėtais antriniais impulsų šaltiniais yra ir naujausi supergalingi lazeriai, atveria unikalias nereliatyvistinių ir net reliatyvistinių šviesos ir visų keturių materijos būsenų sąveikų tyrimų su beprecentine atosekundine laikine skyra galimybes. Be abejo,  ELI ALPS esanti aparatūra bus naudojama ir praktinėms problemoms spręsti, įskaitant saulės elementų tobulinimą, radiobiologinius, dirbtinės fotosintezės bei didelės galios fotoninių sistemų tyrimus.

 2 pav

2 pav. Teravatinis ELI-ALPS lazeris SYLOS (Single Cycle Femtosecond high intensity laser system – Vieno ciklo femtosekundinė didelio intensyvumo lazerinė sistema), veikiantis pagal lietuvių sukurtą parametrinio šviesos stiprinimo technologiją ir pagamintas lietuviškų įmonių „EKSPLA“ ir „Light Conversion“ konsorciumo. ELI-ERIC nuotr.

Kol kas dar testuojamas Branduolio fizikos (angl. Nuclear physics, NP) centras Rumunijoje (Magurele) specializuosis su lazeriais susijusios branduolio fizikos tyrimuose. Ši sistema bus naudojama šiuolaikinės fundamentinės ir branduolio fizikos bei astrofizikos eksperimentams, o taip pat ir atominėje energetikoje naudojamų medžiagų bei radioaktyvių atliekų tvarkymui.

 3 pav 1

3 pav. Bendras ELI NP centro vaizdas. ELI-ERIC nuotr.

Bendras šių trijų ELI ERIC centrų plotas yra beveik 93 tūkstančių kvadratinių metrų, o juose dirba daugiau kaip 780 mokslininkų, technikų, inžinierių ir pagalbinių bei administracijos darbuotojų, keli ir iš Lietuvos.

Ultragalingų lazerių veikimo principai

Šie trys naujai sukurti lazerinės infrastruktūros centrai suteiks (ir jau teikia) galimybę mokslininkams bei inžinieriams iš viso pasaulio naudotis lazerinėmis sistemomis, generuojančiomis galingus ir itin trumpus impulsus. Šiuo metu pasaulyje nėra analogų tokių parametrų sistemoms, įskaitant lazerio impulsų galią, kuri, kaip jau minėta, greitai sieks 10 PW, o tai yra galia, lygi maždaug 10 % Saulės galios krintančios į Žemę arba tūkstantį kartų daugiau, nei visų pasaulio elektrinių generuojama galia. Tokios didelės galios pasiekiamos santykinai ne itin didelę lazerio impulsų energiją sukoncentruojant į itin trumpus femtosekundinės (10-15 s) ar net atosekundinės trukmės šviesos impulsus.

Tai nėra paprastas uždavinys, nes įprastais metodais didinant tokių trumpų impulsų galią, kai impulsai tiesiog sklinda juos stiprinančiose medžiagose, stiprinamos šviesos intensyvumas ir, atitinkamai jos elektrinio lauko stiprumas, greitai tampa toks didelis, kad tiesiog suardo tas medžiagas. Paprastą, bet efektyvų šios problemos sprendimą jau minėtas profesorius Gérard‘as Mourou pasiūlė 1985 m. Jis su kolege pademonstravo tokį ultratrumpų lazerio impulsų stiprinimo metodą, kai lazerio impulsai gali būti sustiprinti šimtus ar net tūkstančius kartų, o juos stiprinančios medžiagos nepažeidžiamos. Greitai paaiškėjo, kad šis išradimas sukėlė tikrą revoliuciją didelės smailinės galios ultratrumpų impulsų lazerių kūrime. Stiprindami lazerio impulsus,  G. Mourou ir D. Strickland pasinaudojo tuo, kad ultratrumpi (femtosekundiniai ar dar trumpesni) lazerio impulsai turi labai platų dažnių spektrą, todėl, prieš pradėdami stiprinimą, jie tuos impulsus išplėsdavo laike taip, kad skirtingų dažnių šviesos komponentės sklisdavo ne kartu, o atitinkamai pavėlintos ar paankstintos impulso centrinės dalies atžvilgiu. Tokiu būdu femtosekundinės trukmės impulsus galima transformuoti į tūkstančius ar net daugiau kartų ilgesnius lazerio impulsus, o tokie impulsai atitinkamai turi daug mažesnius šviesos intensyvumus ir elektrinio lauko stiprumus. Taigi, vietoje to, kad stiprintų labai trumpus ir aukšto intensyvumo lazerio impulsus, G. Mourou ir D. Strickland stiprindavo dirbtinai pailgintus lazerio impulsus, kurie stiprinančiose medžiagose net ir daug kartų sustiprinti sklisdavo jų nepažeisdami. Po to būdavo atliekama atvirkštinė tokių ilgų, bet sustiprintų impulsų transformacija – jie vėl būdavo suspaudžiami iki pradinės trukmės. Pasirodo, kad impulsus prailginti, o po to sustiprinus vėl suspausti iki pradinės trukmės galima naudojant paprastas difrakcines gardeles, kurių optinio pažeidimo slenkstis paprastai yra daug aukštesnis nei įprastinių lazerio spinduliuotę stiprinančių medžiagų (4 pav.).

