Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino 7 asteroidus trojanus Lietuvos olimpiečių – Dano Pozniako, Šarūno Marčiulionio, Rūtos Meilutytės, Mykolo Aleknos, Dainos Gudzinevičiūtės, Romo Ubarto, Austros Skujytės – garbei.
Dr. Kazimieras Černis. VU nuotr.
„Tarp šių sportininkų yra ir vyresnės kartos atletų, ir dar šią vasarą puikiai elitiniuose sporto renginiuose pasirodžiusių ir taip Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių sportininkų. Tai didžiuliai autoritetai tiek kitiems sportininkams, tiek sporto mėgėjams. Tą mačiau nuo pat vaikystės – pavyzdžiui, dar būdamas moksleivis žinojau apie boksininką Pozniaką, pirmąjį Lietuvos olimpinį čempioną, o berniukai, mokykloje žaisdami ir vaizduodami boksininkus, vienas kitą netgi vadindavo pozniakais. Manau, kad olimpiečiai tikrai verti tokio įamžinimo“, – pasakoja astronomas.
Asteroidus VU astronomas atrado skirtingose observatorijose. Trojanai „Pozniakas“, „Meilutytė“, „Gudzinevičiūtė“ atrasti VU Molėtų astronomijos observatorijoje 2009 m. kartu su VU mokslininku dr. Justu Zdanavičiumi, „Alekna“ – ten pat su Edvardu Černiu, 2008 m. Latvijos Baldonės astronomijos observatorijoje kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu 2013 m. atrastas „Marčiulionis“, o 2015 m jėzuitų Vatikano observatorijoje, su kunigu dr. Richardu P. Boyle, – „Ubartas“. Trojaną „Skujytė“ atrado Spacewatch astronominių stebėjimų projektas, Kitt Peak observatorijoje Arizonoje.
Tai ne pirmieji Lietuvos sportininkų garbei dr. K. Černio pavadinti asteroidai. Be jų danguje jau skrieja „Sabonis“ ir „Vitkauskas“.Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), suteikianti dangaus kūnams vardus, yra išskyrusi atskirą grupę asteroidų, vadinamų trojanais, kurie gali būti pavadinti išskirtinai olimpiečių vardais.
„Trojanai keliauja aplink saulę 12 metų, kartu su Jupiteriu. Jie įdomūs, nes yra gan toli nuo Žemės ir juda kitokiose orbitose nei įprasti asteroidai. Anksčiau jie būdavo pavadinami Trojanų karo herojų vardais, tačiau prieš kurį laiką buvo priimtas sprendimas jiems teikti ir olimpiečių vardus. Taigi dabar visi didieji šios grupės asteroidai turi graikiškus vardus, o mažiesiems siūlomi sportininkų. Vienas pirmųjų mano su kolegomis atrastų trojanų buvo pavadintas Sabonio vardu“, – pasakoja dr. K. Černis.
Asteroidų pavadinimo citatos paskelbtos WGSBN Bulletin 2026 m. vasario ir gegužės numeriuose. Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 250 asteroidų, bent pusė iš jų turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus.
(724932) „Pozniakas“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (724932) „Pozniakas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metų ir 18 dienų. Asteroido orbitos elementai: a = 5.257 AV, e = 0.116, i = 28.067°, P = 12.05 m. „Pozniakas“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 15 d. – mažiausias atstumas bus apie 683 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais su CCD kameromis. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2008 SE8 (724932), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Pozniakas“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(765015) „Marčiulionis“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (765015) „Marčiulionis“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 318 dienų. Asteroido orbitos elementai: a = 5.202 AV, e = 0.0796, i = 8.028°, P = 11.87 m. „Marčiulionis“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. gruodžio 14 d., mažiausias atstumas bus apie 621 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 21-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Oriono ir Tauro žvaigždynu riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2013 RO26 (765015), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Marčiulionis“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(353194) „Meilutytė“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (353194) „Meilutytė“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.1 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 234 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 5.14 AV, e = 0.088, i = 16.234°, P = 11.64 m. „Meilutytė“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 21d. – mažiausias atstumas bus apie 611 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Hidros ir Mergelės žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2009 SM100 (353194), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Meilutytė“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(352655) „Alekna“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (352655) „Alekna“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 358 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 5.235 AV, e=0.039, i = 12.486°, P = 11.98 m. „Alekna“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. kovo 28 d. – mažiausias atstumas bus apie 659 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20 -ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Varno žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2008 QX28 (352655), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Alekna“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(264068) „Gudzinevičiūtė“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (264068) „Gudzinevičiūtė“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metus ir 274 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 5.17 AV, e = 0.117, i = 8.161°, P = 11.75 m. „Gudzinevičiūtė“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 9 d. – mažiausias atstumas bus apie 711 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2009 SQ148 (264068), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Gudzinevičiūtė“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(811110) „Ubartas“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (811110) „Ubartas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metus ir 307 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 5.194 AV, e = 0.0499, i = 9.242°, P = 11.84 m. „Ubartas“ vėl priartės prie Žemės 2028 m. gegužės 15 d. – mažiausias atstumas bus apie 646 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 21-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Svarstyklių žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2021 RR130 (811110), dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Ubartas“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(545564) „Sabonis“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (545564) „Sabonis“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metų ir 40 dienų. Asteroido orbitos elementai: a = 5.272 AV, e = 0.049, i = 5.023°, P = 12.11 m. „Sabonis“ vėl priartės prie Žemės 2028 m. sausio 7 d., mažiausias atstumas bus apie 653 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Dvynių žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2011 QA50, dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Sabonis“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2022 m.
(22404) „Skujytė“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (22404) „Skujytė“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5.3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metus ir 15 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 5.253 AV, e = 0.119, i = 9.301°, P = 12.04 m. „Skujyte“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandzio 14 d. – mažiausias atstumas bus apie 682 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 1995 ME4, dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Skujyte“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2026 m.
(374131) „Vitkauskas“
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (374131) „Vitkauskas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2.7 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 4 metus ir 183 dienas. Asteroido orbitos elementai: a = 2.724 AV, e = 0.242, i = 9.139°, P = 4.5 m. „Vitkauskas“ vėl priartės prie Žemės 2028 m. sausio 28 d. – mažiausias atstumas bus apie 229 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matoma vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Hidros ir Liūto žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio laikinasis žymėjimas buvo 2004 TS 115, dr. K. Černiui pasiūlius, suteikiamas vardas „Vitkauskas“. Pavadinimo citata paskelbta WGSBN Bulletin 2025 m.