Sidebar

Birželio 16 d. Generalinės asamblėjos metu oficialiai darbą pradėjo Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC). Viena šio taip vadinamojo, „lazerių CERN‘o“ – pirmaujančios pasaulyje lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo – steigėja yra ir Lietuva. Mūsų šalis jį įsteigė kartu su dviejų tarptautinių galingų lazerių centrų įkūrėjomis ir valdytojomis Čekija ir Vengrija, prie jų prisijungė ir Italija.
Lietuvai ELI ERIC atstovauja Vilniaus universitetas (VU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
 
Lietuva – lazerinės Europos lyderystės dalis
 
Naujai įsteigta tarptautinė organizacija ELI ERIC veikia kaip valdymo organas, atsakingas už tarptautinių lazerių centrų Čekijoje, Vengrijoje (vėliau ir Rumunijoje) mokslinę, techninę, finansinę ir veiklos sėkmę. Lietuva, būdama ELI ERIC steigėja, turi balsą sprendžiant svarbius organizacijos strateginius klausimus, labiausiai paveiksiančius Europos ir pasaulio žemėlapį lazerinių ir fotoninių technologijų srityje.
 
„Lietuvos įsitraukimas į vieną moderniausių lazerių infrastruktūrų pasaulyje steigėjos statusu – tai dar vienas mūsų šalies mokslininkų pasiekimų lazerių srityje patvirtinimas, kuriuo galime didžiuotis. Lazerių mokslininkai yra tikri Lietuvos mokslo lyderiai tiek tarptautinio matomumo, tiek mokslo ir verslo bendradarbiavimo požiūriu. Neabejoju, kad, mūsų šaliai tapus ELI ERIC steigėja, mūsų mokslininkams atsivers dar daugiau galimybių stiprinti lyderystę šioje srityje tarptautiniu mastu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko, aukščiausio lygio lazerinės ELI konsorciumo steigėjo statusas patvirtina, kad Lietuva pasaulyje yra žinoma ir pripažįstama kaip pirmaujanti lazerių fizikos šalis.
 
„Lietuvai tapus ELI ERIC steigėja oficialiai buvo patvirtintas faktas, kad mūsų šalis neabejotinai yra pasaulinės lazerinių technologijų lyderystės, kurią Europa demonstruoja įsteigusi ELI kompleksus, dalis. ELI laboratorijoms sukurtose lazerinėse sistemose naudojamos Nobelio premijos laureato prof. Gérard’o Mourou ir Vilniaus universiteto lazerininkų atrastos technologijos. Tai yra didelis pasiekimas Lietuvos mokslui ir įrodymas, kad galime sparčiai progresuoti ir lygiavertiškai dalyvauti plėtojant aukščiausio lygio lazerines technologijas“, – sako VU rektorius.
 
Dalyvavimas ELI ERIC suteikia galimybę Lietuvai įsilieti į tarptautinę mokslininkų bendruomenę, skatina naujų lazerinių technologijų kūrimą, jų perdavimą į rinką ir sustiprina novatoriškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas lazerių sektoriuje.
 
VU Lazerinių tyrimų centro vadovas prof. Aidas Matijošius įsitikinęs, kad ELI yra aktuali ne tik lazerininkams, bet ir visiems Lietuvos mokslininkams, nes ji skirta daugiadalykiams mokslo ir technologijų taikymams. „Eksperimentai su intensyviausiais ir trumpiausio impulso pasaulyje lazeriais, esančiais ELI laboratorijose, gali paskatinti atradimus ir naujoves branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, pramoninėje tomografijoje, gama spindulių radiografijoje, radioizotopų farmacijai gamyboje, kuriant medicininio vaizdavimo ir spindulinės bei protonų vėžio terapijos metodus“, – vardija prof. A. Matijošius.
 
Anot jo, jau ir dabar VU mokslininkai vykdo atskirų ELI kompleksų užsakytus tyrimus jų turimoms lazerinėms sistemoms ir komponentams charakterizuoti (pvz.: išskiriamų impulsų kontrasto, galingų impulsų trukmės, optinių dangų ir kitų komponentų lazerio sukelto pažeidimo slenksčio matavimus).
 
Lazerius ELI laboratorijoms kuria lietuviai
 
ELI tarptautiniuose lazerių centrų įrenginiuose naudojama 2018 m. Nobelio premijos laureato ir VU garbės daktaro prof. G. Mourou atrasta čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) technologija, leidžianti generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus. Šis prof. G. Mourou išradimas įkvėpė VU lazerininkus (pagal prof. Algio Petro Piskarsko iškeltą idėją) sukurti ir patobulinti šviesos impulsų stiprinimo technologiją (moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, OPCPA), kuri laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą. Šios technologijos pagrindu jau dešimtmečius kuriamos ar atnaujinamos itin trumpų ir ypač galingų šviesos impulsų lazerinės sistemos daugelyje pasaulinių mokslo centrų, ne išimtis ir ELI centrai. CPA ir OPCPA technologijos buvo pagrindas didžiausioms Lietuvos lazerių įmonėms „Light Conversion“ ir „Ekspla“ kurti ir įdiegti itin galingas lazerines sistemas abiejuose ELI Beamlines ir ELI ALPS centruose. Išskirtinių parametrų lazeriai sukurti kaip VU lazeriniame komplekse „Naglis“ veikiančios lazerinės sistemos prototipai.
 
Lietuvos lazerių įmonės dabar vėl kuria ir 2022 m. tarptautinėje lazerinių tyrimų laboratorijoje Vengrijoje instaliuos rekordinių parametrų lazerį SYLOS 3. Lazeris bus pritaikytas rentgeno spinduliuotei generuoti ir elektronams greitinti.
 
Tarp norinčiųjų tapti partneriais – Japonija ir JAV
 
Pagrindinė ELI ERIC misija yra suteikti prieigą mokslininkams ir verslui naudotis moderniausiais lazeriais, jų unikaliomis ypač intensyvios šviesos suteikiamomis galimybėmis. Į Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje įsikūrusias ELI laboratorijas atvykstantys mokslininkai galės atlikti daugiadalykius eksperimentus, svarbius tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems tyrimams. Pagrindinis Vengrijoje esančio ELI Attosecond Light Pulse Source (ELI-ALPS) komplekso tikslas yra sukurti unikalią infrastruktūrą, suteikiančią mokslininkams ir verslui galimybę panaudoti ultratrumpus šviesos impulsus. Eksperimentiniai projektai, reikalaujantys itin didelio intensyvumo šviesos (pvz., lazeriniam dalelių greitinimui), bus plėtojami ELI Beamlines Čekijos Respublikoje, o ultraintensyvia šviesa sužadinti branduoliniai eksperimentai bus vykdomi ELI Nuclear Phycics (ELI NP) centre netoli Bukarešto, Rumunijoje.
 
Eilėje gauti ELI ERIC steigėjų statusą laukia dar viena šalis – Rumunija. Interesą tapti ELI ERIC partneriais yra išreiškusios JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Pietų Korėja.

Naujausiame QS pasaulio universitetų reitinge (QS World University Rankings 2022) Vilniaus universitetas (VU) užėmė rekordiškai aukštą 400-ąją vietą.

Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge, reikšmingas ne tik pačiam VU, bet ir visai Lietuvos švietimo sistemai.

„Patekimas tarp 400 geriausių pasaulio universitetų – reikšmingas pasiekimas visam Lietuvos aukštajam mokslui, liudijantis apie tai, kad mūsų valstybėje yra visos prielaidos aukščiausio lygio tarptautiniam mokslui ir studijoms.

Esu įsitikinęs, kad esame pajėgūs įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų, laikytis aukščiausių standartų, kaip jie suprantami tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Bet tam reikia nuolatinio konstruktyvaus dialogo su viešąja valdžia, kad mokslo ir studijų finansavimas leistų planuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą.

Mes įrodome, kad galime pasiekti ir viršyti iškeltus tikslus, valstybė turi įrodyti, kad ji rimtai laikosi švietimo kaip prioriteto linijos“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU pasauliniuose QS reitinguose tarp kitų daugiau kaip pusantro tūkstančio aukštojo mokslo įstaigų vertinamas jau beveik dešimtmetį ir per šį laiką iš viso pakilo per daugiau nei 200 pozicijų. Pirmą kartą įvertintas 2014 m. VU užėmė 601–650 vietą. Šiuo metu, būdamas 400-oje pozicijoje, VU atstovauja Lietuvai formuodamas aukštus mokslo standartus, kurie vis labiau prisideda prie tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimo bei tampa rimtu konkurentu prestižiniams Europos universitetams.

„Didžiuojamės Vilniaus universiteto akademine bendruomene – jos pastangos stiprina ne tik universiteto, bet ir miesto įvaizdį pasaulyje. Šįsyk patekęs tarp 400 geriausiųjų, VU dar kartą įrodė, kad turi energijos augti ir kurti proveržio idėjas“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iškirtinai aukštą – 135 poziciją VU šiemet užima pagal dėstymo kokybę. Pagal akademinę reputaciją, nuo pernai pakilęs per 27 pozicijas, šiemet VU yra 400-oje vietoje ir 434-oje pagal darbdavių vertinimą.

Sudarant QS pasaulio universitetų reitingus, aukštojo mokslo institucijos iš viso vertinamos pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją (Academic Reputation), reputaciją tarp darbdavių (Employer Reputation), mokslinių darbų citavimo rodiklį (Citations per Faculty), studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose (Faculty Student), užsienio dėstytojų dalį (International Faculty) ir užsienio studentų skaičių (International Students).

VU QS 400 Naujienoms LT 1920x1280

Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamas žurnalas Academic Times susidomėjo moksliniais tyrimais vykdomais Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

Tyrimų vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja Živilė Lukšienė  reportaže informuoja apie antibakterinę fotonanotechnologiją, kaip puslaidininkinės medžiagos gali būti panaudotos globaliai maisto trūkumo ir saugos problemai spręsti pasaulyje. Mokslininkės laboratorijoje sukurta efektyvi, saugi ir tvari technologija. Plačiau:

Monisha Ravisetti straipsnis Academic Times (2021 m. gegužės 27d.): https://academictimes.com/sunlight-activated-spray-could-protect-crops-and-mitigate-food-shortages/

nuotrauka žemės ūkis

Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkės Živilės Lukšienės straipsnis Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology,Vol. 219, June 2021: DOI: 10.1016/j.jphotobiol.2021.112206

lukšienė

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo ceremonija 2021 m. vyks gyvai. 

