Jaunieji mokslininkai iš Užgorodo (Ukraina) Institute of Electron Physics kviečia dalyvauti jų organizuojamoje nuotolinėje konferencijoje „InternationalConference of Young Scientists and Post-Graduate Students IEP-2023“.
Praėjusį penktadienį, sausio 27 d., Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje buvo įteikti diplomai Šviesos technologijų studijų programos absolventams.
Ceremonijoje dalyvavo Vilniaus universiteto mokslo prodekanė prof. dr. (HP) Edita Sužiedėlienė. Ji pasveikino studentus ir padėkojo, kad dar mokykloje susidomėjo fizika ir nepabijojo pasirinkti tokias studijas Universitete.
Fizikos fakulteto dekanas dr. Juozas Šulskus pasidžiaugė absolventais ir išreiškė pasididžiavimą, kad jie įgijo išsilavinimą Fizikos fakultete, net kai dėstytojai „stengėsi, kad jums nebūtų lengva“. Dekanas taip pat paskatino studijas tęsti magistrantūroje, o vėliau ir doktorantūroje.
Ceremonijoje dalyvavo, studentus pasveikino bei priminė, kad mokytis reikės visą gyvenimą „Light Conversion“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.
Absolventų vardu kalbėjo Šarūnas Mickus. Jis pasidžiaugė, kad turėjo galimybę būti unikalaus fakulteto dalimi – atmosfera, bendravimas ir laisvė čia – kaip niekur kitur. Didžiausią padėką skyrė kursiokams, kurie tapo draugais ne tik Universiteto aplinkoje, bet ir gyvenime. Taip pat padėkojo administracijai, SPK, artimiesiems. „Kad ir kokį kelią pasirinktume – visada liksime fizikais“, - sakė Šarūnas.
Šiais metais diplomai buvo įteikti 29-iems Šviesos technologijų studijų programos absolventams.
Sveikiname visus ir tikimės dar pasimatyti!
Nuotraukos: Simonas Lukoševičius
Daugiau nuotraukų – mūsų Facebook.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriaus dr. Mangirdo Malinausko, kartu su kitais mokslininkais, apžvalginis straipsnis atspausdintas ant „Advanced Optical Materials“ viršelio.
Apžvalginiame straipsnyje rasite informaciją apie femtosekundinės lazerinės daugiafotonės litografijos būdu 3D spausdinamų miniatiūrinių optinių elementų ir sudėtinių komponentų prototipų kūrimą ir gamybą. Ši technologija įgalina adityviai formuoti difrakcinės, refrakcinės, kreipiamosios, filtravimo, poliarizacinės ir daugelio kitų optinių funkcijų elementus bei gali būti sujungtos į daugiafunkcinius monolitinius komponentus. Naujausi pasiekimai leidžia kurti integruotus prietaisus iš įvairių optinių medžiagų, įskaitant didelio lūžio rodiklio, aukšto optinio pažeidimo slenksčio ir net stiklo keramikos.
Visą straipsnį galite skaityti čia: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/adom.202201701
Vadovaudamasi Vilniaus universiteto statutu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF Lazerinių tyrimų centro (toliau – LTC) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Direktoriaus rinkimus (dabartinį direktorių prof. Aidą Matijošių išrinkus Fizikos fakulteto Dekanu). Direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.
Lazerinių tyrimų centro Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei Direktoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.
Kiekvienas pretendentas privalo pateikti Fakulteto rinkimų komisijai šiuos dokumentus:
Pareiškinių dokumentų pateikimas iki 2023 metų kovo 13 dienos 13:00 valandos el. paštu arba asmeniškai į FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. 2366049):
2023 m. kovo 10 d. iki 17 val.;
2023 m. kovo 13 d. iki 13 val.
Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiųsti paštu iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.
Rinkimų eiga:
LTC Direktoriaus pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto LTC nuostatai:
Lazerinių tyrimų centro nuostatai
Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.
Saulėtekio al. 9, 310 kab., LT10222 Vilnius, Lietuva
Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp apdovanotųjų – Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Jūras Banys.
Habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir tikrasis narys Jūras Banys buvo apdovanotas už nuopelnus mokslui, jų sklaidą bei tyrimus. Vienas produktyviausių Lietuvos fizikų laikomas J. Banys yra paskelbęs per 500 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
Su visais apdovanotaisiais galite susipažinti čia: https://bit.ly/3HypaSs
Nuotr.: Vilniaus miesto savivaldybė
Vakar Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto pirmakursiai už Studijų įgūdžių modulį atsiskaitė kitaip. Egzaminas vyko konferencijos pavidalu – studentai pristatė savo sukurtus mokslinius stendus.
„Toks formatas studentams svarbus dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – tai yra motyvacija. Paprastų egzaminų yra daug ir jie nusibos per visą studijų laikotarpį, o čia yra kitoks egzaminas, galimybė save išreikšti ne tik per gautų žinių demonstravimą, bet ir per vizualinę ekspresiją. Tai yra daugiau kompetencijas atskleidžiantis dalykas nei žinių patikrinimas. Tokiu būdu studentai jau pirmame kurse išmoksta ne tik ieškoti informacijos ir žinias, bet ir tobulina bendrąsias kompetencijas, kurios pravers ne tik moksle , bet ir versle, ir gyvenime apskritai. Visur yra svarbu mokėti sudominti pašnekovą, pristatyti savo idėja aiškiai, trumpai, konkrečiai“, – teigė prof. dr. Pranciškus Vitta, vienas iš egzamino rengėjų.
Anksčiau toks atsiskaitymo formatas buvo taikomas tik Šviesos technologijų studijų programoje. Šiais metais, pirmą kartą, buvo nuspręsta tokį formatą pritaikyti visiems Fizikos fakulteto pirmakursiams. Kadangi tai yra Studijų įgūdžių modulio kaupiamojo vertinimo dalis – paruošti stendinį pranešimą buvo privaloma visiems.
Pasak profesoriaus, rengiantis šiam egzaminui, studentams buvo leidžiama temas rinktis savo nuožiūra iš STEM ir tarpdalykinių tematikų. Tai reiškia, kad temas studentai rinkosi laisvai, kas jiems patrauklu ir įdomu. Laisvė pasirinkti studentus skatino pajausti ir suprasti pažinimo džiaugsmą.
Visi žiūrovai turėjo galimybę lipdukais pažymėti jiems labiausiai patikusius stendinius pranešimus. Geriausių bei daugiausiai lipdukų surinkusių stendinių pranešimų autoriai buvo apdovanoti. Visus pranešimus vertino ir dėstytojų komisija, kadangi ši pranešimų sesija yra Studijų įgūdžių modulio galutinio atsiskaitymo dalis.
Fizikos fakulteto dėstytojas, mokslo darbuotojas dr. R. Dobužinskas dalyvauja informacinėje LRT laidoje „Prognozė“, kurioje kalba apie klimato kaitą ir jos kuriamas pasekmes mūsų visų gyvenimuose. Laidoje yra kalbinami įvairių sferų asmenys neabejingi stebimiems klimato pokyčiams, o dr. R. Dobužinskas pasakoja apie fizikinius klimato kaitos pagrindus ir priežastingumą.
„Mes turime ištyrę klimato kaitą 400 000 metų nuo dabar. Kas 100 000 metų vyksta klimato kaitos ciklas. Tai reiškia, kad anglies dvideginio kiekis didėja dėl tam tikrų Žemės ir Saulės pozicijos ypatumų ir tada kyla temperatūra. Anglies dvideginis pradeda mažėti, temperatūra išlieka ir po kažkiek tūkstančių metų vėl pradeda mažėti. Toks ciklas vyksta kas 100 000 metų. Mes tokius ciklus esame apskaičiavę 4 ir šiuo metu mes esame to ciklo pačioje karščiausioje fazėje. Bet, negana to, kad esame karščiausioje fazėje, per paskutiniuosius 80 metų esame pakėlę temperatūrą dar tiek pat, kiek pakilo temperatūra per paskutiniųjų 100 000 metų natūralų ciklą“, – laidoje „Prognozė. Mes nepagalvojame, kas liks ateities kartoms: kas yra klimato kaita?“ pasakoja dr. R. Dobužinskas.
Pačius naujausius LRT laidos „Prognozė“ epizodus bei dr. R. Dobužinsko komentarus galite rasti ir žiūrėti čia: https://www.lrt.lt/mediateka/video/prognoze
Šiandien atvirame Fizikos fakulteto Tarybos posėdyje įvyko dekano rinkimai. Kandidatai turėjo galimybę dar kartą pristatyti savo programas bei atsakyti į auditorijos klausimus.