 4 pav

4 pav. Principinė ultratrumpų lazerio impulsų stiprinimo schema. Adaptuota iš ELI-ERIC archyvo.

Lietuviai patobulino Nobelio premija apdovanotą technologiją

Nors prof. G. Mourou pasiūlytas ultratrumpų lazerio impulsų stiprinimo metodas sukėlė tikrą proveržį lazerių fizikoje, gana greitai pasirodė silpnoji tokių sistemų vieta – lazeriniai stiprintuvai, kurie yra labai specifiniai prietaisai, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, kaip ir kieto kūno lazeriai, veikia tik tam tikrų bangų ilgių diapazonuose, o ir galinčių šviesą stiprinti medžiagų nėra daug. Be to, daug kartų stiprinant silpną signalą, tokie stiprintuvai siaurina jo spektrą, todėl sustiprintų lazerio impulsų nebeįmanoma suspausti iki pradinės trukmės. Todėl dar 1992 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vadovas profesorius Algis Petras Piskarskas pasiūlė ir kartu su Audriumi Dubiečiu bei Gediminu Jonušausku pademonstravo tokių impulsų stiprinimo galimybę tam naudojant taip vadinamą parametrinio šviesos stiprinimo (PŠS) reiškinį. Pats profesorius su kolegomis parametrinę šviesos generaciją ir stiprinimą tyrė nuo pat savo darbo pradžios Vilniaus universitete 1968 m., todėl puikiai žinojo, kad naudojant PŠS galima išvengti stiprinamų impulsų spektro siaurėjimo, o ir stiprinti galima praktiškai bet kokio bangos ilgio šviesą. Ir jo prielaidos pasitvirtino – PŠS metodas tapo bene svarbiausiu Lietuvos mokslininkų indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą, nes būtent jis naudojamas daugelyje pasaulinių mokslo centrų jau tris dešimtmečius kuriant itin trumpus ir galingus šviesos impulsus generuojančias  lazerines sistemas. Ne išimtis ir ELI. Visuose trijuose ELI centruose jau veikia ar numatoma vystyti lazerines sistemas, naudojant ne tik prof. G. Mourou, bet ir prof. A. Piskarsko pasiūlytas technologijas.

Maža to, prof. A. Piskarsko išplėtotos PŠS technologijos didžiausioms Lietuvos lazerių įmonėms „Light Conversion“ ir „Ekspla“ komerciniu pagrindu leido įsijungti į ELI infrastruktūros plėtrą. Visuose ELI centruose veiksiantys išskirtinių parametrų ir galios lazeriai yra sukurti ir pagaminti šių įmonių konsorciume.

Taigi, prie ELI infrastruktūros vystymo svariai prisidėjo ne tik Lietuvos mokslininkai bet ir lazerių įmonės. Be to, kartu su Čekija, Vengrija ir Italija, Lietuva yra ELI ERIC steigėja, kas dar kartą patvirtina jau daugeliui žinomą faktą, kad Lietuva – ne tik krepšinio, bet ir lazerių šalis.