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto diplomų įteikimo iškilmės vyks 2021 m. birželio 21 d. VU Centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme.

Magistrantūros studijų absolventams iškilmės prasideda 15 val.

Bakalauro studijų programų absolventams - 16 val. 30 min.

Prašome absolventus ir jų svečius rinktis ne anksčiau nei 15 min iki atitinkamo renginio pradžios.

Įėjimas į Didįjį universiteto kiemą tik per vartus iš Pilies gatvės. Prie įėjimo bus dezinfekavimo stotelė. Pasibaigus įteikimams išėjimas yra per M. K. Sarbievijaus kiemą (laiptais žemyn). Absolventai universitetą palieka per vartus į Bibliotekos kiemą. 

Iškilmių metu privaloma dėvėti veido apsaugos priemones.

Visas renginys bus transliuojamas gyvai per Vilniaus universiteto Facebook paskyrą.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Tokijo technologijos instituto (TTI) specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas tapo prestižinio žurnalo redakcinės kolegijos nariu ir įsitraukė į „Opto-Electronic Advances“ (Optikos ir elektronikos institutas, Kinijos mokslų akademija) mokslinio žurnalo redakcinę veiklą.

mangirdas malinauskas e.Kurausko nuotr. 642x410

E. Kurausko nuotr.

 

Plačiau: http://www.lma.lt/news/1207/38/Tarptautinis-LMA-Jaunosios-akademijos-nario-prof-dr-Mangirdo-Malinausko-pripazinimas

Vydūno jaunimo fondo, įsikūrusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva 2020 m. Fizikos fakultete buvo  įsteigta dr. Igno Končiaus vardinė stipendija.

Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti pilietiškus (t. y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje), darbščius ir pasiekusius aukštų akademinių rezultatų  Fizikos fakulteto bakalauro studijų studentus.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pirma dr. Igno Končiaus vardinės stipendijos  laimėtoja tapo trečio kurso studentė Saulė Steponavičiūtė, kurią iš gausaus kandidatų būrio atrinko Fizikos fakulteto dekano sudaryta vertinimo komisija.

Saulė Steponavičiūtė jau kone dešimtmetį yra aktyvi Lietuvos skautų sąjungos narė, užima įvairias pareigas šioje organizacijoje. Saulė atstovauja Lietuvos skautų sąjungai užsienio renginiuose, dirba su vaikais, organizuoja žygius, renginius, dalyvauja kvalifikacijos ir kompetencijos kėlimo mokymuose. Kolegų skautų Saulė apibūdinama kaip labai aktyvi, pareiginga, atsakinga, siekianti tikslų.

Fizikos fakultete S. Steponavičiūtė nuo pirmo kurso yra darbšti, stropi bei motyvuota, todėl pasiekusi puikių studijų rezultatų.

Pati Saulė džiaugiasi gavusi šią stipendiją: „Labiausiai nustebino toks teigiamas kitų Lietuvos skautų sąjungos narių bei dėstytojo doc. dr. J. Chmeliov įvertinimas, jų paprašius rekomendacijų – tai man išties svarbu.“

Saulė Steponavičiūtė Ievos Š 
 Saulė Steponavičiūtė (Ievos Š. nuotr.)

Lazeris tapo itin populiarus koreguojant regą, kai lazeriu šviečiama prastai matantiems pacientams į akis. Tai skamba gana ironiškai, nes vaikštant po Lazerinių tyrimų centro laboratorijas ryškūs lipdukai ant visų durų tik ir perspėja apie lazerio pavojų.

Fizikai ir lazerininkai pasižymi savitu humoro jausmu ir mėgsta juokauti: „Nežiūrėk į spindulius likusia akimi“ arba „Lazerio spindulį galima pamatyti du kartus: kartą su kaire akimi, o antrą – su dešine“.

Lietuvos mokslo premijos laureatas, VU profesorius dr. Mikas Vengris sako, kad žiūrėti neapsaugota akimi į lazerį iš tiesų labai pavojinga. „Jei lazerio spindulys pataikytų į akį, jis galėtų negrįžtamai ją sugadinti, pažeisdamas tinklainę, rageną, lęšiuką arba viską iš karto. Bet taip jau išėjo, kad pirmasis tiesioginis lazerių taikymas medicinoje ir buvo oftalmologinė procedūra. 1969 metais gydytojai sėkmingai atliko pirmąsias operacijas, pridegindami argono lazerio spinduliuote nuo akies dugno atšokusią tinklainę“, – apie šviesos taikymą pasakoja VU profesorius dr. Mikas Vengris.

