Gruodžio 17 d. vyko prieškalėdinis šventinis Fizikos fakulteto 60-mečio vakaras. Renginys prasidėjo bendra padėka – daugiau nei šešiasdešimt skirtingų Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės narių, kolegų ir kolegių, alumnų, studentų ir studenčių aktyviai prisidėjo prie šventinių renginių organizavimo. Jie ir jos iš nesenos atminties prikėlė ankstesnes ir kūrė naujas istorijas.
VU bendruomenės nariai, aktyviausiai prisidėję prie 60-mečio renginių
Vakaro dalyvius sveikino VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Senato pirmininkė prof. dr. Eglė Lastauskienė, Fizikos fakulteto dekanas prof. dr. Aidas Matijošius. Renginį vedė studentai: fizikos bakalaurantė Patricija Strumilaitė ir aukštųjų technologijų fizikos ir verslo studentas Tadas Lekšas.
Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslo darbuotojui dr. Mindaugui Šarpiui ir lazerinės fizikos ir optinių technologijų magistrantūros studijų studentei Ūlai Marijai Lauciūtei įteiktos pirmosios Mantvydo Juozapavičiaus vardinės stipendijos.
Juziko dalyje vyko šviesos technologijų studento Dovydo Žiūros, aukštųjų technologijų fizikos ir verslo studento Mindaugo Gudaičio bei dėstytojo, profesoriaus Miko Vengrio polemika.
Renginio akimirka. Profesorius Mikas Vengris
Daugiau gruodžio 17 d. šventinio renginio akimirkų rasite čia.
Fizikos fakulteto 60–mečio renginių ciklas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kuomet Cheminės fizikos instituto iniciatyva įvyko Mokslo ir bendradarbiavimo metų pradžios šventė kolegoms Jašiūnų Dvare.
Visą rugsėjo mėnesį specialaus šaukinio LY60VUFF transliacijas vykdė radijo mėgėjai, fakulteto alumnai, fidistai (FiDi – Fiziko diena) ir kitų studentų organizacijų nariai. Radijo bangomis sklido žinia visam pasauliui. Trumposios radijo bangos rugsėjo 5–6 d. sklido nuo fakulteto stogo, skelbdamos žinią apie 60 metų sukaktį. Šaukinį išgirdo 1808 radijo kontaktai iš 72 valstybių.
Rugsėjo 24 d. VU SA FF organizuotas bendruomenės vakaras „Fizikai bendraukime“ subūrė beveik du šimtus dalyvių.
Rugsėjo 27 d. VU Alumno festivalio metu VU Didžiajame kieme Fizikos fakultetas kvietė daugiau sužinoti apie 60-mečio sukaktį, pasilabinti su Dinu Zauru, rašyti palinkėjimus fakultetui, sužaisti šachmatų partiją ir laimėti simbolinius prizus. Jaunųjų fizikų mokykla „Fotonas“ Vaikų universiteto erdvėje, K. Sirvydo kieme, kvietė gaminti šviečiančius atvirukus.
Fizikos fakultetas VU Alumnų festivalyje
Spalio mėnesį keliolika Fizikos muziejaus eksponatų iš Saulėtekio laikinai persikėlė į VU Idėjų observatoriją. Parodos „Nematoma tampa matoma“ atidarymo renginio svečiai pasinėrė į svaiginantį eksperimentų pasaulį kartu su studentu, FiDi atstovu, Laurynu Čepauskiu. Parodoje buvo eksponuojami prietaisai, instrumentai ir kitos muziejinės vertybės, atspindinčios mechanikos, elektros, magnetizmo, optikos, atomo ir branduolio fizikos sritis. Čia rasite parodos atidarymo renginio akimirkas.
Spalio 20 d. vyko šventinis protmūšis, kuriame varžėsi 14 Fizikos fakulteto bendruomenės komandų. Renginį vedė fizikos studentas Mykolas Radziukynas. Čia galite rasti protmūšio nuotraukas.
Prie šių renginių organzavimo prisidėjo ir kartu kūrė šventinę nuotaiką visos Fizikos fakultete veikiančios studentų organizacijos: Open Readings, Fiziko diena (FiDi), Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Fizikos fakultete, VU Jaunųjų energetikų klubas, VU Jaunųjų astronomų klubas.
Tai dar ne visi Fizikos fakulteto gimtadieniui skirti renginiai. Planuojama paroda – nuotraukos bus eksponuojamos visuose Saulėtekio al. 9. III r. aukštuose, laiptinėse. Paroda veiks iki Saulėtekio al. 9 III r. pastato rekonstrukcijos. Apie jos atidarymą informuosime jau kitais metais.
Rektorius ir Fizikos fakulteto dekanai
1965 m. Fizikos–matematikos fakultetas buvo reorganizuotas į Fizikos ir Matematikos–mechanikos fakultetus, tais pačiais metais studijas baigė pirmoji VU fizikų laida. Tiesa, fizikos istorija universitete tęsiasi jau ne vieną šimtmetį.
Pirmoji absolventų laida
„Fizikos fakulteto istorija siejasi su Vilniaus universiteto (lot. Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu) veiklos pradžia 1579 m., kai Filosofijos fakultete buvo dėstoma Gamtos filosofija, kaip Aristotelio filosofijos dalis. Ryškesnis fizikos dėstymo laikotarpis prasidėjo nuo 1632 m., Universitete pradėjus dirbti matematikos ir astronomijos profesoriui Osvaldui Krygeriui (Oswald Krüger). Jis ne tik dėstė, bet ir parašė traktatą „Compendium Mathematicarum Disciplinarum“, kuriame buvo mechanikos bei optikos skyriai. Apie 1635 m. jis subūrė pirmąją tiksliųjų mokslų mokyklą. Jo rūpesčiu Universitetas įgijo optinį teleskopą, kuriuo buvo galima stebėti Jupiterio palydovus ir kitus dangaus kūnus.
Svarbus etapas fizikos istorijai prasidėjo 1753 m., kai matematikos profesorius Tomas Žebrauskas įsteigė astronomijos observatoriją, o 1756–1757 mokslo metais jau veikė matematikos ir eksperimentinės fizikos kabinetas su specialia biblioteka. Įdomu tai, kad kabinetas buvo patalpoje prie Universiteto Teatro salės, o salėje pats T. Žebrauskas aukštuomenei rengdavo viešuosius fizikos reiškinių demonstravimus. Taip surasdavo mecenatus mokslui remti.
Universiteto rektoriumi tapus Martynui Počobutui, 1789–1799 m., ženkliai sustiprėjo fizikos, matematikos, o ypač astronomijos dėstymas, nes jas dėstė pats rektorius. Tuometiniame fakultete veikė šeši šakiniai padaliniai: Teorinės ir eksperimentinės fizikos, Grynosios matematikos, Taikomosios matematikos, Astronomijos, Tapybos ir Piešimo“, – apie Fizikos fakulteto istoriją rašė pirmosios VU fizikų laidos absolventas, Fizikos muziejaus kūrėjas, profesorius emeritas habil. dr. Liudvikas Kimtys.