Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas ir astrofizikas dr. Kazimieras Černis spalio 13 d. buvo apdovanotas Lenkijos Senato medaliu už mokslo pasiekimus ir indėlį į patriotiškumo skatinimą.
Lenkijos Respublikos Senato nuotrauka
Medalį mokslininko dukrai Alinai Černytei iškilmingo ceremonijos metu įteikė Senato pirmininkė Małgorzata Kidawa-Błońska. „Nėra nieko gražesnio už visatos paslapčių atradimą, o dar puikiau yra tai, kad mokslininkas savo atradimams suteikia lenkiškus pavadinimus. Tai gražus būdas apmąstyti Lenkiją, lenkų kultūrą ir iškilias asmenybes“, – sakė Senato pirmininkė.
Ceremonijoje dalyvauti negalėjęs dr. K. Černis vaizdo įraše sakė, kad astronomija jam – daugiau nei tik mokslas. Tai pasaulio pažinimas, žmonių suartėjimas ir draugystės, peržengiančios sienas. Jis pažymėjo, kad medalis yra lenkų ir lietuvių draugystės ir bendradarbiavimo pripažinimas bei vylėsi, kad mokslinis bendradarbiavimas tarp šalių toliau stiprės.
Apdovanojimą inicijavo Lenkijos astronomų draugija (PTA) ir Lenkijos astronomijos mėgėjų draugija (PTMA). Susitikime dalyvavo PTA pirmininkas prof. Michał Tomczak ir PTMA pirmininkas Sebastian Soberski.
„Saulės sistemą sudaro Saulė ir aštuonios planetos, turinčios apie kelis šimtus mėnulių, tačiau daugiausia joje yra asteroidų. Kalbame apie milijonus tokių objektų, tačiau viena yra juos skaičiuoti, o visai kita – atrasti. Ir čia svarbiausi asteroidų medžiotojai, o vienas iš iškiliausių, be abejonės, yra Kazimieras Černis, – sakė prof. M. Tomczak.
S. Soberskis pasakojo, kad nuo asteroido atradimo iki oficialaus vardo suteikimo gali praeiti nuo kelerių iki keliolikos metų. Norint tapti asteroido atradėju, reikia ne tik jį pastebėti, bet ir nustatyti orbitą, o vėliau stebėti kelerius metus, kad būtų patvirtintas skaičiavimų teisingumas. Šį atradimą turi patvirtinti Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), o tai taip pat užtrunka.
Dr. Kazimieras Černis su apdovanojimu. Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. K. Černis apdovanojimu džiaugiasi, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai kolektyvinio Lietuvos astronomų darbo įvertinimas. „Ilgus metus palaikau ryšį su lenkų astronomais, išvykusiais iš Vilniaus į Torunę po karo, ypač glaudžiai bendradarbiavome su prof. Wilhelmina Iwanowska. Taip pat žinau, kad šiuo metu Lietuvos astronomai su kolegomis iš Lenkijos vykdo bent kelis bendrus projektus. Taip pat didelė dalis mano asteroidams suteiktų vardų yra susiję su bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija: Šv. Kazimieras, Šv. Faustina, Šv. Uršulė Leduchovska, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Šv. Andriejus Bobola, Petras Skarga. Taip prisidedu prie Lenkijos ir Lietuvos ryšių stiprinimo, mokslinio bendradarbiavimo plėtros.
Džiaugiuosi šiuo įvertinimu, tačiau noriu pabrėžti, kad tai ne vien mano, bet ir Lietuvos astronomų bendruomenės nuopelnas. Be profesorių Pauliaus Slavėno, Vytauto Straižio įdirbio Lietuvoje neturėtume šiuolaikiniams astronominiams tyrimams būtinos infrastruktūros“, – pasakoja astronomas. Viso jis yra daugiau nei 250 asteroidų ir 25 kometų atradėjas arba bendraatradėjas.