Fizikos fakulteto rinkimų komisija skelbia, kad Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taryba 2023 m. sausio 20 d. posėdyje balsų dauguma Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanu 5 metų kadencijai išrinko prof. dr. Aidą Matijošių.
Fizikos fakulteto rinkimų komisija:
doc. dr. Kazimieras Glemža – pirmininkas
doc. dr. Robertas Maldžius
Uršulė Tarvydytė (studentų atstovė)
Sveikiname!
Prof. dr. Aidas Matijošius Fizikos fakulteto dekano pareigas pradės eiti 2023 m. vasario 22 d.
 |
 |
Gruodžio 18 d. vyko išplėstinis VU Lazerinių tyrimų centro seminaras, minint prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktis: „ŠVIESOS KELIU: nuo pirmosios parametriškai sustiprintos spinduliuotės iki Ekstremalios šviesos infrastruktūros...“
Seminare įvairių kartų prof. A. P. Piskarsko mokiniai atskleidė, kokį „šviesos“ kelią reikia nueiti iki kartu su kitomis valstybėmis įsteigiant Europos mokslo tyrimų infrastruktūrą ELI ERIC.
Kviečiame žiūrėti vykusio seminaro įrašus ir įgyti aiškumo apie Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės priešistorę, vystymąsi bei įtaką ELI ERIC.
1. Dr. R.Danielius (Light Conversion) „Parametrinis šviesos stiprinimas: nuo reiškinio iki komercinio prietaiso“
2. Prof. A.Dubietis (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „30 metų optiniam parametriniam čirpuotų impulsų stiprinimui: nuo idėjos iki priešakinės technologijos“
3. Dr. A.Varanavičius (VU FF Lazerinių tyrimų centras) „Lietuviškas pėdsakas Ekstremalios šviesos infrastruktūrose“
4. Dr. R.Antipenkov (ELI Beamlines) „ELI ERIC: Ekstremalios šviesos infrastruktūra, didelės energijos lazerinių sistemų kūrimas ELI“
Kviečiame nepraleisti progos ir registruotis į studentų bei jaunųjų mokslininkų konferenciją „Open Readings 2023“!
Registracija užsidaro 2023 m. vasario 3 d.
Registruotis kviečiame čia: https://www.openreadings.eu/registration/
Registracija ir dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas!
Kiekvienais metais vykstančioje „Open Readings“ konferencijoje dalyvauja šimtai studentų iš viso pasaulio, kurie pristato savo mokslinių tyrimų rezultatus fizikos bei kitų gamtos mokslų ir technologijų srityse. Taip pat tai yra puiki galimybė pasiklausyti pasauliniu lygiu pripažintų lektorių ir mokslininkų pranešimų įvairiomis mokslinėmis temomis (daugiau informacijos apie konferenciją ir kviestinius lektorius galite rasti čia: https://www.openreadings.eu/).
Studentai bei jaunieji mokslininkai gali pristatyti stendinius bei žodinius pranešimus apie savo atliktus mokslinius tyrimus. Daugiau informacijos apie abstraktų ir pristatymų reikalavimus galite rasti čia: https://www.openreadings.eu/abstract-and-presentations/
Konferencija vyks gyvai 2023 m. balandžio 18-21 d., Nacionaliniame Fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniuje.
Iškilus klausimams galite kreiptis elektroniniu paštu
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Technikos mokslų skyrius ir asociacija INFOBALT organizuoja LMA 11-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Jaunųjų mokslininkų konferencijos (JMK) tikslas – susipažinti su jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų ir jų sandūrų srityse, taip pat apžvelgti jaunųjų mokslininkų mokslinių interesų problematiką.
Konferencijos darbą numatoma organizuoti dviejose tematinėse sekcijose: fiziniai mokslai ir technologijos mokslai. Pranešėjai kviečiami pristatyti savo mokslo tyrimų rezultatus bei taikomąją veiklą, leidžiančią plėtoti ir atnaujinti gaminamos produkcijos (paslaugų) nomenklatūrą, tobulinti technologijas bei jų gamybą ir diegimą vidaus bei užsienio rinkose, skaitmenizacijos ir skaitmeninių technologijų poveikio tyrimus ekonominėms ir socialinėms veikloms.
