Sidebar

PCCP yra tarptautinis, visame pasaulyje gerai žinomas žurnalas, skirtas publikuoti naujausius originalius darbus fizinės chemijos, cheminės fizikos ir biofizinės chemijos srityse. Naujausiame žurnalo numeryje galima rasti straipsnį pavadinimu „Tirpiklio poliškumo ir makromolekulių įtaka BODIPY-C10 jautrumui klampai“ - tai lietuvių mokslininkų darbas, kuriam žurnalo redaktoriai skyrė vietą ant viršelio, taip pripažindami, jog šis straipsnis - vienas geriausių.

Vilniaus universiteto fizikai dr. Mantas Šimėnas, dr. Kęstutis Aidas ir prof. dr. Jūras Banys su kolegomis iš užsienio atrado originalų būdą tirti kvantinius reiškinius. Šiems tyrimams mokslininkai pasitelkė hibridines medžiagas, turinčias metilo grupių, kurių kvantinis tuneliavimas ir buvo stebėtas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės pasaulio mokslininkams geriau suprasti šį kvantinį reiškinį bei įvairių molekulių, tarp jų ir baltymų, elgseną.

Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų šaldymo metodai, spartūs optoelektroniniai prietaisai. Šiuolaikinis gyvenimas  sunkiai įsivaizduojamas be optinio ryšio, o moksliniai tyrimai – be lazerinės spektroskopijos.

2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Tokijo Technologijos instituto (TTI) specialiai paskirtas profesorius dr. Mangirdas Malinauskas mokslinio vizito TTI metu, vykusiu vasario 14 – kovo 13 dienomis, kovo 6 d. lankėsi Japonijos užsienio reikalų ministerijoje, Tokijuje, kur įvyko pirmasis Japonijos Jaunosios akademijos (YAJ) ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) susitikimas, kuriame dalyvavo, YAJ primininkas ir Globaliosios jaunosios akademijos (GYA) narys asocijuotas profesorius Akihiro Kishimura, YAJ vicepirmininkė ir GYA vykdomojo komiteto narė profesorė Yoko Shimpuku bei YAJ narys asocijuotas profesorius Kazuyoshi Nishijima.

Reaguodamas į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19), Vilniaus universiteto (VU) fondas šiandien pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių, nes jų trūksta.

Nors Lietuvos mokslininkai turėjo smarkiai ribotus resursus, visada sugalvodavo, kaip išsisukti. Būtent jų užsispyrimas ir kūrybiškumas sudėjo pagrindus tam, kad 2019 m. įžiebtas lietuvių kurtas kiečiausias lazeris pasaulyje. Ir tai – dar ne pabaiga! Apie Lietuvos lazerių istoriją ir dabartinius pasiekimus papasakojo Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto profesorius Mikas Vengris. Mokslas – skirtas visiems, tačiau tai nereiškia, kad visi turi būti mokslininkais. O mokslininkai – ne keistuoliai, sėdintys dramblio kaulo bokštuose ir darantys tik jiems suprantamus dalykus.



Daugiau laidų rasite: https://www.delfi.lt/video/laidos/radikalus-smalsumas/

Šiuo metu kartu su oficialia informacija apie koronavirusą ir padėtį Lietuvoje bei visame pasaulyje plinta ir kitokios naujienos. Kaip atskirti, kuri informacija yra teisinga, o kuri gali būti melaginga? Kaip reikėtų vertinti informaciją ir kokiais šaltiniais tikėti? Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto politinės komunikacijos ekspertas dr. Viktoras Denisenko.

Nuo paskutinio Vilniaus universiteto (VU) mecenato vardo suteikimo praėjus dešimtmečiui, septyniems naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims už VU misijos suvokimą ir jos palaikymą, svarią materialinę paramą VU ir jo bendruomenei buvo suteikti mecenatų vardai.

Šį kartą rubrikoje "Fizika prie kavos" kalbėsimės apie energijos išgavimo technologijas ir apie tai kokia ateitis mūsų laukia pastarojoje srityje. Šiame epizode bus aptarta termobranduolinė sintezė, TOKAMAK reaktoriai, ir t.t. Pasirodo, mėgdžioti procesus, vykstančius žvaigždžių centruose, nėra taip paprasta.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos