Taškiniai defektai yra atominės skalės netobulumai, darantys didelę įtaką puslaidininkių elektrinėms ir optinėms savybėms. Nors anksčiau jie buvo laikomi nepageidaujamais, šiandien tokie defektai tampa viena svarbiausių kvantinių technologijų kūrimo platformų, atveriančių naujas galimybes metrologijos, komunikacijos ir informacijos apdorojimo srityse.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai kartu Ženevos universiteto kolegomis atliko tyrimą, kuris atveria kelią naujų, pažangesnių medžiagų tobulinimui. Žurnale „Physical Chemistry Chemical Physics“ paskelbti tyrimo rezultatai apie tai, kaip šviesa veikia specialias medžiagas, kurios inicijuoja polimerų susidarymą ir dažnai lemia netgi pačio 3D darinio matmenis bei kokybę.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai, vadovaujami dr. Karolio Kazlausko, prisidėjo prie tarptautinio tyrimo, kurio rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Nature Communications“. Kartu su kolegomis iš Barselonos ir kitų šalių jie pademonstravo neinvazinį optinį metodą, leidžiantį kontroliuoti buožgalvių širdies ritmą. Tikimasi, kad šis proveržis atvers naujas galimybes fotofarmakologijoje – mokslo srityje, siekiančioje naudojant šviesą valdyti biologinius procesus.
Lietuvos mokslų akademija skelbia tris konkursus, skirtus mokslininkams ir studentams. Kviečiame aktyviai dalyvauti.
SVARBU: prašome kandidatus ir kandidates iki 2025 m. gruodžio 1 d. 12 val. atitinkamo FF Šakinio akademinio padalinio (ff.vu.lt/apie/struktura/sakiniai-akademiniai-padaliniai) vadovui atsiųsti tiektino darbo pavadinimą bei iki puslapio apimties anotaciją
Skelbiame Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto rinkimų komisijos patvirtintus rinkimų rezultatus.
Lapkričio 26 d. 16 val. A101 auditorijoje (Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3) seminarą „Computing at the LHC“ anglų kalba ves svečias iš Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN). Kviečiame pasiklausyti dr.Adam Benjamin Morris, ilgamečio LHCb eksperimento nario.
Kviečiame prisijungti prie „Arqus“ aljanso 2025–2026 mokslo metų alumnų mentorystės programos. Ši programa suteiks vertingos patirties kiekvienam – tiek alumnui ar savo žiniomis norinčiam pasidalyti jaunam profesionalui, tiek studentui, ieškančiam patarimų mokslo ir studijų ar profesinės karjeros klausimais.
„Arqus“ aljansas skelbia penktąjį dėstymo meistriškumo apdovanojimų (angl. Arqus Teaching Excellence Award) konkursą. Šiais apdovanojimais siekiama įvertinti dėstytojus, puoselėjančius pavyzdines, inovatyvias ir meistriškas ugdymo praktikas ir mokymosi kultūrą, peržengiančią disciplinų ribas ir įgalinančią studentus klestėti įtraukioje, bendruomeniškoje ir dinamiškoje mokymosi aplinkoje.
Lietuvos mokslo taryboje (Gedimino pr. 3, Vilnius), Didžiojoje salėje, lapkričio 28 d. 11 val. vyks renginys, skirtas Europos kosmoso agentūros kosminio teleskopo „Gaia“ misijai. Nuo 2014 m. liepos 27 d. iki 2025 m. sausio 15 d. „Gaia“ atliko daugiau kaip tris trilijonus stebėjimų, apimančių du milijardus žvaigždžių ir kitų objektų mūsų Paukščių Tako Glaktikoje ir už jos ribų. Surinkti neįtikėtinai tikslūs duomenys padės atsakyti į daugybę svarbių klausimų, susijusių su Galaktikos kilme, sandara ir evoliucijos istorija.
Viešoje paskaitoje „GAIA: A Wealth of Galactic Achievements” Vigo universiteto (Ispanija) profesorė Ana Ulla, GAIA misijos Duomenų apdorojimo ir analizės konsorciumo komandos narė, pasakos apie „Gaia“ – tiksliausią ir išsamiausią iki šiol vykdytą astrometrinį kosmoso tyrimą. Paskaita vyks anglų kalba.
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paviešinus galutinius 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies paramai skyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad Vilniaus universiteto (VU) fondas šiemet sulaukė solidaus palaikymo – visuomenė skyrė 50 847 eurus paramos.
2026 m. QS pasaulio universitetų reitinge jau ketvirtą kartą įvertinti aukštųjų mokyklų tvarumo rodikliai. Šiemet Vilniaus universitetas (VU) išlaiko poziciją tarp tvariausių pasaulio aukštojo mokslo institucijų – VU užima 326 vietą iš 2002 vertintų universitetų. Europoje VU yra 159-as iš 621 institucijos ir pirmasis Lietuvoje iš šešių visose trijose tvarumo kategorijose: poveikio aplinkai, socialinio poveikio ir valdymo.
Skelbiame Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto rinkimų komisijos patvirtintus pirmojo rinkimų turo rezultatus.
Eidamas aštuoniasdešimt ketvirtus metus, mirė Vilniaus universiteto (VU) bendruomenės narys, Fizikos fakulteto docentas, ilgametis Kieto kūno elektronikos katedros darbuotojas, vienas iš stojančiųjų priėmimo sistemos kūrėjų bei ilgametis Priėmimo skyriaus vedėjas, LAMA BPO valdybos pirmininkas, Cheminės fizikos instituto senjoras dr. Aloyzas Antanas Pažėra.
Universiteto bendruomenė jį prisimins kaip atsakingą, atsidavusį ir profesionalų kolegą, kurio ramus būdas, žmogiškumas ir ilgametis darbas VU paliko šiltą ir neišdildomą įspūdį. Jo indėlis į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą išliks svarbia mūsų akademinės istorijos dalimi.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.
Atsisveikinimas vyks trečiadienį nuo 9 iki 14val. Molėtų g. 4A, Didžioji Riešė.
Laidotuvės – 14 val. Didžiosios Riešės kapinėse.
Kvantatoną laimėjo VU fizikos fakulteto studentai ir alumnai – Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda „Quantum Bäcon“ (A. Paskačimaitė, V. Šilys, J. Dobilas, P. Rindzevičius ir U. Šilingaitė).
VU Fizikos fakulteto komanda „Not Today, Eve“ (G. Usevičius, I. Pocius, J. Turčak, U. Tarvydytė, J. Minkevičius) užėmė 2-ąją vietą.
Kaip Vilniaus universitetas (VU) susijęs su kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“, centais ar žvaigždėmis? Tokias sąsajas atskleidė VU studentai. Lapkričio 17 d. minint Tarptautinę studentų dieną, paprašėme jų įvardyti mėgstamiausias vietas, įsimintiniausias akimirkas universitete ir papasakoti, ką jiems reiškia būti VU dalimi.
Kaip ir kiekvienais metais, VU biblioteka kviečia į „Duomenų dienas“ – specializuotus mokymus mokslininkams ir tyrėjams su mokslinių tyrimų duomenų valdymu susijusiomis temomis. Šių metų mokymai, kuriuos ves svečiai iš Nyderlandų, skirti sveikatos mokslų srities tyrėjams ir mokslinės programinės įrangos kūrėjams.
Kvantinės technologijos sparčiai keičia mūsų gebėjimą valdyti ir stebėti kvantines sistemas, tačiau jų poveikis neapsiriboja tik kvantinių kompiuterių ar dalelių fizikos sritimis. Šiame pranešime bus pristatyta, kaip iš kvantinių tyrimų kilę metodai ir idėjos gali iš esmės pakeisti elektronų sukinio rezonanso (ESR) spektroskopiją – vieną seniausių ir vis dar aktyviai tobulinamų mokslo sričių.
2025 m. lapkričio 20 d. nuo 9 val. iki 16 val. vyks antras balsavimo turas, kuriame bus renkamas dar vienas Tarybos narys.
Lapkričio 14 d. vykusiame Vilniaus universiteto (VU) centrinės rinkimų komisijos posėdyje buvo patvirtinti VU tarybos nario, atstovaujančio aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, interesų sričiai, rinkimų pirmojo turo rezultatai. Rinkimuose iš 1816 rinkėjų dalyvavo 674 (37,12 proc.), todėl rinkimai laikomi neįvykusiais – skelbiamas pakartotinis balsavimas.
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su partneriais iš Vengrijos kuria naują aukštos skiriamosios gebos optinių matavimų metodiką, paremtą dumblių ląstelių autofluorescencija ir jos sąsaja su ląstelių fiziologine būkle. Tokie tyrimai leistų ateityje sukurti biojutiklį, pagal dumblių savijautą padedantį nustatyti taršą vandens telkiniuose.
Lapkričio 13–14 d. gautiems rezultatams aptarti VU Fizikos fakultete ir Gyvybės mokslų centre lankėsi Segedo HUN-REN (angl. Hungarian Research Network) Biologinių tyrimų centro (angl. Biological Research Centre) tyrėjai. Pasak VU mokslininkų, projekto metu plėtojamas ir stiprinamas tarpdisciplininis bendradarbiavimas kuriant inovatyvius aplinkos taršos stebėsenos metodus.