Nepamainomi medicinoje

1960 metais amerikiečio Theodore’o Maimano pademonstruotas pirmasis veikiantis lazeris patraukė pasaulio mokslininkų dėmesį. Nuo pat sukūrimo pradžios bene greičiausiai lazeris įsitvirtino medicinos srityse. Regos korekcijos, dermatologija, onkologija ir kitos sritys – šiuo metu tiesiog neįsivaizduojamos be lazerių. Lazeriai naudojami net odontologijoje – jie neskausmingai ir itin efektyviai gydo ėduonį.

„Lazeris įsitvirtina ir operacinėse. Juk tai ir sterilus „skalpelis“, kuris tuo pat metu pjauna ir pridegina, tad žaizdos nekraujuoja“, – pasakoja pašnekovas.

Kokios gi ypatybės padėjo lazeriui tapti nepamainomu įrankiu? Pasak VU FF profesoriaus, lazeris gali spinduliuoti šviesą, kurios savybes galima itin tiksliai kontroliuoti. Būtent spinduliuotės bangos ilgis, kitaip tariant, lazerio šviesos spalva gali būti derinama. Lazerio šviesos pluošte visi fotonai juda ta pačia kryptimi ir todėl lęšiais juos galima fokusuoti į labai mažą tašką.

„Be to, lazeriai geba spinduliuoti šviesą itin trumpais žybsniais, t. y. fokusuoti ją ne tik erdvėje, bet ir laike. O erdvėje ir laike sufokusuota lazerio šviesa pasižymi didžiuliu galios tankiu“, – lazerio privalumus aiškina profesorius Mikas Vengris.

Itin preciziškiems darbams

Lazeris medicinoje dalyvauja ne tik tiesiogiai. Juo, kaip itin tiksliu ir stabiliu įrankiu, gaminami gyvybes gelbstinčios priemonės. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, kasmet nusinešanti apie 17,9 mln. gyvybių. Dalį gyvybių būtų galima išgelbėti atlikus kraujagyslių stentavimo procedūrą. Stentai – tai metaliniai tinkleliai, įvedami į užsikimšusias ar susiaurėjusias kraujagysles. Laiku jų nepraplėtus, sumažėja kraujagyslių skersmuo, neprateka kraujas ir kyla pavojus gyvybei. Tai milžiniška problema visame Vakarų pasaulyje, ir ypač pavojinga, jeigu tai atsitinka širdies arba galvos kraujagyslėse.

„Stentai, ypač mažieji, kurie dedami į smulkias kraujagysles, pjaunami ir lietuviškais Dvarčionyse įsikūrusios „Light Conversion“ gaminamais femtosekundiniais lazerias. Tik jais galima labai tiksliai suformuoti stento, t. y. vamzdelio, struktūrą. Stentus galima būtų palyginti su moteriškomis kojinėmis, kurios irgi labai mažos ir siauros, kaip ir pats stento ažūrinis metalo vamzdelis. Nustūmus vamzdelį į reikiamą vietą, nuo kūno šilumos, dirbtinai pašildžius ar kitaip išplėtus, tinklelis užfiksuoja reikiamą kraujagyslės diametrą. Tokią ypatingą struktūrą, lyg „ažūrinę“ moterišką kojinę iš metalo, galima „numegzti“ naudojant ypatingo tikslumo femtosekundinius lazerius, kurie ir gaminami Lietuvoje“, – vaizdžiai apie stentavimo procedūrą pasakoja VU Fizikos fakulteto profesorius.

Padeda įminti smegenų paslaptis

Su trumpų impulsų lazeriais atliekami ir tyrimai neurobiologijos srityje. Lazerių impulsais optogenetikai tyrinėja smegenų funkcijas ir su jomis susijusias smegenų ligas. Šviečiant lazeriais į tam tikras smegenų žievės sritis, galima tiriamajam sukelti norą valgyti, padaryti, kad jis miegotų arba, atvirkščiai, taptų labai aktyvus.

„Tokių tyrimų tikslas išsiaiškinti, kaip veikia smegenys, kaip padarytas natūralaus intelekto kompiuteris, kuris daug geriau nei šiuolaikiniai save vairuojantys automobiliai atskiria, pavyzdžiui, dviratininkus nuo pakelėje augančių medžių“, – neribotas lazerių galimybes moksle ir medicinoje pristato dr. Mikas Vengris.

Video reportažas

Artėjant Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti prie iniciatyvos ir daugiau sužinoti apie lazerius, kurie 60 su viršum metų prisideda prie mokslo ir medicinos pažangos. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/lazeriuasociacija

Mikas Vengris

Vilniaus universiteto fondas išplatino susipažinimo anketą, skirtą tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams, svarstantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą tęsti akademinės veiklos Vilniaus universitete (VU). Atsiliepusiems į kvietimą susipažinti VU fondas asmeniškai suteiks informacijos apie būsimus konkursus ir papildomas finansavimo galimybes.

„Tikime, kad mokslinio pažinimo kelias yra neatsiejamas nuo tinkamo finansavimo. Paskutiniai globalūs iššūkiai darsyk įrodė modernių mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo praktikoje svarbą. Vienas iš VU fondo tikslų – skiriant papildomą finansavimą paskatinti talentingus tarptautinės patirties turinčius jaunuosius Lietuvos mokslininkus sieti savo karjerą su VU – tęsti mokslinius tyrimus, dėstyti studentams ir garsinti Lietuvos mokslą pasaulyje“, – pasakoja VU fondo direktorius Justinas Noreika.

