2025 m. rugsėjo 15 d., eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius metus, mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius, ilgametis Bendrosios fizikos ir Spektroskopijos katedros vedėjas, Fizikos muziejaus kūrėjas, profesorius emeritas habil. dr. Liudvikas Kimtys. Netekome brangaus kolegos, iškilaus mokslininko, kurio darbai ir idėjos paliko ryškų pėdsaką ne tik Vilniaus universiteto istorijoje, bet ir daugelio žmonių gyvenimuose.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą a. a. prof. habil. dr. Liudviko Kimčio artimiesiems, draugams ir kolegoms. Atsisveikinimas vyks Vilniuje, rytoj 15–20 val. ir ketvirtadienį 9–12 val., Šventų Jonų bažnyčioje.
„Profesorius buvo talentingas mokslininkas, visada pasiruošęs dalintis savo žiniomis, įžvalgomis ir žmogišku nuoširdumu. Charizmatišką kolegą mena ne viena fizikų ir chemikų karta, kuriai jis su didžiuliu atsidavimu dėstė savo žinias. Profesoriaus talentingas vadovavimas, laiku pastebėtos bėdos ir patarimai pakeitė ne vieno Fizikos fakulteto bendruomenės nario gyvenimo kelią. Jo indėlis į mokslo populiarinimą bei Fizikos muziejaus puoselėjimą paliko gilų ir neišdildomą pėdsaką mūsų bendruomenėje. Tai žmogus, kuris savo rankomis kūrė ne tik fizikos mokslą bet ir mokslo atmintį universitete“, – prisimena kolegos, profesoriaus sukurtos spektroskopijos mokyklos mokiniai.
Ilsėkis ramybėje, brangus Liudvikai.
Biografija
Profesorius Liudvikas Kimtys gimė 1940 m. rugpjūčio 17 d. Palaižupėje, Mažeikių raj.
Studijavo Vilniaus universitete ir 1965 m. baigęs studijas, visą savo gyvenimą susiejo su mūsų Alma Mater, nuo 1966 m. pradėjo dėstyti Fizikos fakultete.
1971 m. VU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Cikloheksenkarboninės rūgšties molekulių asociacijos tyrimai PMR spektroskopijos metodu“. 1986 m. apgynus mokslų daktaro disertaciją tema „Molekulių asociacijos ir fazinių virsmų vandenilinio ryšio sistemose didelės skyros BMR spektroskopija“ jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis kuris 1993 m. Lietuvoje nostrifikuotas į habilituoto gamtos mokslų daktaro laipsnį.
1976–2005 m. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas, nuo 1987 profesorius, nuo 2011 profesorius emeritas. Bergeno ir Oslo (Norvegija), Arhus, Kopenhagos (Danija), Lundo (Švedija), Kento, Jorko (Anglija), Gento (Belgija), Grenoblio (Prancūzija) universitetų kviestinis profesorius. Bendradarbiavo su Kazanės (nuo 1967), Kijevo (nuo 1977), Bergeno, Oslo (nuo 1978) ir Kento (nuo 1992) universitetų spektroskopijos krypties mokslininkų grupėmis.
Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – susijusios su įvairių būvių ir molekulinės sandaros medžiagų spektriniais tyrimais. Profesorius didžiausi pasiekimai - BMR spektrometrijos mokyklos sukūrimas Lietuvoje, vandenilinio ryšio molekulinių darinių bei organinių medžiagų esančių nanometrinėse ertmėse tyrimų metodų sukūrimas ir tobulinimas.
Profesorius paskelbė daugiau kaip 190 mokslinių straipsnių. Dviejų knygų Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija tema autorius: „Tirpalų chemijos problemos. Eksperimentiniai metodai tirpalų chemijoje: spektroskopija ir kolorimetrija“ (su I. S. Perelygin ir kt. 1995); , Magnetinio rezonanso spektrometrija (su V. Balevičiumi ir G. A. Misiūnu 2000). Parengė mokomųjų leidinių studentams: „Fizika. Mechanika, molekulinė fizika“ (su R. Baubinu ir A. Petravičiumi, 1999), „Fizika“ (su R. Baubinu ir A. Petravičiumi, 2001).
Profesorius skyrė daug dėmesio mokslo populiarinimui, bei fizikos mokslo Lietuvoje ir Vilniaus universitete istorijai.
Už darbų ciklą „Organinių junginių molekulių dinamikos ir sąveikų įvairiose fazėse spektrometriniai tyrimai“ apdovanotas Lietuvos mokslo premija (1993).
Jam suteiktas Norvegijos Karalystės Riterio Ordinas už kultūrinių ir mokslinių ryšių tarp Lietuvos ir Norvegijos karalystės plėtotę (1998).
Apdovanotas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos premija už mokslo populiarinimą (2004).