Galingi lazeriai – ir vėžio gydymui, ir aplinkosaugai

ELI centruose sumontuotų ir dar kuriamų galingų lazerių taikymo sritys – labai plačios. Aukštų parametrų elementarių dalelių pluoštus ir ekstremalią elektromagnetinę spinduliuotę galima naudoti ne tik moksliniams ir pramoniniams tyrimams, bet ir medicinoje. Protonų ir sunkiųjų jonų taikymas vėžio gydymui turi daugybę privalumų, lyginant su radioterapija, kai naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė. Visų pirma, dalelių pluoštai vėžines ląsteles gali efektyviai naikinti tokiose vietose, kurios sunkiai pasiekiamos įprastiniais chirurgų instrumentais arba ten, kur jonizuojanti spinduliuotė gali pažeisti sveikus aplinkinius audinius (smegenų augliai, sritys prie stuburo, akys ir pan.). Antra,  rentgeno ar gama spinduliuotė labai greitai silpnėja, sklisdama audiniuose ir todėl neišvengiamai pažeidžia išorinius jų sluoksnius, jei auglys yra kažkur giliau, o protonų ir jonų poveikis yra visiškai priešingas. Tinkamai parinkus jų energiją, piktybinės ląstelės giliai audinyje gali būti visiškai sunaikintos, praktiškai nepažeidžiant sveikų auglio paviršiuje esančių ląstelių. Šis vėžio gydymo būdas sparčiai populiarėja. Pasaulyje jau yra dešimtys gydymo centrų, kuriuose ši metodika jau taikyta dešimtims tūkstančių pacientų, šimtai jų pilnai pasveiko, tačiau tolesnį jo vystymąsi stabdo pigių ir efektyvių protonų jonų pluoštų šaltinių trūkumas.

Kita galingų lazerių taikymo sritis, turinti ypatingą svarbą yra aplinkosauga, o tiksliau – radioaktyvių atliekų utilizavimas. Tai gali būti atliekama ne tik tokias medžiagas šimtus, o gal ir tūkstančius metų saugant hermetiškose talpose, bet ir itin radioaktyvių izotopų atomus verčiant į ne tokius  radioaktyvius ar visiškai stabilius, t. y., juos transmutuojant. Iki šiol tokias transmutacijas atlikti buvo galima tik branduolinius reaktorius papildžius  dideliais elementarių dalelių greitintuvais, o tai ir labai brangu, ir neefektyvu. Iš kitos pusės, jau kelis dešimtmečius buvo žinoma, kad didelio intensyvumo lazerio spinduliuotė taip pat gali modifikuoti atomų struktūrą, tačiau tik atsiradus ultragalingiems ELI lazeriams, ši technologija tapo komerciškai įmanoma. 2021 m. grupė ELI ALPS mokslininkų pademonstravo, kad ultratrumpų lazerio impulsų laukuose greitinant deuterio jonus, net vieno lazerio šūvio metu galima gauti tūkstančius kontroliuojamų parametrų neutronų, kurie gali inicijuoti itin efektyvią izotopų transmutaciją ir tokiu būdu nukenksminti radioaktyvias atliekas. Siekdami toliau plėtoti šią technologiją ir ją komercializuoti šiam darbui apsijungė Šegedo universiteto (Vengrija), Paryžiaus Politechnikos universiteto (École Polytechnique) ir Kalifornijos korporacijos Tri Alpha Energy (TAE) atstovai. Planuojama, kad artimiausiu metu šių technologijų pagrindu bus galima gaminti brangius specifinius izotopus, naudojamus medicinoje.

