Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto alumnas Kristijonas Čiulčinskas jau keletą mėnesių vykdo mokslinį projektą Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), rugsėjį planuoja magistrantūros studijas Delfto technologijos universitete (TU Delft) Nyderlanduose ir su darbu derina aktyvų laisvalaikį. VU alumnas dalinasi įžvalgomis apie „Erasmus+“ patirtis, matematiką, fiziką ir savo karjeros kelią.
Tarptautinės mainų galimybės atvėrė naujas perspektyvas
K. Čiulčinskas pasakoja, kad „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis pasinaudojo tris kartus. Pirmą sykį studijų mainų jis išvyko antrame kurse. „Labai gerai prisimenu: po pirmo kurso vasarą darbas Varšuvoje, „Huawei“, truko nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos, taigi mainų paraišką teikiau dar negrįžęs į Lietuvą. Tuo metu jau buvau pasiilgęs Lietuvos ir tikrai laukiau, kada grįšiu, tačiau gerai pagalvojęs nusprendžiau nedvejoti“, – pasiryžimą antro kurso pavasario semestrą praleisti Pietų Korėjos sostinėje Seule prisimena jis ir priduria, kad studijos ten labai patiko.
Trečio kurso pavasario semestre jis mokėsi Vokietijoje, Albštato (Albstadt) mieste. „Miestas Alytaus dydžio, gana arti Alpių. Nors ir supratau, kad bent jau kol kas nenoriu gyventi tokiame mažame miestelyje, tikrai nesigailiu. Lietuvoje tuo metu dirbau „Nasdaq“, todėl pasirašiau sutartį tęsti darbus nuotoliniu būdu. Susibendravome su mainų studentais, daug pakeliavau – pamačiau kalnus, didžiausius Vokietijos miestus, net radau laiko paslidinėti“, – pasakoja K. Čiulčinskas.
Dar po metų, kaip pats sako, „pamiršęs, kas tos šv. Velykos“, išvyko į Ženevą, Šveicariją, kur atliko „Erasmus+“ praktiką CERN dalelių laboratorijoje.
Kristijonas Čiulčinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Praktikos iššūkiai ir džiaugsmai
K. Čiulčinskas pasakoja, kad dokumentus „Erasmus+“ praktikai užpildė paskutinę savaitę: „Buvau išvažiavęs į kelionę ir kiekvieną vakarą po rimtos slidinėjimo dienos po valandą ar dvi pildžiau dokumentus.“ Aktyvus gyvenimo tempas ir įvairi akademinė patirtis tuometiniam studentui buvo kasdienybė. Kitus kilusius iššūkius jis gliaudė lengvai – kaip saulėgrąžas.
Praktikos metu CERN jis ruošėsi stoti į magistrantūrą TU Delft Nyderlanduose. Dėl to, kaip pats sako, „du mėnesiai vakarų dingo“. Tuo pat metu jis rengė ir savo bakalauro darbą: „Iš pradžių komfortą suteikė žinojimas, kad turėsiu gegužės mėnesį laisvą, bet buvo pasiūlyta pasilikti CERN, taigi apkrova tapo nemaža. Papildomai laipiojau po kalnus, važinėjau dviračiu, į savaitę bent po kelis kartus sugebėdavau skirti laiko sportui.“ Informatikas pamini, kad CERN jis ne vienas iš Lietuvos – Benas Budrys, programų sistemų studentas iš VU Matematikos ir informatikos fakulteto, čia taip pat atliko praktiką. „Pakeliavome kartu, kartu leidžiame laisvalaikį“, – džiaugiasi VU alumnas.
Į klausimą, kaip jam pavyko viską suderinti, K. Čiulčinskas atsako – paprastai: „Nieko ypatingo, vakare grįžti, pavalgai ir darai kitus darbus.“ Jis pats sau išsikėlė nemažai iššūkių. „Visi darbai mane domino, nė vieno nedariau tik tam, kad pasižymėčiau sau varnelę. Padėjo šiokia tokia įvairovė – skirtingos praktikos ir bakalauro darbo temos, sportas. Žinoma, buvo ir tokių užduočių, kurių labai nenorėjau daryti, pavyzdžiui GRE (angl. Graduate Record Examinations) testo skaitymo ir rašymo dalys, kai žinai, kad norint pasiekti tinkamą rezultatą reikia gerokai pasistiebti, kas nėra taip smagu, bet rezultatas verčia galvoti, jog buvo verta. Be to, visada žinojau, kam paskambinti – ar tėvams, ar draugams, ir kam bus įdomu tai, kuo noriu pasidžiaugti ar pasiskųsti“, – atvirauja VU alumnas.