Konferencija vyks Lietuvos mokslų akademijoje 2023 m. kovo 23 d. Konferencijoje planuojami žodiniai (12 min., iš jų 10 min. pranešimas ir 2 min. klausimams atsakymams) ir stendiniai pranešimai. Kviečiami dalyvauti jaunieji mokslininkai (studentai, kurių mokslo publikacijos spausdintos recenzuojamuose mokslo žurnaluose, magistrantai, rezidentai, doktorantai, mokslų daktarai, podoktorantūros stažuotojai, verslo ir inovacijų specialistai) iki 35 metų amžiaus (į šį laikotarpį įskaitomos motinystės / tėvystės atostogos).
Kviečiame įvairių Lietuvos institucijų jaunuosius mokslininkus iki 2023 m. kovo 13 d. 12 val. teikti paraiškas dalyvauti konferencijoje, nurodant pasirinktą sekciją. Paraišką sudaro:
Paraiškoje nurodyti, koks bus pranešimas – žodinis ar stendinis.
Minėtą medžiagą (Word formatu) ir duomenis elektronine forma teikti el. paštu: (fiziniai mokslai); (technologijos mokslai).
Pranešimų santraukos bus paskelbtos LMA interneto svetainėje.
Konferencijos programa bus paskelbta LMA interneto svetainėje kovo 20–22 d.
JMK organizacinis komitetas vertins skaitytus pranešimus ir išrinks 10 geriausių pranešėjų, kuriems bus įteikti LMA diplomai. Diplomų teikimo iškilmės vyks 2023 m. balandžio mėnesį (tiksli data bus derinama su LR Ministru Pirmininku).
Konferencijos rėmėjas INFOBALT įsteigė stipendijas (stipendijų fondas – 8 000 eurų) geriausiems 2023 m. jauniesiems mokslininkams, kurių darbai yra išskirtinio mokslinio lygio informacinių ir ryšių technologijų srityje ir plačiai pritaikomi moksliniuose tyrimuose ar kitose dalykinėse srityse. Būsimus stipendiatus iš JMK organizacinio komiteto atrinktų pranešėjų papildomai pagal INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus vertins INFOBALT komisija.
Kiti atrinkti geriausių darbų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais ir diplomais.
Informaciją apie jaunųjų mokslininkų konferenciją, jos organizacinį komitetą, INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus rasite LMA svetainėje: http://www.lma.lt/infobalt-vardines-stipendijos
Kviečiame dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose!
Jauniesiems mokslininkams yra suteikiama galimybė dalyvauti praktiniuose mokymuose, kaip parengti prezentaciją pristatymui. Mokymų trukmė – 4 akademinės valandos. Mokymuose bus pristatytas Stanfordo tyrimų instituto naudojamas NABC metodas ir suteikta galimybė jį praktiškai išbandyti. Registracija į mokymus vyksta el. paštu iki 2023 m. kovo 13 d. Mokymuose gali dalyvauti visi jaunieji mokslininkai, planuojantys dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2023 metais.
Mokymų laikas – 2023 m. kovo 16 d. 15–18 val.
Mokymai vyks Visorių informacinių technologijų parke (VITP), Mokslininkų g. 2A, Vilnius.
Vadovaudamasi Vilniaus universiteto (toliau – VU) statutu, VU Fizikos fakulteto (toliau – FF) nuostatais, FF šakinių akademinių padalinių (toliau – ŠAP) nuostatais bei FF Tarybos nutarimu, VU FF rinkimų komisija skelbia Fizikos fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Cheminės fizikos instituto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto) Direktorių rinkimus. Direktorių kadencijų trukmės – 5 metai.
Šakinio akademinio padalinio Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties bei Direktoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos.
Kiekvienas pretendentas privalo pateikti Fakulteto rinkimų komisijai šiuos dokumentus:
Pareiškinių dokumentų pateikimas iki 2023 metų kovo 13 dienos 13:00 valandos el. paštu arba asmeniškai į Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. (tel. (8 5) 236 6049):
2023 m. kovo 10 d. iki 17 val.;
2023 m. kovo 13 d. iki 13 val.
Visus pareiškinius dokumentus pretendentas turi pateikti Fakulteto rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiųsti paštu iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.
Rinkimų eiga:
ŠAP Direktorių pareigas reglamentuoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ŠAP nuostatai:
Cheminės fizikos instituto nuostatai
Fotonikos ir nanotechnologijų instituto nuostatai
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto nuostatai
Fakulteto rinkimų komisija: doc. dr. Kazimieras Glemža (pirmininkas), doc. dr. Robertas Maldžius, Uršulė Tarvydytė.