Stiprus elektrinis laukas gali suardyti net vakuumą

Be komercinės naudos galingi lazeriai taip pat yra nepakeičiami fundamentalaus mokslo vystymęsi ir jo teorijų tikrinime. Vienas ryškiausių pavyzdžių, taip vadinamas, Švingerio (Shwinger) efektas. Tai – iš kvantinės elektrodinamikos teorijos sekanti išvada, kad ekstremaliai stiprus elektrinis laukas gali suardyti net vakuumą, iš jo išplėšdamas elektrono-pozitrono poras. Praktiškai šis reiškinys gali vykti nebent tolimajame kosmose, pavyzdžiui, neutroninėse žvaigždėse, nes tam elektrinio lauko stiprumas turi viršyti ar bent būti artimas taip vadinamai Švingerio ribai – maždaug 1018 V/m. Tai milžiniškas elektrinio lauko stiprumas, kurio pasiekti neįmanoma, naudojant net pačius įmantriausius prietaisus, žinoma, išskyrus lazerius, nes gerai sufokusavus ultratrumpus petavatinio lazerio impulsus, kaip jau buvo minėta, galima pasiekti net 1023–1024 W/cm2 šviesos intensyvumą.

Elektrinis laukas tokiuose impulsuose vis tiek dar toli nuo Švingerio ribos, kuri atitiktų 1029 W/cm2 šviesos intensyvumą, tačiau jau dabar pasiekiami 1020–1022 W/cm2 leidžia atlikti visą eilę su šiuo efektu susijusių eksperimentų, pavyzdžiui, tirti netiesines kvantinio vakuumo savybes ir jame vykstančią fotonų sąveiką, nors klasikinės elektrodinamikos požiūriu vakuume fotonai sklinda nesąveikaudami. Šie eksperimentai ne tik padės toliau vystyti kvantinę elektrodinamiką, bet ir pagilins supratimą apie Visatos sandarą, patikrins ir patikslins daugelį teorijų, aprašančių žvaigždžių formavimąsi ir kitus kosmose vykstančius reiškinius.

Jeigu viskas klostysis sėkmingai, ELI projekto rezultatai gali padėti mokslininkams atsakyti į klausimus, kodėl Visatoje dominuoja medžiaga, o antimedžiagos nėra? Kokia tamsiosios energijos ir medžiagos sudėtis? Kalbant apie praktinius taikymus, energetikams tai leis sukurti radioaktyviųjų atliekų neutralizavimo technologijas, o medikams pasiūlys efektyvesnius spindulinės terapijos metodus.

 

VU Fizikos fakulteto diplomų įteikimo šventė 2023 m. absolventams.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2023 m. birželio 21 d. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius).

14:00 val. Bakalauro diplomų įteikimas.

15:30 val. Magistro diplomų įteikimas.

Renginio viršeliai kopija 1

 

VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinskas jau daugiau nei dešimtmetį dirba su jonizuojančia spinduliuote, dėsto Radiacinės ekologijos ir saugos kursą, kalbinamas viešoje erdvėje įvairiomis fizikinėmis temomis. Ši kartą R. Dobužinskui teko sudalyvauti tiesioginiame eteryje "Laba diena, Lietuva" su Guoda Pečiulyte. Buvo diskutuojama apie Kachovkos hidroelektrinės katastrofą ir Fizikos fakulteto darbuotojas aptarė Zaporožės atominei elektrinei kylančias grėsmes.

Laidą galite pažiūrėti LRT mediatekoje (2023-06-06, tema nuo 17 min).

thumbnail R.D.1

Apdovanoti studentų mokslinių darbų konkurso „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ laimėtojai, pristatę darbus tvarios energetikos, klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos išteklių temomis. Energetikos ministerijos organizuojamame konkurse šiemet iš viso dalyvavo 11 darbų, iš kurių buvo išrinkti trys geriausi.

Tarp laimėtojų pateko ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studento Luko Krivicko baigiamasis bakalauro studijų darbas apie aplinkos energijos kaupimo metodų analizę – darbo idėja buvo sukonstruoti prietaisą, kuris sukaupia aplinkoje sklindančių elektromagnetinių bangų energiją ir ją paverčia į elektros energiją, tinkamą itin mažai energijos vartojančių prietaisų maitinimui.

„Pačią darbo idėją pasiūlė „Teltonika“, ji man pasirodė įdomi dėl inovatyvumo ir iššūkių elektronikos srityje. Svarbu kalbėti apie tai, kaip Lietuva gali vėl tapti energetiškai nepriklausoma“, – įsitikinęs darbo autorius.

Konkurso laureatams skirta 500 eurų vertės piniginė premija. Šiais metais planuojama skelbti dar vieną studentų darbų konkursą. 

Visą naujieną skaitykite čia: https://bit.ly/3OjsRiL

22859 59fc1e979f93e4c0d006bbf8bcfbd3d4

2023 m. gegužės 15 d., PIRMADIENĮ, 10 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame rekordinių parametrų lazerio SYLOS3 pristatyme. Renginio trukmė – 1 val. 30 min.

REGISTRACIJAhttps://forms.gle/MQdpRrcmFwbsTMrB7

lazerissylos3

Lietuvos lazerių gamintojai suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos didelio intensyvumo 15 TW (teravatų) (1 TW = 10^12 W) galios lazerinę sistemą.

Tai – vienintelė tokiųįspūdingų parametrų sistema pasaulyje.

Unikalūs SYLOS3 parametrai – didelis dažnis, pikinė galia ir stabilumas – padės mokslininkams atlikti eksperimentus, kurių iki šiol negalėdavo atlikti dėl esamųįrankių ribotumo.
Pagrindin
ės kryptys (rentgeno spindulių tyrimai, 4D vaizdinimas, dalelių greitinimas), kuriose dirbama su SYLOS3, padės išspręsti šiuolaikiniam tyrėjui kylančius iššūkius pramonės, gyvybės mokslų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse.

 

RENGINIO PRANEŠĖJAI:

Screenshot 2023 05 12 at 12.14.39

PLAČIAU APIE RENGINĮ FacebookVieno galingiausio pasaulyje lazerio SYLOS3, sukurto Lietuvoje, pristatymas

Lazerių ir jų sistemų gamybos įmonė „Light Conversion“ kartu su akademiko prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) šeima skyrė 200 tūkst. Eur paramą Vilniaus universiteto (VU) fondui. Mecenatų prašymu, paramos lėšos suformavo vardinį prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondą, iš kurio investicijų grąžos kasmet bus išmokamos prof. A. P. Piskarsko vardo stipendijos lazerinės fizikos mokslo talentams.

Lietuvos lazerių tėvu vadinamas vienas žymiausių šalies mokslininkų prof. A. P. Piskarskas stipriai prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva vadinama lazerių šalimi. Profesorius skyrė daug dėmesio aukštųjų technologijų plėtros strategijai, siekė užtikrinti tarptautinį Lietuvos lazerių pramonės konkurencingumą. Lietuviški lazeriai šiandien eksportuojami į daugiau kaip 40 valstybių. Ši sėkmė nebūtų įmanoma, be prof. A. P. Piskarsko ir jo mokinių indėlio į lazerių mokslą.

„Be pasaulinio lygio mokslo ir verslo kūrimo, profesorius aktyviai palaikė ir pirmojo Lietuvoje universitetinio neliečiamojo kapitalo fondo idėją. 2016 m. atstovaudamas įmonei „Light Conversion“, prof. A. P. Piskarskas pasirašė VU fondo steigimo sutartį. Profesorius buvo aktyviai įsitraukęs į VU fondo veiklą, patardavo svarbiausiais strateginiais klausimais. Džiaugiuosi, kad „Light Conversion“ ir Piskarskų šeima tęsia profesoriaus pradėtus darbus“, – sako VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Anot VU fondo direktoriaus, naujai įkurto subfondo lėšos bus investuojamos bendrai su esamu VU fondo kapitalu, kurio vertė po naujos paramos išaugo iki 3,6 mln. Eur. Pagerbiant šviesaus atminimo profesorių, iš uždirbtos investicijų grąžos VU Fizikos fakulteto lazerių mokslo talentams kasmet bus išmokamos vardinės prof. A. P. Piskarsko stipendijos, finansuojamos kitos mokslinės veiklos Vilniaus universitete.

 

Piskarskasdidelefoto1024x658

2022 m. OPCPA švenčia 30-ąsias metines, todėl šio straipsnio autoriai, habil. dr. Audrius Dubietis ir dr. Aidas Matijošius, dalijasi savo požiūriu į šiuos įdomius pokyčius iš istorinės ir technologinės perspektyvos, išsamiai aprašydami stalinių OPCPA sistemų būklę, aptardami svarbius mokslinius ir technologinius aspektus, projektavimo koncepcijas, eksploatacines savybes ir vis platesnį praktinį pritaikymą įvairiose itin spartaus mokslo srityse.