Susipažinimo anketoje VU fondas prašo nurodyti preliminarų laiką, nuo kada norima pradėti dirbti VU, dominantį VU padalinį, savo kontaktinę informaciją, prisegti mokslinės veiklos ir gyvenimo aprašymą (CV). VU fondo direktorius įsitikinęs, kad sudarius susidomėjusiųjų sąrašą bus lengviau tiek užmegzti asmeninį ryšį su Lietuvos talentais, tiek surasti reikiamą finansavimą šiems talentams pritraukti į VU. Tikslui pasiekti planuojama naudoti VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžą ir ieškoti papildomos tikslinės paramos.

„Talentų pritraukimas į VU – vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Pirmąją neliečiamojo kapitalo fondo investicijų grąžą 2020 m. skyrėme vieno mokslininko podoktorantūros stažuotei VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete finansuoti, taip pat prisidėjome prie 3 talentingų magistrantūros studentų iš užsienio pritraukimo per „Tuition Fee Waiver“ programą. Šiemet planuojame tęsti minėtos programos finansavimą ir įsteigti bent 2 papildomas jaunųjų mokslininkų pozicijas. Džiaugiamės, kad prie gabių akademikų kofinansavimo sutiko prisidėti ir Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas. Tikimės, jog augant fondo rėmėjų skaičiui ir neliečiamojo kapitalo investicijų grąžai jau netolimoje ateityje galėsime finansuoti dešimtis talentų“, – viliasi J. Noreika.

Kviečiame atsiliepti į VU fondo kvietimą ir pasidalyti šia informacija su tarptautinės patirties turinčiais talentingais jaunaisiais Lietuvos mokslininkais. Susipažinimo anketą rasite čia.

Artėjant Jungtinių Tautų ir UNESCO inicijuotai Tarptautinei šviesos dienai, kuri kasmet minima gegužės 16 d., Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti prie iniciatyvos, dalyvauti konkurse ir daugiau sužinoti apie lazerius, kurie 60 su viršum metų prisideda prie mokslo ir medicinos pažangos.

Šių metų Tarptautinės šviesos dienos šūkis – „Pasitikėk mokslu“ (angl. Trust Science), kuriuo visuomenė raginama pasitikėti mokslu ir mokslininkais.

„Jau antrus metus pasaulį sukausčiusi pandemija išryškino mokslo ekosistemų svarbą sprendžiant pasaulines krizes. Esame unikalių sprendimų ir atradimų liudininkai, kai per itin trumpą laiką – kiek daugiau nei per metus – buvo ištirti ir rasti sprendimai kovoje su COVID-19. Pastarieji dveji metai priminė, koks svarbus pasauliui ir žmonijai yra pasitikėjimas mokslu“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius.

Lazerių revoliucija medicinoje

Asociacijos narės, minėdamos Tarptautinę šviesos dieną, akcentuos lazerių ir jų technologijų naudojimo medicinoje galimybes.

Šviesos technologijų potencialas dar tik įsibėgėja, o šių technologijų kūrėjų teigimu, lazerių naudojimo galimybės medicinoje – beribės. Lazeris nuo pat sukūrimo pradžios įsitvirtino medicinoje. Daugelis žino, kad lazeriais atliekamos regos korekcijos operacijos, tačiau retas yra girdėjęs, kad lazeriai turi neišsemiamą potencialą gelbstint gyvybes – nuo ankstyviausios stadijos susirgimų diagnostikos iki – lyg iš mokslinės fantastikos filmų – organizmą „remontuojančių“ nanorobotukų ar atsarginių organų auginimo iš kelių žmogaus ląstelių specialiuose gardeliuose.

Daugiau apie lazerių naudojimą medicinoje pasakosime ir rodysime artimiausias dvi savaites Lietuvos lazerių asociacijos paskyroje. Prisijunkite!

Nuotraukų konkursas

Kviečiame dalyvauti ir nuotraukų konkurse „Šviesa–tamsa“. Nuotraukos, labiausiai atskleidusios konkurso temą – šviesos ir tamsos žaismą, šešėlius ir kontrastus, bus apdovanotos piniginiais prizais – trims laimingiesiems fotografams mėgėjams atiteks po 200 Eur.

Dalyvių nuotraukas vertins du konkurso komisijos nariai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su mokslu, fotografija ir, be abejo, šviesa.

Pirmasis komisijos narys – VU profesorius dr. Mikas Vengris, Lietuvos mokslo premijos laureatas, kartu su kolegomis – dr. Audriumi Dubiečiu ir dr. Mangirdu Malinausku – įvertintas už 15 metų trukusį darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“.

Antrasis – Gabrielius Jauniškis, VU FF fizikos magistras ir profesionalus fotografas, įamžinantis svarbiausias akimirkas renginiuose bei garsiausių Lietuvos atlikėjų koncertuose.

„Pagauti gerą kadrą – tai aplenkti laiką, nuspėti ateitį ir pasinaudoti šviesomis ir šešėliais. Fizikos studijos padėjo išlavinti loginį mąstymą̨, perprasti akimirkos principą ir žmonių psichologiją“, – sako fotografas Gabrielius Jauniškis ir priduria, kad fotografija – tai gudravimas su šviesa, tamsa ir šešėliais.

Nuotraukų konkursas „Šviesa–tamsa“ vyks 2021 m. gegužės 4–14 dienomis. Dalyvauti gali mėgėjai fotografai, vyresni nei 16 m. amžiaus (jaunesni asmenys gali dalyvauti su tėvų ar globėjų leidimu). Konkursui dalyviai gali teikti po vieną nuotrauką. Fotografijas siųsti Messenger žinute LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje. Rengėjai finalistus paskelbs 2021 m. gegužės 16 d. (sekmadienį) LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje.

Daugiau informacijos:

LIETUVOS LAZERIŲ ASOCIACIJOS FACEBOOK paskyroje

arba

Lietuvos lazerių asociacija

Anželika Voinė

+370 619 15 116

lazerių asociacija

Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) paskelbė konkursą dėl vardinės stipendijos už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą. Kandidatuoti gali patys studentai bei kandidatus siūlyti jų darbų vadovai.
Kviečiame konkurse dalyvauti Vilniaus universiteto bakalauro bei magistro studijų studentus ir absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų kategorijų.
  
Po vieną 300 eurų stipendiją yra skiriama šiose kategorijose:
  • “Technologijos visuomenės raidai” – už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą;
  • “Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje” – už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi;
  • “Inovacijos gyvenimui” – už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti;
  • “Geriausias tarpdisciplininis darbas” – už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai.
Baigiamieji darbai kartu su papildomais dokumentais priimami iki š. m. birželio 29 d. el. paštu: 
Reikalingi pateikti dokumentai:
  • Baigiamasis darbas (pdf);
  • Autoriaus: vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas;
  • Informacija apie baigiamąjį darbą: pavadinimas, gynimo data, kategorija į kurią pretenduojama bei trumpas pagrindimas (iki 100 žodžių), kodėl siūlomą darbą verta pripažinti geriausiu;
  • Baigiamojo darbo recenzija.
Iki š. m. liepos 31 d. vyks vertinimas, tuomet Komisija priims sprendimą. Nugalėtojų apdovanojimų renginys planuojamas š. m. rugsėjo mėn.
Detali informacija skelbiama konkurso kvietime: Dalyvauk VU baigiamųjų darbų konkurse 2021! – VU TechHub
 

VUTechHub stipendija 2021 pav

 

SEB kviečia klausytis paskaitos akademinei bendruomenei:

„Agile ir kitų inovatyvių sprendimų taikymas, transformuojant SEB sistemas“

Visos įmonės siekia teikti pasaulinio lygio paslaugas, bet kodėl tai pavyksta nedaugeliui? Bandžiusieji tvirtina, kad tai ne visada priklauso nuo tinkamų talentų įdarbinimo arba pasitelkiamų technologijų. Sėkmė yra detalaus planavimo, tikslių apskaičiavimų ir greitos reakcijos į netikėtus pokyčius rezultatas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti pernelyg sudėtinga, tačiau pakanka kelių paprastų taisyklų. Kalbėdamas šia tema, Saulius pasidalins kasdieniais principais, padėsiančiais bet kuriai komandai teikti pasaulinio lygio paslaugas ir atsikratyti pasiteisinimų, kodėl dar nesate tarp savo srities geriausiųjų.

Visi norintys dalyvauti gali registruotis el. paštu:  . 10-30 min iki renginio el. paštu bus atsiųsta renginio nuoroda.

 

Skelbiami vardinių stipendijų konkursai IV kurso bakalauro studijų programų studentams rašantiems baigiamuosius darbus. Stipendijos skiriamos už baigiamuosius darbus.

 

Dr. Remio Gaškos vardinė stipendija

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos tikslas - skatinti Universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros fizikos ir fizikinių prietaisų srityje.

Dokumentai teikiami iki birželio 9 d. (imtinai).

Dr. Remio Gaškos vardinės stipendijos nuostatai


UAB „Tele2” vardinė stipendija

UAB „Tele2” vardinės stipendijos tikslas - skatinti Universiteto Fizikos fakulteto gabius studentus siekti geresnių studijų rezultatų, dalyvauti moksliniuose tyrimuose Telekomunikacijų srityje ir siekti karjeros Telekomunikacijų ir M2M technologijų srityje.

Dokumentai teikiami iki birželio 9 d. (imtinai).

UAB „Tele2” vardinės stipendijos nuostatai

Geriausios Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijoje apdovanoti:

malinauskas varapnickas

Doktorantas Simonas Varapnickas, prof. Malinauskas Mangirdas.

Monografija: Processes of laser direct writing 3D nanolithography // Handbook of laser micro- and nano-engineering / ed. Koji Sugioka. Cham : Springer, 2020. eISBN 9783319695372. p. ]1-31]. DOI: 10.1007/978-3-319-69537-2_32-1. [DB: SpringerLink] [Indėlis: 0,500] [M.kr.: T 008,N 002]S; https://doi.org/10.1007/978-3-319-69537-2_32-1                                                     Registruota eLABa - kaip knygos dalis (skyrius)      

Prestižinės Springer Nature leidyklos publikuota monografija įtraukta į didžiausią lazerinių technologijų knygų seriją Handbook of Laser Micro- and Nano-Engineering. Ji parašyta remiantis lazerinio mikro- ir nanoapdorojimo korifėjaus Prof. Koji Sugioka asmeniniu kvietimu (RIKEN, Tokijas) kas vienareikšmiškai yra milžiniškas VU mokslininkų pasaulinis pripažinimas. Tai ne tik momentinis pasiekimas, bet ir atveriamos tolimesnės galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui, akademinei bei ekspertinei veiklai.

 

Universiteto mokslininkų taikomųjų darbų kategorijoje apdovanotas:

 rudys

Dr. Saulius Rudys.

Dr. Sauliaus Rudžio taikomasis mokslo darbas "Bepiločio orlaivio, skirto aptikti ir nukenksminti bepiločius orlaivius kūrimas". Projekto tikslas: sukurti efektyvesnį, nei dabar egzistuojantys, sprendimą aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonės Nr.01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“.

2020 metų gruodžio 8 dieną TETI mokslo darbuotojui dr. Sauliui Rudžiui kartu su komandos nariais dr. Pauliu Raguliu ir doc. Rimvydu Aleksiejūnu, įteikti AZO https://azo-space.com/about/organizuojamo Europos palydovinės navigacijos konkurso „Galileo Masters 2020“ https://galileo-masters.eu/ prizai.

Besitęsiant sudėtingai epidemiologinei situacijai šalyje, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojai suko galvas ir rado būdą kaip Fizikos fakulteto studentams sudaryti sąlygas įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių ir pagilinti paskaitų metu įgytas teorines žinias, atliekant praktinius laboratorinius darbus. Socialiniam partneriui UAB „Light Conversion“ skyrus finansinę paramą, buvo paruošti virš šimto keturioms mokomosioms laboratorijoms skirtų išsinešamųjų laboratorinių darbų maketų. Maketus sudaro laboratorinio darbo priemonės, saugiai supakuotos į patogias pakuotes, kurias studentai parsineša namo. Bendraudami su dėstytojais nuotoliniu būdu, jie gali atlikti laboratorinių darbų užduotis tiesiog namuose. Fizikos fakulteto studentai, gyvenantys Vilniuje, šiuos maketus gali pasiimti patys, o gyvenantiems toliau – laboratorinių darbų maketai saugiai nukeliauja pasinaudojant paštomatų teikiamomis paslaugomis.

 Elektronika  Termodinamika2 rs
Dėstytojo demonstracija ir konsultacija MS Teams aplinkoje, studentams atliekant „Elektronikos pagrindų“ laboratorinius darbus namuose.  Išsinešamojo laboratorinio darbo priemonės „Molekulių fizikos ir termodinamikos“ dalyko studentams. 

Mokslo žurnale „Iliustruotasis mokslas“ atspasudintas VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojo dr. Roko Dobužinsko davė interviu apie radiaciją, radiacijos fiziką ir keliamas grėsmes. Rokas Dobužinskas praėjusiaisiais metais apsigynė daktaro disertaciją šiuo metu tiria įvairių spinduliuočių tipų įtaką organinių medžiagų elektrinėms savybėms ir skaito kursą „Radiacinė ekologija ir sauga“ VU Fizikos fakulteto magistrantams.

VU Fizikos fakultetas turi vienas iš geriausių Lietuvoje atomo ir branduolio fizikos mokomųjų laboratorijų. Visose studijų programose Fizikos fakulteto studentai yra apmokomi ir baigę studijas supranta ne tik radiacijos bet ir įvairios natūraliai mus supančios spinduliuotės įtaką aplinkai ir sveikatai.

Visą „Iliustruotojo mokslo“ sausio-vasario numerį galite surasti www.iliustruotasismokslas.lt, dėkojame žurnalui už mokslo žinių platinimą, o redakcijai už leidimą pasidalinti!

 12

Fizikos fakulteto studentai kviečiami teikti paraiškas dr. Igno Končiaus vardinei stipendijai. Stipendijos tikslas – paremti ir paskatinti fizikos bakalauro studentus, pasiekusius aukštų akademinių rezultatų, parodžiusius ypatingą darbštumą bei sugebėjimus ir pilietiškus, t.y. aktyviai dalyvaujančius visuomeninėje, socialinėje studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje.

Stipendija yra vienkartinė, jos dydis – 1000 Eur.

Konkurse gali dalyvauti studentai, atitinkantys šiuos kriterijus:

  • bakalauro studijų 2-4 kursų studentai;
  • pasižymėję pilietiškumu ir aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje;
  • pasiekę aukštų akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ne mažesnį kaip 8,00.

Kandidatai iki balandžio 9 d. el. p. adresu atsiunčia prašymą skirti stipendiją, gyvenimo ir  visuomeninės veiklos aprašymus, dėstytojo ir nepelno siekiančių organizacijų atstovo rekomendacijas.

Daugiau informacijos rasite dr. Igno Končiaus vardinės stipendijos nuostatuose (https://www.ff.vu.lt/external/ff/files/Taryba/20-07-02/Igno_Konciaus_vardines_stipendijos_nuostatai.pdf)

Vaitkus 1

Kovo 19 d. profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, akademikui Juozui Vidmančiui Vaitkui sukako 80 metų. Šios gražios sukakties proga Fizikos fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina plačios erudicijos ir gilios mokslinės įžvalgos kolegą, kuris darbą fakultete pradėjo dar studijuodamas, neįprastai anksti tapo profesoriumi, tris dešimtmečius vadovavo Puslaidininkių fizikos katedrai, dukart buvo VU mokslo prorektoriumi, aktyviai ir produktyviai dirbo mokslinį darbą, vienas iš pirmųjų Lietuvoje užmezgė mokslinius ryšius su CERN, dėstė ne tik fizikos disciplinas Fizikos fakulteto studentams, bet ir gamtamokslinę pasaulio sampratą kituose fakultetuose, yra gavęs daug svarių valstybinių apdovanojimų. Linkime neblėstančio kūrybiškumo, energijos, sėkmės, stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir  asmeninės laimės.

 

Fizikos fakulteto bendruomenė

Fizikos fakulteto studentai kviečiami į dirbtinio intelekto nuotolinę vasaros mokyklą, kurią organizuoja CentraleSupélec - Université Paris-Saclay. 

Vasaros mokykla vyks 2021 m. birželio 28 - liepos 9 d.

Vasaros mokykla skirta studentams, kurie jau yra baigę dvejus metus studijų ir kurie susipažinę su Python programa. Registracija į vasaros mokyklą vyks iki gegužės 31 d. Daugiau informacijos: https://www.summerschoolcentralesupelec.fr/

Gerbiami Fiziko fakulteto studentai, darbuotojai,
Remiantis VU darbo grupės koronaviruso prevencijai Vilniaus universitete posėdžio nutarimu (protokolas 2021 m. kovo 26 d. Nr. 24), nustatau, kad visos 2020–2021 studijų metų pavasario semestro studijų veiklos iki gegužės 1 d. ir toliau vykdomos nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į Vilniaus universiteto senato 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. SPN-91 „Dėl 2020–2021 studijų metų pavasario semestro studijų Vilniaus universitete vykdymo“ .
Nenuotoliniu būdu gali būti vykdomos veiklos, reikalingos studijuojančiųjų baigiamųjų darbų rengimui, kurių vykdymas nuotoliniu būdu yra neįmanomas. Atsižvelgiant į esamą koronaviruso situaciją, šiuo metu Fizikos fakultete visos studijų pasiekimų vertinimo veiklos vykdomos tik nuotoliniu būdu.
 
Kai studijų veiklos vykdomos nenuotoliniu būdu, jos turi būti vykdomos užtikrinant visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimuose nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygų laikymąsi.
Pagrindiniai darbo Fizikos fakultete iki 2021 m. gegužės 1 d. organizavimo principai:
  • visą veiklą Fizikos fakultete pagal galimybes būtina tęsti nuotoliniu būdu, o tais atvejais, kai funkcijų, atsižvelgiant į jų pobūdį, vykdymas nuotoliniu būdu yra apsunkintas, rekomenduojama organizuoti darbą daliniu nuotoliniu būdu, t. y. pamainomis;
  • nenuotoliniu būdu leidžiama vykdyti baigiamųjų darbų rengimą, kurių atlikimui reikalinga Universiteto patalpose esanti įranga; 
  • daktaro disertacijų gynimo procedūros vyksta nuotoliniu būdu;
  • visiems, norintiems stebėti disertacijos gynimą, turi būti sudaryta galimybė tai daryti nuotoliniu būdu;
  • visi renginiai, susitikimai, posėdžiai, susirinkimai Fizikos fakultete gali vykdyti tik nuotoliniu būdu, nesant galimybės vykdyti nuotoliniu būdu – turi būti nukelti arba atšaukti.
Už šios tvarkos įgyvendinimą fakulteto institutuose atsakingi institutų direktoriai. Už tvarkos laikymąsi studijų procese, Fizikos fakultete atsakinga prodekanė studijoms ir dėstantys dėstytojai.
Fizikos fakulteto dekanato darbo tvarka:
Fizikos fakulteto dekanato darbas iki semestro 2021 gegužės 1 dienosorganizuojamas nuotoliniu būdu.
Visais klausimais į fizikos fakulteto dekanatą galima kreiptis el. paštu arba darbo telefonais:
(8 5) 236 6000 – fakulteto dekanato administratorė, 
(8 5) 236 6001 (+370 682 25742) – fakulteto dekanas,
(8 5) 236 6002 – fakulteto prodekanė studijoms,
(8 5) 236 6066 - studijų vadovas, akademinis konsultantas.
Esant būtinybei, susitarus iš anksto, lankytojai priimami dekanate laikantis būtinų saugumo priemonių.
Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos