Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) sausio 19 d. vyko renginys „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas siekiant užtikrinti Europos aukštųjų technologijų ateitį“ (angl. Strengthening Lithuania–CERN Partnerships for Europe’s High-Tech Future). Renginyje Šveicarijoje dalyvavo Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, kitų universitetų rektoriai, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, gausi Lietuvos verslo bendruomenės delegacija, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybės nariai.
Renginio akimirka. Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo nuotr.
G. Nausėda susitiko su CERN generaliniu direktoriumi Marku Thomsonu bei jo komanda ir CERN dirbančiais lietuvių mokslininkais. Susitikimo metu Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kryptingai siekia visateisės narystės CERN.
CERN generalinis direktorius M. Thompsonas išskyrė glaudaus bendradarbiavimo su švietimo bendruomene ir mokytojais svarbą ir pažymėjo, kad ateities mokslo pažanga prasideda nuo įkvėptų jaunų žmonių. Kartu jis tvirtino, jog CERN sėkmė nebūtų įmanoma be valstybių, kurios prisideda ne tik finansiniais ištekliais, bet ir aukščiausio lygio mokslininkų talentu bei intelektiniu potencialu.
VU rektorius, dalyvavęs vizite CERN, džiaugiasi, kad prie projekto reikšmingai prisideda ir VU mokslininkai: „Vien CERN LHCb mokslinių tyrimų grupėje šiuo metu dirba 17 Vilniaus universiteto mokslininkų ir studentų. VU 2024 m. rugsėjį tapo oficialiu LHCb institutu, kur VU Fizikos fakulteto mokslininkai LHCb atlieka sudėtingas dalelių fizikos analizes.“
Renginyje vyko pagrindiniai pranešimai apie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, skaitmenines infrastruktūras, duomenų technologijas ir inovacijų ekosistemas. Diskusijose pabrėžta, kad glaudesnis mokslo, valstybės ir verslo bendradarbiavimas yra esminė sąlyga siekiant ilgalaikės konkurencijos aukštųjų technologijų srityje.
Apskritojo stalo diskusijoje „Lithuania–CERN Cooperation 2026+: Five Strategic Steps Forward“ Lietuvos mokslo, verslo ir CERN atstovai aptarė konkrečius žingsnius, reikalingus tam, kad ambicijos būtų paverstos praktiniais rezultatais – nuo talentų ugdymo ir skaitmeninių sprendimų iki pramoninio bendradarbiavimo ir technologijų perdavimo.
Apskritojo stalo diskusiją moderavusi VU Verslo mokyklos profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė teigė, kad ši diskusija organizuota siekiant realių, apčiuopiamų sprendimų. Pasak jos, tam, kad būtų įgyvendinta Prezidento G. Nausėdos išsakyta vizija dėl visateisės Lietuvos narystės CERN, būtinas platesnis įsitraukimas – ne tik politiniu ar akademiniu lygmeniu, bet ir aktyviai dalyvaujant Lietuvos verslo, institucijų bei ministerijų vadovams.
Apskritojo stalo diskusijoje „Five Strategic Steps Forward“ dalyvavo CERN atstovai, taip pat Lietuvos institucijų ir verslo lyderiai: ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Darius Staniulis, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Inovacijų agentūros direktorius Paulius Kamaitis. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta praktiniams žingsniams, reikalingiems Lietuvos visavertei integracijai į CERN „Big Science“ ekosistemą.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. G. Valinčius pabrėžė, kad nors Lietuva finansuoja platų tyrimų spektrą – nuo humanitarinių mokslų iki fizikos, CERN kontekste ypač svarbūs trys aspektai: pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, investicijos į stiprias ir atviras mokslo bendruomenes ir aktyvesnis galimybių viešinimas, verslui atskleidžiant CERN teikiamą potencialą.
Renginio akimirka. Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo nuotr.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė dr. Monika Paulė pažymėjo, kad Lietuvos verslas kol kas nėra pakankamai iniciatyvus, o labiau įsitvirtinusios įmonės neišnaudoja turimų pajėgumų bendradarbiauti su CERN. Pasak jos, Lietuva turi daugiau ką pasiūlyti, todėl būtina kryptingai įtraukti verslo sektorių siekiant visateisės narystės.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. R. Valutytė teigė, kad dialogas apie CERN narystę turi apimti ne tik akademinę bendruomenę, bet ir kitus sektorius.
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas su dr. Mindaugu Šarpiu prie LHCb detektoriaus. Asmeninio archyvo nuotr.
Renginys dar kartą patvirtino, kad Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare remiasi plataus masto partneryste tarp mokslo, valstybės ir verslo. Universitetų lyderystė, politinis palaikymas ir augantis verslo įsitraukimas sudaro tvirtą pagrindą Lietuvai kryptingai stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje „Big Science“ ekosistemoje ir kurti ilgalaikę vertę šalies mokslo, inovacijų ir pramonės plėtrai. Bendradarbiavimas su CERN yra investicija ne tik į fundamentinius fizikos tyrimus, bet ir į žmonių gebėjimus, kompetencijų augimą, lietuviškos produkcijos konkurencingumą bei mokslo ir studijų institucijų tobulėjimą.
Renginio akimirka. Lietuvos dalelių fizikos konsorciumo nuotr.
Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 m., o svarbus žingsnis šios partnerystės link buvo žengtas 2004 m., pasirašius susitarimą dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje. Susitarimo tikslas – sukurti sistemą, kuri sudarytų sąlygas šalims tęsti ir toliau plėtoti mokslinį ir techninį bendradarbiavimą tarpusavio pagrindu.