Pranešimas paskelbtas „EurkAlert!“: https://www.eurekalert.org/news-releases/968035

 

Low Res 1.jpg

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad Centrinės rinkimų komisijos posėdyje patvirtintas naujas VU Senato narys – Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto prof. dr. Justinas Čeponkus. 

Pakartotiniame balsavime dalyvavo 84 rinkėjai, visi balsavo „už“.

VU Fizikos fakulteto rinkimų komisija

Kviečiame į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto magistrantūros programų pristatymą! 

Balandžio 26 d., 17:00 val. kviečiame susitikti Fizikos fakulteto studentų „Chill room“ (poilsio erdvė netoli Didžiosios fizikos auditorijos).

Šio susitikimo metu galėsite sužinoti viską apie VU Fizikos fakulteto magistrantūros studijų programas. Programų atstovai pristatys studijų privalumus bei supažindins su galimybėmis.

Viso pristatymo metu galėsite užduoti jums rūpimus klausimus ir sužinoti viską apie magistrantūros studijas Fizikos fakultete!

Apie kokias magistrantūros studijų programas galėsi sužinoti?

✓ Elektronika ir telekomunikacijų technologijos

✓ Gyvybės ir cheminė fizika

✓ Lazerinė fizika ir optinės technologijos

✓ Lazerinė technologija

✓ Fotonika ir nanotechnologijos

✓ Teorinė fizika ir astrofizika

Daugiau informacijos apie visas VU Fizikos fakulteto magistrantūros programas rasite čia: https://www.ff.vu.lt/stojantiesiems/magistranturos-studiju-programos

Iki pasimatymo!

ff magistr 23 psl 01 min

Kviečiame dalyvauti geriausių bakalauro baigiamųjų darbų konkurse – už geriausius darbus bus paskirtos vardinės stipendijos!

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus. 2023 m. bus skirtos dvi 500 Eur stipendijos. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. 

UAB „TELE 2“ vardinė stipendija

UAB „TELE 2“ vardinė skiriama už geriausius bakalauro baigiamuosius darbus telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje. 2023 m. bus skirta 500 Eur stipendija. Pretenduoti į stipendiją gali studentai už bakalauro baigiamąjį darbą gavę įvertinimą „puikiai“. 

Pretendentai į stipendiją turi užpildyti prašymą ir atsiųsti el.p.  iki 2023 m. birželio 13 d. 

289845330 5245341378893425 8493090264002582307 n

VU FF rinkimų komisija informuoja, kad Senato nario rinkimai laikomi neįvykusiais, nes balsavo 104 rinkėjai, o tai mažiau, negu du trečdaliai fakulteto rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyks 2023 m. balandžio 19 d. 9-15 val. ir balandžio 20 d. 9-15 val. Fizikos fakultete, 202 aud. (Saulėtekio al. 9, III r.)

Kviečiame ateiti balsuoti.

VU FF rinkimų komisijos pirmininkas

doc. dr. Kazimieras Glemža

Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva, 2020 m. Fizikos fakultete buvo  įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija. Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus, aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje, darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.

2023 metais dr. Igno Končiaus vardinė stipendija paskirta antro kurso Aukštųjų technologijų fizikos ir verslo programos studentui Erikui Tarvydui. Erikas puikiausiai atitinka Vydūno jaunimo fondo skatinamas pilietiškas ir visuomenei naudingas veiklas – jis yra Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoris, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties savanoris, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Fizikos fakultete narys ir kuratorius, FiDi organizacinio komiteto narys, be viso to, puikiai studijuojantis studentas. Visose veiklos srityse Erikas yra empatiškas, atsakingas, rūpestingas, bendruomeniškas.

Erikas Tarvydas

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Mantas Šimėnas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Tarptautinės elektronų paramagnetinio rezonanso draugijos (angl. International EPR (ESR) Society)  įsteigtą Johno Weilo jaunojo tyrėjo premiją. Apdovanojimas įteiktas už ryškius pasiekimus elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijos taikymuose, įvairių medžiagų tyrimuose ir eksperimentinės EPR metodologijos plėtojimą.

„Labai džiaugiuosi gavęs šį apdovanojimą, kuris skiriamas kasmet nuo 1994 m. vienam jaunam tyrėjui už išskirtinius pasiekimus EPR srityje. Apdovanojimą skiria tarptautinė EPR draugija, o nugalėtoją iš būrio nominuotųjų išrenka komisija, sudaryta iš patyrusių EPR tyrėjų. Greta asmeninio įvertinimo šis apdovanojimas taip pat atspindi mūsų institute vykdomų tyrimų svarbą pasauliniu mastu“, – teigia dr. M. Šimėnas.

Apdovanojimas dr. M. Šimėnui buvo įteiktas kovo 27–30 d. Jungtinės Karalystės Lidso mieste vykusios Karališkosios chemijos draugijos organizuotos 56-osios tarptautinės  elektronų sukinių rezonanso (RSC-ESR) konferencijos (angl. The 56th Annual International Meeting of the ESR Spectroscopy Group) metu.

Mokslininkas šioje konferencijoje skaitė kviestinį pranešimą apie savo pasiekimus EPR srityje, susijusius su naujos kriogeninių mikrobangų stiprintuvų metodikos sukūrimu ir pritaikymu EPR spektroskopijoje.

„EPR spektroskopija yra plačiai naudojamas įrankis, leidžiantis tirti elektronų sukinius įvairiose sistemose nuo baltymų struktūrų iki kvantinių technologijų. Šiuo metu siekiama pritaikyti EPR tirti itin mažiems sukinių kiekiams, o tai reikalauja išskirtinių EPR įrangos patobulinimų. Mūsų grupė yra kriogeninių mikrobangų stiprintuvų pritaikymo EPR tyrimuose pradininkai, o šie stiprintuvai leidžia sutrumpinti eksperimentų laiką iki 100 kartų. Tokie patobulinimai atveria naujus kelius biocheminių, kietojo kūno bei kvantinių sistemų EPR tyrimuose. Ateityje šie patobulinimai leis matuoti itin mažą baltymų kiekį ar elektronų sukinius, implantuotus į medžiagas, skirtas kvantinėms technologijoms“, – tyrimų lauką pristato dr. M. Šimėnas.

IMG 3586 min 2

Balandžio 18-21 dienomis vyks 66-oji tarptautinė fizikos bei gamtos mokslų studentų konferencija „Open Readings 2023“. 

Konferencijoje dalyvaus virš 350 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Jaunieji mokslininkai pristatys savo atliktus tyrimus trylikoje gamtos mokslų ir technologijų sričių. Taip pat dalyviai bei klausytojai turės progą pasiklausyti septynių kviestinių lektorių iš Vokietijos, Amerikos, Švedijos ir kitų pasaulio universitetų. Pasauliniu lygiu pripažinti mokslininkai dalinsis savo žiniomis kvantinės optomekanikos, epidemiologijos, organinės optoelektronikos, astrofizikos, lazerių ir kitose srityse. 

Viena iš kviestinių konferencijos lektorių – prof. dr. Maria Abrahamsson iš Chalmers technologijų universiteto, Švedijos. Šiuo metu mokslininkė specializuojasi fotoelektrochemijos srityje. Kartu su savo moksline grupe ji tiria saulės energijos vertimą elektra. Konferencijoje profesorė pasakos kaip kontroliuoti elektronų ir energijos perdavimą saulės energiją konvertuojančiose medžiagose bei kaip saulės energiją kaupti cheminiuose ryšiuose. 

Taip pat dalyviai galės pasiklausyti virusų tiriančio mokslininko dr. Gyčio Dudo, šiais metais gavusio EMBO dotaciją kurti savo laboratoriją projektui „Metagenomiškai aptiktų ortomiksovirusų paviršiaus baltymų charakterizavimas“. Mokslininkas kalbės apie genetinio kodo sekoskaitos metodų pritaikymą ir panaudojimą reaguojant į infekcinių ligų protrūkius. Dr. Gytis Dudas taip pat papasakos kaip informacija gauta iš genetinės sekos buvo panaudota SARS-Cov-2 pandemijos Lietuvoje metu. 