Jis džiaugiasi, kad turėjo galimybę savo darbą pristatyti CERN auditorijai: „Smagu, kai pristatai nebe pažymiui, o žmonėms, kurie gerąja prasme nori pasinaudoti tavo darbu.“ Ir priduria, kad praktikos metu atrasta vidinė motyvacija skatino būti geriausia savo paties versija.
Informatikos reikšmė dalelių fizikos laboratorijoje
K. Čiulčinskas ką tik baigė informatikos studijų programą VU, jam įteiktas Cum laude diplomas. CERN’e jis prisideda prie procesų automatizacijos Didžiojo hadronų greitintuvo CMS eksperimente. Čia 2012 m. patvirtintas Higso bozono – elementariosios dalelės, padedančios kitoms dalelėms įgyti masę – egzistavimas tapo svarbiu fizikos laimėjimu, pagrindžiančiu teorinius modelius.
„CMS detektorius matuoja, kokios dalelės išsiskiria susidūrimo metu. Fizikai, bandydami įsitikinti, kad esamas supratimas apie vyraujančius fizikinius dėsnius yra teisingas, atlieka fizikines simuliacijas, kurių metu bandoma apskaičiuoti, ką CMS detektorius turėtų aptikti per įvairius bandymus. Simuliacijoms yra reikalingi tam tikri pradiniai failai, nusakantys eksperimentą. Iš jų yra kuriami tarpiniai failai, o galiausiai sukuriamos užklausos simuliacijų sistemoje. Šiuo metu mokslininkai, paruošę pradinius failus, iš jų turi sukurti ir tarpinius failus, juos patikrinti ir inicijuoti sistemos užklausas. Mano darbas yra automatizuoti šį procesą“, – paaiškina informatikas, kuriantis architektūrinius sprendimus kolegoms fizikams.
K. Čiulčinsko praktika Ženevoje užsitęsė, nes atliekamo darbo reikšmė ir potencialas yra dideli. Kad sėkmingai užbaigtų pradėtą darbą, jam suteiktas VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro finansavimas.
„Iki šiol pagrindinis darbas buvo susijęs su tarpinių failų kūrimo automatizavimu, siekiant sumažinti klaidų tikimybę, testuoti generuojamus failus su įvairiais parametrais ir pasitelkti CERN kompiuterijos paslaugas tam, kad procesai vyktų sparčiau ir efektyviau. Tolesnio etapo tikslas – pritaikyti platformą didesniam projektui. Jame, sukūrus tarpinius failus, būtų sugeneruojamas dokumentas su visa reikalinga informacija atsakingiems asmenims, skirtas peržiūrai, komentarams ir simuliacijų užklausų kūrimo patvirtinimui specializuotoje sistemoje“, – pasakoja jis.
VU alumnas patirtį CERN’e rekomenduoja ir kitiems studentams: „Smarkiai skiriasi organizacijos veikimo principas nuo tradicinės privačios kompanijos. Dingus pelningumo klausimui, projekto esme tampa pats projektas, o ne klientai ar pajamos. Turime daug galimybių užmegzti profesines pažintis. Praktika užsienio šalyse susipažįstant su kitais žmonėmis, kultūromis ir šiaip jau yra labai naudinga patirtis“, – pabrėžia jis.
Paklaustas apie ateities planus, vaikinas šypsosi – rudenį pradės studijuoti informatikos magistrantūroje TU Delft universitete. Be to, planuoja susirasti darbą studijų laikotarpiu: „Jeigu susikursiu ką nors naudingo, planuočiau pasilikti užsienyje ir po magistrantūros, tačiau, manau, galiausiai grįšiu į Lietuvą.“