Kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 2019 metų Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomų teikimo iškilmės. Čia už nuopelnus mokslui įvertinti net penki Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai bei naujai išrinktas VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Fizinių mokslų srityje įvertinti VU Fizikos fakulteto mokslininkai LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Audrius Dubietis, vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Mangirdas Malinauskas ir prof. dr. Mikas Vengris už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“.
VU mokslininkų darbų ciklas apima kompleksinius fundamentinius ir taikomuosius femtosekundinių lazerio impulsų ir skaidrių medžiagų sąveikų tyrimus, kurie atskleidė kokybiškai naujus netiesinius šviesos ir medžiagos sąveikos reiškinius, pasiūlė būdus, kaip šias sąveikas charakterizuoti ir efektyviai valdyti. Inovacinių taikymų generuojant plataus spektro spinduliuotę ir trumpiausius šviesos impulsus, kurie leidžia valdyti fotochemines reakcijas, pagrindu sukurtos inovatyvios lazerinės 3D gamybos technologijos, pritaikytos fotonikoje, biomedicinoje ir medžiagų moksle.
Atsiimdamas premiją prof. dr. Mikas Vengris dėkojo prisidėjusiems prie šių tyrimų. "Džiaugiuosi, jog per šiuos tyrimų metus atsirado nauji prietaisai ir metodai, užaugo nauji mokslininkai, o dėl šių tyrimų dabar apie šviesą mes žinome šiek tiek daugiau nei prieš penkiolika metų. Noriu padėkoti visiems mokslininkams prisidėjusiems prie šių tyrimų, visiems mokiniams, studentams, kurie įdėjo labai daug darbo, o mes iš jų taip pat kažko išmokom, žinoma, didelis ačiū šeimų nariams, kurie mus visada palaiko."
prof. habil. dr. Audrius Dubietis ir prof. dr. Mikas Vengris
Lietuvos mokslo premijos fizinių mokslų srityje taip pat įteiktos VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkams prof. habil. dr. Kęstučiui Kubiliui ir prof. dr. Jonui Šiauliui. Darbų ciklo „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“ autoriai nustatė naujo tipo stochastinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado metodus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Mokslininkai sukūrė naujus algoritmus rizikos atkūrimo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atkūrimo proceso elgesiui.
Taip pat humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. R. Petrauskui skirta už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais viduramžiais“.
Prof. R. Petrausko darbų cikle apibendrinami XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos tyrimai, kurių objektas – LDK politinė bendruomenė. Mokslininko atliktų tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei, o darbai ne tik išplėtė žinias apie LDK politinių bei socialinių institucijų raidą, bet ir leido pagrįsti tezę apie Lietuvos valstybę ir visuomenę, kaip integralią europinių viduramžių dalį – tai naujas žodis tarptautinėje LDK istoriografijoje.
Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir produktyviai dirbantiems mokslininkams skatinti. Ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.
Premijoms gauti gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.