Saulėtekio al. 9, III r., 310 kab., LT 10222 Vilnius, Lietuva
Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. Irma Dumbrytė (Odontologijos institutas), dr. Donatas Narbutis (Teorinės fizikos ir astronomijos institutas), prof. Mangirdas Malinauskas (Lazerinių tyrimų centras) – bendradarbiaudami su kolegomis iš Stanfordo (JAV) ir Svinburno (Australija) universitetų publikavo straipsnį prestižiniame Scientific Reports žurnale: „Revelation of microcracks as tooth structural element by Xray tomography and machine“ (https://www.nature.com/articles/s41598-022-27062-5).
Vieno pažangiausių šiuolaikinės mikroskopijos tyrimo metodų (rentgeno spindulių kompiuterinis mikrotomografas) ir mašininio mokymosi (dirbtinio intelekto atšaka) derinys leido pirmą kartą pažvelgti į danties viduje esantį mikroįtrūkimų tinklą ir jį 3D charakterizuoti nesuardant bandinio.
Šios publikacijos reikšmė odontologijai taip pat labai didelė. Danties paviršiuje esančius mikroįtrūkimus gali pastebėti tiek gydytojas odontologas, tiek ir pacientas. Iki šiol nėra žinoma, ar tokie danties paviršiuje esantys mikroįtrūkimai yra tik estetinė problema, ar gali lemti danties pažeidimą ir į tai reikėtų atsižvelgti gydytojams odontologams planuojant paciento gydymą. Tai ypač aktualu gydytojams ortodontams, kurie ant dantų klijuoja breketus.
3D dantų tyrimo metodai, nesuardantys bandinio, leidžia pažvelgti į danties vidinę struktūrą ir įvertinti įtrūkimus. Didesnio bandinių skaičiaus ištyrimas ir kiekybiškas įtrūkimų charakterizavimas visų pirma sudarytų galimybę parengti rekomendacijas gydytojams odontologams, ar/kaip/kokiais atvejais reikėtų dokumentuoti dantų mikroįtrūkimų buvimą prieš pradedant gydymo procedūras
Ši publikacija – tai puikus tarpdisciplininio ir daugiainstitucinio darbo pavyzdys, atveriantis galimybes Vilniaus universiteto mokslininkams vieniems pirmųjų pritaikyti novatoriškas tyrimo metodikas.
Fizikos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad konkurse į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekano pareigas yra registruoti šie kandidatai:
prof. dr. Aidas Matijošius (Veiklos programa),
doc. dr. Mindaugas Mačernis (Veiklos programa).
Vieši debatai, skirti kandidatams pristatyti savo veiklos programą fakulteto bendruomenei, vyks 2023 m. sausio 12 d. 14 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje (Saulėtekio al. 9, III rūmai).
Fizikos fakulteto dekano rinkimai atvirame Fizikos fakulteto Tarybos posėdyje vyks 2023 m. sausio 20 d. 14 val. Didžiojoje fizikos auditorijoje (Saulėtekio al. 9, III rūmai).
Fizikos fakulteto rinkimų komisija
Vilniaus universitete įvyko iškilmingas kalėdinis vakaras, kurio metu buvo prisiminti 2022 metų darbai, pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai, skambėjo palinkėjimai artėjantiems naujiesiems metams.
Vilniaus universiteto Senatas, reikšdamas nuoširdžią pagarbą už ilgametę vaisingą akademinę veiklą, atsidavimą Vilniaus universitetui ir jo vardo garsinimą, profesoriaus emerito vardą suteikė ir Fizikos fakulteto bendruomenės nariams: profesoriui habil. dr. Vytautui Balevičiui, profesoriui habil. dr. Ričardui Rotomskiui, profesoriui habil. dr. Artūrui Žukauskui.
Už išskirtinius metinius mokslo pasiekimus, indėlį plėtojant mokslą universitete ir Lietuvoje ir keliant universiteto mokslo prestižą pasaulyje 2022 metais Rektoriaus mokslo premijos diplomas įteiktas Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Virgilijui Vaičaičiui.
Geriausiais 2022 metų Fizikos fakulteto dėstytoju tapo Fizikos fakulteto docentas dr. Domas Paipulas.
Apie visus apdovanotuosius Vilniaus universiteto bendruomenės narius galite sužinoti čia: https://bit.ly/3WyAp1L
Profesorius habil. dr. Ričardas Rotomskis
Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Virgilijus Vaičaitis
Doc. dr. Domas Paipulas
Jau penktą kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Tarp naujųjų LMAJA narių, patvirtintų gruodžio 13 d. LMA prezidiumo nutarimu, yra ir Vilniaus universiteto mokslininkų.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje paskirtas dr. Vytautas Klimavičius iš VU Fizikos fakulteto. VU vyresniojo mokslo darbuotojo mokslinių tyrimų sritis – branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija ir jos taikymas funkcinių medžiagų tyrimuose. Jis yra 37 mokslinių publikacijų, kurios cituotos 370 kartų, bendraautoris, h indeksas 13. Yra laimėjęs prestižinę Aleksanderio fon Humbolto (Alexander von Humboldt) stipendiją, aktyviai dalyvauja projektinėje ir kitoje mokslinėje veikloje, atstovauja Lietuvai AMPERE magnetinių rezonansų asociacijoje, konkursiniu būdu yra laimėjęs VU fondo finansavimą tyrimams VU Fizikos fakultete.
Apie kitus skyrius plačiau galite skaityti čia: https://bit.ly/3V8TExH
Paskelbti naujausi dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Vilniaus universitetas – tarp geriausių!
Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos informatikos inžinerijos, genetikos ir žurnalistikos bakalauro studijos. Magistrantūros studijų kategorijoje aukščiausiai įvertintos VU fizikos, chemijos, biochemijos ir pedagogikos magistrantūros studijų kryptys.
Visą Vilniaus universiteto naujieną galite sakityti čia: bit.ly/3FaRWWU
Kviečiame į išplėstinį VU Lazerinių tyrimų centro seminarą, minint prof. A. P. Piskarsko 80 metų ir OPCPA 30 metų sukaktis, „ŠVIESOS KELIU: nuo pirmosios parametriškai sustiprintos spinduliuotės iki Ekstremalios šviesos infrastruktūros...“
Seminare įvairių kartų prof. A. P. Piskarsko mokiniai atskleis, kokį „šviesos“ kelią reikia nueiti iki kartu su kitomis valstybėmis įsteigiant Europos mokslo tyrimų infrastruktūrą ELI ERIC.
Seminaras vyks gruodžio 19 d., Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilnius.
Tikimės, jog susidomėsite bei įgysite aiškumo apie Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės priešistorę, vystymąsi bei įtaką ELI ERIC.
Visa programa žemiau.
Pažangiausi Vilniaus universiteto pirmakursiai, pasirinkę informacinių technologijų ir inžinerijos krypties studijas, buvo paskatinti metinėmis 3000 eurų vertės stipendijomis. Jas penkiolikai geriausių Fizikos, Kauno fakultetų ir Šiaulių akademijos studentų įteikė UAB „Teltonika EMS“ direktorius Simas Rutkauskas ir VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys. Bendra specialių įmonės įsteigtų stipendijų suma VU studentams siekia 45 000 eurų per metus.
Įsteigtomis skatinamosiomis stipendijomis aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ siekia motyvuoti jaunuosius talentus, besidominčius inžinerijos sritimi.
„Inžinierių ir technologijų specialistų Lietuvoje jau dabar trūksta ir tendencijos rodo, kad jų trūkumas bus dar didesnis ateityje. Todėl siekiame paskatinti jaunuosius talentus įžengti į technologijų pasaulį ir rinktis inžinerines specialybes – tam įsteigėme „Teltonikos“ stipendijų programą, pagal kurią per penkerius metus pirmakursių stipendijoms skiriame 1,5 mln. eurų. Tai yra didžiausia privačia iniciatyva organizuojama stipendijų programa Lietuvoje, kuri, tikimės, jaunuosius talentus dar labiau motyvuos siekti savo tikslų pasirinktoje mokslo srityje“, – teigia UAB „Teltonika EMS“ direktorius S. Rutkauskas.
Praėjusių metų pavasarį VU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekia mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo ir VU vykdomų studijų kokybės gerinimo aukštųjų technologijų srityse. Bendradarbiavimas numatytas ir mokslo srityje – Fizikos fakultete įkurta bendra VU ir „Teltonikos“ mokslinių tyrimų laboratorija.
Bendradarbiavimo veiklomis skatinama plėtoti tokias sritis kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija, robotika, įterptinės sistemos, mobilios ekosistemos, telematika, tinklo įranga, telemedicina, telekomunikacija ir elektronika.
 |
 |
 |
 |