Konferencijoje bus galima išgirsti prof. Mikhail Belkin iš Miuncheno technikos universiteto. Mokslininkas specializuojasi terahercų fotonikos, optoelektronikos ir netiesinės optikos srityse. Konferencijos metu M. Belkin kalbės apie netiesiškai optiškus metapaviršius sukurtus efektyviai antrosios harmonikos generacijai.  

Bus galima pasiklausyti ir dr. Pankaj Bharmoria iš Barselonos medžiagų mokslo instituto, kuris kalbės apie fotonų konversiją. Taip pat savo pranešimus skaitys ir kiti lektoriai – kvantinės optomekanikos ir lazerių interferometrijos srityje dirbanti mokslininkė prof. Michèle Heurs, astrofizikas prof. dr. Jonas Žmuidzinas bei lazerių fiziką ir biomediciną apjungiantis mokslininkas prof. dr. Boris Chichkov. 

Šiais metais konferencijoje vyks ypatingas renginys, kurio svečias bus dr. Christiano Matricardi – mokslo žurnalo „Nature Communications“ vyriausiasis redaktorius. „Nature Communications“ – tai daugybę gamtos mokslų sričių apjungiantis žurnalas, prieinamas atvirai visiems, kuriame publikacijai skirti straipsniai yra peržiūrimi ir atrenkami mokslininkų-redaktorių. Dr. Cristiano Matricardi papasakos kaip ir kokiais principais remiasi redaktoriai šiame žurnale atrinkdami straipsnius ir tyrimus publikacijai. 

„Open Readings 2023“ konferencija vyks balandžio 18-21 dienomis, Nacionaliniame Fizinių ir technologijos mokslų centre. 

„Open Readings 2023“ konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, SPIE Student Chapter of Vilnius University, Optica Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius. 

Daugiau informacijos apie konferenciją:http://www.openreadings.eu/

Open Readings 2023 min

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai,

Fizikos fakulteto rinkimų komisija suskaičiavo pakartotinio balsavimo biuletenius.

Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktoriumi išrinktas:

prof. dr. Ramūnas  Aleksiejūnas.

 

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Gerbiami Fizikos fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai, 

Fizikos fakulteto rinkimų komisija suskaičiavo balsavimo biuletenius.

Rinkimuose į Fizikos fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Cheminės fizikos instituto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto, Lazerinių tyrimų centro, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto) Direktorius (-es) išrinkti 3 šakinių akademinių padalinių vadovai (pagal ŠAP nuostatus „ŠAP direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ŠAP darbuotojų“):

Cheminės fizikos institutas

prof. dr. Darius  Abramavičius

 

Lazerinių tyrimų centras

dr. Dalia  Kaškelytė

 

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

prof. dr. Egidijus  Anisimovas

 

Tuo tarpu neišrinktas Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktorius:

Fotonikos ir nanotechnologijų institutas

„UŽ“

Negaliojantys

Rinkėjų sk. institute

1.

prof. Ramūnas  Aleksiejūnas

17

-

34

2.

prof. Pranciškus  Vitta

10

 

Remiantis Fotonikos ir nanotechnologijų instituto nuostatais:

21.4 str. „Jei nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei pusės visų FNI rinkėjų balsų, rengiami pakartotiniai slapti balsavimai, kuriuose dalyvauja pirmajame balsavimo ture daugiausia balsų gavęs kandidatas ir antrą pagal dydį balsų skaičių gavęs vienas ar keli vienodai balsų gavę kandidatai arba du ar daugiau daugiausia ir vienodai balsų gavę kandidatai. Pakartotiniuose balsavimuose FNI direktorius išrenkamas paprastąja FNI rinkėjų balsų dauguma“.

Pakartotiniai rinkimai į Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Direktorius įvyks kovo 23 dieną (ketvirtadienį).

Vieta ir laikas: Fizikos fakulteto 202 aud. nuo 10 iki 16:30 val.

Rinkimų komisijos pirmininkas: doc. dr. Kazimieras Glemža.

Rinkimų komisijos nariai: doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos